Karas Ukrainoje. Ukrainos regione – tūkstančiai rusų karių: taikoma „civilių skydo“ taktika

Svarbiausi įvykiai:

18:15 | 0,5 mln. ukrainiečių liko be elektros

Beveik 0,5 mln. Odesos miesto bei regiono šiuo metu liko be elektros. Pagrindinė to priežastis – įvykęs rytinis incidentas miesto elektros pastotėje, rašo NEXTA.

Almost 500 thousand residents of #Odesa and the Odesa region remain without light after the morning accident at the city substation. pic.twitter.com/AsT5vN4tz7

— NEXTA (@nexta_tv) February 4, 2023

17:44 | Mariupolyje telkiama rusų kariai

UNIAN rašo, kad nemaža dalis rusų karių šiuo metu sutelkti Mariupolio mieste. Teigiama, kad Mariupolio mieste ir apskritai visame regione iš viso gali būti apie 30 tūkst. okupantų.

Pasak Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos, Rusijos karių skaičius aplink pietinį Mariupolio miestą išaugo iki 15 tūkst. rusų karių.

„Didžioji dauguma yra įsikūrusi Mariupolio rajono kaimuose, taikant „civilių skydo“ taktiką.

Kalbant bendrai, galime kalbėti iš viso apie maždaug 30 tūkst. okupantų“, – teigė jis.

Be to, O. Andriuščenka pastebi, kad kariai bendrauja su vietiniais, jie bando sukurti įspūdį, kad aktyviai formuoja rezervus tam, kad vėliau galėtų tęsti puolimą Vuhledare.

16:15 | Ukrainoje žuvo iš JAV kilęs paramedikas

Ukrainos gynėjų kova prieš rusų okupantus Bachmute ir toliau verda, o vieno iš JAV kilusio paramediko gyvybė užgeso po to, kai raketa pateikė į transporto priemonę.

Kaip rašo UNIAN, JAV humanitarinės pagalbos medikas Pete'as Reedas žuvo Rytų Ukrainos mieste, kai į evakuacijai skirtą transporto priemonę pataikė raketa.

Organizacijos „Global Outreach Doctors“, kurioje dirbo žuvęs iš JAV kilęs medikas, vadovas Andrew Lustigo tikino, kad P. Reedas buvo JAV jūrų pėstininkų šaulys, kuris taip pat dirbo paramediku.

„SkyNews“ rašo, kad P. Reedas žuvo tada, kai rusų pajėgos pradėjo apšaudymą Bachmute.

Taip pat pranešama, kad per ataka buvo sužeisti dar keli žmonės.

15:28 | Kovos su korupcija vadovas tvirtina, kad Ukraina sparčiai sprendžia korupcijos problemą

Ukrainos kovos su korupcija agentūros vadovas penktadienį tvirtino, kad Rusijos invazija iš esmės ir „negrįžtamai“ sumažino kyšininkavimo mastą vienoje iš labiausiai korumpuotų Europos šalių.

Ukrainos karinės pastangos labai priklauso nuo Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų paramos, todėl, bijodama prarasti šią gyvybiškai svarbią pagalbą, šalis stengiasi nuraminti savo sąjungininkus po daugybės viešų lėšų švaistymo skandalų, atsistatydinimų ir areštų.

„Pirmaisiais karo mėnesiais matėme, kad korupcija praktiškai išnyko“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros (NAPC) vadovas Oleksandras Novikovas.

Tačiau po pirminio vasario 24 dieną prasidėjusios invazijos šoko „kai kurie sugrįžo į senas vėžes“, – pripažino O. Novikovas, buvęs prokuroras, trejus metus vadovaujantis NAPC.

Nepaisant to, jis buvo tvirtai įsitikinęs, kad dabar šalis „negrįžtamai“ atsisako korupcinės praeities praktikos.

„NATO ir ES standartai reikalaus, kad pakeistume valstybės politiką, kad neliktų vietos korupcijai“, – teigė jis AFP.

„[Taip pat] milijonai ukrainiečių patyrė gyvenimo ES patirtį“, – sakė jis.

„Esu įsitikinęs, kad po mūsų pergalės beveik visi sugrįš, todėl ukrainiečiai, gyvenę šalyse, kuriose korupcijos lygis yra žemas... nebegalės toleruoti jokios nusikalstamos korupcinės praktikos“, – pridūrė jis.

