Prieš taikos derybas – Rusijos spaudimas fronte: Ukrainos kariai prakalbo apie naujas grėsmes
Kramatorsko ir Dobropilės kryptimis Donecko srityje rusai sugebėjo giliai prasiskverbti pro Ukrainos kariuomenės gynybos linijas. Okupantai bando užimti kuo daugiau teritorijų, kol turi tokią galimybę.
Daugiau skaitykite čia.
Rusija tvirtina, kad, nepaisant Trumpo muitų, naftos eksportas į Indiją tęsiasi
Rusija trečiadienį pareiškė, kad ir toliau tiekia naftą Indijai, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas Naujajam Deliui įvedė baudžiamuosius muitus.
„Toliau tiekiame degalus, įskaitant žalią naftą ir naftos produktus, šilumos gamyboje ir metalurgijoje naudojamą anglį“, – tvirtino Rusijos ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Denisas Manturovas, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.
D. Manturovas Rusijos ir Indijos vyriausybės komisijos posėdyje teigė, kad taip pat mato didelį suskystintųjų gamtinių dujų eksporto plėtros potencialą. Siekdamos sustiprinti tarpusavio partnerystę energetikos srityje, abi šalys ketina kartu plėtoti Šiaurės rytų jūrų kelią, pridūrė D. Manturovas.
Šiaurės rytų jūrų kelias yra maršrutas Arkties vandenyne palei Rusijos pakrantę. Šiuo keliu, kuris šiuo metu žiemą užšąla, galėtų būti gabenamos žaliavos.
D. Trumpas anksčiau šį mėnesį padidino mokesčius importui iš Indijos nuo 25 iki 50 proc., tokį sprendimą grįsdamas prekybos ryšiais su Rusija. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Naujasis Delis į tai sureagavo apribodamas naftos importą iš Rusijos.
NATO pareigūnas: Aljanso kariuomenių vadai surengė atvirą diskusiją dėl saugumo garantijų Ukrainai
NATO kariuomenių vadai trečiadienį surengė atvirą diskusiją apie tai, kokias saugumo garantijas jie galėtų pasiūlyti Kyjivui, kad padėtų sudaryti taikos susitarimą, kuriuo būtų užbaigta jau ilgiau nei trejus metus besitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą, pranešė Aljanso aukšto rango pareigūnas.
NATO karinio komiteto pirmininkas italų admirolas Giuseppe Cavo Dragone sakė, kad 32 aljanso valstybių narių karinių pajėgų vadai surengė vaizdo konferenciją, kuri vyko tuo metu, kai vadovaujant Jungtinėms Valstijoms dedamos vis intensyvesnės diplomatinės pastangos užbaigti karo veiksmus.
Jis sakė, kad diskusija buvo puiki ir atvira.
„Padėkojau visiems už nuolatinį aktyvų dalyvavimą šiuose susitikimuose: mes esame vieningi ir ši vienybė šiandien, kaip visada, buvo tikrai juntama“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“. Išsamesnės informacijos jis nepateikė.
Ukraina nori garantijų, kad ateityje ji nebus vėl užpulta. Siekdamas sustiprinti savo gynybą, Kyjivas nori Vakarų pagalbos savo kariuomenei, įskaitant ginklus ir mokymą, o Vakarų pareigūnai mėgina išsiaiškinti, kokius įsipareigojimus jie galėtų pasiūlyti.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį įspėjo, kad bet kokių Vakarų saugumo garantijų Ukrainai aptarinėjimas nedalyvaujant Maskvai yra kelias į niekur.
„Vakarai puikiai supranta, kad rimtai aptarinėti saugumo garantijas be Rusijos Federacijos yra utopija, kelias į niekur“, – pareiškė jis žurnalistams.
„Negalime sutikti su tuo, kad dabar siūloma spręsti kolektyvinio saugumo klausimus be Rusijos Federacijos. Tai nesuveiks“, – pridūrė Rusijos diplomatijos vadovas, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Rusija „tvirtai ir griežtai užtikrins (savo) teisėtus interesus“, pabrėžė S. Lavrovas.
Pasak G. C. Dragone, virtualiame susitikime dalyvavo NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Alexusas Grynkewichas.
Vienas JAV gynybos pareigūnas sakė, kad susitikime taip pat ketino dalyvauti JAV generolas Danas Caine'as, JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas.
Antradienio vakarą jis Vašingtone buvo susitikęs su Europos kariuomenių vadais, kad įvertintų geriausius karinius sprendimus, teigė gynybos pareigūnas, kuris nebuvo įgaliotas viešai kalbėti šiuo klausimu ir todėl kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022-ųjų vasario 24-ąją pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą. Per šį karą jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o milijonai gyventojų turėjo palikti savo namus.
Kyjivo sąjungininkės Europoje siekia suformuoti pajėgas, kurios būtų siunčiamos į Ukrainą bet kokiam susitarimui užtikrinti. Šią iniciatyvą sutiko remti 30-ies šalių „Norinčiųjų koalicija“, įskaitant Europos valstybes, Japoniją ir Australiją.
Kariuomenių vadai svarsto, kaip galėtų veikti šios saugumo pajėgos, tačiau neaišku, kokį vaidmenį galėtų atlikti JAV.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmeta galimybę siųsti amerikiečių karius ir sako, kad saugumo garantijos Ukrainai galėtų apimti JAV paramą ore.
Rusija ne kartą yra sakiusi, kad nesutiks su NATO karių buvimu Ukrainoje.
Rusija svarsto didinti pelno mokestį „užsienio agentams”
Rusijos finansų ministerija parengė įstatymo projektą pagal kurį gyventojų pelno mokesčio tarifas „užsienio agentams“ siektų 30 procentų. Apie tai praneša naujienų portalas „Meduza“, kuris remiasi leidinio „Vedomosti“ informacija. Pastarasis apie valdžios planus sužinojo iš dviejų šaltinių.
Tokiu tarifu būtų apmokestinamos visos metinės pajamos už tuos metus, kuriais asmuo paskelbtas „užsienio agentu“, net jeigu jis tokiu laikomas tik vieną dieną.
Šiuo metu 30 proc. gyventojų pelno mokesčio tarifas taikomas ne Rusijos rezidentams, t. y. tokiems žmonėms, kurie per metus daugiau laiko praleidžia užsienyje negu Rusijoje. Taigi, remiantis ministerijos pasiūlymu, „užsienio agentams“ būtų taikomas toks pats tarifas kaip ir nenuolatiniams šalies gyventojams.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad jo priėmimas leistų padidinti valstybės biudžetą. Daugiau jokių priežasčių, kodėl reiktų didinti mokesčio tarifą, nenurodoma.
