Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:38| Rusijos pajėgos atakavo Vuhledaro šiluminę elektrinę
Rusijos pajėgos atakavo Ukrainos Vuhledaro šiluminę elektrinę Donecke, pranešė portalas „Novosti Donbassa“. Internete paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti juodų dūmų stulpai, kylantys iš elektrinės, tai vienas aukščiausių Ukrainos statinių.
Gamyklą kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Rusijos pajėgos užima Svitlodarsko miestą, esantį maždaug už penkių kilometrų nuo gamyklos. Įnirtingos kovos dėl gamyklos tebevyksta.
23:15| Zelenkis prašo priešraketinės ginkluotės, reikia skubiai
Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukrainai skubiai reikia modernių priešraketinės gynybos sistemų. Tai šalies vadovas pasakė vakariniame kreipimesi į ukrainiečius.
"Šiandien yra 109-oji plataus masto karo diena, bet toli gražu ne 109-oji diena, kai partneriams sakome labai paprastą dalyką: Ukrainai reikia modernios priešraketinės gynybos sistemos. Tokių sistemų pristatymai buvo galimi ir šiemet, ir pernai, o atvirai kalbant net anksčiau“, – pabrėžė Zelenskis.
Anot jo, jei Ukraina gautų priešraketinės gynybos priemones, būtų galima išgelbėti ukrainiečių gyvybes.
"Ar mes jas gavome? Ne! Ar mums jų reikia? Taip! Jau yra 2606 teigiami atsakymai į šį klausimą įvairių Rusijos sparnuotųjų raketų, kurios vasario 24 d. pasiekė Ukrainos miestus ir kaimus, pavidalu. Tai yra tragedijos, kurių būtų buvę galima išvengti, jei Ukrainos būtų įsiklausyta“, – pabrėžė prezidentas.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, karo ekspertas Olegas Ždanovas priminė, kad Ukraina neturi priešraketinės gynybos sistemos. "Turime priešlėktuvinės gynybos sistemą. Ir ji ne visada susidoroja, tai nėra jos tiesioginė užduotis. Ji gali numušti raketas, tačiau priešraketinės gynybos efektyvumas šiandien egzistuojančiose sistemose yra labai žemas. Dauguma raketų pasiekia savo taikinius, tik mažesnė dalis gali būti numušta“, – aiškino Ždanovas.
22:55 | Turkai tikisi, kad Putinui ir Zelenskiui pavyks derėtis dėl grūdų eksporto
Turkijos prezidentas paskelbė apie derybas su Vladimiru Putinu ir Volodymyru Zelenskiu dėl grūdų koridoriaus. Tikimasi, kad tokias darybas pavyks surengti kitą savaitę. Bus deramasi dėl saugaus koridoriaus Ukrainos grūdų eksportui jūra sukūrimo.
22:15 | Birželį žuvusių Rusijos karių skaičius gali viršyti 40 tūkstančių
Birželį žuvusių Rusijos karių skaičius gali viršyti 40 tūkstančių.Tai vaizdo žinutėje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusija bando atvesti atsargines pajėgas į Donbasą. Bet kokius rezervus jie gali turėti dabar? Panašu, kad jie bandys mesti į mūšį prastai parengtus šauktinius, tuos, kurie buvo surinkti per slaptą mobilizaciją“, – sakė jis.
Prezidentas pabrėžė, kad Rusijos generolai ir toliau žiūri į savo žmones tiesiog kaip į patrankų mėsą. „Tai reiškia tik viena – Rusija birželį gali kirsti 40 000 savo prarastų karių ribą. Per daugelį dešimtmečių jokiame kitame kare jie nebuvo praradę tiek daug“, – pridūrė Zelenskis.
Kaip pranešė UNIAN, prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoljakas birželio 4 d. apskaičiavo, kad per plataus masto karą žuvo ir buvo sužeista apie 80 tūkst. rusų.
22:09 | Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas kalbėjo su JAV jungtinio štabo viršininkų generolu Marku Milley
Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužni paragino Jungtines Amerikos Valstijas aprūpinti Ukraina daugiau 155 mm artilerijos sistemų.
Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“ po pokalbio su JAV jungtinio štabo viršininkų generolu Marku Milley.
Zalužnis informavo generolą Milli apie esamą operatyvinę situaciją, apie tai, kad priešas sutelkė savo pagrindines pastangas Luhansko srities šiaurėje.
„Jis masiškai naudoja artileriją ir, deja, turi dešimteriopą ugnies pranašumą. Bet, nepaisant visko, mes ir toliau laikome pozicijas. Ten kiekvienas Ukrainos žemės metras yra laistomas krauju, ne tik mūsų, bet ir okupanto“, – sakė Zalužnis.
Be to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas sakė, kad padėtis yra sudėtinga, ypač Severodonecko mieste.
„Priešas ten dislokavo iki 7 bataliono taktinių grupių. Nepaisant stiprios ugnies, mums pavyko priešą sustabdyti“, – pabrėžė Zalužnis.
Kaip pažymėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, patyrę nesėkmių Luhansko kryptimi, Rusijos okupacinės pajėgos atnaujino Charkovo gyvenamųjų rajonų apšaudymą, o tai reikalauja adekvataus Ukrainos pajėgų atsako.
Anot jo, Rusijos ginkluotosios pajėgos toliau apšaudo Ukrainos gynybos pajėgų dalinius Černigovo ir Sumų regionuose. Ukrainos pajėgos atsako į ugnį.
21:09 | Mariupolyje nauji masiniai palaidojimai, kapai be vardų
Prancūzijos televizija šeštadienį pietiniame Ukrainos mieste Mariupolyje nufilmavo masinę kapavietę, kurioje buvo daugiau nei 3000 šviežių kapų ir tai tik vienoje kapinių pusėje. Ant daugumos kapų vietoj vardų yra flomasteriu užrašyti skaičiai.
„Kas yra 768? 739? 442? 834? Kaip žuvo šie Mariupolio gyventojai? Ar jie kada nors bus identifikuoti? Kur jų artimieji? Ar jie išgyveno?“ – klausia masinius palaidomis filmavę žurnalistai.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, padėtis Mariupolyje yra katastrofiška. Mieste ilgą laiką nebuvo nei elektros, nei vandens. Jį praktiškai sunaikino rusų įsibrovėliai.
Nuo plataus masto Rusijos agresijos pradžios kažkada klestėjusioje Azovo srities „sostinėje“ žuvo mažiausiai 22 000 civilių. Šiandien okupuotame mieste liko „gyvų“ apie 100 000 civilių. Pasak mero Vadimo Boičenkos, epideminė situacija Rusijos okupuotame mieste kasdien blogėja. Iki metų pabaigos nuo choleros ir kitų ligų gali mirti 10 000 mariupoliečių.
20:00 | Melitapolyje nugriaudėjo didelis sprogimas, įtariama provokacija
Rusijos okupuotame Melitopolyje, Zaporožės srityje, įvyko didelis sprogimas, yra aukų. Tai praneša Ukrainos ginkluotosio pajėgos.
„Apie 17.45 val. nugriaudėjo garsus sprogimas, kurį įvairiose miesto vietose girdėjo Melitopolio gyventojai. Yra aukų – du vyrai ir mergina“, – rašoma pranešime.
Taip pat pažymima, kad į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Pranešime rašoma, kad sprogmuo buvo šiukšlių dėžėje.
„Okupantai daro provokacijas, kaltindami dėl to Ukrainą. Miestuose, kurie yra laikinai okupuoti, siūlome likti namuose!“ , – rašoma Ukrainos ginkluotų pajėgų pranešime.
19:45 | Aliaksandras Lukašenka vėl papasakojo keistą karo Ukrainoje pradžios scenarijų
Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aleksandras Lukašenka stengiasi kuo labiau sumaišyti savo poziciją. Viena vertus, jis garbina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną arba nori, kad jis taip manytų. Ir iš kitos pusės, jis rodo Vakarams, kad, regis, nori „išsukti iš Putino kelio“.
Todėl jo teiginiai, kad viena dieną jis puls Ukrainą , o kitą jau trokšta taikos– prilygsta nuliui.
Tokią nuomonę savo „Telegram“ paskyroje išsakė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas.
„Ir jis to visiškai nesprendžia. A. Lukašenka atstovauja aneksuotai šaliai, nes rusai įvykdė ekonominę Baltarusijos aneksiją. Todėl nereikėtų ieškoti vertės Lukašenkos žodžiuose“, – pabrėžė patarėjas.
Anot jo, Lukašenka turi savisaugos instinktą.
„Mane visada stebina perdėtas dėmesys jo pasisakymams, nes nei vienas pasisakymas neturėjo jokios įtakos. Lukašenką vadinu potvyniu, kuris tiesiog teršia informacinę erdvę. Jis yra diktatorius ir gali sau leisti kalbėti ką nori“, – įsitikinęs Andrusivas.