Penktadienį Kyjive vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ES pareiškė, kad Ukraina dėjo „dideles pastangas“, siekdama narystės 27 narių bloke, tačiau paragino Kyjivą įgyvendinti daugiau reformų.

Praėjusių metų birželį ES vadovai suteikė Ukrainai kandidatės statusą, tačiau kelias iki visateisės narystės yra ilgas, o Briuselis kelia sąlygą kovoti su kyšininkavimu.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, ketvirtadienį atvykusi į Ukrainos sostinę, išgyrė pastarojo meto kovos su korupcija pastangas.

Šią savaitę Ukraina išplėtė kovos su korupcija veiksmus ir atliko kratas oligarcho ir buvusio vidaus reikalų ministro rezidencijose.

Praėjus savaitei po to, kai keli aukšto rango pareigūnai buvo atleisti iš pareigų dėl korupcijos bylos, susijusios su kariuomenės tiekimu – ir tai buvo pirmas didelis skandalas nuo Rusijos invazijos pradžios– tyrėjai taip pat aplankė svarbius gynybos ministerijos pareigūnus.

Šie atvejai rodo, „kad Ukraina įveikia korupciją“, – tvirtino O. Novikovas.

2022 metų viduryje JAV vystymo agentūros USAID remiamoje apklausoje teigiama, kad 29 proc. ukrainiečių mano, jog korupcija jų šalyje sumažėjo, o ankstesniais metais tokių buvo tik 4 proc.

Be to, 64 proc. respondentų sakė, kad nei jie, nei jų šeima per pastaruosius 12 mėnesių nesusidūrė su korupcija, palyginti su 43 proc. prieš metus.

O. Novikovo agentūra pranešė, kad 2021-aisiais gavo 1 300 skundų dėl įtariamos korupcijos, palyginti su 4 500 skundų prieš metus.

USAID tyrimo duomenimis, gyventojų, pasirengusių pranešti apie korupcijos atvejus, dalis beveik padvigubėjo – nuo 44 proc. iki 84 proc.

Apklausa parodė, kad ukrainiečių, teigiančių, kad kyšiai „niekada nepateisinami“, padaugėjo nuo 40 proc. 2021-aisiais iki 64 proc. kitais metais.

„Įvyko milžiniškas visuomenės sąmoningumo pokytis“, – sakė O. Novikovas, tvirtindamas, kad karas sukėlė precedento neturintį ukrainiečių solidarumą ir pasitikėjimą savo lyderiais.

„Kai pasitikima valstybe ir ji suvokiama kaip sava, nebetoleruojami jokie jos pažeidimai“, – teigė jis.

Visgi 2022 metų Korupcijos suvokimo indekse šalis užima 116 vietą iš 180 galimų, tai yra vienu punktu daugiau nei praėjusiais metais.

O. Novikovas sakė, kad 2020 metais apskaičiuoti Ukrainos finansiniai nuostoliai dėl korupcijos siekia 7 milijardus eurų per metus.

„Dauguma šių nuostolių buvo susiję su mokesčių ir muitų sektoriais. Nuo to laiko didelių pokyčių neįvyko“, – teigėjis.

Priešingai, jo agentūra nenustatė „jokių didesnių pažeidimų, naudojant Vakarų pagalbą“.

Anot jo, jei ir buvo pažeidimų, susijusių su humanitarine pagalba, jie nebuvo „dideli ar sisteminiai“.

O. Novikovas paragino vyriausybę atnaujinti karo metu sustabdytą valstybės pareigūnų deklaruoto turto skelbimą internete.

„Šios priemonės turi būti atkurtos ir tik tada mūsų partneriai galės būti tikri, kad jų pagalba naudojama tinkamai“, – pridūrė O. Novikovas.

14:55 | Karo ekspertas: laiko klausimas, kaip ilgai rusai eis į karo frontą ir tiesiog mirti 

Karybos ekspertas Olegas Ždanovas teigia, kad Rusijos pajėgos silpsta, todėl diktatoriui Vladimirui Putinui mažėja galimybė tęsti pradėti karą Ukrainoje.

