TBT tvirtina, kad neketina pasiduoti JAV ir Rusijos spaudimui
Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) teisėja pirmadienį vykusiame metiniame posėdyje pareiškė, kad institucija neketina pasiduoti JAV ir Rusijos spaudimui.
Devyniems TBT darbuotojams, įskaitant šešis teisėjus ir vyriausiąjį prokurorą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) įvedė sankcijas dėl tyrimų, kuriuos teismas atlieka Jungtinių Valstijų ir Izraelio atžvilgiu.
Maskva taip pat yra išdavusi šių darbuotojų arešto orderius, reaguodama į 2023 metais Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išduotą arešto orderį dėl karo nusikaltimų Ukrainoje.
„Niekada nepripažįstame jokio spaudimo“, – pareiškė teisėja Tomoko Akane (Tomoko Akanė).
Skelbiama, kad JAV įvestos sankcijos šiems TBT darbuotojams apsunkino jų darbą atliekant įvairiausius tyrimus. Teismas taip pat susiduria su vis didesniais išteklių poreikiais.
Praėjusiais metais T. Akane perspėjo dėl grėsmių, kurias TBT kėlė D. Trumpo naujoji administracija. Praėjus kelioms savaitėms po to, kai D. Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus, jis pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo buvo įvestos sankcijos TBT prokurorui Karimui Khanui (Karimui Chanui) dėl tyrimų, susijusių su Izraeliu.
Vašingtonas yra artimiausias Izraelio sąjungininkas.
TBT praėjusių metų lapkritį išdavė Izraelio ministro primininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu), jo buvusio gynybos ministro Yoavo Gallanto (Joavo Galanto) ir vieno „Hamas“ pareigūno arešto orderius dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, įskaitant badą kaip karo metodą, per Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės karą Gazos Ruože.
Pirmadienį prasidėjo savaitę truksiantis TBT posėdis. Darbotvarkėje numatytas biudžeto tvirtinimas.
Macronas: Rusijos energetikos sektoriui bus daromas didžiausias spaudimas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad ateinančiomis savaitėmis Rusijos energetikos sektoriui bus daromas didžiausias spaudimas nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
„Spaudimas naftos ir dujų bendrovėms bei naftos ir dujų pramonei Rusijoje ateinančiomis savaitėmis bus didžiausias nuo karo pradžios, ir manau, kad tai pakeis žaidimo taisykles“, – po derybų su Ukrainos lyderiu Paryžiuje sakė E. Macronas, pridurdamas, kad „spaudimas Rusijos ekonomikai akivaizdžiai padidės.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį pareiškė, kad planas dėl Rusijos ir Ukrainos karo veiksmų nutraukimo gali būti galutinai parengtas tik dalyvaujant Kyjivui ir Europos galybėms.
„Griežtai kalbant, šiuo metu nėra galutinio plano dėl teritorinių klausimų. Jį galutinai patvirtinti gali tik prezidentas (Volodymyras) Zelenskis“, – po derybų su Ukrainos lyderiu Paryžiuje sakė E. Macronas.
Prancūzijos vadovas taip pat akcentavo būtinybę įtraukti Europos atstovus sprendžiant strateginius klausimus.
„Įšaldyto turto, saugumo garantijų, įstojimo į Europos Sąjungą (ES) ir Europos sankcijų klausimai gali būti galutinai išspręsti tik prie stalo sėdint europiečiams“, – pabrėžė E. Macronas.
Nuo 2022 m. rusai Donecko srityje sunaikino arba sugadino daugiau nei 73 tūkst. objektų
Donecko srityje Rusijos pajėgos nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios sunaikino arba sugadino daugiau nei 73 tūkst. infrastruktūros ir kitokių objektų.
Apie tai interviu „Ukrinform“ pranešė Donecko srities prokuratūros vadovas Pavlo Uhroveckis.
„Rusijos pajėgos nė vieną dieną nenustojo apšaudyti civilinių objektų Donecko srities gyvenvietėse. Nuo 2022 m. įsibrovėliai visiškai sunaikino arba apgadino daugiau nei 73 tūkst. infrastruktūros objektų, įskaitant daugiau nei 57 tūkst. vietos gyventojams priklausančių namų“, – sakė prokuroras.
