Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:50 | Zelenskis: nuo Krymo iki Charkivo – rusai neturi ir neturės nei vienos ramios vietos
Aktyvios kovos Ukrainoje tęsiasi beveik visoje fronto linijoje, o rusų kariuomenė neturi ir neturės saugios ar ramios vietos, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius, rašo „Ukrinform“.
„Visoje laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje, nuo Krymo iki Charkivo srities, Rusijos kariuomenė neturi ir neturės nei vienos saugios bazės, nei vienos ramios vietos. Mūsų gynėjai sunaikins visus sandėlius, okupantų būstines, jų įrangą, nesvarbu, kur jie yra.
Palei Sevastopolį, reiškia – prie Sevastopolio. Prie Luhansko reiškia prie Luhansko. Tai Ukrainos žemė, o okupantai gali padaryti tik du dalykus: bėgti arba pasiduoti. Mes jiems nepaliekame kitų galimybių“, – kalbėjo jis.
Anot V. Zelenskio, aktyvios kovos vyksta beveik visoje fronto linijoje – tiek pietuose, tiek Charkivo srityje, tiek Donbase.
„Šiandien ypač noriu padėkoti 56-osios ir 110-osios brigadų kariams, kurie demonstruoja maksimalų atsparumą ir didvyriškumą Avdijivkos kryptimi. 53-iosios ir 93-iosios brigadų kariai, ginantys Bakhmuto kryptį, ginasi drąsiai, protingai ir didvyriškai“, – pabrėžė prezidentas.
„Dėkoju visiems, kurie stovi tvirtai, gina pozicijas ir tiksliai „minusuoja“ okupantus, jų ekipuotę, logistiką, amuniciją“, – kalbėjo V. Zelenskis.
23:11 | JAV: Rusija ruošiasi fiktyviems referendumams Ukrainoje
Maskva ruošiasi surengti fiktyvius referendumus savo kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, kad galėtų manipuliuoti rezultatais ir teigti, jog Ukrainos gyventojai nori prisijungti prie Rusijos, pareiškė JAV valstybės departamentas, rašo „Sky news“.
Apklausų duomenys rodo, kad nuo Rusijos nepriklausomame referendume ukrainiečiai nuspręstų neprisijungti prie Rusijos, teigė departamento atstovas Vedantas Patelis.
Rusija anksčiau kalbėjo apie planus surengti referendumą dėl Chersono regiono prijungimo prie Rusijos, spaudė vietos gyventojus priimti Rusijos pilietybę ir nebenaudoti Ukrainos valiutos.
22:48 | Rusų nusiaubtame Mariupolyje kilo maištas
Rusų nusiaubtame Mariupolyje kilo maištas, praneša miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, rašo UNIAN.
Kadangi okupantai gyventojų maitinimu nesirūpina, daugumai mariupoliečių Raudonasis Kryžius yra vienintelis maisto šaltinis, sako P. Andriuščenka.
„Mariupolis. Gurovo parkas. Pirmasis tikras bado maištas. Kadangi okupantai neteikia jokios humanitarinės pagalbos, vienintelis maisto šaltinis daugeliui yra Raudonojo Kryžiaus humanitarinė pagalba“, – cituojamas jis.
Anot mero patarėjo, dėl didelio likusių gyventojų skaičiaus organizacija bandė atšaukti pagalbos dalijimą, o tai sukėlė žmonių pasipriešinimą.
„Ir tai tik pradžia. Okupantai stumia žmones iki išgyvenimo ribos. Artėja riaušės. Demokratijos pasekmės ima duoti savo vaisių“, – teigia jis.
Dar karo pradžioje Rusijos pajėgos apgulė Mariupolį. Kelis mėnesius Mariupolio gynėjai laikė miestą, tačiau gegužę miestas krito.
22:30 | Ukraina: Rusija jau tris mėnesius neskraido zonoje, kurioje veikia Ukrainos oro gynyba
Rusija jau daugiau nei tris mėnesius nepaleido savo lėktuvų į zoną, kurioje veikia Ukrainos oro gynyba, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ignatas.
Anot jo, Rusija pakeitė savo taktiką.
Pirmosiomis Rusijos karo prieš Ukrainą savaitėmis Rusijos aviacija dažnai skraidė Ukrainos teritorijoje, rašo UNIAN. Vis dėlto vėliau ukrainiečiai ėmė atsimušinėti, Rusija neįvertino ukrainiečių kovinės dvasios, sako J. Ignatas.
„Tuomet jie pakeitė taktiką ir suprato... Ir jau daugiau kaip tris mėnesius jie visiškai neskraido į mūsų priešlėktuvinės gynybos smūgių zoną“, – cituojamas jis.
Anot vadovybės atstovo, rusai iš tiesų dominuoja skaičiumi, tačiau Ukrainos pajėgos atremia Rusijos išpuolius bei neleidžia okupantams atsipalaiduoti.
21:58 | Naujausios JAV ginklų siuntos buvo skirtos Ukrainos kontrpuolimui pietuose – CNN
JAV prezidento Joe Bideno administracija pastaruosius porą mėnesių padėjo Ukrainos kariuomenei pasirengti dabar vykstančiam kontrpuolimui, tenkindama konkrečius ginklų prašymus, CNN teigia administracijos pareigūnas.
Anot pareigūno, Ukraina kelis mėnesius prašė JAV ginklų specialiai planuojamam kontrpuolimui šalies pietuose. JAV įvykdė daugelį šių prašymų, įskaitant papildomus šaudmenis, artileriją ir „Javelin“.
Pasak jo, apie JAV paramą buvo skelbiama viešai, tačiau tuo metu nebuvo žinoma, kad paramos paketai iš dalies buvo skirti kontrpuolimui aprūpinti.
21:30 | Ukraina iš Vakarų jau gavo 17,5 mlrd. dolerių vertės paramos
Nuo karo pradžios Ukraina iš Vakarų gavo 17,5 mlrd. dolerių paramos, UNIAN cituoja šalies premjerą Denysą Šmyhalį.
Pasak jo, per kelis ateinančius mėnesius tikimasi gauti dar 8 mlrd. eurų ES makrofinansinės pagalbos.
21:15 | Ukraina: rusai stiprina pajėgas Donecko kryptimi
Okupantai stiprina karių grupuotę Donecko kryptimi, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo UNIAN. Donecko srityje rusai iš kelių pusių vienu metu bando užvaldyti Kodomos kaimą, kovos tęsiasi, nurodo ukrainiečiai.
Anot generalinio štabo, rusai ir toliau perkelia 3-iojo armijos korpuso dalinius į laikinai okupuotas Zaporižios ir Charkivo sričių teritorijas. Seversko kryptimi rusai artilerija apšaudė kelias gyvenvietes. Slobožanskio kryptimi rusai toliau siekia išlaikyti anksčiau užimtas pozicijas.
Charkivo kryptimi rusai iš minosvaidžių ir raketinių granatsvaidžių apšaudė kelias gyvenvietes, o netoli Husarovkos panaudojo aviaciją. Slovjansko kryptimi rusų daliniai toliau apšaudė iš artilerijos ir raketinių pabūklų Prishybo, Husarivka ir Krasnopolya vietoves.
„Okupantai bandė judėti Šnurkivo kryptimi, buvo apšaudyti ir pasitraukė“, – sakoma pranešime.
Generalinis štabas pastebi, kad Donecko kryptimi rusai stiprina Kurachovo kryptimi esančią kariuomenės grupuotę, pergrupuodami tam tikrus Centrinės karinės apygardos dalinius.
Tuo pat metu teigiama, kad Ukrainos gynybos pajėgos kovoja pozicinius mūšius, kad pagerintų taktinę padėtį ties fronto linija.
„Pagrindinės mūsų dalinių pastangos sutelktos į vadovavimo ir valdymo centrų, priešlėktuvinės gynybos objektų, amunicijos sandėlių apšaudymą ir priešo logistinio aprūpinimo sistemos trikdymą“, – pažymima pranešime.
Kramatorsko kryptimi apšaudytos Bogorodičnės, Slovjansko, Hryhorovkos, Spirnio, Perežnio ir Viumkos vietovės, o rusų oro antskrydžiai užfiksuoti ties Hryhorovka ir Prišibu. Bachmuto kryptimi priešas iš tankų, statinių ir raketinės artilerijos apšaudė kelias gyvenvietes, o netoli Konstantinovkos miesto buvo suduotas raketinis smūgis.
„Puolamaisiais veiksmais priešas bandė veržtis Zaitseve, Veselaja Dolina ir Bachmuto kryptimis, tačiau nesėkmingai ir pasitraukė“, – praneša Generalinis štabas.
Avdijivkos kryptimi Rusijos pajėgos bandė pagerinti taktinę padėtį Opytnės, Avdijivkos, Pervomaisko ir Krasnogorovkos kryptimis puolimo ir šturmo veiksmais, patyrė didelių nuostolių ir atsitraukė. Generalinis štabas pažymi, kad Zaporižios kryptimi priešo aviacija veikė prie Novodanilovkos ir Novoselkos.
Južnobugo kryptimi priešas apšaudė beveik 20 gyvenviečių teritorijas ir vykdė oro antskrydžius prie Andrejevkos, Davydovo Brodo, Osokorovkos ir Potomkinoje.
Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos okupantai toliau raketomis naikina Mykolajivo miesto civilinius objektus.
„Rusijos Federacijos artilerija, prisidengdama atominės elektrinės infrastruktūra, suintensyvino Nikopolio ir Aleksejevkos gyvenviečių teritorijų apšaudymą“, – teigiama pranešime.
Anot ukrainiečių, rusai toliau patiria didelių nuostolių.
20:53 | Rusijos statytinis pabėgo iš Chersono ir apsistojo 5 žvaigždučių viešbutyje
Ukrainiečiams pradėjus kontrpuolimą Ukrainos pietuose, Rusijos paskirtas Chersono pareigūnas pasislėpė penkių žvaigždučių viešbutyje Rusijoje, rašo „Sky news“.
Tai yra Maskvos paskirtas Chersono vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas.
Dabartinę savo buvimo vietą jis „Telegram“ išdavė pats. Savo kanale jis dalijosi serija vaizdo įrašų, kuriuose ramino Chersono gyventojus ir teigė jiems, kad mieste viskas yra gerai.
Paanalizavus jo publikuotus vaizdo įrašus ir aplinką, kurioje K. Stremousovas nusifilmavo, paaiškėjo, kad įrašai daryti prabangiame „Marriott“ viešbutyje Voroneže, esančiame pietvakarių Rusijoje.
Viename vaizdo įraše virš pareigūno peties matyti didelis pastatas su dviem kolonomis, o kitame klipe fone matyti rausvi pastatai. Už lango matomi pastatai yra Voroneže, teigia minėto kanalo žurnalistai.
20:26 | Nausėda: Europa – ant energetinės transformacijos slenksčio
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa atsidūrė ant energetinės transformacijos, o šiuo metu vykstanti krizė gali tapti galimybe Bendrijai atsisakyti Rusijos energijos išteklių.
Taip jis kalbėjo antradienį dalyvaudamas Baltijos jūros šalių viršūnių susitikime energetikos klausimais Kopenhagoje.
Prezidentūros pranešime teigiama, jog kreipdamasis į šio regiono lyderius G. Nausėda sakė, jog „Rusijos karui Ukrainoje stipriai paveikus energetikosrinką, Europa atsidūrė ant energetinės transformacijos slenksčio“.
Pasak G. Nausėdos, šiuo metu Europos išgyvenamą energetikos krizę reikėtų vertinti kaip galimybę visiškai atsisakyti Rusijos energijos išteklių, paspartinti perėjimą prie saugesnės ir tvaresnės energijos, plačiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius ir mažinti iškastinio kuro naudojimą.
„Ilgus metus Rusija naudojo energiją kaip manipuliacijos ir šantažo įrankį, o dabar – ir kaip ginklą savo kare Ukrainoje. Dujų kaina padidėjo 10 kartų, elektros energijos kainos muša visus rekordus. Sunkiausia našta gula ant paprastų piliečių pečių ir verslo. Turime savo ryžtingais sprendimais užkirsti tam kelią“, – pranešime sakė G. Nausėda.
Vakarai kaltina karą prieš Ukrainą vasarį pradėjusią Rusiją dėl sukeltų dujų ir elektros kainų ir teigia, kad ši naudoja energetiką kaip ginklą atgrasyti juos nuo paramos Kyjivui.
Pasak G. Nausėdos, nors Lietuva atsisakė Rusijos energijos išteklių importo šiemet balandį, tačiau norint pasiekti visišką energetinę nepriklausomybę ir užtikrinti energijos saugumą būtina kuo greičiau užbaigti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa projektą.
Jis ragino sinchronizacijos projektą užbaigti greičiau, taip pat kuo greičiau padidinti vietinę elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Baltijos jūros viršūnių susitikimo dalyviai priėmė deklaraciją, kurioje raginama nedelsiant imtis veiksmų didinant ES energetinį atsparumą ir nepriklausomybę nuo Rusijos, ir sutarė bendradarbiauti didinant kuro importą jūros keliais, mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos mažinant iškastinio kuro naudojimą, teigiama pranešime.
Deklaracijoje taip pat įtvirtintas siekis iki 2030 metų septynis kartus padidinti jūrinio vėjo parkų skaičių Baltijos jūroje ir vykdyti bendrus projektusatsinaujinančios energetikos srityje.
Lietuvos vyriausybės programoje numatyta 2025 metais turėti iki 1,2 GW galios įrengtų vėjo ir 1 GW galios saulės elektrinių.
Siekiama, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių dalis sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. bendro galutinio šalies suvartojimo, 15 proc. – visų rūšių transporte, 70 proc. – elektros suvartojimo, 90 proc. – šilumos energijos balanse.
Susitikime Kopenhagoje dalyvavo ir Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys.
20:08 | Vokietija siūlo kompromisą dėl ES vizų išdavimo Rusijos piliečiams
Vokietija antradienį pasiūlė kompromisą pastaruoju metu ES svarstomu klausimu, ar rusų turistams turi būti uždrausta keliauti į bloką.
„Manau, kad Prahoje galime rasti gerą sprendimą“ per antradienį prasidėsiantį dviejų dienų trukmės ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, sakė Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).
A. Baerbock per Vokietijos vyriausybės išvažiuojamąjį posėdį netoli Berlyno pranešė, kad siūlys atsisakyti greitųjų ir daugkartinių vizų, bet paragins visiškai nedrausti įvažiuoti turistams iš Rusijos.
Siūlymas uždrausti rusų turistams atvykti į Europą suskaldė ES valstybes: dalis jų šią idėją uoliai palaiko, o kitos jai nepritaria, baimindamosi, kad bus užvertos durys iš tėvynės bėgantiems rusų disidentams.
Europos Sąjunga jau paskelbė Maskvai virtinę sankcijų, reaguodama į vasario 24 dieną prasidėjusį Rusijos karinį puolimą prieš Ukrainą.
Viena iš šių priemonių buvo atšaukta supaprastinta vizų išdavimo tvarka Rusijos oficialioms delegacijoms ir verslo atstovams. Tačiau trumpų kelionių išvykstantys svečiai vis dar įleidžiami į bloką.
Nors Ukraina ir kai kurie jos artimi sąjungininkai ragina visiškai uždrausti rusų turistams atvykti į ES, spėjama, kad Bendrija apsiribos labiau simbolišku žingsniu – nutrauks susitarimą, supaprastinantį vizų režimą.
Pasak A. Baerbock, ES turės subalansuoti skirtingus savo narių interesus – įskaitant rusakalbių mažumas turinčių Baltijos šalių ir narių, kur turistiniais tikslais lankosi daug „Rusijos piliečių, kurie yra labai, labai artimi Rusijos režimui“, interesus.
Vokietijos diplomatijos vadovė paragino savo kolegas paremti ribotą priemonę, kuri leistų „persekiojamiems“ asmenims greitai išvykti iš Rusijos. Ministrė pabrėžė, kad kad tokie prašytojai neturėtų būti „baudžiami“.
Pasak, jos ši priemonė būtų taikytina net tik garsiems disidentams, bet ir „studentams, turintiems drąsos savo universitete gauti informacijos iš kitur“.
A. Baerbock nurodė, kad Berlyno siūlymas yra „beveik per vidurį – tarp pareiškimų, kad vizų apskritai nebeturėtų būti, ir teiginių, kad neturime nukrypti nuo mūsų dabartinio kurso“.
19:47 | Zelenskis su TATENA komanda aptarė padėtį Zaporižios AE
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį susitiko su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) komanda, besiruošiančia išvykti ilgai laukto vizito į Rusijos okupuotą Zaporižios atominę elektrinę.
„Norime, kad TATENA misija... pasiektų elektrinę ir padarytų viską, kas įmanoma, kad būtų išvengta [branduolinės katastrofos] pavojaus“, – prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.
Didžiausia Europoje atominė elektrinė nuo kovo pradžios yra užimta Rusijos pajėgų. Pastaruoju metu aplink jėgainę suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.
„Šiandien tai tikriausiai vienas svarbiausių klausimų, susijusių su Ukrainos ir pasaulio saugumu“, – pabrėžė V. Zelenskis, ragindamas „nedelsiant demilitarizuoti elektrinę“ ir perduoti ją „visiškai Ukrainos kontrolei“.
Ukrainiečių branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ pranešė, kad savaitgalį Zaporižios AE vėl buvo apšaudyta. Maskva ir Kyjivas apsikeitė kaltinimais dėl atakų aplink šešių branduolinių reaktorių kompleksą, esantį ant Dniepro upės kranto Ukrainos pietuose.
19:07 | Podoliakas: Ukraina kuria evakuacijos maršrutus iš Krymo
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad Ukraina jau kuria evakuacijos maršrutus laikinai okupuoto Krymo gyventojams, rašo „Kanal 24“. Šiuo metu žmonės raginami laikytis kuo toliau nuo karinių objektų.
Anot jo, Ukrainos prioritetas yra išsaugoti žmonių gyvybes, todėl deokupacijos metu bus rūpinamasi saugumu.
„Jau rengiame evakuacijos maršrutus okupuoto Krymo gyventojams, norintiems išvykti iš pusiasalio aktyvios deokupacijos metu. Tuo tarpu prašome visų likti kuo toliau nuo karinių objektų ir tikrinti slėptuves“, – pranešė jis.
Pirmadienį vakare Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad rusų kariai turi du pasirinkimus: pasiduoti arba pabėgti. Anot jo, Ukrainos kariai yra pasiryžę susigrąžinti visas Ukrainai priklausančias teritorijas.
Krymas buvo okupuotas 2014 m.
18:50 | Ukraina skelbia atkirtusi rusus nuo ginklų tiekimo iš Krymo į Chersoną
Ukrainos ginkluotosios pajėgos tiksliais smūgiais atkirto Rusijos kariuomenę nuo ginklų ir personalo tiekimo į Chersono sritį iš okupuoto Krymo, rašo UNIAN.
„Galiu patvirtinti, kad keliuose Chersono srities rajonuose buvo suduoti tikslūs smūgiai į priešo atramos punktus ir priešo karių, ginklų ir įrangos telkinius. Ir tai, kad „chirurginiais“ smūgiais buvo visiškai išardyti praktiškai visi didieji tiltai – Antonovskio (geležinkelio ir automobilių) ir Novochovskio. Lieka tik pėsčiųjų perėjos.
Dėl šių veiksmų Rusijos kariuomenė buvo „atkirsta“ nuo ginklų ir personalo tiekimo iš Krymo teritorijos ir Chersono srities kairiojo kranto dalies“, – cituojamas Chersono regioninės karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius.
Kartu jis paragino gyventojus išlikti ramius ir nesikišti į kariuomenės veiksmus.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo puolimą visomis kryptimis Pietų Ukrainoje... Turime išlikti ramūs ir nesikišti į mūsų kariuomenės veiksmus. Informacijos yra daug, bet dabar svarbu išlaikyti informacijos tylą, kad nepakenktume savo kariuomenei“, – aiškino jis.
Ukraina pirmadienį paskelbė pradėjusi kontrpuolimą šalies pietuose.
18:31 | Vatikanas paaiškino popiežiaus poziciją dėl Ukrainos
Vatikanas antradienį paaiškino popiežiaus Pranciškaus poziciją dėl Ukrainos, pontifiko komentarams apie rusų ultranacionalisto dukters žūtį suerzinus Kyjivą.
„Šventojo Tėvo žodžius šiuo jautriu klausimu reikia suprasti kaip balsą, pakeltą ginant žmogaus gyvybę ir su ja susijusias vertybes, o ne kaip politinę poziciją“, – sakoma Šventojo Sosto pareiškime.
Pareiškime pabrėžiama, kad karą Ukrainoje „pradėjo Rusijos Federacija“ ir kad Pranciškus „aiškiai ir nedviprasmiškai pasmerkė jį kaip moraliai neteisingą, nepriimtiną, barbarišką, beprasmį, atgrasų ir šventvagišką“.
Rugpjūčio 24 dieną kalbėdamas Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga, popiežius taip komentavo konfliktą: „Tiek daug nekaltų žmonių... moka kainą už beprotybę.“
Kaip vieną iš pavyzdžių jis paminėjo Darją Duginą – Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko ultranacionalisto dukrą, žuvusią sprogus bombai, padėtai jos automobilyje.
Ukrainos ambasadorius prie Šventojo Sosto Andrijus Jurašas atsakė, kad pontifikui nederėjo „agresoriaus ir aukos“ priskirti vienai kategorijai, o Vatikano pasiuntinys Kyjive buvo iškviestas pasiaiškinti į Užsienio reikalų ministeriją.
Nors Pranciškus pasmerkė karą Ukrainoje, jis stengėsi palikti atviras duris dialogui su Maskva, susilaikydamas nuo Rusijos, prezidento Vladimiro Putino ar Kirilo pasmerkimo. Jo nuosaikus požiūris papiktino Kyjivą, kuris praėjusią savaitę pasmerkė jo pareiškimą, kuriame popiežius apgailestavo, kad už karą moka nekalti žmonės abiejose šalyse.
„Jau kažkas galėtų man ir pasakyti: bet juk esi už [Rusijos prezidentą] Putiną! Ne, nesu“, – pabrėžė popiežius birželį jėzuitų žurnalo „Civilta Cattolica“ paskelbtame interviu.
„Paprasčiausiai esu prieš sudėtingumo redukavimą iki... „gerų ir blogų vyrukų“, negalvojant apie šaknis ir interesus, kurie yra labai sudėtingi“, – pridūrė jis.
Liepą Romos Katalikų Bažnyčios vadovas vėl išreiškė norą apsilankyti Ukrainoje.
Rugsėjo viduryje 85 metų pontifikas turėtų dalyvauti religinių lyderių suvažiavime Kazachstane.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas, karštai palaikantis tiek V. Putiną, tiek jo karą Ukrainoje, irgi ruošėsi dalyvauti šiame forume, bet vėliau pareiškė, kad į jį nevyks.
18:06 | Buvęs MI6 vadovas: Ukrainos kontrpuolimas Chersone yra sveikintinas
Ukrainos kontrpuolimas Ukrainos pietuose esančiame Chersone yra „labai netikėtas“ ir „sveikintinas“, pareiškė buvęs MI6 vadovas seras Alexas Youngeris. MI6 yra Jungtinės Karalystės karinė žvalgyba.
Interviu BBC jis svarstė, kad Ukrainos bandymas atkovoti Chersoną yra susijęs su noru „atsistoti priešakyje“ ir „paremti Ukrainos ir jos rėmėjų ryžtą“.
„Jėgos pasiekė tam tikrą pusiausvyrą, o tai yra labai netikėta ir, atvirai kalbant, sveikintina situacija“, – sakė jis.
„Ilgalaikė tendencija yra laipsniškas Rusijos karinio pajėgumo silpnėjimas ir laipsniškas Ukrainos pajėgumo stiprėjimas padedant Vakarams“, – kalbėjo jis.
Pirmadienį Ukrainos kariuomenė patvirtino, kad pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas pietuose.
Pietų operatyvinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Humeniuk pareiškė, kad neseniai suduoti smūgiai pietiniams Rusijos logistikos keliams „neabejotinai susilpnino priešą“. Vis dėlto pateikti daugiau informacijos apie kontrpuolimą ji nesutiko.
17:33 | Zelenskis susitiko su TATENA vadovu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį susitiko su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi Rafaeliu Grossi, pranešė V. Zelenskio biuro atstovas spaudai, rašo CNN.
Kol kas išsamesnės informacijos apie susitikimą nėra.
Rusija ir Ukraina toliau kaltina viena kitą apšaudant Zaporižios atominės elektrinės apylinkes. Ukraina kaltina Rusiją elektrinę pasitelkiant šantažui. Dar karo pradžioje rusai užėmė šią elektrinę.
17:02 | Ukrainiečiai pietuose sunaikino 60 rusų technikos vienetų
Ukrainos ginkluotosios pajėgos šalies pietuose sunaikino 60 rusų įrangos vienetų, pranešė Pietų operatyvinės vadovybės atstovas Vladislavas Nazarovas, rašo UNIAN.
Anot jo, naktį Ukrainos bombonešiai sudavė du smūgius rusų susitelkimo vietoms prie Kiselevkos ir Kostyrkos.
Raketų ir artilerijos daliniai atliko daugiau kaip 220 šaudymo užduočių, įskaitant trijų tiltų – Antonivkos, Antonivkos geležinkelio ir Darjevkos tiltų – apšaudymus.
„Iš viso per naktį priešas patyrė 159 išvestų iš rikiuotės rašistų ir 60 vienetų priešo technikos – penkių tankų T-72, trijų haubicų „Msta-B“, S-300 paleidimo įrenginio, elektroninės kovos ir radiolokacinės stoties, 120 mm mobiliojo minosvaidžio, penkių prieštankinių raketų sistemų, 40 vienetų šarvuočių ir kelių transporto priemonių (nuostolius – aut. past.)“ – cituojamas V. Nazarovas.
Anot jo, Juodojoje jūroje esanti rusų laivų grupė ir toliau kelia grėsmę, mat ten yra 24 didelio tikslumo raketos „Kalibr“.
Ukraina pirmadienį paskelbė pradėjusi kontrpuolimą šalies pietuose.
16:41 | Rusija įspėjo Baltijos šalis dėl sovietinių memorialų naikinimo
Rusija pasmerkė sovietinių memorialų naikinimą Baltijos šalyse ir apkaltino Latviją, Estiją bei Lietuvą rusakalbių mažumų persekiojimu, rašo „The Guardian“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Latviją, Lietuvą ir Estiją ksenofobija ir pareiškė, kad šios šalys etnines rusų mažumas laiko „antrarūšiais žmonėmis“. Rusijos įsivaizdavimu, Baltijos šalys draudžia rusakalbę žiniasklaidą, vaikų darželius ir mokyklas.
Toks „rusofobiškas požiūris“ „neabejotinai turės įtakos dvišaliams santykiams su šiomis šalimis, kurie ir taip yra visiškai smukę“, teigia ministerija.
Rusijai dar vasario 24-ąją įsiveržus į Ukrainą, Vakarų pasaulis, įskaitant ir Baltijos šalis, pasmerkė Maskvos agresiją.
Rusija tądien paskelbė pradėjusi „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, kaip tuo metu teigta, be kita ko, yra denacifikuoti ir demilitarizuoti Ukrainą. Vis dėlto tai tėra Kremliaus propagandos plokštelė. Rusų kariai nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą. Dėl rusų agresijos Ukrainoje buvo sugriauti ištisi miestai, žuvo daugybė niekuo dėtų civilių.
16:16 | Vėl apšaudytas Charkivas
Charkivo meras Igoris Terechovas pranešė, kad miestas vėl buvo apšaudytas, rašo UNIAN. Anot mero, dėl atakos viename iš daugiaaukščių pastatų kilo gaisras.
Rusai antradienį atakavo Charkivo centrinius rajonus, žuvo bent penki žmonės, dar septyni buvo sužeisti.
Charkivas yra antras pagal dydį Ukrainos miestas šalies rytuose.
15:58 | Ukraina: Putino slapta mobilizacija patyrė nesėkmę, į frontą siunčiama vis daugiau samdinių
Ukrainiečių teigimu, atlikta „slapta mobilizacija“ centriniuose ir pietiniuose Rusijos regionuose patyrė nesėkmę ir vis mažiau žmonių ryžtasi mirti dėl Kremliaus skiepijamų idėjų.
Dėl to Rusijos gynybos ministerija padidino privačių karinių bendrovių karių skaičių, įskaitant jau pasižymėjusias „Vagner“ ir „Liga“. Kariuomenės žvalgybos skaičiavimais, okupuotose Ukrainos teritorijose veikia apie 4,5 – 5 tūkst. smogikų, kurie atlieka šturmo būrių funkcijas kai kuriomis fronto kryptimis.
„Meduza“ šaltinių Kremliuje teigimu, Rusijos valdžia baiminasi visuomenės reakcijos dėl visuotinos mobilizacijos paskelbimo. Todėl buvo imtasi „slaptos mobilizacijos“ priemonių, aktyviai renkant naujus „savanorius“ į frontą.
Rugpjūčio mėnesį Rusijos žiniasklaidoje nuskambėjo istorijos apie „Wagner“ karinės grupuotės vado, V. Putino parankinio Jevgenijaus Prigožino keliones po Rusijos kalėjimus, siekiant ten užverbuoti naujų karių ir taip užpildyti atsivėrusias skyles po pusmetį trukusio karo Ukrainoje.
14:39 | Kremlius žada atsaką, ES svarstant vizų apribojimus rusams
Kremlius antradienį įspėjo, kad reaguos, jei Europos Sąjunga, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, apsunkins rusų keliones į bloką.
ES valstybės susiskaldžiusios dėl siūlymo uždrausti išduoti vizas rusams: vienos jį visiškai palaiko, kitos baiminasi, kad tai užvers duris į užsienį bėgantiems rusų disidentams.
Bloko užsienio reikalų ministrai šį klausimą aptars Prahoje antradienį prasidėsiančiame dviejų dienų susitikime.
„Žinome, kad europiečių nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Atidžiai tai stebėsime. Tai labai rimtas sprendimas, kuris gali būti nukreiptas prieš mūsų piliečius“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Žinoma, tokie sprendimai negali likti be atsako“, – sakė jis.
„Žingsnis po žingsnio Briuselis ir atskiros Europos sostinės demonstruoja visišką sveiko proto stoką... Deja, šis neracionalumo, besiribojančio su beprotybe, rinkinys leidžia diskutuoti dėl tokių sprendimų“, – pridūrė D. Peskovas.
Atsakydamas į vasario 24 dieną Rusijos pradėtą puolimą provakarietiškoje Ukrainoje, Briuselis įvedė Maskvai virtinę precedento neturinčių sankcijų.
ES jau nebetaiko vizų režimo supaprastinimo Rusijos oficialioms delegacijoms ir verslo lyderiams, tačiau kiti trumpalaikiai vizitai tebėra galimi.
Nors Ukraina paragino Briuselį visiškai uždrausti Rusijos turistams atvykti į ES, tikimasi, kad bus simboliškai sustabdytas susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimas.
Vis dėlto ši priemonė apsunkintų vizų gavimo procesą ir galėtų sulėtinti į Europą vykstančių rusų srautą, o tai padidintų Maskvos tarptautinę izoliaciją.
Į turistines keliones besileidžiantys rusai naudojasi Šengeno vizomis, kurios galioja 26 šiai zonai priklausančiose šalyse – 22 ES valstybėse narėse bei Norvegijoje, Islandijoje, Šveicarijoje ir Lichtenšteine.
14:24 | Latvija griežtina vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams tvarką
Latvija stiprins Baltarusijos ir Rusijos piliečių patikrą prieš išduodant jiems vizas ar leidimus laikinai gyventi šalyje, skelbiama „Nexta“.
Papildomos patikros metu bus vertinama valstybės saugumo ar viešosios tvarkos rizika dėl atvykstančių piliečių veiklos.
13:57 | Vokietija yra „geriau pasirengusi“ atremti dujų tiekimą mažinančios Rusijos grėsmes
Vokietijos vyriausybės priemonės, skirtos užtikrinti dujų tiekimą žiemos sezono metu, leido šaliai geriau pasirengti susidūrimui su tolesniais tiekimo iš Rusijos apribojimais, antradienį teigė kancleris Olafas Scholzas, likus dienai iki Maskvos paskelbto trijų dienų trukmės tiekimo nutraukimo.
Prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą, Vokietija ėmė ieškoti būdu išsivaduoti iš priklausomybės nuo rusiškų dujų. Šalyje buvo vėl įjungtos kai kurios anglimis kūrenamos jėgainės, pradėta taupyti energija ir suskubta pildyti dujų saugyklas.
Vyriausybė sekmadienį pareiškė padariusi spartesnę nei tikėtasi pažangą pildydama šalies dujų atsargas, o tai reiškia, kad gali pavykti paankstinti spalio mėnesiui išsikeltus tikslus.
Kruopštus pasirengimas žiemai reiškia, kad Vokietija „atsidūrė daug geresnėje padėtyje [dujų] tiekimo saugumo požiūriu, nei buvo galima numatyti prieš porą mėnesių“, sakoma O. Scholzo pranešime žurnalistams.
„Esame pajėgūs tinkamai susidoroti su grėsmėmis, su kuriomis susiduriame dėl Rusijos, naudojančios dujas kaip strategijos dalį kare prieš Ukrainą“, – pridūrė jis prieš vyriausybės posėdį rytiniame Brandenburgo regione, kur ministrai ketina aptarti tolesnį atsaką į sparčiai didėjančias energijos kainas bei apsvarstyti galimas lengvatas.
13:25 | WP: Rusijos pajėgos dalį savo raketų išeikvojo šaudydamos į muliažus
Rusijos pajėgos išeikvojo dalį savo brangių raketų „Kalibr“, šaudydamos į medines ukrainiečių salvinės raketų ugnies sistemas HIMARS, galvodamos, kad šaudo į tikrąsias.
Apie tai praneša „The Washington Post“, cituodami Ukrainos pareigūną ir amerikiečių diplomatą, kuris norėjo likti anonimu.
Leidinio teigimu, Ukrainos gynėjai pagamino medinius muliažus, kurie rusams per dronus atrodė it tikrosios amerikiečių raketų sistemos HIMARS. Rusijos dronai perdavė duomenis apie „technikos“ vietą Juodojoje jūroje esantiems raketų vežėjams, kurie atakavo medinius muliažus.
„Po kelių savaičių fronte buvo išnaudota mažiausiai 10 sparnuotųjų raketų „Kalibr“, – teigia „The Washington Post“ šaltinis.
Jaukų naudojimas yra viena iš daugelio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taktikų, skirtų kovoti su Rusija. Pasak leidinyje cituojamo amerikiečių diplomato, smūgiai maketams iš dalies gali paaiškinti, kodėl rusai pranešė sunaikinę daugiau HIMARS, nei kada nors buvo gavusi Ukraina.
„Forbes“ skaičiavimu, vienos „Kalibr“ raketos kaina siekia 6,5 mln. eurų.
13:10 | Rusų pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 47 550 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai tvirtina sunaikinę 234 lėktuvus, 204 sraigtasparnius, 1954 tankus, 4294 šarvuočius, 1079 artilerijos pabūklus, 282 raketų sistemas, 15 laivų, 3217 mašinų, 847 bepiločius orlaivius, 151 priešraketinės gynybos sistemą, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 103 specialiosios įrangos vienetus bei 196 sparnuotąsias raketas.
12:27 | Pentagonas: Rusijai sunkiai sekasi rasti karių karui Ukrainoje
Rusijai sunkiai sekasi rasti daugiau karių karui Ukrainoje: žmonės paimami net iš kalėjimų, o daugelis naujokų yra vyresnio amžiaus, prastos formos ir nepakankamai apmokyti, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas atkreipė dėmesį į praėjusį ketvirtadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtą dekretą nuo kitų metų sausio padidinti šalies kariuomenės narių skaičių maždaug 10 proc. iki 1,15 mln. karių.
Prieš daugiau kaip šešis mėnesius įsiveržusi į Ukrainą Maskva patyrė didelių nesėkmių ir nuostolių, ir Pentagonas mano, kad „šios pastangos vargu ar bus sėkmingos, nes Rusija istoriškai nevykdė personalo ir karių skaičiaus tikslų“, sakė tas pareigūnas.
„Rusija jau pradėjo plėsti verbavimo pastangas“, – žurnalistams kalbėjo pareigūnas.
„Iš dalies tai pavyko padaryti panaikinus viršutinę amžiaus ribą naujokams, taip pat verbuojant kalinius“, – teigė Pentagono pareigūnas.
„Pastebėta, kad daugelis šių naujokų yra vyresnio amžiaus, prastos fizinės formos ir nepakankamai apmokyti“, – sakė jis.
Pasak pareigūno, Pentagonas padarė išvadą, kad iki metų pabaigos bet koks papildomas naujokų skaičius gali iš esmės nepadidinti bendros kovinės galios.
Jo teigimu, dar prieš karą Rusijos ginkluotosioms pajėgoms galėjo trūkti 150 000 karių iki nustatyto tikslo turėti jų milijoną.
11:53 | ES ministrų nuomonės dėl Ukrainos karių mokymų plano skiriasi
Į neoficialų susitikimą Prahoje antradienį atvykę Europos Sąjungos gynybos ministrai iš pažiūros neturi vieningos nuomonės dėl plano surengti didelę Ukrainos pajėgų apmokymo misiją.
Tokį pasiūlymą praėjusią savaitę pateikė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, surengęs ministrų susitikimą drauge su Bendrijai šį pusmetį pirmininkaujančia Čekija.
Kol kas atskleista nedaug plano detalių, tačiau, J. Borrellio teigimu, nuo vasario pabaigos su Rusijos pajėgų invazija kovojantys Ukrainos kariai turėtų būti apmokomi netoliese esančiose ES valstybėse narėse.
Nors neoficialiame ministrų susitikime galutinis privalomas vykdyti sprendimas negali būti priimtas, J. Borrellis išreiškė viltį, jog Prahoje vyksiančiose derybose bus pasiektas „bendras politinis susitarimas“.
„Tikiuosi, kad šiandien mums bus uždegta politinė žalia šviesa“, – žurnalistams sakė buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras.
Tačiau kai kurie ministrai nebuvo taip optimistiškai nusiteikę.
„Dar neaišku, ar tai tinkamas būdas padėti, – sakė Liuksemburgo gynybos ministras Francois Bauschas. – Aš nesu tuo įsitikinęs.“
„Galbūt tai galima būtų padaryti greičiau ir lanksčiau dvišaliu lygmeniu, koordinuojant ES“, – pridūrė jis.
Jam pritarė ir Austrijos gynybos ministrė Klaudia Tanner.
„Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar tokia misija apskritai gali egzistuoti“, – sakė ji ir pridūrė, kad panašios misijos anksčiau vyko už ES ribų.
„Mūsų požiūriu, dar lieka neatsakyta daug klausimų“, – kalbėjo ministrė.
Tuo metu iniciatyvai pritariantis Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas sakė, kad jo šalis yra pasirengusi priimti tokią apmokymų misiją.
„Tikiu, kad rasime sprendimą“, – sakė jis.
Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren teigė, kad jos šalis „labai palankiai reaguos“ į J. Borrellio planą.
„Jau mokome Ukrainos karius Jungtinėje Karalystėje, – sakė ji. – Taip pat bendradarbiaujame su Vokietija rengiant naujus išminuotojų mokymus, todėl manome, kad tai yra teisingas žingsnis.“
11:29 | Išaugo atakos Charkive aukų skaičius
Naujausiais duomenimis, per rusų raketų išpuolį Charkive antradienį žuvo mažiausiai penki žmonės, septyni buvo sužeisti.
11:17 | Ukrainos prezidentūra: beveik visoje Chersono srities teritorijoje vyksta įnirtingos kovos
Beveik visoje pietinės Ukrainos Chersono srities, kurią yra okupavusios Rusijos pajėgos, teritorijoje vyksta įnirtingos kovos, antradienį pranešė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio biuras.
Išvakarėse Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą, siekdamos susigrąžinti pietinį regioną, kurį karo pradžioje užėmė Rusija.
„Visą dieną ir naktį Chersono srityje tęsėsi galingi sprogimai“, – teigiama rytiniame prezidentūros pranešime.
„Įnirtingos kovos vyksta beveik visoje Chersono srities teritorijoje. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo puolamuosius veiksmus įvairiomis kryptimis“, – priduriama jame.
Regiono pareigūnai teigė, kad ilgai lauktas puolimas yra „Chersono srities deokupacijos pradžia“.
Britanijos žvalgybos teigimu, nors „kol kas neįmanoma patvirtinti Ukrainos pažangos masto“, jos kariuomenė suintensyvino „artilerijos ugnį fronto linijos sektoriuose visoje Pietų Ukrainoje“.
Ji pridūrė, kad ukrainiečiai suduoda „ilgojo nuotolio tikslius smūgius, kad sutrikdytų Rusijos tiekimo linijas“.
10:49 | Rusai atakavo Charkivą, žuvo mažiausiai keturi žmonės
Rusų pajėgoms antradienio rytą apšaudžius centrinius Charkivo rajonus, žuvo mažiausiai keturi žmonės, dar keturi buvo sužeisti, „Telegram“ skelbia Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olehas Synehubovas.
10:18 | Arestovyčius: rugpjūčio 29-ąją rusams prasidėjo katastrofa
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius tvirtina, kad rugpjūčio 29-ąją – būtent tądien, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo kontrpuolimą šalies pietuose, – Rusijos kariuomenei ir visuomenei prasidėjo katastrofa.
Anot jo, Ukrainos karinėje strategijoje atsižvelgiama į psichologinį moralinį poveikį okupantams.
„Kariai sužinos, kad pagalba neateis, nes sunaikinta perėja. Jie sužinos, kad negali atsitraukti, nes perėja sunaikinta. Ir kiekvieną dieną, kiekvieną valandą mes didinsime jų beviltiškumo jausmą. Tai yra plano dalis“, – interviu Rusijos teisininkui ir žmogaus teisių aktyvistui Markui Feiginui sakė O. Arestovyčius, skelbia UNIAN.
O. Arestovičius įsitikinęs, kad tokiomis sąlygomis rusų kariai susimąstys, ką veikia šiame kare, tačiau atsakymo neras. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas mano, kad rusai turėtų suvokti, jog patirs sunkų pralaimėjimą.
„Tai bus katastrofa Rusijos kariuomenei ir jų visuomenei. Ji prasidėjo rugpjūčio 29 d., ji perėjo į aktyvią fazę. Dabar pasiekėme lūžio tašką. Tai ilgas kelias į mirtį. Į pilietinę, moralinę, psichologinę, politinę. Vladimirai Vladimirovičiau, jums ten nieko neniežti? Tai prasideda jūsų pabaiga“, – toliau kalbėjo O. Arestovyčius.
09:33 | Rusai bando pertvarkyti savo pajėgas pietuose
Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos žvalgų teigimu, Chersone, kur Ukraina pradėjo kontrpuolimą, dislokuoti Rusijos padaliniai turi per mažai karių ir yra priklausomi nuo trapių tikimo linijų per Dniepro upę.
„Pietinės karinės apygardos 49-oji kombinuotųjų ginklų armija greičiausiai buvo papildyta Rytų karinės apygardos 35-osios kombinuotųjų ginklų armijos dalimis. Dauguma [Rusijos] padalinių aplink Chersoną greičiausiai turi per mažai kalių ir priklauso nuo trapių tiekimo linijų keltais ir pontoniniais tiltais per Dnieprą“, – skelbiama naujausioje ataskaitoje.
Gynybos ministerija pridūrė, kad minėtų rusų padalinių integracija rodo reikšmingą Rusijos pajėgų Ukrainoje pertvarką.
„Yra reali galimybė, kad Rusija ėmėsi veiksmų pertvarkyti kelias, pusiau nepriklausomas, operacines komandas, kurios turėjo įtakos prastiems veiklos rezultatams invazijos pradžioje“, – teigiama ataskaitoje.
Pažymima, kad jei Ukrainai pavyks vykdyti tvarias puolimo operacijas Chersono kryptimi, šios dar neišbandytos struktūros sanglauda greičiausiai bus pagrindinis veiksnys Rusijos gynybos tvarumui pietuose.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 30 August 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) August 30, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/q3wYzVuyKz
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/gG1qJfkkwS
08:49 | Latvijos vyriausybė jau suteikė Ukrainai 300 mln. eurų vertės karinės pagalbos
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Latvijos vyriausybė suteikė Kyjivui 300 mln. eurų vertės karinės pagalbos, dar daugiau kaip 15,7 mln. eurų Ukrainai paaukojo Latvijos gyventojai, įmonės ir nevyriausybinės organizacijos, pirmadienį pranešė Gynybos ministerija.
Iki šiol Ukrainai suteikta Latvijos karinė parama apima ginklus, šarvines liemenes bei šalmus, sausus maisto davinius, šaudmenis, prieštankinius ginklus, oro gynybos sistemas „Stinger“, dronus, haubicas, sraigtasparnius, degalus ir kitas priemones.
Be to, Gynybos ministerija padeda pristatyti humanitarinę pagalbą į Ukrainą.
Gynybos ministerijos parlamentinė sekretorė Baiba Bliodniecė ir ekspertas Almaras Plavinis per vizitą Ukrainoje perdavė dar vieną Latvijos įmonių ir gyventojų paaukotos humanitarinės pagalbos siuntą – šiltų taktinių rūbų, avalynės, maisto produktų, visureigių ir karinės įrangos, kurią padovanojo Nacionalinės ginkluotosios pajėgos.
„Šis karas bus ilgas, Latvijos ir kitų valstybių parama yra viena iš būtinų Ukrainos išlikimo ir nepriklausomybės sąlygų. Latvija yra viena iš paramos teikimo lyderių, rodanti pavyzdį kitoms Europos ir pasaulio šalims“, – pirmadienį sakė Latvijos gynybos ministras Artis Pabriksas.
08:11 | Kremlius bando įtikinti rusus laimintis kare
Kremlius bando sudaryti įspūdį, kad invazija į Ukrainą Rusijai klostosi sėkmingai, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW) naujausioje savo analizėje.
ISW atkreipė dėmesį, kad Rusijos gynybos ministerija rugpjūčio 29 d. vakare pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas Chersono kryptimi buvo ribotas ir nesėkmingas.
Maža to, Rusijos tinklaraštininkai iš esmės įrodinėjo, kad pranešimai apie Ukrainos kontrpuolimą buvo perdėti, netikri arba greičiausiai nesėkmingi, teigdami, kad Ukrainos pajėgos iki šiol nesugebėjo pralaužti Rusijos gynybos linijų per ankstesnes kontratakas ir vis dar negali to padaryti.
Kaip pažymi ISW, „šie niekinantys pareiškimai rodo, kad Kremlius nori išlaikyti Rusijos didžiųjų karinių laimėjimų Ukrainoje fasadą“.
Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą, siekdamos susigrąžinti pietinį Chersono miestą, kurį šiuo metu yra užėmusios Rusijos pajėgos, pirmadienį pranešė vienas Ukrainos valdžios pareigūnas.
07:38 | Keturios skylės Zaporižios AE stoge
CNN publikavo naujausias kompanijos „Maxar Technologies“ palydovines nuotraukas, kuriose matyti, kad Zaporižios atominės elektrinės stoge yra keturios skylės.
CNN pažymi, kad skylės pastate yra šalia mažiausiai trijų Rusijos šarvuočių, beveik 150 metrų nuo vieno iš branduolinių reaktorių.
Pietų Ukrainoje esanti Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Maskvos invazijos pradžios.
Pastaruoju metu aplink šį objektą suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.
New #satelliteimagery from this morning, August 29, 2022, of the #Zaporizhzhia nuclear power plant in Enerhodar, #Ukraine. A group of inspectors from the International Atomic Energy Agency (#IAEA) prepare to visit the facility this week. pic.twitter.com/SVY9dDjak5
— Maxar Technologies (@Maxar) August 29, 2022
07:00 | JAV ragina visiškai išjungti Zaporižios atominę elektrinę
Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino visiškai išjungti Rusijos pajėgų užimtą Zaporižios atominę elektrinę pietryčių Ukrainoje, pastarosiomis savaitėmis tapusią virtinės karinių smūgių taikiniu.
Šį raginimą JAV paskelbė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) komandai vykstant į Ukrainą ir planuojant vėliau šią savaitę apsilankyti Zaporižios jėgainėje.
Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby pakartojo raginimus sukurti demilitarizuotą zoną aplink elektrinę, kuri buvo užimta Rusijos pajėgų tuojau po Maskvos karinės invazijos pradžios vasario 24 dieną ir pastarosiomis savaitėmis buvo ne kartą apšaudyta.
Aplink didžiausia Europoje elektrinę suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.
„Kaip jau ne kartą sakėme, atominė elektrinė nėra tinkama vieta kovinėms operacijoms“, – sakė J. Kirby žurnalistams, perspėdamas dėl labai realios branduolinės avarijos ar incidento rizikos.
„Mes ir toliau manome, kad kontroliuojamas Zaporižios branduolinių reaktorių sustabdymas artimiausiu metu būtų saugiausias ir mažiausiai rizikingas variantas“, – sakė J. Kirby.
Jis taip pat išreiškė tvirtą paramą numatytam TATENA inspektorių vizitui į Zaporižią.
„Rusija turėtų užtikrinti saugią ir nevaržomą prieigą nepriklausomiems inspektoriams“, – sakė J. Kirby.
06:35 | Sėkminga ataka Ukrainos pietuose
Per pirmadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė 13-ai priešo štabų Chersono srities Chersono, Beryslavo ir Kachovkos rajonuose.
Pasak operatyvinės vadovybės „Pietūs“, Ukrainos ginkluotosios pajėgos įvairiomis oro atakos priemonėmis surengė šešis oro smūgius priešo oro gynybos pozicijoms.
Pažymima, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketų ir artilerijos daliniai, toliau vykdydami puolimo misijas, nukovė 82 rusų kariu.
Į priešo nuostolius taip pat buvo įtraukta: priešlėktuvinių raketų sistema S-300; du tankai T-72; 11 haubicų Msta-B; 3 „Grad“ ir „Uragan“ raketų paleidimo sistemos; sunkioji liepsnosvaidinė sistema „Solntsepyok“ ir kt.
06:10 | Rusai pradėjo raketų ataką prieš Zaporižią
Apie tai pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.
Pirminiais duomenimis, aukų nebuvo, didelė žala infrastruktūros objektams dar neužfiksuota.
O. Staruchas sakė, kad šiuo metu bandoma išsiaiškinti išpuolio pasekmes.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą, siekdamos susigrąžinti pietinį Chersono miestą, kurį šiuo metu yra užėmusios Rusijos pajėgos, pirmadienį pranešė vienas vietos valdžios pareigūnas.
► Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pažadėjo ryžtingai remti Ukrainą ir kitas kandidates į Europos Sąjungą, tačiau pabrėžė, kad norint išplėsti bloką iki „30 ar 36 narių“, reikės įgyvendinti reformas.
► Europos Sąjunga planuoja sustabdyti susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą, pirmadienį žurnalistams sakė vienas bloko diplomatas.
► Jungtinių Tautų branduolinių programų priežiūros agentūros misija Rusijos pajėgų užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje bus sunkiausia, kokią yra tekę vykdyti šiai institucijai, pirmadienį perspėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
► Vokietijos gamtinių dujų saugyklos pildosi sparčiau nei planuota, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ cituodama ekonomikos ministrą Robertą Habecką.
