• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiandien sunku įsivaizduoti vaikystę be ekranų – nuo animacinių filmukų ir žaidimų iki vaizdo skambučių su seneliais ar užduočių mokykloje. Vieni tėvai baiminasi, kad technologijos gadina vaikystę, kiti – sunkiai nustato ribas ir jaučiasi nuolat kovojantys dėl ekrano laiko. Tačiau ekspertai sutaria: technologijos savaime nėra nei gėris, nei blogis. Svarbiausia – ne kiek laiko vaikas praleidžia prie ekrano, o ką ir kodėl jis ten veikia.

Šiandien sunku įsivaizduoti vaikystę be ekranų – nuo animacinių filmukų ir žaidimų iki vaizdo skambučių su seneliais ar užduočių mokykloje. Vieni tėvai baiminasi, kad technologijos gadina vaikystę, kiti – sunkiai nustato ribas ir jaučiasi nuolat kovojantys dėl ekrano laiko. Tačiau ekspertai sutaria: technologijos savaime nėra nei gėris, nei blogis. Svarbiausia – ne kiek laiko vaikas praleidžia prie ekrano, o ką ir kodėl jis ten veikia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tad ką daryti, kad technologijos būtų mokymosi, pasaulio pažinimo ir kūrybiškumo įrankis, o ne triukšmo šaltinis?

REKLAMA

Kurkite šeimos ritualus ir taisykles

„Vaikai, nors ir gimę tarp ekranų, dažnai yra „skaitmeniniai našlaičiai“ – tėvai ne visada turi įgūdžių, kaip juos vesti šioje erdvėje. Todėl labai svarbu turėti aiškias taisykles, kurių laikosi visa šeima. Vaikai daug labiau seka pavyzdžiu nei žodžiais“, – sako skaitmeninės gerovės konsultantė Lina Žemaitytė-Kirkman.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmoji ir svarbiausia taisyklė – jokių ekranų miegamuosiuose ir prie stalo valgant. „Telefonas trikdo miegą ne tik dėl mėlynosios šviesos, bet ir dėl pamatomo turinio, galinčio kelti stresą. Patarčiau vakare telefoną palikti kitame kambaryje ir miegamajame turėti žadintuvą. Pasieksite du gerus dalykus: pirma, prieš miegą labiau nusiraminsite ir atrasite laiko knygai ar kitam pomėgiui, antra, prabudę turėsite ramesnį rytą. Vakarienė dažnai yra vienintelis laikas visiems kartu, tad geriau jį skirkite bendravimui. Pavyzdžiui, sutarkite, kad prieš vakarienę ekranais naudojatės paskutinį kartą“, – pataria konsultantė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Antroji taisyklė – aiškus pramogų laikas. „Svarbu atskirti, kada ekranai yra naudojami edukacijai ir kūrybai, tarkime, piešimui pirštuku, šachmatų žaidimui, matematikos uždaviniams, o kada juose yra tik pasyviai stebima labai greitai besikeičianti ir stimuliuojanti informacija su daug spalvų ir veiksmo. Įvairūs tyrimai rodo, kad per ilgas laikas prie ekrano gali pakenkti vaikų emocinei savireguliacijai, miegui, fizinei sveikatai ir motyvacijai mokytis“, – atkreipia dėmesį L. Žemaitytė-Kirkman.

REKLAMA

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, vaikams iki 2 metų – jokio ekrano nesvarbu kokiais tikslais: „Mažiems vaikams, kurie praleidžia daug laiko ekranuose, netgi nesusiformuoja pilnai mielininis dangalas smegenyse. Tai reiškia, kad jų akademiniai rezultatai prastėja“, – akcentuoja L. Žemaitytė-Kirkman.

REKLAMA

Ikimokyklinukams pramogoms skirtas laikas gali būti iki 30 min. savaitgalį, pradinukams – iki 1 val. per dieną, paaugliams – vertinant ir ribojant kiekvienu atveju individualiai.

Dar viena taisyklė – vaikai naudoja planšetę ar telefoną tik matant tėvams, o ne už uždarų durų. Šis susitarimas padeda suprasti, kas įdomu vaikui ir kas vyksta jo pasaulyje, taip pat skatina atvirumą ir suteikia galimybę kartu aptarti turinį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kalbėkite su vaikais – paaiškinkite jiems „kodėl“

„Taisyklės veikia geriau, kai vaikai supranta jų prasmę. „Jei sakome „ne“, vaikas nebus patenkintas ir laimingas. Tačiau jei paaiškiname, kodėl negalima žaisti tam tikro žaidimo, atsiranda galimybė pokalbiui, kurio metu galime perduoti savo vertybes. Girdėdamas ir žinodamas jas, tikėtina, jog vėliau pats gebės pasirinkti sąmoningai“, – sako L. Žemaitytė-Kirkman.