Jis pažymėjo, kad priešo sviediniais buvo sunaikinta 910 švietimo įstaigų, ir dauguma jų niekada nebegalės priimti mokinių. Be to, užfiksuotos 457 atakos prieš medicinos įstaigas.
„Mes registruojame kiekvieną tokį incidentą, įvertindami žalą, kad dokumentus būtų galima panaudoti nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisminiuose ir politiniuose procesuose, kuriais bus siekiama gauti kompensaciją iš Rusijos“, – pabrėžė P. Uhroveckis.
Jis pridūrė, kad į tyrimą įtraukiami atitinkami dokumentai, pateikiami aukų ir jų atstovų, informacija iš vietos valdžios institucijų ir ekspertų vertinimai.
Kaip jau pranešta anksčiau, Donecko sritis yra nuolat bombarduojama Rusijos pajėgų; beveik kiekvieną dieną rusai žudo ir žaloja civilius, griauna namus, įmones, energetikos, dujų ir kitus infrastruktūros įrenginius. Donecko sritimi eina ilgiausia fronto linija – apie 300 km.
Friedrichas Merzas: Ukrainai negali būti primestas joks taikos susitarimas
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) pirmadienį pareiškė, kad Ukrainai negali būti primestas joks taikos susitarimas ir kad Kyjivas bei jo sąjungininkai iš Europos turi būti įtraukti į bet kokį susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą.
„Turime aiškų veiksmų planą: jokio sprendimo dėl Ukrainos ir Europos be ukrainiečių ir be europiečių“, – sakė F. Merzas kartu su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku Berlyne, netrukus po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Jokios diktuojamos taikos virš ukrainiečių galvų. Jokio Europos Sąjungos ir NATO silpninimo ar skaidymo“, – pridūrė jis komentaruose, kurie buvo išsakyti prieš antradienį įvyksiantį Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo (Stivo Vitkofo) susitikimą.
Prancūzijos prezidentūra: Zelenskis ir Macronas kalbėjosi su JAV pasiuntiniu Witkoffu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasikalbėjo su į Floridą derėtis nuvykusiais JAV pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu ir Ukrainos derybininku Rustemu Umerovu, pranešė Eliziejaus rūmai.
Paryžiuje surengtų diskusijų metu E. Macronas ir V. Zelenskis taip pat paskambino Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui, lyderiams iš Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos ir Nyderlandų, taip pat Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Antonio Costai, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir NATO generaliniam sekretoriui Markui Rutte, nurodė Prancūzijos prezidentūra.
Anksčiau pirmadienį buvo paskelbta, kad V. Zelenskis atvyko į Prancūziją susitikti su E. Macronu. Jųdviejų susitikimas buvo surengtas po to, kai sekmadienį JAV Floridos valstijoje susitiko Amerikos ir Ukrainos delegacijos, kurios aptarė taikos planą.
Umerovas ir Witkoffas surengė naują susitikimą
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas pirmadienį Floridoje surengė naują susitikimą su Ukrainos derybininku, šalies saugumo tarybos sekretoriumi Rustemu Umerovu, naujienų agentūrai AFP pranešė su šiuo klausimu susipažinę aukšto rango šaltiniai.
Kaja Kallas: Vladimiro Putino ir Steve'o Witkoffo derybos Maskvoje gali padidinti spaudimą Ukrainai
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį perspėjo, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo derybos Maskvoje rizikuoja padidinti spaudimą Ukrainai nusileisti.
„Bijau, kad, žinote, visas spaudimas bus nukreiptas silpnesniajai pusei, nes lengvesnis būdas sustabdyti šį karą bus tada, kai Ukraina pasiduos“, – žurnalistams sakė K. Kallas.
V. Putino ir S. Witkoffo susitikimas numatytas antradienį Maskvoje.
Rusijos gamybos nuosmukis tęsėsi ir lapkritį
Situacija Rusijos gamybos sektoriuje lapkričio mėnesį toliau prastėjo, rodo „S&P Global“ pirmadienį paskelbta apklausa. Tai siejama su staigiu gamybos nuosmukiu ir nuolatiniu naujų užsakymų mažėjimu.
Rusijos gamybos sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) šiek tiek pakilo – nuo 48,0 spalio mėnesį iki 48,3 lapkritį, tačiau už bet koks 50 mažesnis skaičius reiškia susitraukimą. Nepaisant nežymaus pagrindinio rodiklio pagerėjimo, gamybos lygis smuko sparčiausiai nuo 2022 m. balandžio mėn.
Rusijos gamintojai šį staigų nuosmukį sieja su mažesniu naujų užsakymų skaičiumi ir vėlavimais tiekimo grandinėje.
Naujų užsakymų skaičius mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, nors ir lėčiau nei spalio mėn. Lapkričio mėn. naujų eksporto pardavimų apimtys vėl sumažėjo dėl silpnos klientų paklausos esamose rinkose.
Lapkričio mėnesį sustiprėjo infliacinis spaudimas, o sąnaudos augo sparčiausiai nuo gegužės mėnesio dėl padidėjusių komunalinių paslaugų ir žaliavų kainų. Reaguodami į tai, gamintojai smarkiai padidino produkcijos kainas po jų nežymaus sumažėjimo spalį, o kainų infliacijos tempas pasiekė sparčiausią lygį nuo kovo mėnesio.
Įmonių pasitikėjimas šiek tiek pagerėjo žemiausio lygio spalį. Tai rodė planuojamos investicijos į naujus produktus ir technologijas, taip pat viltys dėl didesnės paklausos ateityje. Tačiau įmonių optimizmo lygis išliko antras žemiausias per pastaruosius trejus metus.
Žiniasklaida: Zelenskis svarsto šešias kandidatūras į kanceliarijos vadovo postą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis, pasak naujienų agentūros „RBK Ukraine“, šiuo metu svarsto šešis potencialius kandidatus į savo kanceliarijos vadovo postą.
Pranešime įvardijamos keturios pavardės. Pasak agentūros, šiuo metu labiausiai diskutuojamos gynybos ministro Denyso Šmyhalio, vicepremjero ir skaitmeninės transformacijos ministro Mychailo Fiodorovo, karinės žvalgybos vado Kyrylo Budanovo ir prezidento administracijos vadovo pavaduotojo Pavlo Palisos pavardės. Anot duomenų, naujasis kanceliarijos vadovas ateityje daugiausiai bus atsakingas už vidaus politiką, o V. Zelenskis labiau orientuosis į užsienio politikos klausimus.
Praėjusią savaitę po kratų jo biure ir namuose atsistatydino prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermekas.
ISW duomenų analizė: per mėnesį Rusija užėmė per 700 kv. km Ukrainos teritorijos
Naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė parodė, kad lapkritį Rusijos kariuomenė Ukrainoje padarė didžiausią postūmį per metus.
Per mėnesį Rusija užėmė 701 kv. km teritorijos – tai antras pagal dydį rusų postūmis nuo 2024 metų lapkričio, neskaičiuojant pirmųjų invazijos mėnesių, kai fronto linija buvo labai nepastovi.
Remiantis ISW, bendradarbiaujančio su „Critical Threats Project“, duomenų analize, lapkričio pabaigoje Rusijos kariuomenė visiškai arba iš dalies kontroliavo 19,3 proc. Ukrainos teritorijos.
Po NATO kalbų apie „prevencinį smūgį“ – aršus Kremliaus įspėjimas
Rusija griežtai sukritikavo NATO aukšto rango pareigūno užuominas apie galimą „prevencinį smūgį“, pareikšdama, kad tokie komentarai yra neatsakingi, pavojingai eskaluoja įtampą ir kenkia pastangoms spręsti Ukrainos krizę.
Kremlius pasiruošęs tęsti karą: JAV taikos planai Rusijai – „nereikšmingi“
Rusija neketina priimti jokios JAV siūlomos taikos plano versijos – tokias išvadas skelbia ISW analitikai, anot kurių Kremlius mano, kad Vašingtono pastangos tik trukdo Maskvai siekti užsibrėžtų tikslų Ukrainoje ir pasaulyje.
„Pranešimai Rusijos informacinėje erdvėje rodo, kad Kremlius greičiausiai atmes ugnies nutraukimą ar bet kokią JAV siūlomo taikos plano versiją, nes mano, kad šios pastangos yra nereikšmingos ir trukdo pasiekti Rusijos tikslus Ukrainoje bei visame pasaulyje“, – teigiama pranešime.
Analitikai pažymi, kad vienas Rusijos karo tinklaraštininkas lapkričio 30 d. pareiškė, jog V. Putinas „aiškiai“ parodė esąs pasirengęs siekti Rusijos tikslų karinėmis priemonėmis, todėl visos taikos derybos nuo 2022 m. Stambulo susitikimo yra „nepraktiškos“.
Pasak tinklaraštininko, Rusijos dalyvavimas bet kokiose taikos derybose priklauso „išimtinai“ nuo jos pažangos mūšio lauke.
Tuo pačiu metu, jo nuomone, JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos pasiekti ugnies nutraukimą nėra naudingos Rusijai, nes tai priverstų Maskvą panaikinti 2022 m. rugsėjo mėn. mobilizacijos dekretą, kuris leidžia mobilizuotuosius laikyti fronte.
Tai savo ruožtu sumažintų Rusijos kariuomenės skaičių ir dar labiau išsektų karininkų korpusą.
ISW pažymi, kad V. Putinas baiminasi iššūkių, susijusių su „SVO veteranų“ reintegracija į Rusijos visuomenę ir ekonomiką, todėl vargu ar jis imsis visiškos ar greitos demobilizacijos – net jei karas Ukrainoje būtų išspręstas derybomis.
Karo tinklaraštininkas taip pat teigė, kad ugnies nutraukimas pakenktų Rusijos pastangoms užimti neteisėtai okupuotas Ukrainos teritorijas ir priverstų atiduoti „strategiškai svarbias“ puolimo pozicijas Sumų, Charkivo ir Dnipropetrovsko srityse.
Per Rusijos raketų smūgį Dnipropetrovske žuvo trys žmonės, aštuoni buvo sužeisti
Pirmadienio rytą Rusija raketomis smogė į Ukrainos Dnipropetrovsko miestą, žuvo trys žmonės, keli buvo sužeisti.
Apie tai pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovo pareigas laikinai einantis Vladyslavas Hayvanenka. Jo teigimu, žinoma, kad žuvo trys žmonės, pirminiai pranešimai rodo, kad aštuoni buvo sužeisti.
Jis pranešė, kad mieste vyksta gelbėjimo operacija, pirminiais duomenimis, per rusų raketų ataką nukentėjo degalinė ir įmonės.
„Vieta apžiūrima, padariniai tikslinami. Visos tarnybos dirba vietoje. Žmonėms teikiama visa reikalinga pagalba“, – sakė jis.
Anksčiau buvo pranešta apie sprogimą Dnipropetrovske, mieste kaukiant pavojaus sirenoms.
Volodymyras Zelenskis atvyko į Paryžių susitikti su Emmanueliu Macronu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Paryžių susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, siekdamas sustiprinti Europos paramą Kyjivui.
V. Zelenskio derybos Eliziejaus rūmuose vyks kitą dieną po to, kai amerikiečių ir ukrainiečių pareigūnai Floridoje surengė derybas dėl JAV plano, kurį Vašingtonas nori panaudoti kaip pagrindą kovoms tarp Maskvos ir Kyjivo nutraukti.
Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje surengs derybas Ukrainos klausimu su JAV pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, pranešė Kremlius.
Kremlius: Putinas susitiks su JAV pasiuntiniu Witkoffu antradienio popietę
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienio popietę Maskvoje surengs derybas dėl Ukrainos su JAV pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, pranešė Kremlius.
„Susitikimas su Witkoffu planuojamas rytoj“, – pirmadienį žurnalistams per spaudos konferenciją sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad jis įvyks „antroje dienos pusėje“.
Zelenskis pabrėžė pažangą, pasiektą Floridoje aptariant Ukrainos suverenitetą
Volodymyras Zelenskis pabrėžė konstruktyvaus dialogo svarbą sekmadienį Floridoje vykusiuose Ukrainos ir JAV delegacijų derybose.
Apie tai Ukrainos prezidentas paskelbė platformoje „Telegram“.
„Šiandien, po komandų darbo Jungtinėse Valstijose, Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas pranešė apie pagrindinius dialogo parametrus, jo akcentus ir kai kuriuos preliminarius rezultatus“, – rašė jis.
Valstybės vadovo teigimu, svarbu, kad derybos buvo konstruktyvios ir kad visi susitikimo klausimai buvo aptarti atvirai, daugiausiai dėmesio skiriant Ukrainos suvereniteto ir nacionalinių interesų užtikrinimui.
V. Zelenskis išreiškė dėkingumą Jungtinėms Valstijoms, JAV prezidento Donaldo Trumpo komandai ir pačiam JAV prezidentui „už laiką, kuris yra taip intensyviai investuojamas, siekiant apibrėžti veiksmus, skirtus karui užbaigti“.
„Mes dirbsime toliau. Laukiu išsamios ataskaitos, kurią mūsų komanda pateiks per asmeninį susitikimą“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas pareiškė, kad derybos Floridoje davė reikšmingų rezultatų siekiant teisingos taikos ir suartinant Ukrainos ir Amerikos pozicijas.
Kaja Kallas: ši savaitė gali būti labai svarbi siekiant užbaigti karą Ukrainoje
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas pirmadienį pareiškė, kad ši savaitė gali būti labai svarbi siekiant užbaigti karą Ukrainoje, JAV atstovams po derybų su Kyjivo pareigūnais vykstant į Maskvą.
„Tai gali būti lemiama savaitė diplomatijai. Vakar girdėjome, kad derybos Amerikoje buvo sunkios, bet produktyvios. Rezultatų dar nežinome, bet šiandien pasikalbėsiu su Ukrainos gynybos ir užsienio reikalų ministrais“, – ES gynybos ministrų susitikime sakė K. Kallas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas pirmadienį vyks į Rusiją, Vašingtonui siekiant užbaigti Kremliaus karą prieš kaimyninę Ukrainą.
Antradienį numatytas S. Witkoffo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu įvyks po sekmadienį Floridoje įvykusių svarbių derybų tarp aukščiausių D. Trumpo administracijos pareigūnų ir Ukrainos delegacijos.
K. Kallas nenorėjo atsakyti, ar ji pasitiki Jungtinėmis Valstijomis, kad jos pasieks gerą susitarimą.
Ji teigė, kad būtų geriau, jei Europa, kurią Vašingtonas yra nustūmęs į šalį, dalyvautų diplomatinėse pastangose, susijusiose su Ukraina.
„Ukrainiečiai ten yra vieni. Jei jie būtų kartu su europiečiais, jie tikrai būtų daug stipresni. Tačiau aš tikiu, kad ukrainiečiai pastovės už save“, – sakė ji.
K. Kallas sakė, kad šiuo metu Europa turi sutelkti dėmesį į tai, kad „Ukraina būtų kuo stipresnė, kad ji būtų pasirengusi apsiginti šiuo labai, labai sunkiu metu“.
ES šiuo metu nesutaria dėl plano suteikti Ukrainai milžinišką 140 mlrd. eurų paskolą, finansuojamą iš įšaldytų Rusijos lėšų, tačiau šiam pasiūlymui priešinasi Belgija.
K. Kallas teigė, kad blokas yra pasiryžęs gruodžio 18 dieną vyksiančiame vadovų susitikime pasiekti „rezultatą dėl Ukrainos finansavimo“, ir pareiškė, kad „mes nepasitrauksime“ be susitarimo.
Ukraina derybose atsisakė „atiduoti“ Donbasą – pagrindinį Putino reikalavimą
Ukrainos atstovai derybose su JAV Floridoje pareiškė, kad neįmanoma išvesti kariuomenės iš neokupuotos Donbaso dalies, kad būtų sudaryta taika, pranešė „RBC-Ukraina“ informuoti šaltiniai. Pasak jų, susitikimo metu pokalbis buvo sutelktas į „probleminius klausimus“ dėl galimo taikos susitarimo, ypač daug dėmesio šalys skyrė teritorijoms. Tuo tarpu amerikiečiai Ukrainos delegacijai perdavė Rusijos poziciją, kuri reikalauja visiško Ukrainos pajėgų išvedimo iš Donbaso.
Ukrainos derybininkai pažymėjo, kad toks požiūris nėra įmanomas dėl konstitucinių apribojimų, visuomenės nuomonės Ukrainoje ir tokio reikalavimo neatitikimo realiai situacijai vietoje. Šiuo atžvilgiu Kyjivo pozicija lieka nepakitusi: diskusija dėl teritorijų turi prasidėti nuo dabartinės kontaktinės linijos.
„Procesas ieškant galimų sprendimų tęsiasi, bet tai, žinoma, labai sudėtingas klausimas“, – paaiškino „RBC-Ukraina“ šaltinis. Taip pat Ukrainos delegacija priminė, kad kursas į NATO narystę yra įtvirtintas šalies Konstitucijoje, o jo keitimas dėl taikos susitarimo sudarymo būtų blogas precedentas.
„Amerikiečiai yra pasirengę išklausyti mūsų argumentus. Kitas klausimas, kad jie nuolat sako: gerai, galbūt esate 100 % teisūs, bet yra ir kita pusė, ir ji reikalauja to ir to. Mes, kaip tarpininkai, turime užtikrinti, kad jūs pasiektumėte taikos susitarimą. Jūs galite kiek norite logiškai aiškinti savo poziciją, bet jei kita pusė sako „ne“, tai ką mes darysime?“ – paaiškino leidinio šaltinis.
Tuo pačiu metu CNN šaltinis, susipažinęs su derybų eiga, pažymėjo, kad neokupuotos Donbaso dalies perdavimas yra „neprotingas“, nes tai žymiai susilpnintų Ukrainos gynybą ir padidintų tolesnės agresijos tikimybę. „Bet tai nereiškia, kad nėra galimų būdų išsaugoti konstitucines nuostatas ir užtikrinti Ukrainos saugumą“, – pabrėžė televizijos kanalo pašnekovas.Tuo pačiu, jo teigimu, šalys aptarė scenarijų, pagal kurį Ukraina faktiškai netektų galimybės prisijungti prie NATO, sudarius atitinkamą susitarimą su Rusija. Tuo tarpu Kyjivo niekas neprivers teisiškai atsisakyti siekio įstoti į aljansą. Savo ruožtu aukštas JAV pareigūnas pasakojo „The Wall Street Journal“, kad derybų metu Kyjivas ir Vašingtonas aptarė galimus naujų rinkimų Ukrainoje terminus, bet neišsprendė klausimo dėl JAV ir Vakarų garantijų šalies saugumui.
Ukrainos ir JAV derybos dėl taikos plano vyko lapkričio 30 d. Floridoje. Amerikos delegacijai vadovavo valstybės sekretorius Marcas Rubio. Jis pavadino susitikimą „labai produktyviu“, bet pridūrė, kad dar liko daug darbo. „Čia yra daug judančių dalių. Ir, žinoma, yra kita pusė [Rusija], kuri taip pat turi būti įtraukta į šį lygtį“, – sakė M. Rubio. Jis pažadėjo, kad darbas bus tęsiamas šią savaitę, kai prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas aptars taikos planą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje.
Volodymyras Zelenskis Paryžiuje susitiks su Emmanueliu Macronu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Paryžiuje susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, siekdamas sustiprinti Europos paramą Kyjivui.
Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio gyrė derybas su Ukrainos delegacija Floridoje kaip labai produktyvias, tačiau perspėjo, kad reikia daugiau nuveikti, norint sustabdyti Rusijos pradėtą karą.
Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, vadovavęs Kyjivo delegacijai, taip pat gyrė derybas kaip „produktyvias ir sėkmingas“.
Derybos dėl beveik ketverius metus besitęsiančio karo vyksta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir jo vyriausybei susidūrus su neramumais. Penktadienį dėl didelio masto korupcijos tyrimo jis buvo priverstas atleisti savo biuro vadovą ir vyriausiąjį derybininką Andrijų Jermaką.
Tai nebus pirmas V. Zelenskio vizitas Prancūzijoje nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Skelbiama, kad pirmadienį V. Zelenskio ir E. Macrono susitikimas prasidės 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku.
Sekmadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot laikraščiui „La Tribune Dimanche“ sakė, kad susitikimo tikslas – paspartinti šiuo metu vykstančias derybas dėl karo užbaigimo.
„Taika yra pasiekiama, jei (Rusijos prezidentas) Vladimiras Putinas atsisakys savo iliuzinės vilties atkurti Sovietų imperiją, pirmiausia pavergdamas Ukrainą“, – sakė Prancūzijos URM.
Lapkričio mėnesį Vašingtonas pateikė pradinį 28 punktų pasiūlymą karui sustabdyti, tačiau jis buvo parengtas neatsižvelgiant į Ukrainos sąjungininkų nuomonę ir pasiūlymus.
Šis planas buvo kritikuojamas kaip pernelyg orientuotas į Rusijos reikalavimus. Iš pradžių jame buvo numatyta, kad Ukraina perleis visą rytinį Donbaso regioną Rusijai – su tuo Kyjivas nesutinka.
Taip pat pagal šį pirminį projektą Jungtinės Valstijos būtų de facto pripažinusios Donecko, Krymo ir Luhansko regionus Rusijos dalimi.
Po praėjusią savaitę Ženevoje surengtų derybų JAV pakoregavo pradinį planą, tačiau jo detalės kol kas neskelbiamos.
„Svarbios dienos“
Pirmadienį JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas pirmadienį išvyksta į Maskvą, pranešė JAV pareigūnas.
Numatyta, kad JAV pasiuntinys derybas su Kremliaus šeimininku surengs antradienį.
D. Trumpas pareiškė, kad po naujausių JAV ir Ukrainos derybų Floridoje yra didelė tikimybė pasiekti Rusijos ir Ukrainos susitarimą.
D. Trumpas šių derybų atžvilgiu buvo nusiteikęs optimistiškai ir prezidentiniame lėktuve „Air Force One“ žurnalistams pareiškė: „Manau, kad yra didelė tikimybė, jog galėsime susitarti.“
Visgi JAV vadovas perspėjo, kad Kyjivą krečiantis korupcijos skandalas nėra naudingas procesui.
„Ukraina turi tam tikrų sudėtingų problemėlių“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje Ukrainą krečiantį korupcijos skandalą.
Po sekmadienį Floridoje surengtų derybų R. Umerovas socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė informavęs V. Zelenskį apie esminę pažangą.
„Svarbu, kad derybos vyktų konstruktyviai ir kad visi klausimai būtų aptarti atvirai, aiškiai sutelkiant dėmesį į Ukrainos suvereniteto ir nacionalinių interesų užtikrinimą“, – po derybų socialiniame tinkle „X“ nurodė ukrainiečių lyderis.
Tuo tarpu M. Rubio pripažino, kad norint pasiekti karo pabaigą, dar reikia daug nuveikti.
„Yra daug kintamųjų veiksnių, ir akivaizdu, kad čia yra dar viena šalis, kuri turės būti įtraukta į derybas, ir tai tęsis vėliau šią savaitę, kai ponas Witkoffas vyks į Maskvą“, – nurodė JAV valstybės sekretorius.
Prieš susitikimą su Prancūzijos prezidentu V. Zelenskis socialiniuose tinkluose nurodė informavęs Suomijos prezidentą Alexanderį Stubbą, kuris palaiko šiltus santykius su Baltųjų rūmų šeimininku, apie iš Vašingtono gautus signalus.
Jis taip pat atskirai kalbėjosi su Europos Komisijos (EK) vadove Ursula von der Leyen ir NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, sakydamas, kad „tai svarbios dienos ir daug kas gali pasikeisti“.
Diplomatinis spaudimas vyksta tuo metu, kai karas, nusinešęs dešimtis tūkstančių civilių ir kariškių gyvybių bei privertęs milijonus ukrainiečių palikti savo namus, nerodo jokių silpnėjimo ženklų.
ES gynybos ministrai aptars paramą Ukrainai ir karinį pasirengimą
Pirmadienį Briuselyje susitiks Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai aptarti paramos Ukrainai ir kaip pagerinti Europos pasirengimą gynybai.
Tikimasi, kad prie ES ministrų prisidės Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, kad pasikeistų nuomonėmis apie svarbiausius Kyjivo gynybos nuo Rusijos poreikius ir tolesnę finansinę bei karinę paramą.
ES ministrai taip pat planuoja aptarti dedamas pastangas didinti bloko gynybos pasirengimą. Pastaraisiais mėnesiais buvo imtasi kelių iniciatyvų. Spalio mėnesį Europos Komisija pateikė pasiūlymus sienų apsaugos, gynybos nuo dronų, oro gynybos ir kosmoso srityse, siekiant sustiprinti Europos karinius pajėgumus ir atgrasyti Rusiją.
Susitikimas rengiamas kitą dieną, kai ES šalys, norinčios gauti paskolas per ES 150 mlrd. eurų gynybos fondą, pavadintą SAFE, turėjo pateikti išsamius planus, kaip planuoja išleisti šias lėšas. Devyniolika iš 27 bloko narių pareiškė susidomėjimą dalyvauti finansavimo schemoje.
Pranešta, kad praėjusią savaitę žlugo derybos dėl Jungtinės Karalystės, ES nepriklausančios šalies, dalyvavimo panaudojant fondo lėšas, nesutarus, koks turėtų būti Londono įnašas. Panašios derybos vyksta ir su Kanada.
NATO kantrybė senka: vienas iš vadovų prabilo apie „prevencinį smūgį“ dėl Rusijos išpuolių
NATO ketina išnagrinėti galimybę surengti „prevencinį smūgį“ Rusijai, atsakant į Kremliaus hibridinį karą. Aljanso karinio komiteto vadovas admirolas Giuseppe Cavo Dragone pareiškė, kad Aljansas svarsto galimybę „agresyviau“ reaguoti į Rusijos kibernetines atakas, sabotažą ir oro erdvės pažeidimus.
Putinui atleisti nevalia: ES brėžia naują taikos susitarimo raudonąją liniją
JAV prezidentui Donaldui Trumpui siekiant sudaryti taikos sutartį, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas neturėtų išvengti baudžiamojo persekiojimo už Rusijos kariuomenės padarytus karo nusikaltimus.
Derybos įsibėgėja: Trumpas mato tikimybę, siunčia Witkoffą į Maskvą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad po naujausių JAV ir Ukrainos derybų Floridoje yra didelė tikimybė pasiekti Rusijos ir Ukrainos susitarimą.
Visgi JAV vadovas perspėjo, kad Kyjivą krečiantis korupcijos skandalas nėra naudingas procesui.
„Ukraina turi tam tikrų sudėtingų problemėlių“, – žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas, omenyje turėdamas korupcijos tyrimą, dėl kurio Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai buvo priverstas atleisti savo administracijos vadovą ir vyriausiąjį derybininką.
„Tačiau manau, jog yra didelė tikimybė, kad mums pavyks susitarti“, – pridūrė D. Trumpas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas pirmadienį išvyksta į Maskvą, pranešė JAV pareigūnas, Vašingtonui dedant pastangas užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.
Numatoma, kad antradienį S. Witkoffas susitiks derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Šis vizitas rengiamas iškart po sekmadienį Floridoje įvykusių D. Trumpo administracijos aukšto rango atstovų ir Ukrainos delegacijos derybų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
jiems taika nerūpi, jiems rūpi biznis su kacapu
Zelenskis pripažino, kad korupcijos skandalai kenkia taikos deryboms
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pastarųjų savaičių antikorupciniai tyrimai šalyje daro įtaką derybų dėl „taikos susitarimo“ procesui.
Kaip rašo „Evropeiskaja pravda“, apie tai jis kalbėjo Paryžiuje, po susitikimo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Atsakydamas į klausimą apie korupcijos skandalų poveikį deryboms dėl „taikos susitarimo“ su Jungtinių Valstijų puse, V. Zelenskis sakė, kad „visi dalykai daro įtaką situacijai ir derybų procesui“.
„Visos aplinkybės ir visi žmonės“, – pridūrė jis, nepatikslinęs, ką tiksliai turi omenyje.
V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad priėmė ir priims tik tuos sprendimus, kurie yra „orientuoti į Ukrainos stiprinimą“.
Praėjusią savaitę po antikorupcinių institucijų surengtų kratų atsistatydino prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, kuris ilgą laiką vedė derybas su JAV dėl „taikos susitarimo“.