british antarctic survey
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „british antarctic survey“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „british antarctic survey“.
Giliai po Antarktikos ledu atrastos naujos gyvybės formos „laužo visas taisykles“
Giliai po Antarktika, maždaug 260 km nuo atviro vandenyno, buvo atrastos po ledu įkalintos keistos gyvybės formos. Šiuos gyvius atrado organizacijos „British Antarctic Survey“ mokslininkai Filchnerio-Rionės šelfiniame ledyne, bandydami iš po ledo išgauti įvairių nuosėdų mėginius.
Pasiekus maždaug 900 m. gylį, jų grąžtas netikėtai atsitrenkė į akmenį. Tačiau mokslininkus dar labiau nustebino tai, ką užfiksavo grąžte įtaisyta kamera – keistų gyvūnų, prikibusių prie akmens, bendruomenę.
Nuo Antarktikos atskilo 1 270 kv. km dydžio ledkalnis
Milžiniško dydžio ledkalnis nuskilo nuo Brunto šelfinio ledyno, kuris ribojasi su Antarktikos Kosto žeme. Skaičiuojama, kad ledkalnio plotas siekia 1 270 kv. km. Per ateinančias savaites bei mėnesius tyrėjai pamatys, ar jis judės tolyn nuo labiausiai į pietus nutolusio planetos žemyno, ar liks šalia šelfinio ledyno.
Pastarąjį dešimtmetį Brunto šelfinis ledynas buvo laikomas kaip ypač didelės rizikos masiniam atskilimui.
Mokslininkai Antarktidoje aptiko naują paslaptingą reiškinį
Tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama organizacijos „British Antarctic Survey“ (BAS), trečiadienį išvyko į ekspediciją tirti naujos paslaptingos jūsų ekosistemos, kuri slypi po ledo sluoksniu apie 120 tūkst. metų. BAS nurodė, kad 2017-ųjų liepą nuo Larseno ledyno atskilus ledo masyvui, susiformavo ledkalnis, kuris buvo pavadintas A68. Jo plotas yra apie 5800 kv. km – beveik keturiskart didesnis nei Londonas. „Ši misija yra skubi.
Parodė, kaip atrodo Antarktidoje atsivėręs milžiniškas plyšys
Ant šelfinio ledyno įsikūrusi Didžiosios Britanijos tyrimų stotis perkeliama ir uždaroma žiemai, nes baiminamasi, kad tas ledo plotas gali atskilti nuo žemyno, pirmadienį pranešė organizacija „British Antarctic Survey“ (BAS). 16 žmonių, kurie turėjo praleisti stotyje visą Antarkties žiemą nuo kovo iki lapkričio, dabar bus evakuoti, sakoma BAS pranešime.
Banginiai bus skaičiuojami iš kosmoso
Mokslininkai patvirtino, kad didelės raiškos palydovinės fotokameros bei speciali programinė įranga gali padėti tiksliai suskaičiuoti pasaulio vandenynuose esančias banginių populiacijas. Pasak „British Antarctic Survey“ mokslininko Peterio Fretwello, tai, kad banginius galima suskaičiuoti iš orbitos, patvirtino Golfo Nuevo įlankos Argentinos pakrantės rajone atlikti bandymai.
Nuoga Antarktida: kaip žemynas atrodytų be ledo?
Antarktidos ledas dengia 98 proc. žemyno ir sudaro daugiau nei 50 proc. Žemėje esančio gėlo vandens. Tačiau ledas Antarktidoje neslūgso vietoje it įkaltas į žemę. Didžioji dalis Antarktidos ledo dėl savo svorio ir gravitacijos nuolatos juda vandenyno link. Antarktidą gaubiančio ledo lukštas vietomis siekia net 3 km storio.
Kalnai po ledu: Gamburcevo formavimosi paslaptys
Mokslininkai jau gali paaiškinti turbūt pačių keisčiausių – poledinių – kalnų Žemėje egzistavimo paslaptį – jie „turėjo du gyvenimus.“Gamburcevo kalnynas – tai Europoje stūksančių Alpių dydžio kalnynas su milžiniškomis viršukalnėmis, esantis Antarktidoje, po 4 km ledo sluoksniu.
Bbc.co.uk rašoma, kad šis keistas kalnynas, atrastas dar 6 dešimtmetyje, iki šiol kėlė didžiulę nuostabą. Visuomet buvo manoma, kad uolynai žemyno gilumoje yra plokšti ir apylygiai.
Pingvinus susekti iš kosmoso padėjo išmatos
Britų mokslininkai atrado naują ir efektyvų būdą imperatoriškųjų pingvinų kolonijoms Antarktidoje stebėti, praneša CNN.
„British Antarctic Survey“ tyrimų centro mokslininkai tam pradėjo naudoti nuotraukas, padarytas palydovuose įrengtomis didelės raiškos vaizdo kameromis.
Pasak specialistų, palydovinėse nuotraukose pastebėti pingvinus ant jūros ledo yra labai sunku, nes dėl savo išvaizdos jie natūraliai susilieja su aplinkos šešėliais.
Mažėjanti oro tarša spartina klimato atšilimą
„Globalinis aptemimas“ dėl pramonės teršiamos atmosferos privertė augalus sugerti žymiai daugiau anglies dvideginio dujų. Mažėjant oro taršai pasaulinis atšilimas gali dar labiau paspartėti, prognozuoja mokslininkai.
Antarktidoje prasidėjo lenktynės dėl mįslingųjų ežerų
Prasidėjo mokslinės lenktynės dėl paskutiniųjų vis dar neištirtų Žemės regionų – poledinių Antarktidos ežerų, praneša „New Scientist“.
Ne vienerius metus Rusijos tyrinėtojai stengiasi prasigręžti į 4 kilometrų gylyje po Rytų Antarktidos ledo danga esantį Vostoko ežerą, tačiau jie vis dar nėra pasiekę vandens.
REKLAMA
REKLAMA