Kaip anksčiau skelbė UNIAN, Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas būtų puolęs Baltarusiją įgyvendindamas „Ukrainos scenarijų“. Visų pirma, karą Ukrainoje jis pavadino „scenarijumi, neįgyvendintu Baltarusijoje“, užsimindamas, kad Putinas būtų užpuolęs kaimyninę šalį, jei A. Lukašebka nebūtų tapęs prezidentu ir nepalaikęs agresyvios Rusijos diktatoriaus politikos.
Anksčiau buvo pranešta, kad Baltarusijoje pasienyje su Ukraina buvo suburti 7 batalionai ir tikrinamas jų kovinis pasirengimas.
18:50 | Žvalgyba: Rusija ruošiasi dislokuoti daugiau kovinių dalinių Ukrainoje
Rusija ruošiasi dislokuoti daugiau kovinių dalinių Ukrainoje, pranešama britų žvalgybos ataskaitoje. Rusams trūksta karinio personalo ir karių, todėl manoma, kad bus siekiama į karą Ukrainoje pritraukti daugiau rekrūtų.
17:58 | Rusai supa Severodonecką ir juda link Bachmuto, liko kelios dienos
Bachmutas yra prie pagrindinio kelio, vedančio į kaimyninius miestus Lysyčanską ir Severodonecką, dabartinį kovų Rytų Ukrainoje epicentrą. Pastaroji diena buvo intensyvių Ukrainos ir Rusijos pajėgų mūšio iš gatvės į gatvę vieta. Ištisas savaites Rusijos pajėgos bombardavo kelią ir Bachmutą, bandydami atskirti miestus susigiminiavusius nuo likusios Ukrainos kontroliuojamos teritorijos.
Ukrainos pareigūnai teigė, kad didžiąją Severodonecko dalį dabar kontroliuoja Rusija ir kad Maskva artimiausiomis dienomis planuoja jį izoliuoti.
Per naktį Rusijos pajėgos sunaikino antrąjį iš trijų tiltų tarp dviejų miestų ir smarkiai apšaudo trečiąjį. Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad „Azot“ chemijos gamyklos Severodonecke rajonas „valandas buvo labai stipriai apšaudytas, ten viskas sunaikinta sunkaus kalibro [šaudmenimis]“.
Hayday sako, kad tikisi, kad rusai „mes visas savo atsargas, kad užgrobtų miestą“, ir sakė, kad gali būti, kad jie ir užgrobs pagrindinį greitkelį į miestą. Jei tas miestas ir Lysyčanskas kris, baiminamasi, kad kitas bus Bachmutas.
Skirtingai nei kai kuriose kitose šalies dalyse, čia, rytuose, nėra jausmo, kad blogiausias šio karo laikas baigėsi. Rusijos pajėgos čia daro lėtą, bet stabilų pažangą.
Ukrainos žvalgybos vadovas neseniai „The Guardian“ sakė, kad kiekvienam Ukrainos kariuomenės turimam artilerijos daliniui rusai turi nuo 10 iki 15. Kiti, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį, tvirtina, kad kasdien žūva net 100 Ukrainos karių, 500 sužeistų.
Šiame niūriame sekinimo kare Rusija yra didesnė ir geriau ginkluota, rodo savo pranašumą. Visa tai Bachmute, kurio perspektyvos gana niūrios, nėra paslaptis.
Šiandien taip pat pranešta, kad buvęs britų karys buvo „nušautas“ po kautynių su rusais Severodonecko mieste, tai pranešė jo šeima. Jordanas Gatley kovo mėnesį paliko Didžiosios Britanijos armiją, kad „tęstų kario karjerą kitose srityse“ ir padėjo Ukrainos kariams apginti savo šalį nuo Rusijos, teigiama pranešime.
17:05 | Prorusiški separatistai sako, kad užsieniečiai pelnytai nuteisti myriop
Vienas prorusiškų separatistų lyderis Rytų Ukrainoje sekmadienį pareiškė, kad nekeistų mirties nuosprendžių, kurie už kovojimą Ukrainos pusėje neseniai buvo skirti dviem britams ir marokiečiui.
„Jie atvyko į Ukrainą žudyti civilių už pinigus. Todėl nematau jokių sąlygų, kad nuosprendis būtų sušvelnintas ar pakeistas“, – žurnalistams pareiškė separatistinės Donecko srities lyderis Denisas Pušilinas.
