Šiemet Estija nusprendė, kad artimiausiais metais gynybai skirs vidutiniškai 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir yra tarp pirmųjų šalių, turinčių pasiekti naują, šiemet nustatytą NATO išlaidų gynybai tikslą – 5 proc. BVP.
„Estija yra novatorė. Jūs jau arti tos ribos ir artimiausiais metais eisite dar toliau. Tai rodo jūsų įsipareigojimą Aljansui. Estija taip pat yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų“, – sakė M. Rutte.
„Estija toliau remia Ukrainos narystę NATO. Ukraina padarytų NATO stipresnę, o Europą – saugesnę“, – pabrėžė A. Karisas.
Jis padėkojo NATO vadovui už Aljanso konsensuso kūrimą prieš šios vasaros viršūnių susitikimą Hagoje, kai buvo oficialiai pritarta naujajam gynybos išlaidų tikslui. Jis apima 3,5 proc. BVP griežtoms gynybos išlaidoms, tokioms kaip ginklų pirkimas, ir, papildomai, 1,5 proc. BVP kitoms su saugumu susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūros projektams.
M. Rutte ir A. Karisas susitiko prieš vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ ketvirtadienio susitikimą Paryžiuje, kur turi būti aptartos saugumo garantijos galimam Ukrainos taikos susitarimui paremti.
„Visi dirbame, kad užbaigtume šį baisų karą. Ukrainos saugumo kertinis akmuo yra pačios Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Stengiamės sukurti saugumo garantijas, užtikrinsiančias, kad Rusija daugiau niekada nebekeltų grėsmės Ukrainai“, – sakė M. Rutte.
NATO generalinis sekretorius nesileido į detales žurnalistų paklaustas apie derybas dėl saugumo garantijų prieš susitikimą Paryžiuje.
„Tikiuosi, kad rytoj ar poryt mums bus aišku, ką galime suteikti mes ir ką gali suteikti Jungtinės Valstijos“, – sakė M. Rutte.
[email protected], Užsienio naujienų skyrius
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