Pasak jo, jau dabar Rusijos kariuomenė daugiausiai kovoja naudodami fizinę jėgą, o ne pasitelkdami karinę techniką, rašo UNIAN.

O. Ždanovas taip pat sako, kad nei Rusija, nei Ukraina šiuo momentu nėra suinteresuota užšaldyti karinio konflikto.

„Rusija negali užtęsti [karo]. Todėl [Vladimiras] Putinas visus gąsdinė dėl viso. Jam teliko vienintelė baidymo priemonė – branduolinis klubas.

Tačiau mes ir mūsų partneriai taip pat neketiname vilkinti karo eigos“, – teigė O. Ždanovas.

Karo ekspertas pastebi, kad Ukrainos padėtis dėl ginklų tiekimo gerėja dėl Vakarų sąjungininkų paramos. Tuo metu Rusija karinis potencialas tendencingai mažėja.

„Atvyksta mažą karinį pasirengimą turintys mobilizuoti [rusų] kariai, amunicija ir ginklai taip pat prastos kokybės. Daugiausiai jie [rusai] naudoja savo karių jėga, bet ne ginklus“, – kalbėjo karo ekspertas.

O. Ždanovas pripažįsta, kad Rusija iki šiol turi pranašumą, tačiau pagrindinis principas karo fronte – pasitelkti masę karių.

Visgi karo ekspertas tikina, kad tik laiko klausimas, kaip ilgai rusai bus pasiruošę eiti į karo frontą ir ten tiesiog mirti „už carą ir tėvynę“.

13:40 | ES padeda Ukrainai apsisaugoti nuo rusų atakų prieš elektros tinklą siųsdama LED lemputes

Ukraina penktadienį pranešė, kad, vykdydama Europos Sąjungos finansuojamą projektą, kuriuo siekiama padėti įveikti energijos trūkumą, atsiradusį dėl Rusijos smūgių, pradėjo keisti milijonus įprastų lempučių energiją taupančiomis LED lempomis.

Jau kelis mėnesius Maskva sistemingai kėsinasi į Ukrainos energetikos tinklą, todėl milijonai žmonių žiemos viduryje lieka tamsoje ir šaltyje.

Gruodžio mėnesį ES pranešė, kad finansuos 30 mln. LED lempučių pirkimą Ukrainai už 30 mln. eurų, kad padėtų kovoti su dideliais elektros energijos tiekimo sutrikimais.

„Šią savaitę pradėta senų lempučių keitimo energiją taupančiomis LED lemputėmis programa“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Jis taip pat padėkojo Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuri atvyko į Kyjivą dalyvauti ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame taip pat dalyvauja ES vadovas Charles'is Michelis.

Ukrainiečiai pašto skyriuose gali pasikeisti penkias senas lemputes į penkias LED lemputes.

Penktadienį pagrindiniame Kyjivo pašte, apšviestame keturių įspūdingų šviestuvų, ukrainiečiai būriavosi prie 18 langelio, kur vyko apsikeitimas lemputėmis.

Pašto skyriaus darbuotojas sakė, kad pasikeisti lempučių kasdien ateina „daug žmonių“.

„Visi sako, kad tai labai gera idėja“, – teigė geltoną ir juodą liemenę vilkėjęs darbuotojas.

Savo lempučių pasikeisti atvykusi Olena gyrė programą kaip „gerą iniciatyvą Ukrainai“ ir atkreipė dėmesį į „labai sunkias sąlygas“.

„Suprantame, kad turime tai padaryti dėl savęs, dėl šalies“, – sakė 50 metų moteris.

Per tris dienas pakeista daugiau kaip 750 000 lempučių, o kitą savaitę į Ukrainos regionus bus išsiųsta šeši milijonai LED lempučių, teigė D. Šmyhalis.

U. von der Leyen paskelbė, kad ES Ukrainai tieks 35 milijonus LED lempučių, tai yra penkiais milijonais daugiau, nei buvo žadėta iš pradžių.

Gruodžio mėnesį ji sakė, kad LED lemputės sutaupys Ukrainai „vieną gigavatą“ elektros energijos, tai yra tiek, „kiek per metus pagamina atominė elektrinė“.

„Tamsiais laikais esame kartu su savo draugais ukrainiečiais“, – pridūrė ji.