Jo teigimu, teismas trims kovotojams skyrė „visiškai teisingą bausmę“.
Jis taip pat apkaltino Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Johnsoną ignoruojant JK piliečių likimą ir nesusisiekus su separatistų valdžia.
D. Pušilinas kalbėjo per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo agentūra ir AFP agentūros reporteris. Ji vyko gegužę rusų perimtame Mariupolyje.
B. Johnsono atstovas spaudai šeštadienį pareiškė, kad jį „sukrėtė“ britams Aidenui Aslinui ir Shaunui Pinneriui bei marokiečiui Saaudunui Brahimui paskelbti mirties nuosprendžiai.
„Akivaizdu, kad jie buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai ir todėl yra karo belaisviai“, o ne samdiniai, kaip juos kaltina Donecko separatistų valdžia, sakė atstovas spaudai.
Britų šeimų teigimu, abu vyrai šalyje gyvena nuo 2018 metų.
Penktadienį Jungtinės Tautos išreiškė susirūpinimą dėl mirties nuosprendžių, kuriuos prorusiški sukilėliai paskelbė šiems kaliniams. Jungtinės Karalystės vyriausybė sekmadienį buvo paraginta siekti, kad į laisvę būtų paleistas marokietis, kurį Maskvos remiamų separatistų teismas kartu su dar dviem britais nuteisė mirties bausme.
Separatistų apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) „Aukščiausiasis teismas“ šią savaitę skyrė mirties bausmę minėtiems trims vyrams po to, kai juos į nelaisvę paėmė Rusijos kariai.
Šie asmenys buvo apkaltinti veikę kaip samdiniai Ukrainos pusėje.
Marokietis ir du britai balandį pasidavė rusams po kovų su Ukrainos pajėgomis apgultame Mariupolio uostamiestyje.
Britų vyriausybės narys Brandonas Lewisas televizijai „Sky News“ sakė, kad britų vyriausybė „visapusiškai bendradarbiauja“ su Ukrainos valdžios institucijomis ir mėgina padėti abiem šalies piliečiams po „fiktyvaus teismo proceso“.
Šie britai teisėtai kovojo Ukrainos kariuomenės pusėje ir pagal Ženevos konvenciją jie turi visišką teisę į karo belaisvių apsaugą, sakė B. Lewisas.
Maroko vyriausybė šio atvejo kol kas nekomentuoja. S. Brahimo tėvas vietos žiniasklaidai sakė, kad jo sūnus prieš teisėtai prisijungdamas prie kariuomenės studijavo Ukrainoje.
Abu minėti britai nuo 2018 metų gyvena Ukrainoje ir stojo ginti šalies, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, teigia jų šeimos. Jos neigia, kad jie buvo samdiniai, kaip tvirtina separatistų teismas.
48 metų Sh. Pinneris yra vedęs ukrainietę, o 28 metų A. Aslinas yra susižadėjęs su vietos gyventoja.
16:15| Į Kijevą buvo atgabenta 220 Mariupolio gynėjų kūnų
Į Kijevą buvo atgabenta 220 Mariupolio gynėjų kūnų. Preliminariais duomenimis, trečdalis jų yra Azov, taip pat jūrų pėstininkų korpuso ir kitų dalinių. Tai sakė buvęs Azovo nacionalinės gvardijos pulko vadas Maksimas Žorinas ir pridūrė, kad beveik tiek pat jų liko ir okupuotame mieste.
16:00 | Scholzas, Macronas ir Draghi keliaus į Kijevą?
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi vyks į Kijevą prieš birželio pabaigoje įvyksiantį G7 viršūnių susitikimą. Apie tai pranešė Vokietijos leidinys „Bild am Sonntag“, remdamasis šaltiniais Prancūzijos ir Ukrainos vyriausybėse. Oficialaus šios informacijos patvirtinimo kol kas nėra.
„Reuters“ rašo, kad Vokietijos vyriausybės atstovas, paprašytas pakomentuoti galimą vizitą, pasakė: „Negalime to patvirtinti“. Eliziejaus rūmai atsisakė patvirtinti informaciją, o Italijos vyriausybė neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Nė vienas iš trijų lyderių nebuvo Kijeve nuo tada, kai Rusija vasario mėnesį pradėjo masinę invaziją į Ukrainą. Anksčiau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kritikavo E. Macroną ir Scholzą dėl skambinimo Putinui. Duda taip pat pasipiktino vokiečių verslo veiksmais.