Pasiūlymui pritarė Vyriausybės teisėkūros komisija. Jeigu jam bus pritarta Valstybės Dūmos rudens sesijoje, tai pakeitimai įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
Progresyvūs gyventojų pelno mokesčio tarifai, nuo 13 iki 22 proc., Rusijoje įsigaliojo 2025 m. sausio 1 d. Nerezidentai moka 30 proc. tarifą už visas Rusijoje gautas pajamas. Tačiau jiems taikoma viena išimtis: oficialiai dirbant Rusijos bendrovėje alga apmokestinama rezidento tarifu net jeigu asmuo dirba nuotoliu iš užsienio.
Dar 2012 m. Rusijoje buvo priimtas „užsienio agentų įstatymas“, taikomas nevyriausybinėms organizacijoms, asmenims, žiniasklaidoms priemonėms ir viešosioms asociacijoms. Įstatymas buvo sugriežtintas 2022 m. gruodį ir bet kuris žmogus, kuriam daroma „užsienio įtaka“, gali būti laikomas „užsienio agentu“.
Kaip Zelenskis ir Europos lyderiai padarė įspūdį Trumpui
Per rugpjūčio 18 d. Vašingtone vykusį viršūnių susitikimą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Europos lyderiai palygino Donbaso perdavimą Rusijos kontrolei su tuo, jei JAV turėtų atiduoti dalį Floridos.
Ši analogija padarė didelį įspūdį JAV prezidentui Donaldui Trumpui, rašo „Financial Times“ (FT), remdamasis šaltiniais.
Pažymima, kad rytinėje Floridoje yra Mar-a-Lago dvaras, priklausantis D. Trumpui. Anot FT, būtent todėl V. Zelenskis ir Europos lyderių argumentas padarė tokį įspūdį Vašingtono vadui.
Leidinyje primenama, kad Rusija reikalauja, kad Ukrainos kariai pasitrauktų iš Luhansko ir Donecko sričių mainais už fronto linijos įšaldymą Chersone ir Zaporižios srityse.
Tačiau V. Zelenskis ne kartą sakė, kad neketina atiduoti dalies Ukrainos teritorijos Rusijos Federacijos kontrolei.
Pavyzdžiui, bendraudamas su žurnalistais, Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos kariai nepasitrauks iš Donbaso, kaip to reikalauja Rusija. Jis priminė, kad dalis Ukrainos teritorijos buvo neteisėtai okupuota Rusijos.
Teritorijų klausimai turi būti aptariami tarp Zelenskio ir Putino
„Axios“ rašė, kad per paskutinį telefono pokalbį JAV prezidentas Donaldas Trumpas Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui sakė, kad teritoriniai klausimai turi būti aptariami tiesiogiai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. JAV prezidentas taip pat pridūrė, kad Rusijos lyderis turėtų būti „realistas“.
Be to, leidinio pašnekovas užtikrino, kad pokalbio su D. Trumpu metu V. Putinas sutiko su tarptautinių saugumo garantijų Ukrainai idėja. Tačiau jis pasiūlė į garantų sąrašą įtraukti Kiniją.
Rusija skleidžia melagingą pranešimą apie 1,7 mln. žuvusių ir dingusių Ukrainos karių
Kremliaus kontroliuojami propagandiniai leidiniai skleidžia melagieną, kad Rusijos įsilaužėliai įsiskverbė į Ukrainos generalinio štabo duomenų bazę ir gavo informacijos apie „1,7 mln. žuvusių ir dingusių Ukrainos karių“.
Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Kovos su dezinformacija centras (CCD).
Tiek karių Ukraina neva prarado nuo plataus masto karo pradžios.
„Iš tikrųjų tai yra visiškai absurdiškas melas, nes Ukraina per visą savo nepriklausomybės laikotarpį niekada neturėjo 1,7 mln. karių armijos“, – sakoma CCD pranešime.
Pasak Ukrainos generalinio štabo, 2025 m. rugpjūčio 20 d. duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pajėgos patyrė 1 072 700 aukų – žuvusiųjų ir sužeistųjų, tai iš esmės paneigia Rusijos propagandos paskleistus išgalvotus skaičius.
„Šios apgaulės tikslas – demoralizuoti ukrainiečius, įtikinti pasaulį „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išsekimu ir neveiksmingumu“ bei susilpninti tarptautinę paramą Ukrainai“, – pabrėžė CCD.
JAV Kongreso narys Latvijoje: Rusijai derėtų vengti provokacijų, nes NATO pasirengusi ginti nares
JAV Kongreso narys respublikonas Andrew Harrisas trečiadienį per susitikimą su Latvijos gynybos ministru Andriu Sprūdu pareiškė, kad Rusija turėtų būti ypač atsargi su provokacijomis, nes NATO yra pasirengusi ginti savo nares.
Pareigūnai aptarė saugumo padėtį regione, NATO sąjungininkų vienybę ir būsimą Latvijos gynybinių pajėgumų stiprinimą, naujienų agentūrai LETA pranešė Latvijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.
„JAV yra mūsų strateginė partnerė ir patikima sąjungininkė. Labai vertinu Jungtinių Valstijų, įskaitant Kongresą, paramą mūsų regiono saugumui. Ši vienybė siunčia svarbų signalą mūsų visuomenei ir tiems, kas norėtų kelti grėsmę taikai Europoje“, – sakė gynybos ministras.
A. Harrisas JAV Kongreso vardu išreiškė paramą NATO ir Baltijos šalims.
Jis pabrėžė svarbų Latvijos ir Lenkijos, kaip vienų iš pirmųjų sąjungininkių, didinusių savo gynybos biudžetus, vaidmenį. Jis palankiai įvertino tai, kad Latvija jau priartėjo prie 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai. Kongresmenas pažymėjo, kad tai yra svarbus signalas apie Latvijos įsipareigojimą stiprinti kolektyvinį saugumą.
A. Sprūdas padėkojo JAV už ilgalaikį ir stabilų karinį buvimą Latvijoje, pabrėždamas, kad JAV yra svarbi sąjungininkė ne tik stiprinant Latvijos gynybą, bet ir apskritai užtikrinant NATO rytinės sienos gynybą bei atgrasymą prie jos. Ministras atkreipė dėmesį į antradienį įvykusį JAV bombonešio „B-1B Lancer“ skrydį, patvirtinantį JAV pasirengimą ir buvimą Baltijos regione.
Bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis yra vienas iš Latvijos dvišalės gynybos politikos prioritetų. Nuo 2014-ųjų JAV pajėgos rotaciniu principu dalyvauja Baltijos šalyse vykstančiose pratybose „Atlanto ryžtas“ (angl. Atlantic Resolve).
Okupantai apšaudė Donecko sritį iš „Smerč“ sistemų: žuvo mažiausiai trys civiliai
Rusijos kariai iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų „Smerč“ apšaudė Ukrainos Donecko srityje įsikūrusį Kostiantynivkos miestą, pražudydami tris civilius, o dar keturis sužalodami, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Donecko srities prokuratūra.
