JAV pagal dar 2004-aisiais metais numatytus planus steigia naujas karines bazes Bulgarijoje ir Rumunijoje, kur bus dislokuota daugiau kaip 4 tūkstančiai amerikiečių karių.
JAV prezidentas Barakas Obama iš esmės peržiūrėjo savo pirmtako Džordžo Bušo planus Rytų Europoje plėtoti priešraketinio skydo programą, tačiau kitas politinis sprendimas – įsteigti naujas karines bazes Pietryčių Europoje, priimtas dar 2004 metais, neatšauktas. Bazė Rumunijoje visu pajėgumu pradės veikti jau šių metų pabaigoje.
Stato naujas bazes
Iš viso JAV vadovybė skyrė 110 milijonų dolerių karinių bazių Bulgarijoje ir Rumunijoje statybai (neskaičiuojant karių, ginkluotės bei technikos pergabenimo, įvairios įrangos įsigijimo ir kitų išlaidų). Anot JAV kariuomenės laikraščio „Stars and Stripes“, po dviejų mėnesių bus atidaryta bazė Rumunijoje, kur įsikurs 1,6 tūkst. JAV karių. Kur kas didesnės bazės Bulgarijoje (čia bus dislokuotas 2,5 tūkst. karių kontingentas) statybą planuojama baigti iki 2012 metų pradžios. Šiuo metu Bulgarijos ir Rumunijos kariniuose poligonuose vyksta plataus masto pratybos, kuriose dalyvauja 2,5 tūkst. JAV karių.
Pagrindinis Pentagono ofi cialiai skelbiamas motyvas kurti bazes Piet ryčių Europoje – galimybė turėti pajėgas kaip galima arčiau Artimųjų Rytų. Tačiau veikiausiai labai svarbi yra ir kita aplinkybė – amerikiečiai suinteresuoti stiprinti savo karinę ir politinę įtaką Juodosios jūros regione, kuriame iki šiol labai tvirtos Rusijos pozicijos. Rusai ne tik turi platų išėjimą į Juodąją jūrą, bet ir naudojasi didžiule karine baze Ukrainai priklausančiame Sevastopolyje bei steigia naujas bazes Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.
Lenkai ir čekai gaus raketas?
Šią savaitę JAV viceprezidentas Džo Baidenas surengė turnė po Rytų Europos šalis. Apsilankęs Lenkijoje, kuri buvo labai nusivylusi dėl B.Obamos administracijos sprendimo nedislokuoti JAV priešraketinės gynybos skydo raketų perėmėjų šios šalies teritorijoje, Džo Baidenas aptarė su Lenkijos prezidentu Lechu Kačinskiu bei premjeru Donaldu Tusku galimybę dislokuoti Lenkijoje ne tik Varšuvos taip geidžiamus zenitinių raketų kompleksus „Patriot“, bet ir modernias raketines sistemas SM-3. Iki šiol šios raketos dažniausiai buvo dislokuojamos JAV karo laivuose. „Mūsų priešraketinės gynybos tikslas – atsižvelgiant į augančias grėsmes, užtikrinti tinkamą Europos apsaugą“, – pabrėžė Džo Baidenas.
Dar rugsėjo mėnesį JAV gynybos sekretorius Robertas Geitsas kalbėjo apie galimybę raketas SM-3 nuo 2015 metų dislokuoti ne tik Lenkijoje, bet ir Čekijoje. Čekams taip pat bus siūloma vietoj daug aistrų sukėlusio stacionaraus priešraketinės gynybos sistemos radaro priimti mobiliuosius radarus AN/TPY-2.
Priešraketinės gynybos sistemos, taip erzinančios Rusiją, elementų gali atsirasti ir Rumunijoje. Tai Dž.Baidenas viešėdamas Bukarešte patvirtino ketvirtadienį. Aukštas JAV pareigūnas negailėjo komplimentų Rumunijai kaip „patikimai sąjungininkei“ (rumunai ne tik priima amerikiečių bazes, bet ir aktyviai dalyvauja NATO operacijoje Afganistane). Taip pat Džo Baidenas paragino Rytų Europos šalis, nusimetusias komunizmo jungą prieš du dešimtmečius, vesti demokratiją diegiančias Ukrainą, Moldovą ir Gruziją stabilumo link.
Karius priimti apsimoka
Daugelis Rytų Europos šalių palankiai žiūri į JAV pajėgų dislokavimą jų teritorijose. Rumunijoje ir Bulgarijoje, kur steigiamos ilgalaikės amerikiečių karinės bazės, tikimasi nemažos naudos ir šių šalių ekonomikai. JAV kontingento kariai kasmet išleis milijonus dolerių šioje šalyje, bus sukurta naujų darbo vietų šių šalių piliečiams.
Tačiau ne visose Rytų Europos šalyse amerikiečių laukiama išskėstomis rankomis. Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas ketvirtadienį kategoriškai atmetė galimybę, kad jam einant premjero pareigas Slovakijoje būtų dislokuoti kokie nors JAV priešraketinės gynybos skydo elementai.
Šiuo metu JAV kariuomenė turi 737 bazes penkiuose žemynuose. Didžiausias amerikiečių karių kontingentas už pačių JAV ribų dislokuotas Pietų Korėjoje (40 tūkst.) ir Japonijoje (21 tūkst.). Europoje dislokuota 55 tūkst. amerikiečių karių. Daugiausia jų yra Vokietijoje (15 tūkst.), Italijoje (7 tūkst.), Didžiojoje Britanijoje (5 tūkst.).