15:45 | „Sunday Express“: britų belaisviai bus mainomi į Medvečiuką?
Ukraina neatmeta galimybės, kad separatistų valdomame Donbase, mirties bausme nuteisti britai Seanas Pinneris ir Aidenas Aslinas būtų apsikeis į Putino krikštatėvį Viktorą Medvedčuką. Tai pranešė britų bulvarinis leidinys „Sunday Express“, remdamasis neįvardytais šaltiniais Ukrainos sostinėje.
„Šių žmonių klausimas šią savaitę buvo aptartas su užsienio reikalų ministre Liz Truss. Mes bendradarbiaujame, norime išreikšti savo padėką JUngtinei Karalystei ir tikrai svarstysime galimybę keisti šiuos žmonės Medvedčiuku“, – pridūrė šaltinis vyriausybėje.
Leidinio teigimu, Ukraina būtų pasirengusi tokiems mainams, tačiau mano, kad Rusijai tai „neįdomu“. Šaltiniai, artimi vyriausybei Kijeve, patvirtino, kad dėl tokių mainų dar „nieko nebuvo diskutuota“. Leidinio kalbinti ekspertai atkreipė dėmesį į kitą scenarijų, dar galintį išgelbėti jų gyvybes – formalią „Donecko liaudies respublikos“ aneksiją iš Rusijos. Kalbame apie tai, kad Rusija mirties bausmę iš uždraudė 1996 metais, o Kremliaus marionetės Donecke dieną prieš tai pareiškė, kad reikia derinti teisės aktus.
15:15 | Raginama padėti marokiečiui, kurį prorusiški separatistai nuteisė myriop
Jungtinės Karalystės vyriausybė sekmadienį buvo paraginta siekti, kad į laisvę būtų paleistas marokietis, kurį Maskvos remiamų separatistų teismas kartu su dar dviem britais nuteisė mirties bausme.
Separatistų apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) „Aukščiausiasis teismas“ šią savaitę skyrė mirties bausmę minėtiems trims vyrams po to, kai juos į nelaisvę paėmė Rusijos kariai.
Šie asmenys buvo apkaltinti veikę kaip samdiniai Ukrainos pusėje.
Skelbiama, kad marokietis Saaudunas Brahimas kartu su JK piliečiais Aidenu Aslinu ir Shaunu Pinneriu balandį pasidavė rusams po kovų su Ukrainos pajėgomis apgultame Mariupolio uostamiestyje.
Britų vyriausybės narys Brandonas Lewisas televizijai „Sky News“ sakė, kad britų vyriausybė „visapusiškai bendradarbiauja“ su Ukrainos valdžios institucijomis ir mėgina padėti abiem šalies piliečiams po „fiktyvaus teismo proceso“.
Šie britai teisėtai kovojo Ukrainos kariuomenės pusėje ir pagal Ženevos konvenciją jie turi visišką teisę į karo belaisvių apsaugą, sakė B. Lewisas.
JK taip pat turėtų įsikišti ir dėl minėto marokiečio, televizijai „Sky News“ sakė jo draugė Zina Kotenko, šiuo metu gyvenanti Šiaurės Anglijoje, kur atvyko pabėgusi nuo Rusijos invazijos.
Z. Kotenko sakė, kad pirmą kartą 21 metų S. Brahimą sutiko Kyjivo naktiniame klube, ir jį apibūdino jį kaip „malonų“, „atvirą“ ir „linksmą“ žmogų. Ji pasakojo, kad vyras į kariuomenę buvo priimtas tik po keleto bandymų, nes prieš tai buvo nustatyta, kad jis yra per mažo svorio.
„Prašau, pasirūpinkite žmonėmis, kuriems rūpi demokratija, – JK vyriausybę paragino ji. – Žmonės yra balsas, žmonės yra vyriausybės veidas, o dabar vyriausybės veidas sėdi kalėjime... Prašau, išgelbėkite S. Brahimą.“
Maroko vyriausybė šio atvejo kol kas nekomentuoja. S. Brahimo tėvas vietos žiniasklaidai sakė, kad jo sūnus prieš teisėtai prisijungdamas prie kariuomenės studijavo Ukrainoje.
Abu minėti britai nuo 2018 metų gyvena Ukrainoje ir stojo ginti šalies, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, teigia jų šeimos. Jos neigia, kad jie buvo samdiniai, kaip tvirtina separatistų teismas.
48 metų Sh. Pinneris yra vedęs ukrainietę, o 28 metų A. Aslinas yra susižadėjęs su vietos gyventoja.
Sh. Pinnerio šeima šeštadienį pareiškė, kad yra „sugniuždyta“ po to, kai išgirdo teismo nuosprendį. Jie sako, kad „širdyse esame su visomis šeimomis, susijusiomis su šia siaubinga situacija“.
„Nuoširdžiai tikimės, kad visos šalys skubiai bendradarbiaus, kad užtikrintų saugų Shauno paleidimą arba apsikeitimą“, – sakė jie.
Ukrainos ambasadorius Londone Vadymas Prystaika penktadienį pareiškė, kad abu britai greičiausiai bus iškeisti į Ukrainoje laikomus prorusiškus įstatymų leidėjus.
„Tai bus mainai, – BBC sakė jis. – Svarbus klausimas yra tas, kokia bus kaina už tai.“
13:48 | Žiniasklaida: bandyta susprogdinti „Družba“ naftotiekio atkarpą Baltarusijoje
Birželio 11-ąją, netoli Gulevkos kaimelio Baltarusijoje (apie 40 kilometrų nuo sienos su Ukraina), nugriaudėjo trys sprogimai, skelbia „Baza“.
Naujienų kanalo duomenimis, Briansko srityje netoli pagrindinio „Družba“ naftotiekio buvo detonuoti trys savadarbiai sprogmenys.
Pats dujotiekis nenukentėjo, tačiau, pažeistos pastotė ir šalutinis vamzdis. „Octagon“ skelbiama, kad nuo vasario 24-osios naftotiekis yra užkonservuotas, viduje – dyzelinis kuras.
„Transneft“ skelbia, kad „Družba“ „veikia įprastu režimu, naftos tiekimo sutrikimų nebuvo“.
13:30 | Ukrainos prezidentas sako, kad jo kariai ir toliau paneigia prognozes
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad niekas nežino, kiek laiko jo šalyje truks karas, tačiau ukrainiečių pajėgos neleidžia Rusijos kariuomenei užimti Rytų Ukrainos, kur jau kelias savaites vyksta įnirtingiausi mūšiai.
Savo tradiciniame vakariniame kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad didžiuojasi Ukrainos gynėjais, kuriems iki šiol pavyko sulaikyti rusų puolimą Donbase, su Rusija besiribojančiame regione, kuriame Maskvos remiami separatistai jau aštuonerius metus kontroliuoja didžiąją dalį teritorijos.
„Prisimenate, kaip Rusija gegužės pradžioje tikėjosi užgrobti visą Donbasą?“ – vėlų šeštadienio vakarą kalbėjo Ukrainos prezidentas. – Jau 108-oji karo diena, jau birželis. Donbasas vis dar laikosi.“
Karo pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo Maskva sutelkė visą savo dėmesį į tikslą užgrobti Ukrainos vis dar kontroliuojamas daugiausia rusakalbių gyvenamas Donbaso dalis bei šalies pietinę pakrantę. Tačiau Rusijos pajėgos įsivėlė į ilgą ir varginantį mūšį iš dalies dėl to, kad Ukrainos kariuomenė naudoja Vakarų tiekiamus ginklus.
Tiek Ukrainos, tiek Rusijos pajėgos vis dar kovoja dėl Ukrainos rytuose esančio Sjevjerodonecko, kuriame iki karo gyveno 100 tūkst. žmonių. Šis miestas ir kaimyninis Lysyčanskas yra paskutinės didelės Donbaso Luhansko srities teritorijos, kurių nekontroliuoja prorusiški separatistai.
Separatistų paskelbtos Luhansko „liaudies respublikos“ vadovas Leonidas Pasečnikas sako, kad ukrainiečių kovotojai lieka pramoniniame miesto rajone, įskaitant ir chemijos gamyklą, kurioje civiliai gyventojai pasislėpė nuo kelias dienas trukusio Rusijos apšaudymo.
„Sjevjerodoneckas nėra visiškai 100 proc. išlaisvintas, – šeštadienį sakė jis ir pridūrė, kad ukrainiečiai apšaudo miestą iš „Azoto“ gamyklos. – Taigi, negalima situacijos Sjevjerodonecke vadinti ramia ir sakyti, kad jis yra visiškai mūsų.“
Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus šeštadienį pranešė, kad per kelias valandas trukusį rusų apšaudymą gamykloje kilo didelis gaisras.
Pasak V. Zelenskio, kitur Ukrainoje kontrpuolimas išstūmė rusus iš pietinės Chersono srities dalies, kurią jie užėmė karo pradžioje. Maskva Chersone ir kitose okupuotose pakrantės teritorijose paskyrė savo vietines valdžios institucijas, siūlo gyventojams rusiškus pasus, transliuoja rusiškas žinių laidas ir ėmėsi veiksmų mokyklose įvesti rusišką švietimo programą.
V. Zelenskis sakė, kad nors karo pabaigos nematyti, Ukraina turėtų padaryti viską, ką gali, kad rusai „gailėtųsi dėl visko, ką padarė, ir atsakytų už kiekvieną nužudymą ir kiekvieną smūgį mūsų gražiai valstybei“.
Ukrainos vadovas teigia, kad Rusija neteko maždaug tris kartus daugiau karių, nei skaičiuojama Ukrainos pusėje, ir pridūrė: „Ir kam? Ką tau tai davė, Rusija?“
Visgi kol kas nėra patikimų nepriklausomų skaičių, kiek iš viso per karą žuvo žmonių.
11:32 | Baltarusijos puolimas Ukrainoje mažai tikėtinas – tai rodo viena svarbi detalė
Televizijos „24 kanal“ eteryje Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas Rusijos kariai aktyviai iš Baltarusijos transportuoja 122 kalibro amuniciją, kad galėtų ją panaudoti kare Ukrainoje.
„Tai yra vienas iš populiariausių kalibrų sovietinėms patrankoms D-30. Jie taip pat jaučia šio kalibro krizę, todėl išveža jas iš Baltarusijos“, – UNIAN cituojamas jis.
V. Andrusivo teigimu, tai akivaizdžiai rodo, kad baltarusių pajėgos nesirengia pulti Ukrainos, juk ir jų pajėgose šio kalibro artilerijos pabūklų amunicija yra labai populiari.
Ukrainos VRM patarėjas yra įsitikinęs, kad karinė technika Ukrainos pasienyje ar kažkokių karo veiksmų imitacija iš tiesų nėra panaši į tas pajėgas, su kuriomis būtų galima įsiveržti: „Mes turime palikti galimybę, kad jie gali sukurti kokią nesąmonę, tačiau Baltarusijai tai būtų eilinė katastrofa“.
11:24 | Rusijos pajėgos smogė vakarinei Ukrainos Ternopilio sričiai
Rusijos pajėgoms smogus Ukrainos vakarinei Ternopilio sričiai nukentėjo 22 žmonės, sekmadienį pranešė pareigūnai.
Rajone tarnybos likviduoja šeštadienio vakarą surengto raketų smūgio padarinius.
„21 val. 46 min. atskrido keturios raketos. Preliminariais duomenimis, visos raketos paleistos iš Juodosios jūros. Sunaikinta dalis karinio objekto, taip pat nukentėjo civiliniai objektai. Nukentėjo keturi penkiaaukščiai namai, kuriuose gyveno civiliai“, – per spaudos konferenciją sakė Ternopilio srities karinės administracijos vadovas Volodymyras Trušas.
Pasak jo, žuvusiųjų pavyko išvengti, bet nukentėjo 22 asmenys, jiems buvo suteikta medicininė pagalba. Tarp nukentėjusiųjų yra 12 metų vaikas.
„Praktiškai visų nukentėjusiųjų būklė patenkinama. Dalis jų šiandien tebėra ligoninėje, dalis – jau išleisti namo“, – pasakojo V. Trušas.
10:28 | Kim Jong Unas išreiškė savo palaikymą Rusijai
Šiaurės Korėjos vadas Kim Jong Unas Rusijos dienos proga išsiuntė laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame išdėstė savo „visišką palaikymą“ ir pasidžiaugė „Rusijos liaudies pasiektomis didžiulėmis pergalėmis įveikiant įvairius sunkumus ir problemas“.
„Jums vadovaujant rusų tauta pasiekė didžiulę pažangą įgyvendinant teisingą tikslą ginti savo šalies orumą ir saugumą, įveikiant visokio pobūdžio sunkumus ir problemas, – skelbiama Šiaurės Korėjos pranešime. – Korėjos liaudis išreiškia jums visišką palaikymą ir pritarimą“.