„2025 m. rugpjūčio 20 d. okupacinės pajėgos apšaudė Kostiantynivką. Per ataką nuo su gyvybe nesuderinamų sužalojimų mirė dvi 40 ir 69 metų moterys ir 32 metų vyras. Dar keturi civiliai patyrė sprogimo ir skeveldrų sukeltas žaizdas, jiems buvo suteikta atitinkama medicininė pagalba“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Prokuratūra pažymėjo, kad raketos smogė į gyvenamuosius rajonus ir vietos turgų. Per ataką buvo apgadinti privatūs namai, daugiabučiai, transporto priemonės, komercinės įstaigos ir elektros linija. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalį dėl karo nusikaltimo įvykdymo.
„Konfrontacija išliks“: nepaisant taikos derybų Ukrainoje, Rusija neplanuoja mažinti karinių išlaidų
Nepaisant prasidėjusių taikos derybų Ukrainoje, Rusijos valdžia neplanuoja mažinti karinių išlaidų 2026 m. biudžete, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniu, artimu Rusijos vyriausybei.
2025 m. biudžete gynybos ir saugumo išlaidoms numatyta 8 proc. BVP, tačiau faktinis skaičius bus šiek tiek didesnis, teigė agentūros pašnekovas.
Anot „Reuters“ šaltinio, 2026 m. gynybos išlaidos nebus mažinamos, tačiau tai įmanoma nuo 2027 m., jei bus baigtas aktyvus karo veiksmų etapas.
Pabrėžiama, kad nereikėtų tikėtis, kad išlaidos bus sumažintos iki 2022 m. lygio.
„Net nepaisant paliaubų, šaudmenys ir dronai vis tiek bus gaminami, nors ir šiek tiek mažesniu mastu. Konfrontacija išliks, armija ir išlaidos ginklavimuisi bus didesnės, nes ir Vakarai jas didina. Grįžimo prie lygio, kuris buvo iki specialiųjų karinių operacijų (taip rusofašistai vadina pradėtą karą Ukrainoje – aut. past.) nebus“, – sakė šaltinis.
Rusijos Federacinės Tarybos biudžeto komiteto pirmininkas Anatolijus Artamonovas liepos mėnesį įspėjo, kad karinės išlaidos gali netgi padidėti, nepaisant to, kad naftos ir dujų pajamos į valstybės biudžetą mažėja, o ekonomikos rodiklių prognozės tapo „pesimistiškesnės“.
„Negalime mažinti išlaidų nacionalinei gynybai, priešingai, greičiausiai, turėsime jas dar didinti“, – sakė A. Artamonovas.
Syrskis: Rusijos kariai didina spaudimą Donecko srities šiaurėje, susitelkia į Lymano sektorių
Rusijos kariai stiprina puolamąsias operacijas šiaurinėje Ukrainos Donecko srities dalyje, ypač Lymano sektoriuje. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis, aplankęs fronto linijos dalinius.
„Dieną praleidau lankydamas dalinius, vykdančius kovines misijas Donecko srityje. Karščiausiomis kryptimis išlieka Pokrovskas, Dobropilia ir Novopavlivka. Priešas taip pat didina spaudimą šiaurinėje Donecko srities dalyje, Lymano sektoriuje“, – pažymėjo O. Syrskis. Pasak jo, Ukrainos daliniai dalyvauja intensyviose gynybinėse kovose su pranašesnėmis Rusijos pajėgomis, atremia puolimus ir kai kuriose vietovėse imasi aktyvių atsakomųjų priemonių.
Ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas kalbėjosi su brigadų ir korpusų vadais, kad surinktų išsamią informaciją apie padėtį mūšio lauke ir vadovavimo struktūrose. Remiantis šiais pranešimais, buvo priimti sprendimai stiprinti gynybos atsparumą, sakė jis.
„Ginkluotosios pajėgos puikiai supranta savo gyvybiškai svarbią misiją ir tebėra pajėgios vykdyti savo užduotis. Giname ir išvaduojame Ukrainos teritorijas. Daliniai Donecko srityje gauna visapusišką paramą ir pastiprinimus, kad galėtų tai daryti“, – akcentavo O. Syrskis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, rugpjūčio 19 d. fronto linijoje būta 175 Ukrainos gynybos pajėgų ir okupantų rusų kovinių susirėmimų, iš kurių 50 įvyko Pokrovsko sektoriuje.
Turkų prezidentas Putinui: Turkija remia taikos derybas dalyvaujant visoms pusėms
Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį telefonu informavo Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, kad Turkija rems procesą dėl taikos Ukrainoje, apimantį „visas puses“, paskelbė prezidentūra.
R. T. Erdoganas pasakė V. Putinui, kad „Turkija nuo karo pradžios nuoširdžiai siekia teisingos taikos ir atsižvelgdama į tai remia požiūrius, kuriais siekiama ilgalaikės taikos dalyvaujant visoms pusėms“, sakoma turkų prezidentūros pranešime.
Turkijoje, palaikančioje draugiškus ryšius ir su Rusija, ir su Ukraina, nuo gegužės įvyko trys rusų ir ukrainiečių derybų raundai.
Zelenskis skelbia detales: rusai demonstratyviai smogė Ukrainai, tarp sužeistų – maži vaikai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujausius Rusijos smūgius pavadino „demonstratyviais smūgiais“, kurie akcentuoja naujų sankcijų ir muitų Maskvai poreikį, kol diplomatija nebus višiškai veiksminga. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai parašė tinkle „Telegram“.
„Praėjusią naktį per bepiločių orlaivių smūgį Ochtyrkoje, Sumų srityje, buvo sužeista 14 žmonių. Po atakos pagalbos kreipėsi šeima su sužeistais vaikais – 5 mėnesių, 4 metų ir 6 metų amžiaus. Kostiantynivkoje, Donecko srityje, per sklendžiančios bombos smūgį buvo apgadinti penki daugiabučiai, o po griuvėsiais vis dar yra mažiausiai trys žmonės. Gelbėjimo operacija tęsiasi. Taip pat būta klastingo smūgio į dujų paskirstymo stotį Odesos srityje. Apšaudymo taikiniais taip pat tapo Černihivo, Charkivo ir Poltavos sritys. Iš viso buvo panaudota daugiau nei 60 bepiločių orlaivių ir balistinė raketa“, – teigė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad tai yra demonstratyvūs smūgiai, kurie „tik patvirtina būtinybę daryti spaudimą Maskvai, būtinybę įvesti naujas sankcijas ir muitus, kol diplomatija nebus visiškai veiksminga“. V. Zelenskis padėkojo visiems partneriams, padedantiems Ukrainai nutraukti Rusijos karą.
„Kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Europa ir visais, kurie siekia taikos, kiekvieną dieną dirbame, kad užtikrintume saugumą. Mums reikia tvirtų saugumo garantijų, kad būtų užtikrinta tikrai patikima ir ilgalaikė taika“, – nurodė jis.
Antradienį, rugpjūčio 19 d., 19.30 val. Rusija atakavo Ukrainą dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“ ir 93 bepiločiais orlaiviais kamikadzėmis „Shahed“ bei įvairiais imitaciniais bepiločiais, kurie buvo paleisti iš skirtingų krypčių. Ataką atrėmė Ukrainos orlaiviai, oro gynybos raketų daliniai, elektroninės karybos pajėgos, bepiločių orlaivių komandos ir mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio, rugpjūčio 20 d., 9 val. Ukrainos oro gynybos pajėgos šalies šiaurėje ir rytuose perėmė arba nuslopino vieną balistinę raketą „Iskander-M“ ir 62 įvairaus tipo bepiločius orlaivius. Raketų ir bepiločių orlaivių smūgiai buvo užfiksuoti 20 vietų.
Lavrovas pareiškė, kad saugumo garantijų Ukrainai aptarimas be Maskvos yra kelias į niekur
Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad bet kokių Vakarų saugumo garantijų Ukrainai aptarimas be Rusijos dalyvavimo yra „kelias į niekur“.
„Vakarai puikiai supranta, kad rimtas saugumo garantijų svarstymas be Rusijos Federacijos yra utopija, kelias į niekur“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas.
„Mes negalime sutikti, kad dabar siūloma spręsti kolektyvinio saugumo klausimus be Rusijos Federacijos“, – sakė jis.
S. Lavrovas apkaltino Europos lyderius „nevykusiais bandymais“ pakeisti JAV prezidento Donaldo Trumpo poziciją Ukrainos klausimu.
„Regime tik agresyvų padėties eskalavimą ir gana nevykusius bandymus pakeisti JAV prezidento poziciją“, – sakė jis, turėdamas omenyje pirmadienį įvykusį D. Trumpo susitikimą su Europos lyderiais ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Iš ten buvusių europiečių neišgirdome jokių konstruktyvių minčių“, – sakė S. Lavrovas.
Rusija teigia užėmusi tris gyvenvietes Ukrainos rytuose
Trečiadienį Rusijos kariuomenė pareiškė užėmusi tris kaimus rytų Ukrainoje. Maskva praneša apie naujus teritorinius laimėjimus, nepaisant JAV vadovaujamų taikos pastangų ir diplomatinių veiksmų siekiant užbaigti konfliktą.
Rusijos gynybos ministerija „Telegram“ kanale teigė, kad jos kariuomenė „toliau smelkiasi gilyn“ į ukrainiečių gynybą Donecko srityje, užėmė Sucheckės ir Pankivkos kaimus. Jie yra netoli fronto ruožo, kuriame Rusijos kariuomenė praėjusią savaitę pralaužė Ukrainos gynybą, tarp logistikos centro Pokrovsko ir Kostiantynivkos.
Gretimoje vidurio rytų Dnipropetrovsko srityje Rusijos armija pranešė užėmusi Novogeorgijivkos kaimą. Maskvos kariuomenė liepą pirmą kartą įžengė į regioną, kuriame anksčiau kovos nevyko.
Šie naujausi laimėjimai pasiekti JAV ir Europos lyderiams dedant pastangas tarpininkauti taikos susitarimui, kuris užbaigtų jau ketvirtus metus vykstantį karą.
Ukrainiečiai Kursko srityje sunkiai sužeidė rusų generolą: buvo apdovanotas Putino
Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgos skelbia, kad Kursko srityje buvo sunkiai sužeistas rusų generolas leitenantas Esedulla Abačevas, rašo „Ukrainska Pravda“.
Jo automobilis apšaudytas naktį iš rugpjūčio 17 d. į 18 d.
Dėl sužalojimų generolui buvo amputuota ranka ir koja. Jis buvo skubiai nugabentas lėktuvu į Maskvą.
Ukraina anksčiau teigė, kad užpuolimo metu E. Abačevas ėjo Rusijos „Šiaurės“ pajėgų grupės vado pavaduotojo pareigas. Regioniniai žiniasklaidos šaltiniai pranešė, kad 2024 m. pradžioje jis buvo paskirtas naujai suformuoto Leningrado karinio apygardos vadovo pavaduotoju.
Prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. liepos mėn. apdovanojo E. Abačevą Rusijos didvyrio vardu už jo vaidmenį užimant Ukrainos miestą Lysychanską, kai jis vadovavo Luhansko liaudies milicijos 2-ajam armijos korpusui.
Per vizitą Vašingtone Volodymyras Zelenskis Donaldui Trumpui padovanojo karo veterano golfo lazdą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per savo vizitą Vašingtone šią savaitę padovanojo JAV lyderiui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) golfo lazdą, kuri priklausė kariui, kovojusiam su Rusijos invazija, antradienį pranešė Kyjivas.
D. Trumpas, golfo mėgėjas, kuriam priklauso keli golfo aikštynai, priėmė dovaną ir mainais įteikė V. Zelenskiui simbolinius Baltųjų rūmų raktus, pranešė Ukrainos vadovo biuras.
Po ginču pasibaigusio vizito vasarį Baltuosiuose rūmuose V. Zelenskis pasitelkė kitokią diplomatiją, imdamas liaupsinti D. Trumpą viešuose pasirodymuose ir girdamas jo pastangas užtikrinti taiką.
„Ukrainos prezidentas padovanojo JAV prezidentui golfo lazdą“, – antradienį pranešė V. Zelenskio biuras.
Lazda anksčiau priklausė Kostiantynui Kartavcevui – ukrainiečių kariui, kuris „pirmaisiais Rusijos invazijos mėnesiais gelbėdamas savo ginklo brolius neteko kojos“, teigė biuras.
V. Zelenskis parodė D. Trumpui vaizdo įrašą su K. Kartavcevu, nurodė pareigūnai.
Vėliau antradienį Ukrainos veteranų organizacija „United by Golf“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame D. Trumpas, laikydamas golfo lazdą, dėkoja K. Kartavcevui.
„Ką tik stebėjau tavo smūgį. Daug žinau apie golfą ir tavo smūgis yra puikus“, – vaizdo įraše sakė D. Trumpas.
„Jūs esate nuostabus žmogus, ir jūs tiesiog toliau žaidžiate golfą ir darote visus kitus dalykus. Jūsų šalis yra puiki šalis. Mes stengiamės sugrąžinti jai gerbūvį“, – pridūrė jis.
Baltuosiuose rūmuose besilankantys užsienio šalių lyderiai bando pelnyti D. Trumpo palankumą įvairiomis dovanomis.
Vasario pabaigoje britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) įteikė jam kvietimą oficialiam vizitui su laišku, pasirašytu karaliaus Charleso III (Karolio III).
Priežastys, kodėl Putinas niekada neišdrįs susitikti su Zelenskiu
Pirmadienį atrodė, kad buvo pasiektas susitarimas dėl Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimo planavimo. Tačiau netrukus pasirodė Rusijos reakcija. CNN pateikė paaiškinimą, kodėl V. Putinas nėra ir galbūt niekada nebus pasiruošęs susitikti su V. Zelenskiu.
„Buvo aptarta mintis, kad būtų tikslinga išnagrinėti galimybę padidinti Rusijos ir Ukrainos atstovų lygį“, – sakė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.
Jis nepaminėjo nei V. Putino, nei V. Zelenskio pavardžių, taip pat lieka neaišku, apie kokį lygį jis kalbėjo.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį vėliau interviu kalbėjo taikesniu tonu.
„Mes neatmetame jokių darbo formų – nei dvišalių, nei trišalių. Bet kokie aukščiausių pareigūnų kontaktai turi būti ruošiami labai atsargiai“, – nurodė jis.
Kremliaus kalba reiškia, kad Rusija dar toli gražu nėra pasirengusi tokiam susitikimui. Kaip pastebi CNN, tai tikrai neturėtų būti staigmena.
Kaip teigia Chatham House Rusijos ir Eurazijos programos direktorė Orysia Lutsevich, jeigu toks susitikimas įvyks, V. Putinas turės pripažinti savo nesėkmę sėdant kalbėtis su „prezidentu, kurį jis laiko neegzistuojančios šalies juokdariu“.
Anot jos, tai būtų didžiulis tono pasikeitimas, kurį būtų sunku paaiškinti Rusijos žmonėms. Anot jos, V. Putinas šitiek laiko bandė išaiškinti rusams, kad V. Zelenskis yra neteisėtas Ukrainos vadovas, o Ukraina yra Vakarų marionetinė valstybė, todėl kiltų klausimas, kodėl jis staiga ėmė su juo kalbėtis.
Rusija taip pat nuolat reikalauja, kad Ukraina surengtų rinkimus prieš pasirašant bet kokį galutinį taikos susitarimą. Rusija vengia minėti V. Zelenskio pavardę, dažniau renkasi Ukrainos valdžią įvardyti „Kyjivo režimu“.
Naujienų apie Rusiją analitikė ir mokslininkė Tatjana Stanovaja sako, kad nors V. Putinas nelaiko susitikimo su V. Zelenskiu kritiškai svarbiu karo, kuris Rusijai yra labiau susijęs su konfrontacija su Vakarais nei su Ukraina, jis vis dėlto pasiryžtų susitikti, jei manytų, kad susitikimas bus sėkmingas.
„Svarbiausi reikalavimai turi būti pateikti, o V. Zelenskis turi sutikti apie juos kalbėti“, – sako ji.
Šiuo metu V. Zelenskis atmetė Rusijos reikalavimus, tarp kurių yra ir Ukrainos vis dar kontroliuojamų teritorijų atidavimas. Tačiau, jos teigimu, V. Putinas mano, kad D. Trumpas yra raktas, galintis pakeisti padėtį.
Anot jos, Rusija gali bandyti išlaikyti JAV savo pusėje, padarydama tai, ką pasiūlė J. Ušakovas, ir pasiūlydama naują Stambulo derybų raundą, bet su aukštesnio lygio delegacija. Tačiau jis nerizikuos „pasala“, kad susėdus su V. Zelenskiu išgirstų, jog visi jo reikalavimai yra atmetami.
D. Trumpas pirmadienį paskelbė, kad pradėjo rengti V. Zelenskio ir V. Putino susitikimą. V. Putinas šiuo metu neturi jokios priežasties sutikti. Nedarydamas jokių nuolaidų, jis buvo apdovanotas didingu susitikimu Aliaskoje, D. Trumpo atsisakymu reikalauti paliaubų ir visų iki šiol pateiktų sankcijų ultimatumų atšaukimu.
Šiek tiek sumažinusi naktinių dronų atakų prieš Ukrainą mastą rugpjūtį, Rusija pirmadienio naktį vėl jas sustiprino, paleisdama 270 dronų ir 10 raketų. Jei D. Trumpo spaudimas V. Zelenskiui dar nedavė Maskvai norimų rezultatų, visada galima pasitelkti karinę jėgą, pastebi leidinys.
Šiuo metu vienintelis neaiškus dalykas Rusijai yra tai, ką D. Trumpas apkaltins, kai naujausios jo pastangos žlugs.
Austrija taip pat teigia, kad priimtų Vladimirą Putiną nepaisydama TBT arešto orderio
Austrija antradienį pasekė Šveicarijos pavyzdžiu ir pareiškė, kad priimtų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei šis atvyktų derybų dėl taikos Ukrainoje, nors Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs jo arešto orderį.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pasiūlė Rusijos ir Ukrainos lyderių, Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio, taikos viršūnių susitikimą surengti Europoje, „galbūt Šveicarijoje“.
„Aš siūlau Ženevą“, – antradienį parodytame interviu Prancūzijos televizijai LCI sakė E. Macronas.
Šveicarų užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas (Injacijus Kasisas) netrukus spaudos konferencijoje pasakė, kad tam tikromis aplinkybėmis V. Putinui būtų leista atvykti į Šveicariją.
Šveicarijos vyriausybė pernai nustatė „taisykles dėl neliečiamumo suteikimo asmenims, kuriems išduotas tarptautinis arešto orderis“, sakė I. Cassisas.
Jis patikslino, jog tai taikytina tik tais atvejais, kai šie asmenys atvyksta į taikos konferencijas, o ne privačiais tikslais.
I. Cassiso teigimu, Šveicarija yra visiškai pasirengusi surengti tokį susitikimą, ir akcentavo didelę savo neutralios šalies patirtį tokiais klausimais.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos santykiai su Šveicarija yra pablogėję, nes Bernas nusprendė taikyti tokias pačias sankcijas kaip ir Europos Sąjunga (ES), kai Rusija 2022-ųjų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą.
„Sena tradicija“
Kaimyninėje Austrijoje kancleris pareiškė, jog jei taikos derybos vyks šios šalies teritorijoje, ji susisieks su TBT, „kad prezidentas Putinas galėtų jose dalyvauti“.
Austrijos kancleris Christianas Stockeris (Kristianas Štokeris) teigė, kad birželį per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą jis jau pasiūlė tokias derybas surengti Vienoje.
„Mūsų sostinė turi senas tradicijas kaip dialogo vieta“, – teigiama kanclerio pareiškime, kuriame primenama, kad Vienoje yra įsikūrusios kelios tarptautinės organizacijos.
