Šie parlamento rinkimai yra patys svarbiausi po nepriklausomybės nuo Serbijos paskelbimo, teigia padėtį Balkanų regione stebintis slovėnų institutas IFIMES. Tai jau treti Kosovo įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai nuo 2008 metų.
Nors Kosovą pripažino daugiau kaip 110 šalių, įtampa tarp jo nepripažįstančio Belgrado ir 1,8 mln. gyventojų, daugiausia albanų, turinčios buvusios Serbijos provincijos pasiekė aukščiausią lygį nuo 2011 metų, kai prasidėjo derybos dėl dvišalių santykių „normalizavimo“.
Derybų procesas, itin svarbus abiem šalims dėl teisės įstoti į Europos Sąjungą, pateko į aklavietę. Vis dar neišspręstas itin keblus klausimas dėl didesnės autonomijos suteikimo Kosovo serbų mažumai pagal „savivaldybių asociacijos“ susitarimą.
Šie nesutarimai kilo praėjus daugeliui metų po 10-o dešimtmečio pabaigoje kilusio Kosovo karo. Tuo metu etniniai albanai iš Kosovo išvadavimo armijos (KIA) kovojo su Serbijos pajėgomis, siekdami išsikovoti nepriklausomybę. Per šį karą žuvo 13 tūkst. žmonių, iš jų 10 tūkst. – etniniai albanai.
„Karo sparno koalicija“
Rinkėjų apklausos rodo, kad jau antrą kartą šalies premjeru gali tapti prieštaringai vertinamas Ramushas Haradinajus (Ramušas Haradinajus), buvęs partizanų lyderis.
Nors jo Aljansas už Kosovo ateitį (AAK) yra nedidelis, jis susivienijo su kito ekspremjero – Hashimo Thaci (Hašimo Tačio) – Kosovo demokratų partija (PDK), o jų blokas buvo pramintas „karo sparno koalicija“.
Belgradas R.Haradinajų laiko karo nusikaltėliu, o šis savo ruožtu kritiškai vertina pradėtą dialogą su Serbija ir ją tebelaiko „prieše“.
Tačiau Balkanų specialistas prancūzas Loicas Tregoures‘as (Loikas Tregūras) pažymi, kad nei Belgradas, nei Priština „nėra suinteresuoti tapti šalimi, oficialiai nutraukusia dialogą, net jei to dialogo būklė prasta“.
Nors užsienio apžvalgininkams ši problema atrodo svarbiausia, Kosovo piliečiams ji rūpi vis mažiau. Šalies gyventojai susiduria su skurdu ir itin aukštu nedarbo lygiu: darbo neturi kas trečias darbingas pilietis.
Jaunimui, norinčiam emigruoti į ES šalis, itin svarbus yra vizų liberalizavimo klausimas.
„Turime pasirinkti lyderius, kurie tarnauja žmonėms, o ne tuos, kurie galvoja tik apie savo kišenę, apiplėšinėja ir skandina mus“, – sakė 60 metų buvęs kalnakasys Xhevatas Tahiri (Dževatas Tahiris).
Kadenciją baigiantis finansų ministras ir ekonomikos profesorius Avdullah Hoti (Avdula Hotis), pretenduojantis į premjero postą, tvirtina, kad tik jo centro dešiniųjų aljansas gali „užtikrinti Kosovui europietišką ateitį“.
A.Hoti, Kosovo demokratinės lygos (LDK) lyderis, vadinamas populiaraus naujojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) atitikmeniu savo šalyje, per interviu su naujienų agentūra AFP žadėjo „tęsti dialogą su Serbija“.
Tačiau 42 metų politikui veikiausiai bus sunku rinkimuose pelnyti absoliučią daugumą.
Į valdžią jam patekti pavyktų nebent sudarius aljansą su opozicine Apsisprendimo partija (Vetevendosje), vadovaujama buvusio studentų sąjungos lyderio Albino Kurti (Albino Kurčio). Pastarasis žada kovoti su korupcija.
Gresiantys teismai
Visgi „karo sparno koalicija“ turėtų labiau rūpintis ne rinkimais, o jos lyderiams gresiančiais teismais.
Hagoje įkurtas specialus teismas, tiriantis KIA sukilėlių įvykdytus karo nusikaltimus, gali pirmuosius kaltinamuosius aktus paskelbti dar šių metų pabaigoje.
Įtariamųjų sąraše gali atsidurti ir H.Thaci, ir kadenciją baigiantis parlamento pirmininkas Kadri Veseli (Kadris Veselis).
„Niekas nežino, kam bus pateikti kaltinimai, bet tai gali pakeisti politinį balansą ir priversti išnykti kai kuriuos veikėjus“, – teigė L.Tregoures‘as.
„Galbūt nėra taip nekalta, kad PDK sušaukė pirmalaikius rinkimus dar neprasidėjus to teismo darbui“, – pridūrė jis.
Rinkimų apylinkės bus atviros sekmadienį nuo 5 val. iki 17 val. Grinvičo (nuo 8 val. iki 20 val. Lietuvos) laiku.
„Netikiu, kad kas nors pasikeis, nes valstybę ir svarbiausius postus yra užėmę piktadariai“, – pareiškė 59 metų mokytojas Ramadanas Shala (Ramadanas Šala).