09:09 | Okupuotame Berdianske – sprogimai, dalyje miesto dingo elektra
Rusijos okupuotame pajūrio mieste Berdianske rytą nugriaudėjo trys sprogimai, skelbiama „RIA Melitopol“. Pusė miesto liko be elektros tiekimo, rašoma UNIAN.
Kol kas nėra žinoma, kokie objektai ar kiek žmonių nukentėjo ir kokia buvo to priežastis.
07:20 | Kinija: pagalbos Maskvai neteikiame, krizė Ukrainoje nulėmė dar didesnį chaosą – pasaulio negalima vadinti taikiu
Viršūnių susitikimo saugumo klausimais „Šangri La dialogas“ metu Kinijos gynybos ministras Wei Fenghe žurnalistams tvirtino, kad Pekinas nesuteikia materialinės pagalbos Maskvai šiai kariaujant su Ukraina.
Jis taip pat pažymėjo, kad Kinija palaiko dialogą tarp Rusijos ir Ukrainos, bei tikisi, kad JAV su NATO tęs derybas su Rusija dėl greito ugnies nutraukimo.
Kinijos atstovas taip pat paragino JAV nutraukti „Kinijos juodinimą“.
„Atkakliai vykdoma politika, kurioje Kinija vertinama kaip grėsmė, priešininkė ar net priešė, gali būti istorine ir strategine klaida. Reikalaujame, kad JAV nustotų šmeižti Kiniją ir nustotų bandžiusi ją sukontroliuoti“, – pareiškė jis Singapūre vykusios konferencijos metu.
Aukštas pareigas užimantis Kinijos pareigūnas pažymėjo, kad dabartinė krizė Ukrainoje nulėmė „didelį geopolitinio landšafto pokytį pasaulyje“.
„Kartu su geopolitiniu pokyčiu ir šimtmečius neregėta pandemija ukrainietiška krizė dar stipriau pakeitė tarptautinį geopolitinį landšaftą. Dabar dar daugiau krizių ir chaoso, ir mūsų pasaulio negalime vadinti nei taikiu, nei ramiu“, – pareiškė jis.
06:36 | ISW: Rusija tęsia puolimą Slovjansko ir Sjevjerodonecko kryptimis
Analitikai pažymi, kad Rusijos pajėgos tęsia antžeminį puolimą Sjevjerodonecko rajone, tačiau Ukrainos kariuomenė sėkmingai išlaiko pramoninio rajono kontrolę.
Tęsiasi Gorno-Lysyčansko greitkelio T1303 atkirtimo bandymai, taip pat šeštadienį buvo pradėtas nesėkmingas gyvenviečių netoli greitkelio T1302 Bachmutas-Lysyčanskas puolimas.
Puolamos ir gyvenvietės į pietvakarius ir pietryčius nuo Iziumo, taip bandant atnaujinti Slovjansko puolimą.
Instituto ekspertų teigimu, Ukrainai būtina sulaukti Vakarų ginkluotės pagalbos, ypač – artilerijos sistemų, – nes rusų skaitlingumas ir turimi resursai stiprina savo spaudimą Ukrainos pajėgoms.
06:16 | Zelenskis: Rusija siekia sunaikinti kiekvieną Donbaso miestą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kasdienės ataskaitos metu pažymėjo, kad laiko Rusijos 107 dienų karą prieš Ukrainą visiškos valstybės degradacijos pavyzdžiu. Savo jis kalboje pažymėjo, kad Rusijos siekis yra naikinti užgrobtas teritorijas.
„Rusija siekia sunaikinti kiekvieną Donbaso miestą. Kiekvieną. Ir tai nėra vaizdingas posakis. Kaip Volnovachą, Mariupolį. Visi tie griuvėsiai kadaise laiminguose miestuose, juodos žymės nuo gaisrų, duobės nuo sprogimų – tai ir yra viskas, ką Rusija gali duoti Europai, pasauliui“, – pažymėjo jis.
Svarbiausi šeštadienio įvykiai
► Europos Komisija iki kitos savaitės pabaigos nuspręs dėl ES kandidatės statuso Ukrainai.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paragino tarptautinę bendriją spausti Rusiją nutraukti Juodosios jūros uostų blokadą, neleidžiančią Kyjivui eksportuoti grūdų ir keliančiai pasaulinės maisto krizės grėsmę..
► Rusija pradėjo dalyti pasus okupuotos Ukrainos pietinės srities gyventojams.
► J. Bidenas: Ukrainos prezidentas V. Zelenskis „nenorėjo girdėti“ perspėjimų apie invaziją.