Austrija – ES, bet ne NATO narė – anksčiau siekė glaudžių ryšių su Rusija, tačiau santykiai pablogėjo, Maskvai 2022 metų vasarį užpuolus Ukrainą.
Šveicarija, nepaisydama tarptautinių sankcijų, praėjusį mėnesį leido Rusijos delegacijai, vadovaujamai Federacijos Tarybos vadovės Valentinos Matvijenko, dalyvauti Pasaulio parlamentų pirmininkų konferencijoje.
Bernas pareiškė, kad veikė pagal įstatymus ir tarptautinius susitarimus.
Šveicarijos pareigūnai gali leisti taikyti išimtis dėl kelionių apribojimų, „ypač jei asmuo vyksta dalyvauti tarptautinėje konferencijoje“, tuo metu naujienų agentūrai AFP sakė Šveicarijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
TBT išdavė V. Putino arešto orderį dėl neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos.
V. Putinas praėjusį kartą Ženevoje lankėsi 2021 metų birželį, kai susitiko su tuometiniu JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).
Vėliausios dvišalės Rusijos ir Ukrainos derybos vyko Stambule. Maskva Turkiją laiko draugiškesne šalimi, nors ji yra NATO narė.
Ukrainos policija: Sumų srityje per rusų dronų smūgius sužeista 12 žmonių
Ukrainos policija trečiadienį pranešė, kad Sumų srityje per naktinius rusų dronų smūgius buvo sužeista 12 žmonių, įskaitant du vaikus.
Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ nurodoma, kad smūgiai Ochtyrkoje buvo dalis didelės dronų atakos prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.
Nurodoma, kad padaryta reikšmingos žalos gyvenamiesiems namams ir kitiems pastatams.
Rusija taip pat smogė Ukrainos pietiniam Odesos regionui, kur buvo sužeistas vienas žmogus, sakė srities gubernatorius Olehas Kiperis. Pasak jo, Izmajile padaryta žalos degalų infrastruktūros ir pramonės objektams.
Ukrainiečių oro pajėgos „Telegram“ pranešė, kad praėjusią naktį rusai atakavo Ukrainą 93 dronais ir dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“.
Buvo numušta ar taikinių nepasiekė 62 dronai ir viena raketa.
Trumpas apie tai, kodėl bando užbaigti karą Ukrainoje: „Noriu pabandyti patekti į dangų“
Donaldas Trumpas antradienį pasakė, kad susitarimas dėl taikos Ukrainoje gali padidinti jo šansus patekti į dangų, pajuokaudamas, kad tikimybė, jog žengs pro rojaus vartus, šiuo metu nėra didelė.
79-erių JAV prezidentas pirmiau yra sakęs, kad nori nutraukti Rusijos karą Ukrainoje, tikėdamasis už tai gauti Nobelio taikos premiją.
Tačiau kitą dieną po to, kai Baltuosiuose rūmuose priėmė Ukrainos ir kelių Europos valstybių vadovus, D. Trumpas pareiškė, kad jo motyvai nėra visai žemiški.
„Noriu pabandyti patekti į dangų, jei tai yra įmanoma“, – duodamas interviu televizijos kanalo „Fox News“ ryto pokalbių laidai „Fox & Friends“ sakė D. Trumpas.
Trumpas: geriau, jei Zelenskis ir Putinas susitiktų be manęs
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas „šiuo metu rengiasi“ dvišaliam susitikimui, rašo „Sky news“.
„Dabar manau, kad būtų geriau, jei jie susitiktų be manęs“, – pareiškė D. Trumpas.
„Jei reikės, aš vyksiu“, – sako jis.
JAV ir NATO jau rengia saugumo garantijas Ukrainai: „Reuters“ skelbia detales
JAV ir Europos derybininkai pradėjo nagrinėti saugumo garantijas Ukrainai, rašo „Reuters“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė esąs pasiryžęs užtikrinti saugumo garantijas Kyjivui.
Taip pat buvo kalbama, kad sąjungininkai galėtų suteikti Ukrainai garantijas, atitinkančias NATO 5 str. Tačiau kol kas daug klausimų lieka neatsakyta.
„Reuters“ komentavę pareigūnai pranešė, kad Pentagonas rengia planus, kokią paramą, be ginklų tiekimo, galėtų suteikti Vašingtonas.
Pareigūnai įspėjo, kad JAV ir Europos specialistams prireiks laiko, kad nuspręstų, kas būtų kariniu požiūriu įmanoma ir priimtina Kremliui.
Du su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai „Reuters“ pranešė, kad vienas iš variantų – siųsti į Ukrainą Europos pajėgas, tačiau jų vadovavimą ir kontrolę perduoti JAV. Šaltiniai pridūrė, kad kariai nebūtų su NATO vėliavomis, bet veiktų savo šalių vėliavomis.
Spaudos konferencijoje Baltieji rūmai pareiškė, kad JAV galėtų padėti koordinuoti saugumo garantijas Ukrainai.
D. Trumpas viešai atmetė galimybę dislokuoti JAV pajėgas Ukrainoje, tačiau antradienį atrodė, kad jis paliko galimybę kitokiam JAV kariniam dalyvavimui. Interviu „Fox News“ jis užsiminė, kad Vašingtonas galėtų suteikti oro paramą Ukrainai.
„Kalbant apie saugumą, (europiečiai) yra pasirengę siųsti karius, mes esame pasirengę jiems padėti, ypač, tikriausiai, ... iš oro, nes niekas neturi to, ką turime mes, jie tikrai neturi“, – sakė D. Trumpas.
Jis nepateikė daugiau detalių.
JAV oro parama galėtų būti teikiama įvairiais būdais, įskaitant oro gynybos sistemų tiekimą Ukrainai ir skrydžių draudimo zonos nustatymą JAV naikintuvais.
Nuo 2022 m. JAV į Kyjivą išsiuntė ginklų ir šaudmenų už milijardus dolerių. D. Trumpo administracija buvo trumpam sustabdžiusi šių ginklų tiekimą.
Tiekimas atnaujintas, o D. Trumpas pažadėjo siųsti ginklus, pirmiausia gynybinius, kad padėtų Ukrainai.
Macronas perspėja: artimiausios 15 dienų bus kritinės dėl Ukrainos
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo, kad artimiausios 15 dienų sprendžiant Ukrainos saugumo garantijų klausimą bus kritinės, rašo „Politico“.
Jis pagyrė Donaldo Trumpo pasiryžimą suteikti Kyjivui „labai geras saugumo garantijas“.
„Reikia atlikti visą darbą, susijusį su saugumo garantijomis. Artimiausios 15 dienų bus mums labai svarbios, kad galėtume užbaigti darbą su amerikiečiais ir suteikti šioms saugumo garantijoms konkretų turinį“, – sako jis.
E. Macronas ir keletas kitų Europos lyderių nutraukė vasaros atostogas, kad pirmadienį prisijungtų prie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskyio deryboms Baltuosiuose rūmuose. Penktadienį D. Trumpas Aliaskoje susitiko su Vladimiru Putinu.
„Didžiausias pokytis pastarosiomis dienomis yra tai, kad jis pripažino būtinybę užtikrinti Ukrainos saugumą“, – prancūzų žiniasklaidai sakė E. Macronas.
Kokios tiksliai bus siūlomos saugumo garantijos, neaišku, tačiau E. Macronas teigia, kad „britai, prancūzai, vokiečiai, turkai ir kiti yra pasirengę vykdyti operacijas, ne fronto linijoje, ne provokuojančias, bet raminančias operacijas ore, jūroje ir sausumoje“.
E. Macronas taip pat perspėjo, kad nereikėtų siekti greitos taikos ir tikėti Kremliaus žodžiais. Jo teigimu, Rusija yra „destabilizuojanti jėga“ ir „plėšrūnas, pabaisa prie mūsų durų“.
„Norime užtikrinti, kad šis taikos susitarimas leistų ukrainiečiams atkurti savo šalį ir gyventi taikoje, kad po šio taikos susitarimo jie turėtų pakankamą atgrasymo galią, kad nebūtų vėl užpulti, ir kad europiečiai galėtų gyventi taikoje ir saugiai“, – priduria jis.
Šiuo metu vyksta derybos dėl D. Trumpo, Vladimiro Putino ir V. Zelenskio susitikimo.
Po žinios apie galimą susitikimą Vengrijoje – Trumpo pokalbis su Orbanu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalbėjosi su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu, skelbia „NBC News“.
Anksčiau šią savaitę pasirodė pranešimų, kad Vengrija galėtų būti šalis, kurioje galėtų vykti Volodymyro Zelenskio, Vladimiro Putino ir D. Trumpo susitikimas.
Nenurodytas D. Trumpo administracijos pareigūnas ir dar vienas asmuo, artimas jo administracijai, „Politico“ teigė, kad JAV slaptosios tarnybos ruošiasi viršūnių susitikimui Vengrijoje.
Tenykštis ministras pirmininkas Viktoras Orbanas palaiko artimus santykius su Donaldu Trumpu nuo jo pirmosios kadencijos laikų.
Leidinio pašnekovai pažymėjo, kad Slaptosios tarnybos dažnai tikrina įvairias potencialias tokių susitikimų vietas, todėl viršūnių susitikimo vieta dar gali pasikeisti. Tačiau, pasak informuotų šaltinių, Budapeštas yra pirmasis Baltųjų rūmų pasirinkimas.
Kaip kitos galimos dvišalio susitikimo vietos taip pat minimos Ženeva, Šveicarija ir Vatikanas. Pats V. Putinas esą siūlė Maskvą.
Šaltiniai: apie 10 šalių yra pasiruošusios siųsti pajėgas į Ukrainą
Sąjungininkai ruošia Ukrainai skirtų saugumo garantijų paketą. Kaip skelbia „Bloomberg“, jis galėtų apimti ir Europos karių dislokavimą. Šaltinių teigimu, karius dislokuoti sutiktų apie 10 šalių.
Vašingtone susitiko aukščiausio rango JAV ir Europos karininkai deryboms dėl Ukrainos
Vašingtone antradienį susitiko aukščiausio rango JAV ir Europos karininkai, kad aptartų galimo taikos susitarimo Ukrainoje mechanizmą.
Susitikimas vyko, JAV prezidentui Donaldui Trumpui atmetus galimybę siųsti amerikiečių karius paremti susitarimą, ir pareiškus, kad saugumo garantijos Ukrainai galėtų apimti JAV paramą ore.
Siekdamas užbaigti karą, D. Trumpas pirmadienį į Baltuosius rūmus pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir Europos lyderius, praėjus trims dienoms po D. Trumpo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Aliaskoje.
Tačiau nors D. Trumpas teigė, kad V. Putinas sutiko susitikti su V. Zelenskiu ir pritarti kai kurioms Vakarų šalių teikiamoms saugumo garantijoms Ukrainai, Kyjivas ir Vakarų sostinės į šiuos pažadus reagavo labai atsargiai, o daugelis detalių tebėra neaiškios.
V. Putinas pasiūlė surengti susitikimą su V. Zelenskiu Maskvoje, teigė trys šaltiniai, informuoti apie JAV prezidento ir V. Putino pokalbį telefonu.
Vienas šaltinis teigė, kad V. Zelenskis iš karto atsisakė susitikti jo šalies užkariautojo sostinėje.
Vis dėlto JAV prezidentas, atskirai susitikęs su V. Putinu ir V. Zelenskiu, pareiškė esąs atsargiai optimistiškai nusiteikęs dėl šio proceso.
„Dabar pamaniau, kad būtų geriau, jei jie susitiktų be manęs, tiesiog pasižiūrėti“, – antradienį konservatyviam radijo laidos vedėjui Markui Levinui sakė Trumpas.
„Pamatysime, kaip jiems seksis“, – pridūrė.
Vakarų lyderiams siekiant susitarimo, aukščiausio rango JAV karininkas generolas Danas Caine'as (Danas Keinas) susitiko su Europos karininkais, kad aptartų „geriausius galimus Ukrainos taikos susitarimo variantus“, naujienų agentūrai AFP pranešė JAV gynybos pareigūnas.
Jų pokalbiai vyko prieš trečiadienį vyksiantį virtualų 32 NATO valstybių narių karinių vadų susitikimą.
D. Trumpas, ilgą laiką griežtai kritikavęs milijardus dolerių JAV paramą Ukrainai nuo 2022-aisiais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos, anksčiau pareiškė, kad Europos šalys yra pasirengusios siųsti karius į Ukrainą, kad būtų užtikrintas bet koks susitarimas.
„Prancūzija ir Vokietija, kelios iš jų, JK (Jungtinė Karalystė), nori turėti karius vietoje“, – televizijai „Fox News“ sakė D. Trumpas.
„Mes esame pasirengę jiems padėti, tikriausiai ypač ore", – teigė jis.
Paklaustas, kokias garantijas D. Trumpas turi, kad JAV kariai nebus siunčiami, jis atsakė: „Na, turite mano garantiją, o aš esu prezidentas.“
Sąjungininkai aptaria tolesnius veiksmus
Baltieji rūmai vėliau dar labiau sustiprino D. Trumpo pareiškimus, tačiau pateikė nedaug naujų detalių apie viršūnių susitikimą ar saugumo garantijas.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt (Kerolain Livit) žurnalistams sakė, kad D. Trumpas „galutinai pareiškė, jog JAV karių Ukrainoje nebus“ ir kad JAV oro pajėgų panaudojimas buvo „pasirinkimas ir galimybė“.