REKLAMA

Prieš parsisiunčiant žaidimą ar įsigyjant filmą, patariama jį aptarti kartu su vaiku. Galite pasinaudoti svetaine „Common Sense Media“, kurioje pateikiami psichologų ir edukologų vertinimai apie žaidimų ir filmų turinio kokybę, žiaurumo ar komercijos lygį, amžiaus rekomendacijas ir kt.

REKLAMA

Taip pat svarbu mokyti vaikus atpažinti savo emocijas ir suprasti, kokia veikla juos lavina, ramina ar išsekina. „Po ekrano naudojimo laiko užduokite vaikui klausimą „kaip jautiesi dabar“. Jeigu vaikas atrodo irzlus ir pavargęs, praleistas laikas prie ekrano jam buvo per ilgas, taip gražiai jam ir pasakykite. Taip vaikas pamažu išmoks atpažinti, kad po tokios veiklos iš tiesų nesijaučia gerai“, – pažymi konsultantė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skirkite dėmesio sveikai rutinai

Pasak edukologės, socialinių mokslų daktarės Agnės Liubertaitės-Amšiejės, planuojant vaiko dienotvarkę naudinga vadovautis ir 1:1 taisykle – per dieną technologijų tiek pat, kiek ir gyvos, sensorinės veiklos.

„Jeigu viena pamoka vyko su planšetėmis ar skaitmeniniais šaltiniais, kita turėtų būti skirta gyvai veiklai: judėjimui, menui, muzikai, keramikai, šachmatams. Pavyzdžiui, pamokoje naudojama planšetė, po jos – refleksija žaidžiant šachmatais, skaitmeninis žemėlapis – vėliau tikras maketas dailės studijoje, kurį galima paliesti, ir pan. Tarp ekrano veiklų būtinos pertraukos ir geriausia – be kito ekrano. Kaip rodo tyrimai, jaunesnio amžiaus vaikams, kad vystytųsi jų emocinis intelektas, motorika, dėmesio valdymas, reikalingas nuolatinis perėjimas tarp virtualaus ir fizinio pasaulio“, – paaiškina Vilniaus privačios gimnazijos vykdančioji direktorė A. Liubertaitė-Amšiejė.

REKLAMA

Ji priduria, kad technologijų nereikėtų demonizuoti, o geriau protingai pasitelkti. Taigi, jei pirmokas moka naudotis skaitmeniniu vadovėliu, bet taip pat ir piešti guašu, iškepti sausainius ar surasti Oriono žvaigždyną, puiku.

„Vaikui prašant laiko prie ekrano, pirmiausia užduokite klausimą „kam tau to reikia“. Jei vaiko atsakymas aiškus, vadinasi, technologija prasminga, jei ne – ji tik triukšmas. Tikrasis skaitmeninis raštingumas – gebėjimas ne tik šiuos įrankius naudoti, bet ir suprasti, kada jų nereikia“, – sako A. Liubertaitė-Amšiejė.

REKLAMA

Rodykite pavyzdį

„Vaikai kopijuoja mūsų elgesį. Jeigu norite, kad jie sąmoningai naudotų technologijas, patys taip darykite. Vienas paprasčiausių būdų – garsiai įvardyti, ką veikiate telefone. Pavyzdžiui, „dabar atrašinėju žinutę savo kolegei“, „moku komunalinius mokesčius“, „perku bilietus mums į teatrą“, „užsakau prekes, kad rytoj jas pristatytų“ ir t. t. Galite pridurti, kada baigsite.

REKLAMA
REKLAMA

Toks paaiškinimas tampa maža edukacija apie tai, ką galima nuveikti su technologijomis, ir kartu padeda vaikui suprasti, kada vėl galėsite jam skirti dėmesio“, – pataria L. Žemaitytė-Kirkman.

Leiskite klysti ir mokytis

Pasak eksperčių, taisyklės ir ribos būtinos, tačiau dar svarbiau – pasitikėjimu grįsti santykiai. 

„Leiskite vaikui patirti savo sprendimų pasekmes. Jei paauglys iki vėlumos buvo socialiniuose tinkluose ir kitą dieną jaučiasi pavargęs, aptarkite, kas nutiko ir ką jis kitą kartą galėtų daryti kitaip. Klaida nėra pasaulio pabaiga – tai galimybė augti. Šis požiūris ypač svarbus skaitmeninėje erdvėje, kur impulsų ir patrauklių pagundų daug“, – primena L. Žemaitytė-Kirkman, akcentuodama, jog kai ekranai naudojami sąmoningai, jie visiškai netrukdo vaikystei ir gali tapti puikiu pagalbininku mokantis, bendraujant, lavinant kūrybiškumą ir atrandant pasaulį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų