Trumpo reikalavimai Europai: WSJ atskleidė, ko siekia išvengti JAV prezidentas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, sąmoningai pateikė Europos Sąjungai reikalavimus, kurių blokas neįvykdys. Tai jam suteiks galimybę išvengti naujų sankcijų prieš Rusiją įvedimo, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Kai kurie Europos diplomatai kalbėdami su WSJ žurnalistais išreiškė įsitikinimą, kad D. Trumpo reikalavimas Europos šalims atsisakyti Rusijos energijos išteklių buvo pateiktas tyčia.
Jų nuomone, D. Trumpas iš anksto žinojo, kad ES šalys negalės arba nenorės įvykdyti jo reikalavimo. Kadangi D. Trumpas reikalauja, kad visos Europos Sąjungos šalys nustotų pirkti naftą iš Rusijos, reikalavimo neįvykdymas suteiks jam galimybę išvengti ekonominio spaudimo Rusijai stiprinimo.
Be to, Europos diplomatų teigimu, D. Trumpas privačiame pokalbyje paragino Europą duoti „žalią šviesą“ naudoti įšaldytus Rusijos turtus.
Rusijos pajėgos sunaikino 70 proc. Pokrovsko, ten vis dar yra 1,2 tūkst. gyventojų
Rusijos pajėgos sunaikino 70 proc. Ukrainos Donecko srityje esančio Pokrovsko miesto, kuriame vis dar yra apie 1,2 tūkst. gyventojų.
Tai televizijos eteryje pareiškė regiono karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, praneša „Ukrinform“.
„Pokrovske šiuo metu yra 1,2 tūkst. žmonių (…) Rusai sunaikino beveik 70 proc. šio miesto. Labai sunku žmonėms pristatyti humanitarinę pagalbą, geriamąjį vandenį ir vaistus. Mieste niekas neveikia – nė viena parduotuvė“, – sakė srities gubernatorius.
Jis pridūrė, kad gyventojai Pokrovską gali palikti tik padedami Ukrainos kariuomenės, nes „dabar iš ten išvykti yra labai sunku“.
Kaip jau pranešta, rugsėjo 16 d. Rusijos pajėgos pražudė vieną Donecko srities gyventoją, o dar devynis sužeidė.
Zelenskis ir Metsola aptarė derybas dėl narystės ES, sankcijas ir civilių saugumą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Europos Parlamento (EP) pirmininke Roberta Metsola. Tarp pagrindinių diskusijų temų buvo Ukrainos narystė Europos Sąjungoje (ES), sankcijų Rusijai griežtinimas ir slėptuvių statybos, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.
„Tikrai labai džiaugiamės galėdami Ukrainoje priimti Europos Parlamento pirmininkę. Tai jau ketvirtasis Robertos Metsolos vizitas Ukrainoje karo metu. Roberta buvo viena pirmųjų, apsilankiusių Ukrainoje prasidėjus plataus masto invazijai. Europos Parlamentas ir pirmininkė apskritai nuolat rėmė mūsų valstybę, mūsų nepriklausomybę, mūsų suverenitetą ir mūsų žmones“, – bendroje spaudos konferencijoje su R. Metsola pareiškė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad pagrindinės diskusijų temos buvo Ukrainos stojimas į ES, griežtesnės sankcijos Rusijai ir pagalba statant slėptuves Ukrainoje.
„Šiandien su Roberta aptarėme pagrindines Ukrainos ir Europos institucijų bendradarbiavimo sritis. Esame dėkingi už paramą deryboms dėl Ukrainos stojimo į ES. Darome tai, ką pažadėjome, ir tikimės, kad Europos Sąjunga ir Europos lyderiai padarys savo darbo dalį, susijusią su klasteriais. Tikimės, kad pirmasis klasteris bus atvertas kuo greičiau, o tai vieningai palaikys visos ES šalys narės“, – sakė V. Zelenskis ir kartu pridūrė, kad „Europos Parlamentas šiuo klausimu mus tvirtai palaiko“.
Kita svarbi tema buvo sankcijos šaliai agresorei.
„Svarbu, kad Europos Parlamentas nuosekliai palaikytų sankcijas Rusijai dėl šio karo (…) Tikimės, kad bus priimtas 19-asis ES sankcijų paketas. Tikimės, kad vienas iš pagrindinių jo taikinių bus Rusijos energijos ištekliai, jų prekybos infrastruktūra, Rusijos bankininkystės sektorius ir įvairios sankcijų vengimo schemos, kuriomis Rusija naudojasi karui finansuoti“, – akcentavo V. Zelenskis.
Jis taip pat nurodė, kad Ukraina panašių veiksmų tikisi iš Jungtinių Valstijų.
„(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas turi pajusti, kad jo ketinimai tęsti karą, rengti smūgius, įskaitant destabilizuojančią veiklą tokiose šalyse, kaip Lenkija ir Rumunija, reikš didesnį skausmą Rusijai. Jei Rusija nejaučia skausmo, ji kovoja toliau. Jie turi patirti didesnius ekonominius, politinius ir kitokius nuostolius, kad pagaliau galėtume priartėti prie taikos“, – dėstė V. Zelenskis.
Be to, jis atkreipė dėmesį į slėptuvių klausimą.
„Šiandien su Roberta išsamiai aptariau slėptuves mūsų mokykloms, darželiams, universitetams, ligoninėms – slėptuves žmonėms. Tikimės Europos paramos, taip pat ir mūsų nemokamo maitinimo visiems vaikams kiekvienoje Ukrainos mokykloje programai“, – teigė jis.
Kaip jau skelbta, R. Metsola atvyko į Kyjivą. Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas jos vizitą pavadino svarbiu vienybės ir tvirtos paramos Ukrainai signalu.
Kreipdamasi į parlamentą, R. Metsola paskelbė, kad EP Kyjive atidarys nuolatinę atstovybę. Ji taip pat pabrėžė, kad yra svarbu išlaikyti sankcijų spaudimą Rusijai, grąžinti pagrobtus Ukrainos vaikus ir toliau remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Iš Rusijos okupuotų teritorijų grąžinta dar 16 Ukrainos vaikų
Įgyvendinant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvą „Bring Kids Back UA“, iš Rusijos okupuotų teritorijų buvo grąžinta 16 Ukrainos vaikų, tinkle „Telegram“ pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Anot jo, 15-metė mergaitė pabėgo iš okupuotos teritorijos su savo teta, kai rusai pagal sufabrikuotus kaltinimus jos tėvams ir vyresniam broliui skyrė ilgas kalėjimo bausmes. 14-metė mergaitė ir jos 7 m. sesuo neteko savo namų ir visų asmeninių daiktų, kai gaisras visiškai sunaikino jų būstą.
15 m. mergaitė ir jos tėvai trejus metus praktiškai nėjo iš savo namų, nuolat baimindamiesi, kad okupantai gali pasibelsti į jų duris ir atimti vaikus. O 10-mečio berniuko iš jo tėvų vos neatėmė okupantų „vaikų apsaugos tarnyba“.
A. Jermakas pabrėžė, kad visi jie dabar yra saugūs Ukrainoje, kur gauna psichologinę pagalbą, atkuria savo dokumentus ir žengia pirmuosius žingsnius naujo, taikaus gyvenimo link.
Zelenskis atskleidė, kokius ginklus sąjungininkai nupirks Ukrainai iš JAV
Pirmosiose iniciatyvos „Ukrainos prioritetinių reikalavimų sąrašas“ (PURL) paketuose sąjungininkai Ukrainai iš JAV nupirks raketas priešlėktuvinėms raketų sistemoms „Patriot“ ir sviedinius raketinėms-artilerinėms sistemoms HIMARS su padidintu mobilumu.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Ukrainos pajėgos sunaikino vamzdį, kurį rusai naudojo persikėlimui į Kupjanską
Ukrainos pajėgos sudavė smūgį dujų vamzdžiui netoli Kupjansko miesto Charkivo srityje, kuriuo rusai naudojosi, kad persikeltų į Kupjanską.
Apie tai kanalui „Suspilne Charkiv“ pranešė 429-ojo atskirojo bepiločių sistemų pulko „Achilas“ vadas Jurijus Fedorenka.
Jis pabrėžė, kad dabar vamzdynu naudotis neįmanoma, tačiau, tikėtina, rusai mėgins vamzdyną remontuoti.
„Šiuo metu, naudojant sprogmenis, buvo smogta būtent į tą vietą, kur vamzdis eina po Oskilo upę. Dėl to jis išsipūtė: greičiausiai prisipildė vandens. Ir ne tik vandens“, – taip karininkas pakomentavo esamą situaciją.
Kaip teigė J. Fedorenka, šis vamzdis jau buvo sugadintas ir anksčiau, bet rusai per keturis mėnesius sugebėjo jį suremontuoti, nes ši teritorija atsidūrė jų kontrolėje. Pasak karininko, apie tai, kad priešas persikelia šiuo vamzdžiu, sužinojo iš tų rusų, kurie buvo paimti į nelaisvę.
Tuo pačiu J. Fedorenka pabrėžė, kad neatmetama galimybė, jog laikui bėgant priešas vėl sugebės suremontuoti vamzdyną, nes naujo pažeidimo vieta taip pat yra okupantų kontroliuojamoje teritorijoje.
Jis patikino, kad šiuo metu gynybos pajėgos kontroliuoja visus išėjimus ir pačią vietą, kur vamzdis eina po žeme.
„Bet vamzdžio pažeidimas – tai laikina priemonė. Tai neišsprendžia situacijos. Situaciją išsprendžia užtvindymas. O apskritai situaciją išsprendžia vamzdžio iškasimas“, – pabrėžė J. Fedorenka.
Ne pirmas kartas
JAV karo studijų institutas (ISW) rašė, kad jau užfiksuotas trečiasis atvejis, kai rusai naudojo vamzdynus nepastebimai perkelti pėstininkus, o tai gali liudyti apie sistemingą patirties perdavimo praktiką tarp Rusijos dalinių.
Tuo pačiu analitikai neatmeta galimybės, kad vamzdynų naudojimas gali būti tiesiog atskirų rusų dalinių improvizacija, atsižvelgiant į nuolatinę grėsmę, kurią jiems kelia Ukrainos dornai mūšio lauke.
Rusijai atakavus Charkivą, žuvo žmogus
Rusijos pajėgoms iš artilerijos apšaudžius Slatinės kaimą Ukrainos Charkivo srityje, žuvo vyras. Tai tinkle „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Olegas Synehubovas.
„73 metų gyventojas buvo garaže savo kieme, kai rusų pajėgos atakavo vietovę“, – nurodoma įraše.
Kallas įspėja Indiją dėl bendradarbiavimo su Rusija
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas įspėjo Indiją dėl bendradarbiavimo su Rusija.
„Indijos dalyvavimas Rusijos pratybose ir rusiškos naftos pirkimas gali sutrukdyti sudaryti planuojamą prekybos susitarimą tarp ES ir Indijos“, – sakė K. Kallas antradienį Briuselyje. Europos Komisija buvo užsibrėžusi tikslą iki metų pabaigos sudaryti susitarimą su Indija.
„Mūsų partnerystė apima ne tik prekybą, bet ir taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos gynimą“, – kalbėjo K. Kallas. Tuo pat metu ES esą „neturi iliuzijų – Rusija ir Indija turi ilgą bendrą istoriją, todėl būtų sunku visiškai atsieti Indiją nuo Rusijos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė 50 proc. muitus produktams iš Indijos, ir tai argumentavo tuo, kad Indija perka naftą iš Rusijos. Todėl ES tenka spręsti dilemą: viena vertus, ji nori kartu su JAV apriboti Rusijos ekonomines įplaukas; antra vertus, dėl D. Trumpo muitų politikos ES visame pasaulyje ieško alternatyvių prekybos partnerių, įskaitant Indiją.
Briuselis ir Naujasis Delis kitų metų pradžioje planuoja viršūnių susitikimą, per kurį, anot planų, gali būti pasirašytas prekybos susitarimas.
Europos Parlamentas turės nuolatinę atstovybę Kyjive
Europos Parlamentas (EP) atidarys nuolatinę atstovybę Kyjive. Tai trečiadienį Ukrainos parlamente pareiškė EP pirmininkė Roberta Mestola.
„Šią savaitę lankausi čia, kad dar labiau sustiprintume mūsų bendradarbiavimą. Atidarysime nuolatinę Europos Parlamento atstovybę Kyjive, kad būtume Ukrainoje ir kiekvieną dieną galėtume su jumis bendradarbiauti. Tai buvo mūsų įsipareigojimas mums, ir mes jį įgyvendiname“, – kalbėjo R. Metsola.
ES vadovė savo kalboje taip pat teigė, kad būtina išlaikyti spaudimą agresorei Rusijai. „Tikimės, kad netrukus bus priimtas 19-asis sankcijų paketas“, – sakė ji.
R. Metsola į Kyjivą atvyko trečiadienį.
ES: Indijos naftos pirkimas iš Rusijos ir karinės pratybos trukdo užmegzti glaudesnius ryšius
Indijos dalyvavimas Rusijos karinėse pratybose ir rusiškos naftos pirkimas trukdo užmegzti glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga, trečiadienį pareiškė vyriausioji bloko diplomatė Kaja Kallas.
„Galiausiai mūsų partnerystė susijusi ne tik su prekyba, bet ir su taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos gynimu“, – sakė K. Kallas, paskelbusi bloko strategiją ES ir Indijos ryšiams stiprinti.
„Dalyvavimas karinėse pratybose, naftos pirkimas – visa tai yra kliūtys mūsų bendradarbiavimui, kai kalbama apie ryšių gilinimą“, – sakė ji.
Ukraina sunaikino 136 Rusijos dronus, pataikymai užregistruoti 13-oje vietų
Nuo antradienio vakaro iki trečiadienio 9.30 val. Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 136 iš 172 Rusijos paleistų bepiločių orlaivių.
Rusai puolė Ukrainą balistinėmis raketomis „Iskander-M/KN-23“ ir priešlėktuvinėmis valdomomis raketomis S-300 iš Rostovo ir Kursko sričių.
172 „Shahed“ tipo koviniai nepilotuojami orlaiviai, dronai „Gerbera“ ir kitų tipų bepiločiai buvo paleisti iš Kursko, Briansko, Oriolo, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei Čaudos laikinai okupuotame Kryme. Daugiau nei 100 iš jų buvo dronai „Shahed“.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio ryto Oro gynybos pajėgos šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba neutralizavo 136 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitų tipų dronus.
13-oje vietų užfiksuoti raketų smūgiai ir 36 dronų atakos.
Naktį į trečiadienį užpuolikai iš Rusijos dviem dronais smogė į viešbutį Kramatorske.
Lavrovas grasina Europai: pajėgos Ukrainoje bus karinis taikinys
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pagrasino Europai dėl svarstymų siųsti taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą.
Į Ukrainą atvykusi EP pirmininkė Roberta Metsola surengs derybas su prezidentu Volodymyru Zelenskiu
Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola trečiadienį atvyko į Kyjivą, kur surengs derybas su aukšto rango Ukrainos pareigūnais, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Apie tai pranešė portalas „The Kyiv Independent“.
Portalo teigimu, R. Metsola su pareigūnais aptars Ukrainos pastangas stojant į Europos Sąjungą (ES), sankcijas Rusijai ir kitus aktualius klausimus.
R. Metsolą, kuri Kyjive lankosi jau ketvirtą kartą nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais, pasitiko Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.
„Praėjus 1 300 dienų nuo agresijos pradžios, esu Ukrainoje su stipria (Europos Parlamento) palaikymo žinute“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė R. Metsola.
Leidinys „Euractiv“ paskelbė, kad EP pirmininkė vizito metu surengs derybas su V. Zelenskiu, ministre pirmininke Julija Svyrydenko ir R. Stefančuku.
Savo vizito metu R. Metsola taip pat pagerbė žuvusius Ukrainos karius prie Žuvusiųjų sienos ir pasakė kalbą Aukščiausiojoje Radoje, kurioje paskelbė apie nuolatinės EP atstovybės Kyjive atidarymą.
„Mūsų pozicija yra aiški. Taika turi būti nuolatinė, ji turi būti grindžiama teisingumu ir orumu“, – sakė EP pirmininkė.
R. Metsola lankosi Ukrainoje tuo metu, kai Kyjivas ragina Vakarus imtis ryžtingesnių veiksmų spaudžiant Rusiją pradėti taikos derybas, pirmiausia griežtinant sankcijas Maskvai.
Ukraina: po „Zapad-2025“ Rusijos pajėgos ruošiasi palikti Baltarusiją, bet stebime situaciją
Rusijos daliniai, dalyvavę pratybose „Zapad-2025“, baigia jas ir ruošiasi palikti Baltarusijos teritoriją, sako Ukrainos valstybės sienos tarnybos atstovas Andrejus Demčenko, rašo UNIAN.
Latvių tarnybos sulaikė Latvijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu kariniuose objektuose Rusijos naudai
Latvijos Valstybės saugumo tarnyba (VDD) rugpjūčio 27-ąją sulaikė Latvijos pilietį, įtariamą tyčiniu neteisėtu informacijos apie Latvijos karinius objektus rinkimu ir šios informacijos perdavimu Rusijos žvalgybos tarnybai, pranešė VDD naujienų agentūrai LETA.
VDD sužinojo, kad Latvijos pilietis perdavė Rusijos žvalgybos tarnyboms informaciją apie kelių Latvijos karinių objektų vietą, išdėstymą ir saugumo sprendimus.
Sulaikytasis taip pat teikė Rusijos žvalgybai informaciją apie naujų karinių objektų statybą, karių mokymą ir kitų NATO šalių karių buvimą tam tikruose Latvijos kariniuose objektuose. Remiantis VDD turima medžiaga, vyras taip pat perdavė Rusijos žvalgybai kitokios informacijos, kurią būtų galima panaudoti prieš Latvijos ir kitų Baltijos valstybių saugumo interesus.
VDD atliko su šiuo asmeniu susijusius baudžiamuosius veiksmus keturiose vietose Rygoje ir jos apylinkėse. Šiuo metu tarnyba atlieka išsamų duomenų saugojimo įrenginių ir dokumentų, paimtų per kratas, turinio tyrimą.
Įtariamajam saugumo sumetimais skirtas kardomasis kalinimas.
Baudžiamasis kodeksas Latvijoje už tokį nusikaltimą numato įkalinimą nuo vienų iki dešimties metų, su turto konfiskavimu ar be jo, ir bandomąjį laikotarpį iki trejų metų.
Rugpjūčio pabaigoje VDD pranešė LETA, kad pradėjo tris baudžiamąsias bylas dėl šnipinėjimo Rusijos naudai. Viena baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl įrodymų trūkumo.
Siekdama nekenkti tyrimui, tarnyba šiuo metu nekomentuoja proceso.
Labiausiai žinomas šnipinėjimo atvejis pastaraisiais metais yra susijęs su buvusiu parlamento nariu Janiu Adamsonu. Pirmosios instancijos teismas buvusiam parlamentarui skyrė aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijos naudai. Šiuo metu byla nagrinėjama Apeliaciniame teisme.
Zelenskis: lenkai neapsaugotų savo gyventojų, jei būtų surengta masinė ataka
Europa, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, šiuo metu nėra pasirengusi karui su Rusija.
Tai parodė pastarasis incidentas, kai į Lenkiją įskrido Rusijos dronai, sakė V. Zelenskis interviu britų stočiai „Sky“. „Jie (lenkai) negalėtų apsaugoti savo gyventojų, jei būtų surengta masinė ataka“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos vadovas incidentą Lenkijoje palygino su iki šiol masiškiausia rusų ataka prieš Ukrainą. Ukrainiečiai esą tada atrėmė daugiau kaip 700 iš daugiau kaip 800 Rusijos panaudotų skraidančių objektų. Lenkijai tuo tarpu pavyko numušti tik 4 dronus iš 19, kurie įskrido į šalies oro erdvę – ir tai net nebuvo sparnuotosios raketos ir raketos.
V. Zelenskis pabrėžė, kad jo žodžiai nėra įžeidimas Varšuvai. „Jie nekariauja. Todėl aišku, kad jie nepasirengę tokiems dalykams“, – teigė jis. Tačiau Ukraina esą galėtų padėti lenkams ir europiečiams plėtoti jų gynybos technologijas ir rengti karius, nes turi karo patirties. Bet Kyjivui reikia pinigų tam įgyvendinti.
Rusija jau daugiau kaip pusketvirtų metų kariauja prieš Ukrainą. Vakarai padeda Ukrainai ginklais, o pradžioje taip pat apmokė karius, kaip vykdyti oro gynybą. Dabar, V. Zelenskio duomenimis, kariai jau nesimoko užsienyje, nes ukrainiečių pajėgos dėl patirties kare technologiniu požiūriu pranoksta kitų Europos šalių kariuomenes.
Praėjusią savaitę naktį į trečiadienį rusų dronai per puolimą prieš Ukrainą įskrido į Lenkijos oro erdvę, o kartu ir į NATO teritoriją. Lenkijos karinės oro pajėgos kartu su NATO sąjungininkėmis pirmą kartą numušė kelis bepiločius. Ekspertai mano, kad tai buvo tyčinis Rusijos veiksmas.
Putinas pasirodė su karine uniforma: įvardijo, kokia šio signalo esmė
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas rugsėjo 16 d. pasirodė karinėse pratybose „Zapad-2025“ ir susitiko su sukviestais draugiškų Rusijai valstybių „stebėtojais“. JAV karo studijų institutas (ISW) įvertino šį signalą.
Kremlius paskelbė, kad pratybose šiais metais dalyvavo, be Rusijos ir Baltarusijos, Bangladešas, Indija, Iranas, Burkina Fasas, Kongas ir Malis.
„Zapad 2025“ pratybų tikslas – praktikuotis ginti Sąjunginę Valstybę nuo bet kokios agresijos, cituojamas TASS V. Putinas.
V. Putinas pareiškė, kad pratybose dalyvavo 100 tūkst. karių, įskaitant kariuomenės narius iš šešių papildomų šalių. Vėliau V. Putinas susitiko su kariuomenės nariais iš Bangladešo, Indijos, Burkina Faso, Kongo Demokratinės Respublikos, Malio ir Irano.
Rugsėjo 9 d. Indija paskelbė, kad į Mulino poligoną nusiuntė 65 kariuomenės narius, kurie dalyvaus „Zapad-2025“ pratybose. Tai antras kartas, kai Indija dalyvauja bendrose pratybose nuo 2021 m. rugsėjo. Tada 200 Indijos karių dalyvavo kovos su terorizmu operacijose per Rusijos ir Baltarusijos bendras pratybas „Zapad-2021“.
V. Putinas pratybas stebėjo vilkėdamas karinę uniformą – tai antras kartas, kai V. Putinas vilkėjo karinę uniformą viešame renginyje nuo to laiko, kai 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Pirmą kartą V. Putinas su karine uniforma pasirodė 2025 m. kovą, kai lankėsi Kursko srityje.
ISW tuo metu sakė, kad V. Putinas tikriausiai bandė pateikti save kaip aktyvų karo lyderį ir pasidalinti nuopelnais už Rusijos pajėgų atkovotą teritoriją Kursko srityje.
V. Putinas rugsėjo 16 d. pratybose su karine uniforma pasirodė greičiausiai siekdamas parodyti Rusijos ir Baltarusijos karinę galią.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Rusijos Šiaurės laivyno daliniai atremia imituotą priešo oro antpuolį Barenco jūroje ir treniruojasi desanto operaciją su dronų pagalba Murmansko srityje. Paskelbta ir daugiau įrašų.
Rusijos gynybos ministerija pabrėžė, kad Rusijos ir Baltarusijos pajėgos pratybų metu daugiausia dėmesio skyrė dronų ir nepilotuojamų antžeminių transporto priemonių integravimui.
Baltarusijos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas ir Generalinio štabo viršininkas generolas majoras Pavelas Muraveiko pareiškė, kad pratybų metu Baltarusijos pajėgos treniravosi naudoti nestrateginius branduolinius ginklus ir dislokuoti balistinių raketų sistemą „Oreshnik“.
Analitikai sako, kad Rusijos ir Baltarusijos pajėgos naudoja „Zapad“ pratybas, kad įgyvendintų kai kurias taktines pamokas, išmoktąsias iš Rusijos patirties Ukrainoje.
Kubilius įspėjo dėl Europos gynybos: tai būtų didelė mūsų klaida
Būtų „didelė klaida“, jei Europos Sąjunga (ES) neįtrauktų Ukrainos į savo gynybos struktūrą, sako Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius, rašo „Kyiv Independent“.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 020 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 17 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 097 450 karių, iš kurių 1 020 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 1 189 rusų tankus (+5), 23 277 šarvuotąsias kovos mašinas (+3), 32 846 artilerijos sistemas (+36), 1 490 raketų paleidimo sistemų, 1 217 oro gynybos sistemų, 422 karo lėktuvus, 341 sraigtasparnį, 60 079 nepilotuojamuosius orlaivius (+360), 3 718 kruizinių raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 61 878 transporto priemones ir kuro cisternas (+108), 3 965 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Zelenskis: rusams yra daug blogiau, nei jie sako Putinui
Rusijos padėtis yra kur kas prastesnė nei suvokia Vladimiras Putinas, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo interviu „Sky news“, rašo UNIAN.
„Mano nuomone, mes labai laiku sureagavome ir visiškai sužlugdėme dvi puolimo operacijas. Trečiąją, manau, jei atvirai, per dieną ar dvi suprasime, kad jie patyrė didelių nuostolių ir jiems nieko nepavyko. Bet man reikia dar vienos ar dviejų dienų, kad galėčiau apie tai pasakyti viešai“, – nurodė jis.
V. Zelenskio nuomone, Rusijai viskas susiklostė blogiau, nei ji tikėjosi.
„Aš pasakyčiau taip: jiems viskas yra daug blogiau, nei jie pranešė Putinui. Putinas apie tai nežino. Manau, jis to nesupranta. Bet, be abejo, yra grafikai, yra jo ataskaitos. Kažkuriuo momentu jis visa tai pamatys“, – pabrėžia V. Zelenskis.
Von der Leyen pažadėjo Trumpui parengti naują planą dėl rusiškos energijos
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po pokalbio su JAV prezidentu Dondaldu Trumpu paskelbė apie iniciatyvą, kurios tikslas – greičiau nutraukti bet kokį naftos ir dujų importą iš Rusijos į Europą.
„Rusijos karo ekonomika, kurią palaiko pajamos iš iškastinio kuro, finansuoja kraujo liejimą Ukrainoje“, – pirmadienį platformoje „X“ rašė ji.
„Norėdama tam padaryti galą, Komisija pasiūlys paspartinti laipsnišką Rusijos iškastinio kuro importo nutraukimą.“
U. Von der Leyen sakė, kad Komisija netrukus pateiks 19-ąjį sankcijų paketą, kuris bus taikomas kriptovaliutoms, bankams ir energetikai. Ji teigė su D. Trumpu turėjusi „gerą pokalbį“, kurio metu daugiausia dėmesio buvo skirta būdams, kaip papildomomis priemonėmis padidinti ekonominį spaudimą Maskvai.
Jokios išsamesnės informacijos U. Von der Leyen nepateikė, tačiau dabartiniame birželį parengtame ES plane numatyta rusiškų dujų importą visiškai nutraukti tik nuo 2028 m.
Komisijos duomenimis, 2024 m. Rusijos tiekiamos dujos vis dar sudarė apie 19 proc. ES dujų importo. Naftos importas turėtų būti nutrauktas iki 2027 m. pabaigos, nors praėjusiais metais į Europos rinką vis dar pateko 13 mln. tonų rusiškos naftos.
D. Trumpas neseniai pareiškė, kad JAV tolesnes sankcijas Rusijai įves tik po to, kai Europos partnerės nustatys didelius muito tarifus Kinijos importui ir liausis pirkusios rusišką naftą. Kadangi jo reikalavimas taikomas ir NATO sąjungininkei Turkijai, kuri yra viena iš didžiausių pigios rusiškos energijos pirkėjų, lieka neaišku, ar vien ES iniciatyva patenkins Vašingtoną.
ES narės Vengrija ir Slovakija taip pat tebėra labai priklausomos nuo rusiškos naftos, o ES vis dar importuoja didelius rusiškų suskystintųjų gamtinių dujų kiekius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
SLAVA UKRAINI
HEROJAM SLAVA!!!!
google: chaturbate tayasha
rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
Zelenskis atskleidė Ukrainos planą „A“ ir planą „B“: tai – didelis iššūkis
Mano planas „A“ – baigti karą šiais metais, planas „B“ – 120 mlrd. dolerių – bendroje spaudos konferencijoje su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola pareiškė V. Zelenskis.
„Vienerių metų karo kaina šiandien yra 120 mlrd. dolerių. 60 mlrd. dolerių – tai Ukrainos biudžetas, o dar 60 mlrd. dolerių man reikia rasti kitiems metams. Tikiuosi, kad mes užbaigsime šį karą (šįmet – red. past.). Bet bet kuriuo atveju planas A – užbaigti karą. Planas B – 120 mlrd., ir tai – didelis iššūkis“, – paaiškino prezidentas.
Savo kalboje jis paaiškino, kad iš keturių Rusijos pasirinktų puolimo krypčių dvi jau patyrė fiasko, laukiama kitų puolimų, bet jie taip pat turėtų pasibaigti tuo pačiu rezultatu, nes rusų pajėgumai yra išsikvėpę.