manvydas vitkūnas

Nepaisydamos glaudžių ekonominių santykių su Kinija, Jungtinės Valstijos ryžosi pademonstruoti tvirtą stuburą ir žengė žingsnį, kurio padarinius buvo galima prognozuoti. Bet koks karinis trečiųjų šalių bendradarbiavimas su nuo komunistinės Kinijos atskilusiu Taivanu sulaukia audringos Pekino reakcijos, ypač jei kalbama apie ginklų tiekimą Taivano kariuomenei. Salos ginkluotosios pajėgos turi vieną tikslą – atremti galimą Kinijos kariuomenės desantą.

Romoje surengtame Jungtinių Tautų forume aptarta bado, pasiglemžiančio vis daugiau planetos gyventojų, problema. Pasaulyje badauja daugiau nei milijardas žmonių, o ekonominės krizės sąlygomis alkstančiųjų skaičius per trumpą laiką išaugo šimtu milijonų žmonių. Dabar badą kenčia maždaug kas šeštas septintas planetos gyventojas.

Prieš dvidešimt metų žlugo gelžbetoninis Šaltojo karo simbolis – Berlyno siena. Pažvelkime į šio istorinio bei simbolinio objekto praeitį ir Berlyno, jau nedalijamo sienos, tačiau išsaugojusio ją istorinėje atmintyje, dabartį. Sienos ilgisi bedarbiai ir kairieji Minint sienos griūties dvidešimtmetį, į Berlyną suvažiavo daugiau nei dvidešimties pasaulio valstybių vadovai.

ES valstybėms pasiekus kompromisinį susitarimą su Čekija, tikimasi, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai atsivers galimybės bendrijai vykdyti labiau sutelktą vidaus ir užsienio politiką. Nemažą reikšmę čia turės ir būsimasis Europos Sąjungos prezidentas. Lisabonos sutartyje numatytas naujas postas – Europos Sąjungos prezidentas. Dėl jo portfelio žada varžytis visas būrys kandidatų, tarp kurių minima ir kadenciją baigusi kaimyninės Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga.

Pirmadienio rytą kone visos naujienų agentūros pranešė, kad Latvijos šiaurėje, netoli Mazsalacos miestelio, sekmadienio vakarą nukrito meteoritas, kuris išmušė maždaug 20 metrų skersmens ir 10 metrų gylio kraterį. Atsirado įvykio liudininkas, esą matęs krintantį ugnies kamuolį ir išgirdęs garsą, primenantį žemai skrendantį lėktuvą.

Pekinas pradėjo amžiaus projektą – bus koreguojama kai kurių upių tėkmė, ir vandens srautai pasuks iš pietų į šiaurę. Taip tikimasi aprūpinti vandeniu augančius šiaurės rytų Kinijos didmiesčius. Projekto vertė milžiniška – 62 milijardai JAV dolerių. Dėl hidroinžinerinių darbų, užtvankų ir kanalų statybos iš savo namų bus iškeldinta 330 tūkst. Kinijos gyventojų. Tačiau projektas, Kinijoje sukeliantis nacionalinio pasididžiavimo jausmus, piktina pietinius kaimynus.

JAV pagal dar 2004-aisiais metais numatytus planus steigia naujas karines bazes Bulgarijoje ir Rumunijoje, kur bus dislokuota daugiau kaip 4 tūkstančiai amerikiečių karių. JAV prezidentas Barakas Obama iš esmės peržiūrėjo savo pirmtako Džordžo Bušo planus Rytų Europoje plėtoti priešraketinio skydo programą, tačiau kitas politinis sprendimas – įsteigti naujas karines bazes Pietryčių Europoje, priimtas dar 2004 metais, neatšauktas.

Pekinas pradėjo amžiaus projektą – bus koreguojama kai kurių upių tėkmė, ir vandens srautai pasuks iš pietų į šiaurę. Taip tikimasi aprūpinti vandeniu augančius šiaurės rytų Kinijos didmiesčius. Projekto vertė milžiniška – 62 milijardai JAV dolerių. Dėl hidroinžinerinių darbų, užtvankų ir kanalų statybos iš savo namų bus iškeldinta 330 tūkst. Kinijos gyventojų. Tačiau projektas, Kinijoje sukeliantis nacionalinio pasididžiavimo jausmus, piktina pietinius kaimynus.

Venesuelos prezidentas Hugas Čavesas, pagarsėjęs savo aršiais pasisakymais prieš JAV, pateikė eilinę dovaną Rusijai – paskelbė apie Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės pripažinimą. Pasaulio politinėje scenoje charizmatiškasis Venesuelos lyderis yra viena spalvingiausių asmenybių. Savo ugningais pasisakymais, į kuriuos nevengia įterpti ispaniškų keiksmažodžių, vienos turtingiausių naftos pasaulio valstybių prezidentas dažniausiai siunčia prakeiksmus JAV.