Ji tvirtino, kad V. Putinas pažadėjo D. Trumpui susitikti su V. Zelenskiu, ir teigė, kad aukščiausio rango JAV pareigūnai koordinuoja veiksmus su Rusija dėl viršūnių susitikimo.
D. Trumpas pirmadienį dramatiškai nutraukė susitikimą su V. Zelenskiu ir Europos lyderiais, kad paskambintų Rusijos lyderiui.
Radijo laidų vedėjas M. Levinas paklausė prezidento apie D. Trumpo metodą tokiose sudėtingose derybose, o prezidentas atsakė: „Tai greičiausiai labiau instinktas nei procesas.“
Sąjungininkai išreiškė abejonių, ar V. Putinas tikrai atvyks į dvišalį susitikimą, tačiau europiečiai po derybų su D. Trumpu tikisi galimo taikos susitarimo.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) surengė virtualias konsultacijas su maždaug 30 Ukrainos sąjungininkų, žinomų kaip „Norinčiųjų koalicija“.
K. Starmeris jiems pasakė, kad koalicijos komandos ir JAV pareigūnai netrukus susitiks, kad „pasiruoštų užtikrinimo pajėgų dislokavimui, jei karo veiksmai baigtųsi“, sakė Dauningo gatvės atstovas.
Europa mano, kad Trumpo derybos žlugs, bet vis tiek nori, kad jos vyktų: štai koks planas
Europa mano, kad Donaldo Trumpo taikos derybos žlugs. Vis dėlto europiečiai nori, kad jos vyktų – jie nori išbandyti Vladimiro Putino blefą, rašo „Politico“. Planas yra toks: prisidėti prie D. Trumpo taikos pastangų, kol jis supras, kad V. Putinas nesiekia rimtai užbaigti karo.
Europos lyderiai netiki, kad V. Putinas nuoširdžiai siekia taikos, todėl jų strategija yra pataikauti D. Trumpui ir girti jį, kol jis pagaliau priims tą pačią išvadą ir supras, kad reikia imtis griežtesnių priemonių Kremliaus atžvilgiu.
„Europos pusė mano, kad tai yra abipusiai naudingas požiūris. Jie bus labai laimingi, jei JAV prezidentas sugebės derėtis dėl Ukrainos karo pabaigos su reikšmingomis saugumo garantijomis, tačiau pagrindinis planas yra iššaukti Rusijos lyderį ir eiti už griežtesnes sankcijas“, – rašo leidinys.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris dėjo didžiausias pastangas užkirsti kelią karui Ukrainoje diplomatinėmis priemonėmis bendraudamas su V. Putinu, dabar yra bene labiausiai atviras, kad V. Putinas nėra rimtai nusiteikęs siekti taikos ir vis dar yra pasiryžęs sunaikinti nepriklausomą, demokratinę Ukrainą.
„Ar manau, kad prezidentas Putinas nori taikos? Atsakymas yra ne. Jei norite žinoti mano giliausius įsitikinimus: ne. Ar manau, kad prezidentas Trumpas nori taikos? Taip“, – sakė E. Macronas.
„Nemanau, kad prezidentas Putinas nori taikos. Manau, kad jis nori Ukrainos kapituliacijos. Būtent tai jis ir pasiūlė“, – sako jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu rusijoje sekmadienį Nižn Novgorodo mieste cerkvėje filmavo gėj p0rno. Va tau ir tradicinės vertybės, net ES šalys nerasi tokio ''čiudo'' pafilmuoti sexą bažnyčioje
Slava Ukraini, smert kacapam!
„Blogiau jau būti negali“: įvertino Trumpo politiką dėl Ukrainos ir Europos
JAV prezidento Donaldo Trumpo užsienio politikos dviprasmiškumas ir nenuoseklumas, ypač dėl Rusijos karo Ukrainoje ir tai, kurią pusę jis renkasi, tikriausiai yra blogiausias iš galimų variantų. Apie tai rašo tarptautinės politikos apžvalgininkas „Financial Times“ (FT) Jananas Ganeshas.
Jis išvardijo visus dviprasmiškus D. Trumpo ėjimus, kuriais JAV prezidentas per metus sukėlė Ukrainai ir visai Europai nuostabą – nuo pagalbos Ukrainai sustabdymo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino liaupsinimo prieš pusę metų iki sutikimo suteikti saugumo garantijas Kyjivui ir gana draugiško susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose šią savaitę.
Apžvalgininkas pabrėžia, kad D. Trumpas neparodė esąs patikimas Europos sąjungininkas, bet ir galutinai neperėjo į Rusijos pusę.
„Daugelis žmonių vertina situaciją pagal šūksnį „galėjo būti ir blogiau“. Tačiau pats žurnalistas mano, kad blogiau jau būti negali“, – rašoma publikacijoje.
„Jei Trumpas aiškiai ir nuosekliai pareikštų, kad palieka Ukrainą, taip pat Europą ir NATO, Senasis žemynas neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik kuo greičiau tapti kariniu požiūriu savarankišku. Jei Trumpas aiškiai ir nuosekliai pareiškė, kad jis iki mirties remia demokratinę Europą, problemų nebūtų visiškai“, – paaiškina apžvalgininkas.
Anot jo, blogiausias iš visų variantų yra tas, kurį D. Trumpas įgyvendina dabar.
JAV prezidentas nepadeda taip, kaip reikėtų, bet iki šiol išlaiko paramą Europai tokiu lygiu, kuris leidžia Europos lyderiams likti ramiais ir savimi patenkintais, jaučiant už nugaros ne tokią didelę, bet vis dėlto egzistuojančią JAV paramą. Dėl to Europa toliau daro pernelyg mažai, kad sustiprintų savo gynybą ir paremtų Ukrainą.
Anot apžvalgininko, jei JAV visiškai atsisakytų remti Ukrainą, Europai tiesiog neliktų nieko kito, kaip suteikti Kyjivui viską, ko reikia, kad Rusija neperžengtų Ukrainos barjero ir neatvertų kelių į kitas Europos valstybes.
Analitikas savo nuomonę iliustruoja tuo, kaip Europa reagavo į pirmąsias D. Trumpo prezidentavimo savaites ir ypač į jo ginčą su V. Zelenskiu. Vienas iš ryškiausių to padarinių buvo tai, kad Vokietija žymiai padidino išlaidas savo gynybai ir karinei pagalbai Ukrainai. Nors dar prieš metus Berlynas planavo šias išlaidas sumažinti.
„Turtingoms ir brandžioms demokratijoms sunku vykdyti dideles reformas, kol nenutinka krizė“, – aiškina apžvalgininkas, pabrėždamas, kad situacija „negali būti blogesnė“, nes „ji jau yra“ tokia.