Svarbiausios dienos naujienos:
23:28 | Žiniasklaida: per invaziją į Ukrainą Rusijos pusėje žuvusių karių skaičius siekia 70 000
BBC ir nepriklausoma Rusijos naujienų svetainė „Mediazona“ penktadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios užfiksavo apie 70 tūkst. žuvusių Rusijos karių.
Šis skaičius nustatytas remiantis viešai prieinama informacija, pavyzdžiui, oficialiais pareiškimais, pranešimais apie žūtis žiniasklaidoje ir skelbimais socialiniuose tinkluose, taip pat antkapiniais paminklais Rusijos kapinėse.
„Mes nustatėme 70 112 Ukrainoje žuvusių Rusijos karių vardus ir pavardes, tačiau manoma, kad tikrasis skaičius yra gerokai didesnis“, – teigė BBC.
„Kai kurios šeimos viešai nesidalina informacija apie savo artimųjų mirtį, o į mūsų analizę neįtrauktos pavardės, kurių negalėjome patikrinti, arba kovotojų žūtys Rusijos okupuotame Donecke ir Luhanske Rytų Ukrainoje“, – pridūrė britų transliuotojas.
Tos pačios dvi žiniasklaidos organizacijos rugpjūčio viduryje skelbė apie 66 tūkst. žuvusiųjų.
„Mediazona“ ir kita nepriklausoma Rusijos naujienų svetainė „Meduza“ taip pat analizavo oficialius notarų duomenis apie paveldėjimo bylas.
Tuo remdamosi jos apskaičiavo, kad žuvusiųjų skaičius kariuomenėje gali būti daug didesnis – apie 120 tūkstančių.
Rusijoje tikrasis skaičius laikomas paslaptyje.
Ukraina taip pat labai mažai komunikuoja apie žuvusiuosius, bijodama, kad tai pakirs ukrainiečių kovinę dvasią daugiau kaip dvejus su puse metų tęsiantis Rusijos invazijai.
Vasarį prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad žuvo apie 31 tūkst. Ukrainos karių, nors analitikai ir stebėtojai teigė manantys, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis.
Leidinys „The Wall Street Journal“ šią savaitę pranešė, kad kare iš viso žuvo arba buvo sužeista milijonas karių abiejose pusėse.
Jo teigimu, su tuo susipažinę šaltiniai kalba, kad „slaptame ukrainiečių vertinime, kuris buvo pateiktas anksčiau šiemet, teigiama, kad žuvusių ukrainiečių karių skaičius siekia 80 tūkst., o sužeistųjų – 400 tūkstančių“.
„Vakarų žvalgybos vertinimai dėl Rusijos aukų skiriasi, kai kuriais duomenimis, žuvusiųjų skaičius siekia beveik 200 tūkst., o sužeistųjų – apie 400 tūkst.“, – sakoma pranešime.
23:10 | Zaporižios ligoninėje nugriaudėjo sprogimas, sužeistas pacientas
Penktadienį vienoje iš Zaporižios ligoninių nugriaudėjo sprogimas. Sužeistas pacientas.
Tai pranešė Nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos Zaporižios srityje spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Rugsėjo 20 d. 13.20 val. Zaporižios rajono policijos valdyba gavo pranešimą apie sprogimą vieno iš miesto ligoninės skyrių palatoje. Per incidentą buvo sužeistas 41 metų pacientas. Jam teikiama medicininė pagalba“, – rašoma pranešime.
Preliminariais duomenimis, sprogo tarp nukentėjusiojo daiktų buvęs objektas.
Incidento vietoje dirba išminuotojai ir policijos teritorinio skyriaus darbuotojai. Įvykio aplinkybės tiriamos.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Chersono srities Posad Pokrovskės gyvenvietėje dėl sprogmenų detonacijos žuvo vaikas.
22:43 | „The Times“: Ukrainai slapta bus leista smogti raketomis taikiniams Rusijoje
Ukraina artimiausiomis savaitėmis gali tikėtis slapto leidimo, kuris leistų panaudoti ilgojo nuotolio raketas, siekiant smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
Kaip rašo UNIAN, cituodama „The Times“ publikaciją, Didžiosios Britanijos ir JAV atstovai pasiryžę suteikti galimybę Ukrainai naudoti raketas, kuriomis būtų suduodami smūgiai Rusijos teritorijoje. Tačiau oficialus pranešimas apie leidimą esą galėtų pasirodyti tik po pirmųjų raketų paleidimo.
„The Times“ šaltiniai tikina, kad JAV pirmiausiai nori įvertinti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio planą, kaip Kyjivui pavyktų ištverti karą žiemos mėnesiais.
Būtent galutinis sprendimas dėl leidimo naudoti ilgojo nuotolio raketas, galinčias smogti taikiniams Rusijoje, gali būti patvirtintas kitą savaitę vyksiančiame Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdyje.
Visgi, kaip rašoma publikacijoje, JAV prezidento Joe Bideno komanda nerimauja, kad toks žingsnis gali pakenkti Kamalos Harris rinkiminei kampanijai.
22:05 | Norvegija didins paramą Ukrainai
Norvegija šiais metais padidins civilinę pagalbą Ukrainai 5 mlrd. kronų (426 mln. eurų) ir pratęs pagalbos paketą trejiems metams iki 2030-ųjų, penktadienį pranešė šios Šiaurės šalies premjeras.
Pratęsus šį terminą, bendras pagalbos paketas padidės iki 135 mlrd. kronų (11,5 mlrd, eurų), palyginti su ankstesne 75 mlrd. kronų (6,4 mlrd. eurų) suma iki 2027 metų.
Šalis jau buvo pažadėjusi 22 mlrd. kronų (1,9 mlrd. eurų) karinės ir civilinės pagalbos šiems metams, o papildomi milijardai bus skirti „svarbiems civiliniams poreikiams tenkinti“, po susitikimo su parlamentarais žurnalistams sakė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.
„Europoje susiklostė labai pavojinga padėtis, – sakė J. Gahras Store.
Kad padidintas paketas būtų priimtas parlamente, J. Gahro Store centro kairės mažumos vyriausybei reikės opozicijos, kuri iš esmės pritaria didesnei paramai Ukrainai, paramos.
Norvegija yra didelė dujų ir naftos eksportuotoja ir gavo naudos iš kainų kilimo, kurį sukėlė Rusijos plataus masto karas Ukrainoje.
Remiantis Finansų ministerijos dokumentu, su kuriuo ketvirtadienį susipažino naujienų agentūra AFP, Vokietija planuoja šiais metais padidinti karinę pagalbą Ukrainai beveik 400 mln. eurų, be jau skirtų 7,5 mlrd. eurų.
21:34 | Rusijoje keturi kareiviai apkaltinti prorusiško kovotojo iš JAV nužudymu
Rusija keturis savo kareivius, tarnaujančius okupuotoje Ukrainos teritorijoje, penktadienį apkaltino kankinus Rusijos kontroliuojamame Donecke gyvenusį JAV pilietį, kuris nuo 2014 metų kovojo su promaskvietiškomis pajėgomis.
Atvejai, kai Rusija Ukrainoje tarnaujančius kareivius, kurie namuose yra šlovinami, apkaltina įvykdžius nusikaltimus, yra labai reti.
Valdžios institucijos nenurodė, kas paskatino kareivius nužudyti Russellą Bentley (Raselą Bentlį), kuris reguliariai pasirodydavo prokremliškuose socialinės žiniasklaidos kanaluose ir palaikė Maskvos plataus masto karinį puolimą Ukrainoje.
Žinomas pravarde Techasas, 64 metų R. Bentley balandžio mėnesį buvo paskelbtas mirusiu rytiniame Ukrainos Donecko mieste. Jo žmona tuomet sakė, kad jį pagrobė ir nužudė Rusijos kariai.
Rusijos tyrimų komitetas penktadienį pareiškė, jog „nustatė visus su Russello Bentley mirtimi susijusius asmenis ir padarytų nusikaltimų aplinkybes“.
Komitetas įvardijo keturis su tuo susijusius kareivius: Vladislavą Agalcevą, Vladimirą Bažiną, Andrejų Iordanovą ir Vitalijų Vansiackį.
Jie kaltinami „fizinio smurto ir kankinimų naudojimu, aukos mirties sukėlimu dėl neatsargumo, taip pat itin sunkaus nusikaltimo nuslėpimu perkeliant mirusiojo palaikus į kitą vietą“, nurodė komitetas.
Tyrimo duomenimis, balandžio 8 dieną kariai Donecke kankino ir nužudė R. Bentley.
Tada du iš jų susprogdino karinį automobilį, kuriame buvo jo kūnas, o kitas perkėlė palaikus, kad nuslėptų nusikaltimą, nustatė tyrėjai.
Maskva nurodė, kad kareiviai šiuo metu „susipažįsta“ su kaltinimais prieš perduodant bylą teismui.
R. Bentley iš Ostino Teksaso valstijoje devintajame dešimtmetyje tarnavo JAV kariuomenėje.
20:55 | Rusai apšaudė Nikopolio rajoną iš artilerijos ir bepiločių orlaivių
Penktadienį rusai apšaudė Nikopolio rajoną. Nukentėjo 48 metų vyras.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Per dieną priešas atakavo Nikopolio rajoną apie dvi dešimtis kartų. Rajonas nukentėjo nuo dronų kamikadzių ir artilerijos ugnies. Agresoriai iš drono numėtė ir sprogmenį. Triukšminga buvo Nikopolyje, Červonohrihorivkos, Pokrovsko, Mirivkos, Marhaneco bendruomenėse“, – rašoma pranešime.
Sužeistas 48 metų vyras bus gydomas ambulatoriškai.
Taip pat kilo gaisras, kurį gelbėtojai užgesino. Sugriautas ūkinis pastatas, dar keli apgadinti. Taip pat nukentėjo infrastruktūra, degalinė, 3 daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir 4 privatūs namai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą Rusijos kariškiai daugiau kaip 20 kartų atakavo Nikopolio rajoną.
20:33 | Rusų kariuomenės agonija: Putinas susidūrė su nauja didele problema
BBC atlikta analizė parodė, kad Rusijos pradėtame kare Ukrainoje vis dažniau žūva vyresnio amžiaus kariai.
Kaip teigiama publikacijoje, jei karinės invazijos pradžioje dažniausiai mūšio lauke žūdavo jauni kariai, dabar situacija pasiekitė ir kare savo gyvybių netenka vyresni kaip 40 metų sulaukę vyrai, neturintys kovinės patirties ar specialaus pasirengimo, o išklausę tik trumpus kursus, kurie trunka nuo 3 iki 10 dienų.
Atkreipiamas dėmesys, kad dar 2022 m. – Rusijos karinės invazijos Ukrainoje pradžioje – tarp žuvusiųjų daugiausiai buvo 21-erių kariai, tarnaujantys elitiniuose daliniuose, pavyzdžiui, oro desanto pajėgose ar specialiosiose pajėgose.
BBC duomenimis, žuvusių 42–50 metų rusų karių savanorių yra 4,1 tūkst., o tai sudaro 30 proc. visų šios amžiaus kategorijos aukų.
Publikacijoje pastebima, kad toks žuvusių karių amžiaus skirtumas rodo, jog Rusija iš esmės išnaudojo jaunų ir profesionalių karių rezervus, todėl dabar Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas priverstas į kariuomenę šaukti vyresnio amžiaus vyrus, neturinčius kovinio pasirengimo.
BBC taip pat pastebi, kad nekrologuose dažniausiai nurodoma, jog daugelis vyrų sutartį dėl galimybės tapti rusų kariuomenės dalimi pasirašė savo noru, tačiau pasitaiko ir prievartos atvejų, ypač tarp šauktinių, kalinių ir Čečėnijos gyventojų.
19:50 | TATENA: dronai tris naktis skraidė prie Pietų Ukrainos AE
Pietų Ukrainos atominėje elektrinėje esantys Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai tris naktis paeiliui fiksavo bepiločių orlaivių skrydžius vos už kelių kilometrų nuo jėgainės.
Kaip rašo „Ukrinform“, apie tai pranešama TATENA tinklalapyje.
„TATENA komanda Pietų Ukrainos atominėje elektrinėje pranešė, kad praėjusią savaitę per tris atskiras naktis keli bepiločiai orlaiviai praskrido 1,5–6 km atstumu nuo jėgainės. Pranešimų apie elektrinei padarytą žalą ar aukas negauta“, - sakoma pareiškime.
Pažymima, kad TATENA komanda turėjo slėptis priedangoje dvi naktis, įskaitant vėlų trečiadienio vakarą, kai buvo girdėti bepiločiai orlaiviai ir šūviai.
TATENA komandos, esančios Chmelnyckio, Rivnės ir Pietų Ukrainos atominėse elektrinėse bei Černobylio atominės elektrinės teritorijoje, pranešė, jog nors vyksta karas, branduolinis saugumas jėgainėse yra užtikrinamas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusija beveik kiekvieną naktį rengia oro atakas prieš Ukrainos miestus ir kritinę infrastruktūrą, pirmiausia naudodama Irano bepiločius orlaivius „Shahed“.
19:28 | Paskelbtas ES „žiemos planas“ Ukrainai
Europos Komisija parengė paramos Ukrainai žiemą planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama energetikos infrastruktūros remontui, tolesniam Ukrainos tinklo sujungimui su europiniu ir srautų stabilizavimu šalies viduje. Taip Briuselis nori papildomai suteikti Ukrainai 4,5 GW pajėgumų.
Tai Kyjive per bendrą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu spaudos konferenciją pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Komisija parengė žiemos planą Ukrainai, kurį pristačiau Briuselyje kartu su jus taip pat palaikančiu Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) direktoriumi Fatihu Biroliu. Komisijos planas orientuojamas į tris prioritetus. Pirmiausia mes jums padėsime suremontuoti tai, ką sugadino Rusijos smūgiai. Užsibrėžėme tikslą šią žiemą atkurti 2,5 GW pajėgumų“, – sakė ji.
U. von der Leyen pažymėjo, kad ateinančią žiemą tokiu būdu bus patenkinta apie 15 proc. Ukrainos poreikių.
Kitas Europos Komisijos plano elementas – tolesnis Ukrainos sujungimas su Europos elektros tinklu. Tai leis eksportuoti į Ukrainą 2 GW elektros energijos – apie 12 proc. Ukrainos poreikių žiemą.
„Pasitelkę šiuos du stulpus – remontą ir sujungimą, mes šią žiemą galėsime padengti apie 25 proc. Ukrainos poreikių. Tai papildys pačios Ukrainos gamybą“, – pabrėžė Europos Komisijos pirmininkė.
Trečiasis plano „stulpas“ yra stabilizavimas – Briuselis stengsis užtikrinti stabilų energijos srautą Ukrainoje, nepaisant Rusijos atakų prieš didelius infrastruktūros objektus. Iliustruodama šį teiginį, U. von der Leyen pareiškė, jog šiuo metu Europos Sąjunga deda pastangas, kad Ukraina gautų mobiliųjų dujų turbinų ir saulės baterijų. Be to, su V. Zelenskiu buvo aptarta fizinė elektrinių apsauga.
„Tai – prioritetas remiant energetikos infrastruktūrą. Kai dėl finansavimo, tai Ukrainos energetiniam saugumui jau skyrėme mažiausiai 2 mlrd. eurų, taip pat nepinigines ES šalių aukas, pavyzdžiui, 10 tūkst. transformatorių ir generatorių , elektrinę, kuri buvo atgabenta iš Lietuvos ir sumontuota Ukrainoje. Ateityje bus dar daugiau“, – informavo EK pirmininkė.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, penktadienį Ukrainos sostinėje lankosi EK pirmininkė U. von der Leyen. Ji ketina aptarti Europos paramą Ukrainai „nuo pasirengimo žiemai iki gynybos, stojimo į ES ir pažangos dėl G7 paskolų“.
18:59 | Zelenskis įspėjo: laikas dėl „pergalės plano“ ribotas, pradelsus – nepasiseks
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prakalbo apie „pergalės planą“, kurį jis kitą savaitę ruošiasi pristatyti JAV prezidentui.
„Ukrainska pravda“ rašo, kad V. Zelenskis nenori atskleisti visų detalių prieš diskusiją su J. Bidenu.
„Dauguma su planu susijusių sprendimų priklauso nuo jo [J. Bideno]. Taip pat ir nuo kitų sąjungininkų, tačiau yra punktų, kurie priklauso nuo JAV valios ir paramos. Labai tikiuosi, kad jis [J. Bidenas] išreikš palaikymą šiam planui“, – teigė V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, tam, kad „pergalės planas“ būtų įgyvendintas, reikia priimti greitus sprendimus iš partnerių.
„Šis planas gali būti pritaikytas sprendimams, kurie turėtų būti priimti nuo spalio ir gruodžio mėnesio. Tokiu atveju, manome, kad planas suveiks“, – sakė jis.
Kiek anksčiau V. Zelenskis užsiminė, kad „pergalės planą“ sudaro keturi punktai, skirti Ukrainos gynybiniams pajėgumams stiprinti, „plius vienas, kurio mums reikės po karo“.
V. Zelenskis pristatys planą Jungtinėms Valstijoms po vasaros, kurią vyko intensyvios kovos – Maskva stūmėsi į priekį Rytų Ukrainoje, o Kyjivas užėmė tam tikras Rusijos Kursko srities dalis.
Ukrainos vadovas turėtų susitikti su J. Bidenu ir kandidate į prezidentus Kamala Harris. Kyjivas taip pat teigia, kad jis planuoja susitikti ir su K. Harris varžovu rinkimuose respublikonu Donaldu Trumpu.
V. Zelenskis taip pat yra nurodęs, kad siekia lapkričio mėnesį surengti dar vieną tarptautinį viršūnių susitikimą dėl taikos, kuriame būtų išdėstyta jo vizija, kaip užbaigti karą. Į renginį būtų kviečiama Rusija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra sakęs, kad Maskva prie taikos derybų stalo sės tik tokiu atveju, jei Ukraina atsisakys keturių savo regionų.
18:27 | Rusija sudavė smūgius Charkivo sričiai
Per Rusijos smūgius Charkivo sričiai penktadienį žuvo du žmonės, o dar penki buvo sužeisti.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Apie 14.00 val. okupantai iš minosvaidžių apšaudė Zoločivo bendruomenės Ivaškų kaimą. Per septynis sprogimus vidutinio sunkumo sužeidimus patyrė vyras ir moteris, dar vienas vyras sužeistas nesunkiai“, – rašoma pranešime.
Pasak O. Synehubovo, nukentėjo namų valda ir lengvasis automobilis.
„Po 15 val. okupantai smogė Kupjansko rajono Kivšarivkos gyvenvietei. Šiuo metu žinoma, kad žuvo du civiliai – 43 metų vyras ir 53 metų moteris, mažiausiai dvi moterys sužeistos", - pažymėjo srities karinės administracijos vadovas.
Jis pridūrė, kad vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.
Taip pat pranešama, kad apie 16.50 val. Rusijos kariškiai valdomosiomis aviacinėmis bombomis smogė Charkivui. Mažiausiai trys žmonės buvo sužeisti.
17:58 | Ukrainos smūgiai į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas skausmingi, bet ne mirtini
Ukrainai prieš devynis mėnesius pradėjus smūgiuoti į Rusijos naftos ir dujų objektus, jos tikslai buvo aiškūs: pakenkti Rusijos piniginei ir sutrikdyti infrastruktūrą, naudojamą Maskvos invazijai palaikyti.
Smūgiai apribojo Rusijos naftos perdirbimo pajėgumus, tačiau didesnis poveikis šiai pramonės šakai buvo ribotas. Pasak Kyjivo ekonomikos mokyklos (KSE), naftos perdirbimo gamyklos ir naftos saugyklos yra didžiulė Rusijos ekonomikos varomoji jėga, liepos mėnesį pajamos iš eksporto siekė daugiau nei 17 mlrd. JAV dolerių.
Nuo sausio mėnesio, kai Ukraina smogė didžiuliam Rusijos Ust Lugos degalų terminalui prie Baltijos jūros, ji puolė dar mažiausiai 10 Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. Pasak analitikų įmonės „S&P Global Commodity Insights“ Rusijos energetikos departamento vadovo Matthew Sagerso, dėl šių smūgių vienu metu kovą Rusijos perdirbimo pajėgumai sumažėjo maždaug „16 proc.“ arba maždaug 1,1 mln. barelių per dieną.
Rusijos naftos kompanijos greitai reagavo į pasikartojančias atakas, ėmėsi veiksmų, kad atkurtų naftos perdirbimo gamyklų veiklą ir kai kuriais atvejais įsigijo oro gynybos sistemas. „Daugelis naftos perdirbimo gamyklų vėl pradėjo veikti po dvi ar tris savaites trukusio remonto“, – sakė Sergejus Vakulenka, Karnegio Rusijos Eurazijos centro vyresnysis bendradarbis, nors pridūrė, kad tai priklausė nuo žalos masto.
Didžiosios bendrovės taip pat sugebėjo nukreipti naftą į toliau nuo Ukrainos esančias vietas, sakė M. Sagersas, o kai kuriais atvejais įrengė savo gynybos sistemas: nusipirko priešlėktuvinius pabūklus, sumontavo metalinius nuo dronų saugančius tinklus.
Kremliaus teigimu, Ukrainos smūgiai turėjo „minimalų“ poveikį, tačiau už energetiką atsakingas ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas pripažino, kad apsisaugoti „100 proc. neįmanoma“.
Rusijos vyriausybė iki metų pabaigos pratęsė benzino eksporto moratoriumą ir sakė, jog tai lėmė naftos perdirbimo gamyklų „planiniai remontai“, bet analitikai teigia, jog tai susiję su Kyjivo rengiamomis atakomis.
Po pastaraisiais mėnesiais atliktų remonto darbų neveikiančių perdirbimo pajėgumų dalis „sumažėjo iki beveik nulio“, sakė M. Sagersas, išskyrus didelį objektą Maskvoje, nukentėjusį per smūgį rugsėjo pradžioje.
Nepaisant to, smūgiai skausmingi Maskvai. Per vieną smūgį padaryta žala „svyruoja nuo kelių milijonų iki kelių dešimčių milijonų dolerių“, sakė M. Sagersas.
Daugiau nei 60 proc. iš maždaug trisdešimties didelių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų – tai paprastai dideli kompleksai, į kuriuos lengva nusitaikyti – yra 1300 kilometrų Ukrainoje veikiančių bepiločių orlaivių diapazone. Ukrainai galimybė išvesti iš rikiuotės naftos perdirbimo gamyklas panaudojant „nuo penkių iki 50 kilogramų sprogmenų“ gerokai viršija dronų smūgių kainą. „Kiekviena ataka tikriausiai kainavo nuo vieno iki penkių milijonų dolerių, bet tai palyginti maža kaina už ataką prieš kelių milijardų dolerių taikinį“, – sakė S. Vakulenka.
Ukraina teigia, kad šie smūgiai yra „teisingas“ atsakas į Rusijos atakas prieš jos energetikos infrastruktūrą, su tuo sutinka daugelis Vakarų šalių. „Kalbame apie kariuomenės naudojamus perdirbtus produktus, taigi tai yra visiškai teisėti kariniai taikiniai, – naujienų agentūrai AFP sakė anonimiškumo pageidavęs aukštas Vakarų pareigūnas. – Tai daro spaudimą Rusijos karo mašinai“.
Tačiau karui tęsiantis dvejus su puse metų, yra pranešimų, kad smūgiai į energetikos objektus išvargino abi šalis. Rugpjūčio viduryje laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad abi šalys nori pasiekti susitarimą dėl „dalinių paliaubų“ ir nutraukti smūgius į energetikos objektus, bet šiuos planus sužlugdė Ukrainos puolimas Kursko srityje.
Šaltinis Ukrainos prezidentūroje tai paneigė. Jo teigimu, susitikimas dėl energetinio saugumo buvo planuojamas, bet tik su šalimis, kurios dalyvavo birželį Šveicarijoje vykusiame taikos viršūnių susitikime, į kurį Rusija nebuvo pakviesta.
Kol kas smūgiai tęsis, naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnas ir pridūrė, kad „jų skaičius ir mastas didėja“.
17:15 | Rusai pabėgėlius iš Kursko srities veža į Mariupolį
Į Rusijos kariuomenės laikinai okupuotą Mariupolį atvežta pabėgėlių iš Kursko srities, kurie apgyvendinami iš miesto išvykusių piliečių namuose.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Mariupolio miesto taryba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Į Mariupolį atvežta pabėgėlių iš Rusijos Kursko srities... Okupantai nusprendė užgrobtame mieste apgyvendinti pabėgėlius iš Sudžos. Rusai buvo įkurdinti „nacionalizuotuose“ namuose, t. y. tuose, kuriuos užpuolikai atėmė iš miestą palikusių mariupoliečių“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad partijos „Vieningoji Rusija“ aktyvistai pabėgėliams dalijo humanitarinę pagalbą: daiktus, patalynės komplektus, batus, indus.
Miesto tarybos atstovai priminė, kad per Mariupolio blokadą okupantai naikino miestą ir nužudė daugiau kaip 22 tūkst. civilių, o dabar tūkstančiai gyventojų neturi pastogės, gyvena gatvėse, okupantai jiems niekaip nepadeda.
„Tai parodo tikrąjį grobikų požiūrį į vietos gyventojus“, – pabrėžė miesto tarybos atstovai.
Kaip jau buvo pranešta, rusų okupuotoje Zaporižios srities dalyje bus įrengta laikinojo apgyvendinimo punktų evakuotiems Kursko srities gyventojams.
17:00 | V. Zelenskis: karas Ukrainoje galėtų būti užbaigtas dar šiais metais
Taikos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris yra planuojamas dar šiais metais, turėtų padėti užbaigti Rusijos Federacijos pradėtą invaziją Ukrainoje, rašo UNIAN.
Šį teiginį, kaip teigiama publikacijoje, spaudos konferencijos metu išsakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mes privalome sustiprinti Ukrainą, kaip įmanoma labiau tam, kad dar šiais metais galėtumėme surengti antrąjį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą. Aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris galėtų užbaigti šį karą.
V. Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį, kad Europa yra suinteresuota, jog būtų pasiekta taika.
„Taika nėra karo įšaldymas, ne manipuliavimas tarptautine teise“, – kalbėjo prezidentas.
16:44 | Rusai smogė Odesos uosto infrastruktūrai
Penktadienį nuo rusų raketos „Iskander-M“ smūgio Odesos uosto infrastruktūrai nukentėjo keturi žmonės. Taip pat buvo apgadintas civilinis laivas, plaukiojantis su Antigvos vėliava.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pareigūno duomenimis, raketos „Iskander-M“ nuolaužos apgadino uosto ir civilinę infrastruktūrą bei su Antigvos vėliava plaukiojantį civilinį laivą.
„Keturi civiliai sužeisti. Jiems teikiama visa reikiama pagalba“, – pažymėjo O. Kiperis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 20-osios popietę Odesoje nugriaudėjo sprogimas.
16:28 | Lenkijoje rusui pateikti kaltinimai organizavus L. Volkovo užpuolimą Vilniuje
Lenkijos prokurorai penktadienį patvirtino, kad vienam rusui buvo pateikti kaltinimai organizavus šį pavasarį Lietuvoje įvykdytą išpuolį prieš Rusijos opozicijos politiką Leonidą Volkovą.
„Praėjusią savaitę buvo pateikti kaltinimai Rusijos piliečiui, įtariamam kovo 12 dieną įvykdyto Leonido Volkovo sumušimo organizavimu“, – sakoma prokuratūros pranešime.
Žiniasklaida išvakarėse skelbė, kad Lenkijoje trims mėnesiams suimtas Anatolijus Blinovas, metų pradžioje kalėjime mirusio rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno bendražygių tyrime kaltinamas dėl išpuolio prieš L. Volkovą Vilniuje.
Šio mėnesio pradžioje paskelbto tyrimo duomenimis, būtent A. Blinovas organizuojant išpuolį nuolat bendravo su kitu opozicijos veikėju, verslininku Leonidu Nevzlinu.
Pastarasis, anot A. Navalno komandos, užsakė L. Volkovo užpuolimą Vilniuje.
Pirminis planas esą buvo pagrobti L. Volkovą Lietuvoje ir išgabenti jį į Rusiją, taip pat norėta jį sužaloti vizito Jungtinėse Valstijose metu. Anot komandos tyrimo, verslininkas taip elgėsi greičiausiai kerštaudamas, kad A. Navalno bendražygiai atsisakė su juo bendradarbiauti.
A. Navalno bendražygiai teigia, kad informaciją apie L. Nevzliną jiems pateikė asmuo, kuris, manoma, turi artimų ryšių su Rusijos federaline saugumo tarnyba. A. Navalno įkurtas „Kovos su korupcija fondas“ teigia kiek įmanoma patikrinęs gautus duomenis bendradarbiaudamas su žurnalistais tyrėjais ir padaręs išvadą, kad jų gauta informacija yra patikima.
Žurnalistai ir A. Navalno bendražygiai išsiaiškino, kad minimuose susirašinėjimuose L. Nevzlinas organizuoti išpuolį prieš L. Volkovą nurodė žmogui, kurio duomenys sutampa su Lenkijoje gyvenančio advokato Anatolijaus Blinovo.
Buvęs naftos bendrovės „Jukos“ viceprezidentas, artimas Michailo Chodorkovskio bendražygis L. Nevzlinas tokius kaltinimus neigia.
Tiek L. Nevzlinas, tiek M. Chodorkovskis, tiek L. Volkovas ir jo bendražygiai yra dalyvavę ne viename rusų opozicijos atstovų susitikime, forumuose Lietuvoje. Su jais bendrauja Lietuvos politikai ir oficialūs pareigūnai.
L. Volkovo užpuolimu įtariami Lenkijos piliečiai sulaikyti balandžio mėnesį Varšuvoje, Lenkijos teismas atsisakė juos išduoti Lietuvai, nes jie įtariami nusikalstama veikla ir šioje šalyje.
L. Volkovas užpultas šių metų kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų. Užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo rusų opozicionierių daužyti mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.
Tuoj po L. Volkovo užpuolimo Lietuvoje politikai ir ekspertai dėl jo kaltino Kremliaus režimą ir Rusijos specialiąsias tarnybas.
14:36 | Kyjivas saugumo sumetimais uždraudė pareigūnams naudoti „Telegram“ programėlę
Penktadienį Ukraina uždraudė vyriausybės, kariuomenės ir saugumo pareigūnams naudoti Rusijoje gimusio Pavelo Durovo įkurtą „Telegram“ programėlę dėl „grėsmių“ nacionaliniam saugumui.
„Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba nusprendė apriboti „Telegram“ naudojimą vyriausybės agentūrose, kariniuose junginiuose ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose“, – sakoma feisbuke paskelbtame tarybos pareiškime ir priduriama, jog tai susiję su „nacionaliniu saugumu“.
Kyjivas perspėjo, kad Rusija gali turėti prieigą prie asmeninių duomenų ir pranešimų programėlėje, kuri yra vienas pagrindinių komunikacijos būdų tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje. Tačiau pranešime sakoma, kad darbuotojams, kurie naudojasi „Telegram“ vykdydami savo pareigas, ši taisyklė neturės įtakos, nes programėlė išlieka pagrindiniu kariuomenės ir valdžios institucijų komunikacijos kanalu.
Žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas sakė, kad Maskva gali turėti prieigą prie „Telegram“ pranešimų, įskaitant „ištrintas žinutes, o taip pat (vartotojų) asmeninius duomenis“. Jis sakė, kad tai „ne žodžio laisvės, o nacionalinio saugumo reikalas“.
Saugumo pareigūnai taip pat sakė, kad Maskva naudoja „Telegram“ „kontratakoms, sukčiavimo ir kenkėjiškų programų platinimui, nustato naudotojo geografinę buvimo vietą, koreguoja raketų smūgius“.
Aukšto rango saugumo pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, jog „tai taikoma tik oficialiems ryšiams“. Pasak jo, tai didelis informacijos nutekėjimo šaltinis, nes Rusija labai lengvai įsilaužia į „Telegram“. Šaltinis pridūrė, kad „piliečiai gali ir toliau naudotis“ programėle.
„Telegram“ įkūrėjas ir vadovas P. Durovas praėjusį mėnesį buvo trumpam suimtas Prancūzijoje ir apkaltintas neteisėto turinio skelbimu. P. Durovui uždrausta išvykti iš Prancūzijos.
14:19 | Zelenskis apie Ukrainos pergalės planą: sprendimų reikės greitai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pergalės plano, kuris bus pristatytas kitą savaitę per jo kelionę į Jungtines Valstijas, grafikas yra sudarytas taip, kad Ukrainos sąjungininkai spalio-gruodžio mėnesiais patvirtintų greitus sprendimus, rašo UNIAN.
Apie tai jis klabėjo per bendrą spaudos konferenciją su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen Kyjive.
V. Zelenskis pažymėjo, kad ketina būti nuoseklus ir visas pergalės plano detales aptars su JAV prezidentu Joe Bidenu.
„Didžiąja dalimi sprendimai dėl plano priklauso nuo jo. Taip pat dėl kitų sąjungininkų. Tačiau ten yra punktų, kurie priklauso būtent nuo teigiamos Jungtinių Valstijų valios ir paramos“, – sako V. Zelenskis
Ukrainos prezidentas tikisi, kad J. Bidenas parems šį planą.
„Visas planas skirtas greitiems mūsų partnerių sprendimams. Planas skirtas sprendimams, kurie turėtų įvykti nuo spalio iki gruodžio mėnesio, o ne vilkinti šiuos procesus. To mes tikrai norėtume. Tada tikime, kad planas veiks“, – sako jis.
13:14 | Ukraina sureagavo į Sikorskio pasiūlymą: atmeta bet kokį kompromisą dėl Krymo
„Ukrainos teritorinis vientisumas niekada nebuvo ir nebus diskusijų ar kompromisų objektas. Krymas yra Ukraina. Taškas“, – sakoma ketvirtadienio vakarą Ukrainos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime.
Jame sakoma, kad „Krymas yra Europos saugumo architektūros svorio centras. Visiškas jo atkūrimas gali būti pasiektas tik deokupavus visą Ukrainos teritoriją, įskaitant Ukrainos pusiasalį“.
Ministerija taip pat pabrėžė, kad visos tarptautinės bendruomenės pastangos „turėtų būti nukreiptos kuo greičiau pasiekti šiuos tikslus, o ne tenkinti Kremliaus apetitą (...) Ukrainos interesų ir tarptautinės teisės sąskaita“.
Pranešime tiesiogiai neminimas Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, tačiau Ukrainos žiniasklaida mano, jog tai reakcija į ankstesnius R. Sikorskio pasisakymus. Naujienų portalas „Ukrainska Pravda“ ketvirtadienio vakarą pranešė, kad Ukrainos užsienio reikalų ministerija atmetė bet kokius kompromisus dėl Krymo teritorinio statuso po R. Sikorskio siūlymo surengti ten referendumą tam tikromis sąlygomis.
R. Sikorskis kalbėjo apie Krymą per Kyjive rugsėjo 13 ir 14 d. vykusią Jaltos Europos strategijos konferenciją. Jis sakė, kad pusiasalio problema bus lemiamas klausimas Ukrainos ir Rusijos taikos derybose.
Pasak R. Sikorskio, Krymo pusiasalis simboliškai svarbus Rusijai, bet strategiškai svarbus ir Ukrainai. Lenkijos užsienio reikalų ministras sakė negalintis įsivaizduoti, kaip pasiekti taiką be Krymo demilitarizavimo. Jis pasiūlė perduoti Krymą Jungtinių Tautų mandatui, kad būtų galima parengti sąžiningą referendumą, patikrinus, kurie gyventojai yra teisėti, pranešė naujienų agentūra „Interfax-Ukraine“.
Tokiems pasiūlymams paprieštaravo senieji Krymo gyventojai totoriai. Krymo totorių tautos Medžliso vadovas Refatas Čiubarovas sakė, kad tai nepriimtinas ir ciniškas pasiūlymas, neatitinkantis Ukrainos ir Krymo totorių interesų.
Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį per karinę intervenciją 2014 m. ir ten surengė referendumą, kurį Ukraina ir Vakarai laiko neteisėtu. Totoriai sudarė 12–15 proc. pusiasalio gyventojų prieš jį aneksuojant, jie boikotavo Rusijos referendumą ir yra persekiojami.
13:04 | Ursula von der Leyen Kyjive pagerbė žuvusius Ukrainos gynėjus prie Atminimo sienos
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pagerbė žuvusių Ukrainos gynėjų atminimą prie atminimo sienos Mychailivskos aikštėje Kyjive. Apie tai ji parašė socialiniame tinkle „X“.
„Pirmas dalykas, kurį turiu padaryti Kyjive – pagerbti Ukrainos gynėjus, žuvusius per pastaruosius 10 metų. Jie yra tikri didvyriai, paaukoję didžiausią auką dėl viso mūsų žemyno saugumo. Jų prisiminimus nešiosime savo širdyse ir mintyse“, – rašė U. von der Leyen.
Kaip pranešė „Ukrinform“, penktadienį į Ukrainos sostinę su vizitu atvyko Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen. Ji ketina aptarti Europos paramą Ukrainai „nuo pasirengimo žiemai iki gynybos, stojimo į ES ir pažangos dėl G7 paskolų“.
12:56 | Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 340 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų rugsėjo 20 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai iš viso sudarė apie 639 010 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 340 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 8 725 (+20) priešo tankus, 17 132 (+39) šarvuotas kovos mašinas, 18 212 (+235) artilerijos sistemų, 1 189 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 949 (+2) oro gynybos sistemas, 369 (+0) karo lėktuvus, 328 (+0) sraigtasparnius, 15 469 (+52) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 2 593 (+1) sparnuotąsias raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 24 898 (+59) automobilių ir degalų cisternas, 3 115 (+6) specialiosios įrangos vienetų.
12:26 | Dingusiu laikytas Ukrainos televizijos operatorius žuvo fronte
Patvirtinta, kad prieš metus dingęs Ukrainos televizijos operatorius Ihoris Zacharovas žuvo kare, pranešė Masinio informavimo institutas. I. Zacharovas tarnavo Nacionalinėje gvardijoje, buvo mobilizuotas prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai, o prieš metus dingo. Neseniai atlikta ekspertizė patvirtino jo mirtį.
Masinio informavimo instituto duomenimis, I. Zacharovas yra 88-asis žiniasklaidos profesionalas, žuvęs per Rusijos plataus masto agresiją.
Anksčiau pranešta, kad kare žuvo nuo sausio dingęs Ivano-Frankivsko filharmonijos muzikantas Pavlo Dmytrašas.
11:49 | Žemės drebėjimus sukėlę sprogimai Rusijoje: nuotraukos atskleidžia, ko neteko rusai
Palydovinės nuotraukose matyti, kokio masto nuostolius sukėlė dronų ataka prieš Rusijos amunicijos sandėlį, rašo „Newsweek“.
Kaip pranešė ukrainiečių leidinių šaltiniai, Ukrainos saugumo tarnybos, Ukrainos vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos ir Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų dronai naktį iš antradienio į trečiadienį atakavo rusų sandėlį Toropece.
Trečiadienį įvykdyta ataka galėjo būti didžiausia nuo karo pradžios, o sprogimus užfiksavusios sistemos nurodė, jog sprogimai sukėlė eilę žemės drebėjimų.
Ukraina oficialiai neprisiėmė atsakomybės už ataką, tačiau ne kratą yra sakiusi, kad kare prieš Ukrainą naudojami Rusijos objektai yra teisėti jos taikiniai.
Prieš atakas ir po jų darytose palydovinėse nuotraukose matyti, kiek neteko Rusija.
Primename, kad Rusijos Toropeco mieste buvo surengta dronų ataka. Nugriaudėjo sprogimas, kilo gaisras.
Sandėlyje rusai laikė penkių tipų įvairias raketas. Buvo užfiksuotas 2,8 balo žemės drebėjimas, o po to užfiksuoti dar septyni žemės drebėjimai, kurių stiprumas buvo nuo 2 iki 2,8 balo.
„Dideliame sandėlyje Tverės srities Toropeco mieste rusai laikė raketas į (daugkartinio paleidimo raketų sistemą – red. past.) „Grad“, S-300 ir S-400, taip pat gamino balistines raketas į „Iskander“ ir pradėjo kaupti Šiaurės Korėjos KN-23 atsargas“, – cituojamas Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko.
Regiono gubernatorius Igoris Rudenija įsakė iš dalies evakuoti gyventojus.
11:17 | Ukrainos oro gynyba numušė 61 rusų droną
Rusijos pajėgos naktį į penktadienį vėl atakavo Ukrainos teritoriją. Gynybiniai daliniai numušė 61 rusų droną „Shahed“ ir vieną sparnuotąją raketą „Kh-59“, – pranešė Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos.
Jų duomenimis, okupantai paleido 76 bepiločius bei keturias raketas.
Apie galimas aukas, sužeistuosius ar sugriovimus informacijos nėra.
10:44 | Ukraina pervadino daugiau kaip 300 gyvenviečių
Ukrainos parlamentas pervadino 327 gyvenvietes. Šia priemone siekiama, kad šalyje neliktų sovietinio ir rusiško paveldo, feisbuke rašė vienas įstatymo autorių Romanas Losynskis. Jis kalbėjo apie „istorinį sprendimą“. Naujų pavadinimų esą bus ir daugiau.
Parlamentaro Jaroslavo Železniako duomenimis, už įstatymą balsavo 281 deputatas. Aukščiausioje Radoje dirba iš viso 450 parlamentarų.
R. Losynskis socialiniame tinkle pateikė pervadintų gyvenviečių pavyzdžių: Novomoskovskas tapo Samaru, Krasnohradas – Berestinu, Družba – Chutir Mychailivskiu, o Pervomaiskas – Sokolohirsku.
Kai kuriais atvejais grįžta prie ikirevoliucinių pavadinimų, o, pavyzdžiui, Maskvą primenančiam Novomoskovskui – taip gyvenvietė vadinta nuo 1974 m., suteiktas visiškai naujas pavadinimas. Jau ir ankstesniais metais buvo pakeisti kai kurių miestų, primenančių sovietų partijos lyderius, pavadinimai.
Milijoninis Dnipropetrovskas, taip pavadintas tuometinio Ukrainos sovietinės respublikos Aukščiausios tarybos pirmininko Georgjaus Petrovskio garbei, tapo Dnipru, Kirovohradas (pagal partijos lyderį Sergejų Kirovą) – Kropyvnyckiu, o Artiomovskas (pagal revoliucionierių Artiomą) – Bachmutu.
Iniciatyva dėl gyvenviečių pervadinimo nėra vertinama vienareikšmiškai. Antradienį virtinė deputatų per debatus blokavo tribūną, kad atidėtų balsavimą.
10:35 | EP parėmė Ukrainos prašymą panaikinti apribojimus Vakarų ginklams
Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje ES šalys raginamos leisti Ukrainai naudoti Vakarų ginklus smogti kariniams taikiniams Rusijoje, dėl to sulaukdamas grasinimų iš Maskvos.
Kyjivas prašo savo sąjungininkų leisti jam naudoti dovanotus ginklus smogti „teisėtiems“ kariniams taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, pavyzdžiui, oro bazėms, iš kurių kyla Rusijos lėktuvai, be perstojo bombarduojantys Ukrainą.
ES įstatymų leidėjai per plenarinę sesiją Strasbūre 425 balsais „už“, 131 „prieš“ ir 63 susilaikius patvirtino rezoliuciją, kuri nėra privaloma ir neatspindi 27 bloko šalių pozicijos.
Tekste „valstybės narės raginamos nedelsiant panaikinti apribojimus Ukrainai pristatytų Vakarų ginklų sistemų naudojimui prieš teisėtus karinius taikinius Rusijos teritorijoje“.
Esama padėtis „trukdo Ukrainai visapusiškai pasinaudoti savo teise į savigyną pagal tarptautinę viešąją teisę ir palieka Ukrainą neapsaugotą nuo atakų prieš jos gyventojus ir infrastruktūrą", sakoma rezoliucijoje.
Rusijos parlamento žemųjų rūmų (Valstybės Dūmos) pirmininkas Viačeslavas Volodinas, pakartodamas ankstesnį prezidento Vladimiro Putino perspėjimą, pasmerkė balsavimą ir pareiškė, kad Rusija duos „griežtą atsaką“, jei rezoliucija bus įgyvendinta.
„Tai, ko reikalauja Europos Parlamentas, veda į pasaulinį karą, kuriame bus panaudoti branduoliniai ginklai“, - sakė V. Volodinas, perspėdamas, kad Rusijos raketos gali smogti Strasbūrui per kelias minutes nuo paleidimo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha palankiai įvertino rezoliuciją, kuri, pasak jo, rodo Europos Parlamento „ryžtingumą ir lyderystę“.
Kyjivas nori daugiau lankstumo, kad galėtų smogti Rusijos aerodromams ir kitiems kariniams taikiniams, esantiems toliau nuo fronto linijos, kurie, jo teigimu, yra labai svarbūs Maskvos invazijai.
JAV ir Jungtinė Karalystė svarsto galimybę leisti jam tai daryti, tačiau ES valstybių nuomonės šiuo klausimu nesutampa.
Šį mėnesį V. Putinas perspėjo, kad, uždegus leidus naudoti tolimojo nuotolio ginklus Rusijos gilumoje, NATO karinis aljansas atsidurtų „kare“ su Maskva.
Šiuo metu Vašingtonas leidžia Ukrainai smogti tik Rusijos taikiniams okupuotose Ukrainos dalyse ir kai kuriuose Rusijos pasienio regionuose, tiesiogiai susijusiuose su Maskvos kovinėmis operacijomis.
9:49 | Ursula von der Leyen atvyko į Kyjivą
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen atvyko į Kyjivą.
The head of the European Commission, Ursula von der Leyen, has arrived in Kyiv https://t.co/OcrfjBxXcV pic.twitter.com/sM1hEUakzz
— NEXTA (@nexta_tv) September 20, 2024
Čia ji susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Susitikime, be kita ko, bus kalbama apie pagalbą šalies energetikos sektoriui žiemą.
9:15 | Žiniasklaida: Rusija žinojo apie Ukrainos planus Kurske
Rusijos karinė vadovybė iš anksto numatė Ukrainos planus dėl Kursko srities ir kelis mėnesius rengė planus, kaip užkirsti Ukrainai kelią, skelbia „The Guardian“. Anot leidinio, tai patvirtina dokumentai iš Rusijos Vidaus reikalų ministerijos, saugumo tarnybos, kariuomenės. Leidinys negalėjo nepriklausomai patikrinti gautų dokumentų.
„Kai kurie dokumentai yra spausdinti įsakymai, išsiųsti įvairiems daliniams, o kiti – ranka rašyti žurnalai, kuriuose fiksuojami įvykiai ir problemos konkrečiose pozicijose.
Ankstyviausi įrašai datuojami 2023 m. pabaiga, o naujausi dokumentai – likus vos šešioms savaitėms iki rugpjūčio 6 d., kai Ukraina pradėjo invaziją į Kursko sritį“, – rašo leidinys.
Sausio 4 d. įraše kalbama apie Ukrainos kariuomenės „valstybinės sienos pralaužimo galimybę“ ir nurodoma sustiprinti pasirengimą atremti bet kokį puolimą. Vasario 19 d. dalinių vadai buvo įspėti apie Ukrainos planus „sparčiai žengti iš Sumų srities į Rusijos teritoriją iki 80 km gylio, kad būtų sukurtas keturių dienų „koridorius“ prieš atvykstant pagrindiniams Ukrainos kariuomenės daliniams su šarvuočiais“.
Kovo viduryje pasienyje esantiems daliniams buvo įsakyta sustiprinti gynybines linijas ir surengti papildomas pratybas rengiantis Ukrainos pasienio puolimui.
Jau birželio viduryje buvo konkrečiau įspėta apie Ukrainos planus „Junakovkos-Sudžos kryptimi, siekiant perimti Sudžos kontrolę“. Taip pat buvo prognozuojama, kad Ukraina bandys sunaikinti tiltą per Seimo upę, kad sutrikdytų Rusijos tiekimo linijas regione, kas vėliau ir įvyko, skelbia leidinys.
Kartu birželio mėn. dokumente buvo skundžiamasi, kad fronte dislokuoti Rusijos daliniai „vidutiniškai yra užpildyti tik 60–70 proc. ir juos daugiausia sudaro prastai parengti rezervistai“.
8:08 | Netoli Maskvos – didelis gaisras
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį netoli Maskvos užsidegė sandėlis su čiužiniais, rašo „Kanal 24“.
7:52 | Ursula von der Leyen Kyjive susitiks su Zelenskiu
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį Kyjive susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Susitikime, be kita ko, bus kalbama apie pagalbą šalies energetikos sektoriui žiemą.
Prieš tai Europos Komisijos pirmininkė Rusijos užpultai Ukrainai pažadėjo tolesnę 160 mln. eurų Bendrijos paramą. Lėšos bus skirtos apgadintos energetikos infrastruktūros tvarkymui, atsinaujinančios energijos plėtrai, mobiliai šildymo įrangau ir apgyvendinimui.
Nuo Rusijos karo pradžios Kremlius „taikosi į Ukrainos energetikos sektorių, kad pamėgintų įstumti šalį į tamsą, – sakė U. von der Leyen. – Būdami Ukrainos draugai ir partneriai, turime daryti viską, ką galime, kad šviesa neužgestų“. Po dviejų savaičių prasidės šildymo sezonas. „Mažėjant temperatūrai, Europos Sąjunga pasirengusi didinti savo paramą Ukrainai“, – pažymėjo Komisijos vadovė.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, dėl rusų atakų prieš elektrines ir elektros perdavimo tinklus Ukrainos energetikos infrastruktūra patiria didelį spaudimą. Reguliariai nutrūksta elektros energijos tiekimas, kyla problemų dėl vandens tiekimo. Situacija žiemą gali dar labiau pablogėti.
7:06 | Rusijos dronų ataka Ukrainoje: sprogimai griaudėjo daugelyje regionų
Rusijos pajėgos naktį iš ketvirtadienio į penktadienį masiškai atakavo Ukrainą dronais, skelbia „Kanal 24“.
Daugelyje Ukrainos rajonų griaudėjo sprogimai, dirbo oro gynyba. Apie sprogimus pranešta iš Kyjivo, Čerkasų, Lvivo, Rivnės, Zaporižios, Vinycios ir kitų sričių.
6:58 | Ukrainos prezidentūra: per vizitą JAV Zelenskis planuoja susitikti su Trumpu
Per kitos savaitės kelionę į Jungtines Amerikos Valstijas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja susitikti su buvusiu JAV prezidentu ir respublikonų kandidatu į prezidentus Donaldu Trumpu, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidentūra.
V. Zelenskis planuoja susitikti su „45-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu“, sakoma prezidentūros pranešime. Anksčiau Baltieji rūmai paskelbė, kad per vizitą V. Zelenskis susitiks su prezidentu Joe Bidenu ir viceprezidente Kamala Harris.
6:55 | Zelenskis: per parą Rusijos kariškiai panaudojo beveik 90 aviacinių bombų
Per parą Rusijos kariuomenė paleido į Ukrainos teritoriją beveik 90 aviacinių bombų.
Tai vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“.
„Vien tik šiandien – iki šiol – Rusijos kariškiai jau panaudojo beveik 90 valdomųjų aviacinių bombų. Prieš mūsų miestus, ukrainiečių pozicijas. Mes tikrai atsakysime Rusijos kariuomenei už šį terorą. Atsakysime taip, kad pajustų“, – pabrėžė jis.
Prezidentas pažymėjo, kad viena iš aviacinių bombų pataikė į senelių namus Sumuose, kur tęsiasi gelbėjimo darbai.
„Šiuo metu turimais duomenimis, pastate buvo beveik 300 žmonių – daugiau nei 200 pacientų ir 60 darbuotojų. Tęsiama žmonių evakuacija, tikrinama, ar po griuvėsiais nėra žmonių. Jau žinoma apie sužeistuosius, mažiausiai vienas žmogus žuvo. Mano užuojauta“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, jog rusai negalėjo nežinoti, kad šis pagyvenusių žmonių pensionas – ne karinė bazė, ne karinis objektas.
Kaip jau buvo pranešta, 2024 metų rugsėjo 19 d., apie 15.40 val., rusai smogė aviacijos smūgį geriatrijos pensionui Sumuose. 19 val. duomenimis, vienas žmogus žuvo, 13 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu Hezbolla lyderis Nasralla(iš rusų k. apsišikėlis) paskelbė karą Izraeliui bet tuoj pat nutilo, matyt apsišiko, šlovė premjerui Bibi!
