Nuo Antarktikos atskilo 1 270 kv. km dydžio ledkalnis

Milžiniško dydžio ledkalnis nuskilo nuo Brunto šelfinio ledyno, kuris ribojasi su Antarktikos Kosto žeme. Skaičiuojama, kad ledkalnio plotas siekia 1 270 kv. km. Per ateinančias savaites bei mėnesius tyrėjai pamatys, ar jis judės tolyn nuo labiausiai į pietus nutolusio planetos žemyno, ar liks šalia šelfinio ledyno.

Pastarąjį dešimtmetį Brunto šelfinis ledynas buvo laikomas kaip ypač didelės rizikos masiniam atskilimui. Per šį laiką susiformavo net keli įtrūkimai, tačiau naujasis – pavadintas Šiaurės įskilimu – lapkričio mėnesį pradėjo judėti link kito įtrūkimo.

Sausį, 150 m storio šelfinio ledyno įtrūkimas kasdien pailgėdavo maždaug kilometru. Pasidarė aišku, kad atskilimas tapo nebeišvengiamu. Dabar jis buvo patvirtintas.

„Mūsų „British Antarctic Survey“ komandos jau kelerius metus ruošėsi ledkalnio atskilimui nuo Brunto šelfinio ledyno. Mes kasdien stebime ledyną, naudodamiesi automatizuotų ir ypač tikslių GPS įrenginių, supančių stotį, tinklu. Jie matuoja kaip šelfinis ledynas deformuojasi ir juda“, – sakė organizacijos „British Antarctic Survey“ direktorė, profesorė Jane Francis.

„Mes taip pat naudojamės palydovų nuotraukomis iš Europos kosmoso agentūros, NASA ir vokiečių palydovo „TerraSAR-X“. Visi duomenys yra siunčiami į Kembridžo universitetą analizei, taigi mes žinome, kas vyksta Antarktinėje žiemoje, net jeigu stotyje nėra darbuotojų, lauke yra visiškai tamsu, o oro temperatūra nukrenta žemiau –50 ℃.“

Du ankstesni Brunto šelfinio ledyno įskilimai, vadinami „Įtrūkimas 1“ ir „Helouvyno įtrūkimas“, mokslininkams kėlė daug nerimo. Dėl jų 2016 m. Halley tyrimų stotis buvo perkelta 32 km į žemyno gilumą. Po metų „British Antarctic Survey“ nusprendė žiemos mėnesiais joje nebepalikti darbuotojų, nes evakuacija būtų ypatingai sudėtinga.

Šie du įtrūkimai kurį laiką nesiplėtė, tačiau dabar aišku, kad šie įvykiai gali būti labai pavojingi, nes vos per kelis mėnesius įtrūkimas gali pavirsti į ledkalnį.

„Ši situacija greitai keičiasi. Prieš ketverius metus perkėlėme Halley tyrimų stotį į žemyno gilumą, kad užtikrintume, jog jos nenuneštų, kai ledkalnis galiausiai atskils. Tai buvo protingas sprendimas. Dabar mūsų darbas yra akylai stebėti situaciją ir įvertinti potencialų šio atskilimo poveikį likusiam šelfiniam ledynui. Mes nuolatos peržiūrime nenumatytų atvejų planus, kad užtikrintume mūsų darbuotojų saugumą, apsaugotume savo tyrimų stotį ir toliau vykdytume mokslinę veiklą Halley stotyje“, – paaiškino Simonas Garrodas, „British Antarctic Survey“ vykdantysis direktorius.


Rašyti komentarą...
J
Jonas
2021-03-05 17:28:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nuneš Amerika ir bus ahu........ nai!!!!!!!
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų