„Šiandien ir rytoj priimsime sprendimų sustiprinti savo gynybą ir atgrasymą“, – J.Stoltenbergas sakė per spaudos konferenciją, pradedamas dviejų dienų NATO gynybos ministrų susitikimą Aljanso būstinėje Briuselyje.
„Tikiuosi, kad gynybos ministrai sutiks sustiprinti mūsų išankstinį sutelkimą Aljanso rytinėje dalyje, – sakė jis. – Tai pasiųs aiškų signalą. NATO atsakys kaip viena (jėga) į bet kokią agresiją prieš bet kurią mūsų sąjungininkę.“
Šis išankstinis pajėgų sutelkimas, kuriame, kaip sakė diplomatai, dalyvaus ne daugiau negu 6 tūkst. rotuojamų karių, yra dalis NATO „šiuolaikinio atgrasymo“, kuris buvo suplanuotas daugiausiai kaip atsakas į Ukrainos krizę ir 2014 metais Rusijos netikėtai įvykdytą Krymo aneksiją.
Ši koncepcija – kartu su didinamu gynybos finansavimu po daug metų trukusių karpymų po Šaltojo karo – numato iš anksto dislokuoti Aljanso rytinio sparno šalyse nedideles pajėgas ir karinę techniką, kad iškilus bet kokiai krizei būtų galima nedelsiant atsiųsti pastiprinimą.
Prognozuojama, kad NATO lyderiai oficialiai pritars šiems planams per liepą vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą Lenkijoje, kuri kartu su kitomis Rytų Europos šalimis ragino bloką nuolat dislokuoti pajėgas palei sieną su Rusija.
Kitos NATO narės vengė imtis veiksmų, kurie, anot jų, būtų grįžimas prie Šaltojo karo laikų priešpriešos su Rusija, juolab kai siekiama Maskvos pagalbos sprendžiant kitus konfliktus – kaip antai Sirijoje.
J.Stoltenbergas pabrėžė, kad nebus sugrįžta į „tas Šaltojo karo dienas, kai bazėse laikėme šimtus tūkstančių karių“.
Paklaustas, ar dislokuotos tik nedidelės pajėgos, prieš kurias nukreipta agresija inicijuotų didesnio masto Aljanso atsaką, bus pakankamai svarus veiksnys Rusijai atgrasyti, generalinis sekretorius atsakė tuo neabejojantis.
„Tikime, kad tai geriausias būdas atgrasyti pasikeitusioje saugumo aplinkoje“, – teigė jis.
NATO patvirtino dislokuosianti papildomus pajėgumus Rytų Europoje
NATO gynybos ministrai trečiadienį patvirtino planus plėsti Aljanso karinį buvimą Rytų Europoje, reaguojant į Rusijos veiksmus, pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Pasak ministro, pasiektas politinis sutarimas Lietuvai „yra labai gera žinia“, o dėl konkrečių priemonių tikimasi susitarti iki liepos mėnesį Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
„Pagrindiniame dokumente, dėl kurio sutarta gynybos ministrų susitikime, pritarta papildomam priešakinių pajėgų sustiprinimui rytiniame flange“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė ministras.
Diplomatų teigimu, trečiadienį patvirtintas sprendimas svarbus todėl, kad sutarimas dėl naujų priemonių būtinybės pirmą kartą formaliai įtvirtintas Aljanso dokumentuose.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad papildomi pajėgumai pasiųs aiškų signalą, kad „NATO atsakys kaip viena (jėga) į bet kokią agresiją prieš bet kurią mūsų sąjungininkę“.
Gynybos ministrų susitikimo išvakarėse apie papildomas pajėgas Rytų Europoje atskirai paskelbė amerikiečiai ir britai – Jungtinės Valstijos pranešė keturis kartus didinančios savo gynybos biudžetą Europai, o Jungtinė Karalystė į Baltijos jūrą pažadėjo pasiųsti penkis karinius laivus.
Reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, Lietuvoje jau dislokuota kuopa JAV karių, karinė technika ir įkurtas nedidelis NATO štabas.
Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota po tarptautinį batalioną. Papildomų NATO pajėgų siekia ir kaimyninė Lenkija. Vakarų sąjungininkai sutinka siųsti rotuojamas pajėgas, bet siūlymai steigti nuolatines bazes kol kas paramos nesulaukia, nerimaujant dėl Rusijos reakcijos.
Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo sienų laiko grėsme, ir žada imtis atsakomųjų priemonių.