13:29 | Ukrainos žiniasklaida: šalies gynėjai nukovė 720 rusų okupantų, pasiekta nauja psichologinė riba

Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad šalies gynėjai per pastarąją parą nukovė 720 rusų okupantų ir pasiekė naują psichologinę ribą.

Kaip šeštadienį rašo UNIAN, Ukrainos gynėjams nukovus 720 okupantų, iš viso žuvusių rusų karių skaičius pasiekė 130 590 ribą.

Teigiama, kad iš viso Ukrainos kariuomenė sunaikino 3 218 rusų tankų (dar 3 per pastarąją parą), 6 394 šarvuočių (6 per pastarąją parą), 2 220 artilerijos sistemas (5), 225 oro gynybos sistemas (3)  ir kitos karinės technikos ir kitos karinės technikos.

12:59 | Medvedevas: sudeginsime visą Ukrainą

Diktatoriaus Vladimiro Putino marionetė Dmitrijus Medvedevas niršta ir sako, kad, jeigu Vakarai ir toliau siųs ginkluotę Kyjivui, tokiu atveju visa Ukraina pradės liepsnoti, rašo „The Guardian“.

Buvęs Rusijos prezidentas D. Medvedevas pagrasino, kad jeigu Vakarai ir toliau teiks karinę paramą Ukrainai, tokiu atveju, pasak jo, Rusija surengs dar daugiau atakų ir galiausiai sudegins visą Ukrainą.

„Visa Ukraina, valdoma Kyjivo [valdžios], pradės liepsnoti“, – teigė jis.

Prorusiškas veikėjas D. Medvedevas, palaikantis diktatoriaus Vladimiro Putino pradėtą karinę invaziją Ukrainoje, teigė, kad jeigu Ukraina pradės naudoti ilgojo nuotolio ginklus, tai neva neprivers Rusijos sėsti prie derybų stalo su Kyjivo valdžia, o rezultatas bus priešingas.

Be to, žurnalistui pasiteiravus, kas nutiktų tuo atveju, jeigu Vašingtono pažadėti ginklai Ukrainai galiausiai smogtų Krymui, kur yra sutelktos rusų pajėgos ar į tolimesnius taikinius Rusijos teritorijoje, D. Medvedevas eilinį kartą griebėsi propagandinių komentarų apie galimybę panaudoti visus ginklus, įskaitant ir branduolinius.

Pasak V. Putino marionetės, tokių ginklų panaudojimas priklausytų įvertinus galimų grėsmių pobūdį.

12:34 | Iš rusų nelaisvės sugrįžo 116 Ukrainos gynėjų

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė apie į Ukrainą iš rusų nelaisvės sugrąžintus šalies gynėjus.

Kaip socialiniame tinkle skelbė A. Jermakas, iš viso į savo šalį sugrįžo 116 Ukrainos kariai, kurie buvo patekę į rusų nelaisvę.

Be to, „SkyNews“ rašo, kad įvykusių mainų su Rusija metu taip pat buvo sugrąžinti dviejų britų savanorių, kovojusių prieš rusų okupantus kartu su Ukrainos pajėgomis, kūnai.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas taip pat pasidalijo vaizdine medžiaga ir teigė, kad tai yra gynėjai, kovoję už Marupolio, Chersono išlaisvinimą, tarp jų buvo ir snaiperių iš Bachmuto apylinkių.

Kiek anksčiau šeštadienį buvo pranešta, kad Kremliui mainais už perduotus Ukrainos gynėjus buvo išsiųsti 63 rusų karo belaisviai.

Another big POWs swap. We managed to get back 116 of our people. Those are the defenders of Mariupol, Kherson partisans, snipers from Bakhmut vicinities, and other heroes of ours. pic.twitter.com/DQFtjPC4E6

— Andriy Yermak (@AndriyYermak) February 4, 2023

11:59 | Ukrainos majoras: Krymo atkovojimas būtų didelis pasiekimas

UNIAN, cituodama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rezerve esančio majoro Aleksejaus Getmano teiginius, rašo, kad šiuo metu karo fronte egzistuoja taktinė pauzė, tačiau šįkart ji labiau naudingesnė Rusijos kariuomenei.

Nepaisant to,  Ukrainos sąjungininkai taip pat turi laiko tinkamai aprūpinti sunkiąja karine technika Ukrainos ginkluotąsias pajėgas tam, kad būtų įvykdyta galinga kontrataka prieš rusų okupantus.

A. Getmanas sutinka, kad jeigu pavyktų išvaduoti Krymą kontratakos metu, tai būtų didelis pasiekimas Ukrainai, tačiau tokiam tikslui įgyvendinti, pasak jo, būtina turėti ilgojo nuotolio raketų.

Aiškinama, kad Ukrainos pajėgos, turėdamos reikiamos amunicijos, iš pradžių galėtų užimti pusiasalį jį apsupdami, o galutinai atsikovoti savo žemes iš rusų pavyktų suduodant smūgius raketomis.

„Kad ta įgyvendintumėme, iš pradžių mums reikės pasiekti Melitopolį, vėliau Mariupolį ir Azovo jūrą, tam prireiks ilgojo nuotolio ginklų, siekiant užkirsti tiekimo grandines sausuma, kur Kryme yra sutelkta Rusijos kariuomenė, o galiausiai sunaikinti Kerčės tiltą.

Tokiu atveju Krymas pateks į operatyvinę apsuptį, nes [rusai karinės amunicijos] tiekimą galės užtikrinti tik jūros keliais, tačiau tai nebus itin efektinga, siekian užtikrinti grupės koviniam pajėgumui. Vėliau turėsime galimybę atakuoti [rusų] karines bazes, esančias Kryme, ypač tolimojo nuotolio raketomis, o galiausiai išlaisvinti Ukrainos pusiasalį“, – kalbėjo jis.

A. Getmanas taip pat pastebi, kad jeigu Ukraina atsikovotų prarastą Krymą, Rusijos valdžiai būtų suduotas didelis politinis smūgis.

Be to, Ukraina tarptautinių organizacijų pagalba turėtų bent keleriems metams po karo, siekiant išvengti diktatoriaus Vladimiro Putino agresijos dar kartą, sukurti demilitarizuotą zoną, kuri siektų  200–300 kilometrų.

11:21 | Žiniasklaida: JAV leido konfiskuotus Rusijos pinigus skirti pagalbai Ukrainai

Jungtinių Valstijų generalinis prokuroras Merrickas Garlandas penktadienį pareiškė, kad leido JAV pradėti naudoti konfiskuotus Rusijos pinigus pagalbai Ukrainai, praneša amerikiečių žiniasklaida.

Tai buvo paskelbta per M. Garlando ir Ukrainos generalinio prokuroro Andrijaus Kostino susitikimą Vašingtone, praėjus beveik metams po Maskvos invazijos į kaimyninę šalį.

„Šiandien skelbiu, kad leidau pirmą kartą istorijoje perduoti konfiskuotą Rusijos turtą, kuris bus panaudotas Ukrainoje“, – sakė M. Garlandas, anot televizijos CNN.

Jis pridūrė, kad pinigai bus gauti iš turto, konfiskuoto iš Rusijos oligarcho Konstantino Malofejevo po to, kai balandžio mėnesį jam buvo pateikti kaltinimai dėl sankcijų vengimo.

Šie pinigai bus skirti Valstybės departamentui „Ukrainos žmonėms remti“, CNN citavo M. Garlandą.

A. Kostinas palankiai įvertino šį žingsnį, dėl kurio, pasak jo, 5,4 mln. dolerių (4,99 mln. eurų) iš konfiskuoto turto bus skirta „Ukrainos atstatymui“.

„Džiaugiuosi matydamas, kaip įgyvendinami nauji teisės aktai, skirti Rusijos oligarchų neteisėtam turtui konfiskuoti“, – paskelbė jis socialiniame tinkle „Twitter“ kartu su savo ir M. Garlando nuotrauka iš susitikimo.

„Visi ukrainiečiai vienaip ar kitaip nukentėjo nuo šio karo. Mūsų pareiga užtikrinti, kad Ukrainos žmonės gautų kompensaciją už visą padarytą didžiulę žalą“, – teigė jis.

„Neatsiejama atskaitomybės dalis yra ta, kad kaltininkas sumoka už padarytą žalą“, – tviteryje pridūrė A. Kostinas.

Rusijos milijonierius K. Malofejevas laikomas vienu pagrindinių prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje finansavimo šaltinių.

Balandžio mėnesį JAV Iždo departamentas į juodąjį sąrašą įtraukė maždaug 40 asmenų ir subjektų tinklą, kuriam vadovavo K. Malofejevas ir kuris, anot departamento, buvo naudojamas siekiant padėti išvengti sankcijų.

„Po to, kai Jungtinės Valstijos jam pritaikė sankcijas, K. Malofejevas bandė jų išvengti pasitelkdamas bendrus sąmokslininkus, kad slapta įsigytų ir valdytų žiniasklaidos priemones visoje Europoje“, – tada sakė M. Garlandas žurnalistams, kai Teisingumo departamentas rusui pareiškė kaltinimus.

Nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, JAV paskelbė kelis sankcijų paketus Rusijos piliečiams ir organizacijoms.

Iždo departamento sankcijomis paprastai siekiama įšaldyti bet kokį JAV jurisdikcijai priklausantį asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turtą ir uždrausti bet kuriam amerikiečių fiziniam ar juridiniam asmeniui, įskaitant JAV filialus turinčias finansų įstaigas, su jais bendradarbiauti.

11:02 | Burkina Fasas neigia Rusijos „Wagner“ samdinių buvimą, santykių su Paryžiumi nutraukimą

Burkina Faso kariuomenės vadas penktadienį pareiškė, kad diplomatiniai santykiai su Prancūzija, kurios paprašė išvesti savo pajėgas, nenutrūko, ir paneigė, kad šalyje yra Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ samdinių.

Buvusios kolonijinės valstybės Prancūzijos specialiosios pajėgos buvo dislokuotos sostinėje Vagadugu, tačiau, stiprėjant antiprancūziškoms nuotaikoms regione, jų buvimas buvo atidžiai stebimas, o Paryžius atšaukė savo ambasadorių Burkina Fase dėl chuntos reikalavimų.

„Diplomatinių susitarimų pabaiga, ne!“ – kapitonas Ibrahimas Traore sakė interviu Burkina Faso Televizijos žurnalistams.

„Nėra jokio diplomatinių santykių nutraukimo ar neapykantos konkrečiai valstybei“, – pridūrė jis.

I. Traore neigė, kad Burkina Fase dislokuoti Rusijos „Wagner“ grupės samdiniai, nors chunta puoselėja ryšius su Maskva.

„Visur girdėjome, kad „Wagner“ yra Vagadugu... [Šis gandas] buvo sukurtas tam, kad visi nuo mūsų atsiribotų“, – sakė jis.

Praėjusį mėnesį Paryžius patvirtino, kad specialiųjų pajėgų kariai, dislokuoti padėti kovoti su daugelį metų trunkančiu džihadistų sukilimu, išvyks per mėnesį.

Praėjusiais metais du perversmus Burkina Fase paskatino kariškių pyktis dėl vyriausybės nesugebėjimo sustabdyti nuo 2015 metų siaučiantį džihadistų sukilimą.

Dėl su „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ grupuote susijusių sukilėlių smurto žuvo tūkstančiai žmonių, o dar apie du milijonai buvo priversti palikti savo namus.

10:35 | Odesos regione sutriko elektros tiekimas

Šeštadienį ryte  Odesos regione taip pat užfiksuotas incidentas, kurio metu buvo paveiktas vienas iš pagrindnių energetikos infrastruktūros objektų, esančų Odesos regione. Dėl šios priežasties dalis regiono centro gyventojų liko be elektros energijos, rašo UNAN.

Visgi Odesos regiono admnistracijos atstovai paprašė gyventojų nusiraminti dėl laikinų trikdžių.

Pranešama, kad įvyko vietoje dirba tarnybos, kurios stengiasi problemą kuo greičiau išspręsti. 

The Usatovo substation in #Odesa is on fire. pic.twitter.com/pXrbWFBoll

— NEXTA (@nexta_tv) February 4, 2023

10:20 | Rusai pakėlė lėktuvą, skirtą žvalgybai atlikti

Visuose Ukrainos regionuose šeštadienio rytą paskelbtas oro pavojus, rašo UNIAN.

Sirenų gaudesys buvo girdimas nuo 9 val. ryto (vietos laiku).

Teigiama, kad organizacijos „Belarusian Gayun” aktyvistai užfiksavo, kad virš Baltarusijos buvo pakeltas rusų lėktuvas A-50U, skirtas surinkti žvalgybinę informaciją.Teigiama, kad vėliau surinkti duomenys leidžia Rusijai atlikti atakas į numatytus Ukrainos taikinius.

09:50 | Kyjivas: derybas dėl Ukrainos stojimo į ES įmanoma pradėti dar šiais metais

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį surengęs viršūnių susitikimą su Europos Sąjunga, pareiškė, kad „įmanoma“ pradėti oficialias stojimo į bloką derybas dar šiais metais.

Ukrainos prezidentas kalbėjo penktadienį Kyjive priėmęs ES vadovą Charles'į Michelį ir Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen.

„Dėl ko konkrečiai šiandien susitarėme?“ – V.Zelenskis sakė savo tradiciniame vakariniame kreipimesi į tautą. – Yra sutariama, kad šiais metais įmanoma pradėti derybas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.“

Nors aukščiausio rango ES pareigūnai pabrėžė, kad remia karo draskomos šalies integraciją į Briuselį, U. von der Leyen įspėjo, kad negali būti „jokių griežtų terminų“ Ukrainos narystei ar deryboms.

V. Zelenskis ragina skubinti įstojimą į ES, kol Ukrainai jau beveik metus ginasi nuo Rusijos invazijos.

„Šį vakarą galime pasakyti, kad Ukraina juda link savo tikslo, – penktadienį teigė jis. – Kalbėjome ir jau kalbame kaip Europos bendruomenės nariai.“

09:17 | G7 ir Australija pasiekė susitarimą dėl rusiškų degalų kainų „lubų“ po ES sprendimo

Didžiojo septyneto (G-7) pramoninių šalių grupė ir Australija susitarė dėl Rusijos naftos produktų kainų viršutinių ribų, sakoma penktadienį paskelbtame grupės pareiškime, po panašaus Europos Sąjungos pranešimo.

Pareiškime teigiama, kad sutartos brangesnių degalų, tokių kaip dyzelinas, kainų „lubos“ sudaro 100 JAV dolerių (91 eurą), o žemesnės kokybės produktų, tokių kaip mazutas ir krosnių kuras, – 45 JAV dolerius (41 eurą) už barelį, ir priduriama, kad šia politika siekiama „neleisti Rusijai pasipelnyti iš jos agresijos karo prieš Ukrainą“ ir palaikyti stabilumą energijos rinkose.

Rusiškų naftos produktų kainų „lubas“ siekiama nustatyti tarptautinei bendruomenei toliau stengiantis sumažinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajamas, naudojamas puolimui Ukrainoje, nukreipiant sankcijas į Rusijai itin svarbų eksporto sektorių.

ES gruodį įvedė embargą Rusijos žaliai naftai, tiekiamai jūra, ir kartu su savo partnerėmis iš G-7 nustatė 60 JAV dolerių (55 eurų) už barelį kainų ribą rusiško „juodojo aukso“ eksportui visame pasaulyje.

Šį sekmadienį turėtų įsigalioti antrasis visoje ES galiosiantis embargas, kuris bus taikomas laivais atgabenamiems Rusijos naftos produktams, tokiems kaip benzinas, dyzelinas ir krosnių kuras.

09:10 | Pavojaus sirenos Ukrainoje

Daugelyje Ukrainos regionų šeštadienio rytą girdimos pavojaus sirenos, skelbia NEXTA.

08:45 | Belgorodo srityje – gaisras

NEXTA skelbia, kad Borisovkoje, Belgorodo srityje, užsidegė naftos bazė. Teigiama, kad gaisrą galėjo sukelti paleisti sviediniai.

Tuo metu UNIAN, remdamasi vietos pranešimais, skelbia, kad gaisras nėra numalšintas, o dangus padengtas juodais dūmais.

Skaičiuojama, kad užsiliepsnoti galėjo 3 iš 9 naftos talpyklos.

Kol kas vietos valdžia tyli ir nepraneša apie aukas.

Į įvykio vietą susirinko gausybė ugniagesių, o liepsnos pakilo ir į 50 metrų aukštį, todėl gaisro vieta matoma iš labai toli.

Pastebima, kad tai jau ne pirmas kartas, kai Belgorodo srityje, Rusijoje, kyla gaisras naftos bazėse.

08:22 | JAV paskelbė apie 2,2 mlrd. dolerių vertės naują ginkluotės ir amunicijos Ukrainai paketą

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie naują ginklų ir amunicijos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia 2,2 mlrd. JAV dolerių (2 mlrd. eurų).

Pasak Pentagono, į paketą įtraukta daugiau šaudmenų didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemoms HIMARS, kurios Ukrainos pajėgoms leido smogti taikiniams už Rusijos fronto linijos, daugiau oro gynybos sistemų ir šarvuotų transporto priemonių.

Be to, numatoma perduoti nuo žemės paleidžiamų mažo skersmens bombų (GLSDB), kurios galėtų beveik dukart – iki 150 km – padidinti Kyjivo smūgių Rusijos kariniams taikiniams nuotolį.

„Jie gaus ilgesnio nuotolio pajėgumų... kurie jiems leis vykdyti operacijas ginant savo šalį ir atkovoti savo suverenią teritoriją“, – pareiškė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis.

Ukrainos vadovai pastaruoju metu prašė skubiai atsiųsti ilgesnio nuotolio amunicijos, o ketvirtadienį buvo pranešta, kad amerikiečiai suteiks neskelbiamą skaičių nuo žemės paleidžiamų mažo skersmens bombų, kurių veikimo nuotolis yra apie 150 kilometrų. Iki šiol ilgiausias JAV suteiktų raketų nuotolis buvo maždaug 80 kilometrų.

Gavusios GLSDB, Ukrainos pajėgos įgytų galimybę smogti taikiniams, tokiems kaip pagrindinės Rusijos pajėgų tiekimo linijos, ginklų sandėliai ir aviacijos bazės, Rusijos okupuotose Donbaso, Zaporižios ir Chersono srityse bei šiaurinėje okupuoto Krymo dalyje. 

P. Ryderis sakė nežinąs, kaip Ukraina planuoja panaudoti šias bombas, kurias gamina „Boeing“ ir „Saab“.

Svarbiausi penktadienio įvykiai:

• Vakarų partnerių Ukrainai siunčiami tankai bus kaip „geležinis kumštis“ rusų gynybos linijoms pralaužti, sako Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, rašo „Sky news“;

• Prancūzija ir Italija baigė technines derybas dėl bendro priešlėktuvinės gynybos sistemos SAMP/T pristatymo Ukrainai pavasarį, pranešė Prancūzijos gynybos ministerija, rašo „The Guardian“;

• Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, dešimtasis ES sankcijų Rusijai paketas smogs Rusijos prekybai ir technologijoms;

• Europos Sąjungos (ES) valstybės narės penktadienį pasiekė susitarimą dėl rusiškų naftos produktų kainų viršutinių ribų, pranešė Švedija;

• Laikydamos Bachmutą Ukrainos pajėgos gavo laiko sukurti naujas gynybos linijas, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu paliks miestą, sako Estijos žvalgybos vadas Margo Grosbergas;

• Ukrainos nacionalinė gvardija Donecko srityje sunaikino Rusijos atakos lėktuvą Su-25, rašo UNIAN. Pranešama, kad lėktuvas „nutupdytas“ netoli Bachmuto, kuris jau kurį laiką yra laikomas vienu karščiausių fronto taškų;

• Ukrainiečiai neketina pasiduoti Ukrainos rytuose esančiame Bachmute, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Ukrinform“. Anot jo, kuo greičiau Ukraina gaus ilgojo nuotolio ginklų, tuo greičiau gali prasidėti rusų okupuotų teritorijų išlaisvinimas;

• Po kelis mėnesius trukusių dvejonių JAV sutiko į Ukrainą nusiųsti ilgo nuotolio „išmanių“ bombų, ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnai;

• Vyriausybės atstovas penktadienį pranešė, kad Vokietija išdavė leidimą siųsti tankus „Leopard 1“ į Ukrainą, Kyjivui tikintis gauti pažangesnę ginkluotę kovai su Rusijos pajėgomis;

• Pasak JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus Williamo Burnso, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad Vakarų šalys pavargs padėti Ukrainai. Jis taip pat sakė, kad Vašingtonas nemato jokių ženklų, kad Maskva planuoja leistis į taikos derybas.