• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
140
Serbijoje dalis rusų palaiko Rusijos karą prieš Ukrainą, dalis priešinasi (nuotr. SCANPIX)

Maskva mano, kad ilgalaikė taika su Ukraina gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei Vakarai nustos siųsti jai ginklus ir jei Kyjivas pripažins teritorinę „naują realybę“, naujienų agentūrai AFP pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

140

Maskva mano, kad ilgalaikė taika su Ukraina gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei Vakarai nustos siųsti jai ginklus ir jei Kyjivas pripažins teritorinę „naują realybę“, naujienų agentūrai AFP pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

REKLAMA

Svarbiausi įvykiai:

23:56 | Į Kiprą atvyko JAV ekspertų grupė padėti tirti įtariamą Rusijos oligarchų sankcijų vengimą

JAV aukšto rango diplomatų ir politikos ekspertų grupė trečiadienį atskrido į Kiprą padėti teisėsaugos pareigūnams atlikti tyrimus dėl įtariamo Rusijos oligarchų sankcijų vengimo, pranešė priimančiosios šalies vyriausybė.

Kipro vyriausybės atstovas spaudai Konstantinas Letimbijotis žurnalistams sakė, kad prezidentas Nikas Kristodulidis susitiko su ekspertais, kurie patars policijai, kaip geriausia tirti su finansiniais nusikaltimais susijusias bylas. Jie kelias dienas viešės Viduržemio jūros rytinėje dalyje esančioje saloje, o vėliau grįš ir toliau teiks pagalbą.

REKLAMA
REKLAMA

Kipro pareigūnai teigė, kad šešių narių grupę sudaro Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir Teisingumo departamento ekspertai. Pareigūnai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes neturėjo įgaliojimų viešai aptarinėti šio klausimo. 

REKLAMA

N. Kristodulidis praėjusį mėnesį naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad asmeniškai kreipėsi į trečiąją šalį, kurios neįvardijo, prašydamas pagalbos dėl naujų ir senų įtarimų, kad Kipro finansinių paslaugų teikėjai padėjo Rusijos oligarchams apeiti tarptautines sankcijas.

Prezidentas sakė, kad vyksta daug tyrimų dėl įtariamo sankcijų vengimo, tačiau nedetalizavo.

N. Kristodulidis teigė nenorįs, kad ant Europos Sąjungos valstybės narės kristų bet koks įtarimo šešėlis, nes bet koks nepageidaujamas viešumas pakenktų pastangoms pritraukti kokybiškas užsienio investicijas.

REKLAMA
REKLAMA

Ekspertai padės septynių policijos tyrėjų komandai išnagrinėti senus ir naujus žiniasklaidos pranešimus, kuriuose teigiama, kad Kipre dirbantys teisininkai ir buhalteriai pervedinėjo Rusijos oligarchų pinigus per neaiškų įmonių ir patikos fondų tinklą, kad išvengtų jų arešto pagal sankcijas, susijusias su Rusijos karu Ukrainoje.

Naujausi kaltinimai buvo pateikti keliuose straipsniuose, kuriuos praėjusį mėnesį paskelbė Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (ICIJ). Juose cituojami nutekinti dokumentai, kuriuose teigiama, kad kai kurios Kipro įmonės padėjo Rusijos oligarchams pervesti pinigus, kad išvengtų sankcijų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

23:44 | V. Putinas meta pajėgas fronte dėl vienos priežasties

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į G7 valstybių lyderius, sako, kad Rusijos Federacijos diktatorius Vladimiras Putinas gali fiktyviai tapti šalies vadovu dar vienai kadencijai, rašo „Ukrainska Pravda“.

Tačiau, pasak V. Zelenskio, šiuo metu dalis Rusijos gyventojų yra nepatenkinti dėl situacijos karo fronte Ukrainoje, todėl V. Putinas meta gausias pajėgas Ukrainos teritorijoje, kad užsitikrintų nepatenkintų Rusijos gyventojų palaikymą, kuomet atskleis naujus rezultatus, pasiektus karinės invazijos metu.

REKLAMA

„Jis [V. Putinas] itin padidino spaudimą fronte. Nepaisant to, mūsų kariai gali atlaikyti smūgius – V. Putinas nepasiekė nė vieno laimėjimo, kuomet buvo vykdomos skirtingos karinės operacijos.

Keliose fronto kryptyse išlaikome svarbias priešakines pozicijas ir ruošiamės tolesniems žingsniams, o tam padeda tolimojo nuotolio ginklai, kurie labai pagelbės ir vėliau“, – kalbėjo jis.

Ukrainos lyderis pridūrė, kad Ukraina turi „realistišką veiksmų strategiją“.

22:25 | Ukrainai – žinia iš JAV: tai gali būti vienas iš paskutiniųjų saugumo pagalbos paketų

JAV paskelbė apie naują pagalbos paketą, skirtą Ukrainai padėti apsiginti nuo agresorės Rusijos.

REKLAMA

„SkyNews“, remdamasi JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno teigimu, rašo, kad karinės pagalbos vertė siekia iki 175 mln. JAV dolerių. 

Vardijama, kad Ukraina sulauks papildomų oro gynybos sistemų, amunicijos, įskaitant ir tą, kuri reikalinga HIMARS sistemoms, taip pat prieštankinių raketų, ginklų šaudmenų, atsarginių dalių, kitos pagalbinės įrangos.

„Jei Kongresas nepatvirtins prezidento [Joe Bideno] prašymo skirti papildomą finansavimą [Ukrainai], tai bus vienas iš paskutiniųjų saugumo pagalbos paketų, kurį galime suteikti Ukrainai“, – kalbėjo A. Blinkenas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, JAV pagalba Ukrainai prisideda ne tik siekio užtikrinti nacionalinį saugumą, bet taip pat leidžia išlaikyti stabilumą pasauliniu mastu.

Kiek anksčiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas teigė, kad be JAV pagalbos Ukraina gali pralaimėti Rusijos pradėtą karą.

Tuo metu V. Zelenskis tikino, kad naujoji JAV parama Ukrainai yra ypač reikalinga fronto linijose.

21:04 | Atmetė V. Zelenskio pasiūlytą vadinamąją taikos formulę

Ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova interviu sakė, kad Maskva esanti atvira deryboms, tačiau pridūrė: „Šiuo metu nei Kyjive, nei Vakaruose nematome politinės valios taikai.“

REKLAMA

Ji taip pat teigė, kad, norint sudaryti bet kokį susitarimą, Ukraina turėtų turėti neutralų statusą, o rusakalbių gyventojų teisės turėtų būti apsaugotos.

„Neleisime, kad prie mūsų sienų egzistuotų agresyvi nacistinė valstybė, iš kurios teritorijos kyla pavojus Rusijai ir jos kaimynėms“, – sakė ji.

Rusija daugelį metų stengiasi provakarietišką Ukrainos vyriausybę, vadovaujamą prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris yra žydas, vaizduoti kaip neonacių šalininkus. Vieni iš Kremliaus pateisinimų pernai vasarį pradėtai invazijai buvo siekis „denacifikuoti“ Ukrainą ir „apsaugoti rusakalbių teises“.

REKLAMA

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.

M. Zacharova taip pat atmetė V. Zelenskio pasiūlytą vadinamąją taikos formulę.

Ukraina yra paskelbusi 10 punktų taikos planą. Jame, be kitų dalykų, reikalaujama visiškai išvesti Rusijos karius iš šalies teritorijos, atkurti Ukrainos valstybės sienas ir įsteigti tarptautinį tribunolą, kuris patrauktų Rusijos politinę ir karinę vadovybę baudžiamojon atsakomybėn už agresiją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pernai vasario 24-ąją Maskvos pradėtas plataus masto puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, suniokota šalies infrastruktūra, milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Rusijos URM atstovė sakė, kad Ukrainos pernai pateiktas pasiūlymas „neturi nieko bendra su taika ir yra ultimatumų rinkinys Rusijai, siekiant pateisinti tolesnius karinius veiksmus“.

M. Zacharova apkaltino Kyjivą, kad jis esą nenori „atsižvelgti į dabartinę realybę ir (...) siekia visiškai kito tikslo – mūsų šalies kapituliacijos su Vakarų pagalba“.

REKLAMA

„Žinoma, atsižvelgdami į šias sąlygas, mes nekalbėsime su niekuo iš Ukrainos vadovybės“, – pridūrė ji.

Tačiau M. Zacharova pridūrė, kad Maskva galėtų atkurti susitarimą dėl grūdų, pagal kurį Ukraina galėjo saugiai eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą, tačiau tik tuo atveju, jei Vakarų sankcijos Rusijos žemės ūkio bendrovėms būtų panaikintos.

„Galimybė atgaivinti Juodosios jūros iniciatyvą išlieka“, – sakė ji rašytiniuose atsakymuose į AFP klausimus.

REKLAMA

Kremlius, ištisus mėnesius, nepateikdamas jokių įrodymų skundęsis dėl susitarimo, kuriam tarpininkavo Turkija ir Jungtinės Tautos, įgyvendinimo, liepą paskelbė iš jo pasitraukiantis.

Netrukus po to Kyjivas paskelbė apie naują maršrutą grūdams gabenti, siekiant užkirsti kelią maisto trūkumui pažeidžiamose šalyse.

Rusija savo ruožtu pagrasino pulti krovininius laivus, artėjančius prie Ukrainos uostų. Maskvos kariniai laivai nesitaiko į naujuoju maršrutu plaukiojančius laivus, tačiau po pasitraukimo iš sandorio Maskva suintensyvino oro atakas prieš Ukrainos Juodosios jūros uostų infrastruktūrą.

REKLAMA
REKLAMA

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą, Vakarai atsakė precedento neturinčiomis sankcijomis, kurios iš esmės izoliavo Maskvą.

M. Zacharova sakė, kad tos sankcijos Vakarams esą „grįžo bumerangu“ ir „patvirtino Rusijos valstybės tarptautinį autoritetą“.

Susidūrusi su sankcijomis, Maskva didžiąją dalį jai gyvybiškai svarbaus naftos ir dujų eksporto nukreipė į Kiniją ir Indiją ir įvedė valiutos kontrolę, kad palaikytų savo nestabilų rublį.

Pernai Rusijos ekonomika susitraukė, tačiau antrąjį šių metų ketvirtį vėl pradėjo augti, nepaisant didėjančios infliacijos.

„Kolektyvinių Vakarų neteisėti apribojimai nesumažino Rusijos geopolitinės įtakos“, – tvirtino M. Zacharova.

Šiemet, minint pirmąsias plataus masto karo metines, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurioje Rusija raginama visiškai išvesti savo pajėgas iš Ukrainos.

Šiai rezoliucijai pritarė 141 valstybė narė, 32 šalys, įskaitant Kiniją ir Indiją, susilaikė, o septynios šalys, įskaitant Šiaurės Korėją, balsavo „prieš“.

M. Zacharova tvirtino, kad didžioji dauguma pasaulio gyventojų gyvena šalyse, kurios nėra priėmusios jokių sankcijų Rusijai.

Ji sakė, kad Maskvos ryšiai su daugeliu Azijos, Afrikos, Vidurinių Rytų ir Lotynų Amerikos šalių plėtojami stabiliai, nepaisant, jos tvirtinimu, desperatiškų Vakarų pastangų nuteikti jas prieš Rusiją.

REKLAMA

Rusų URM atstovė teigė, kad „aktyviai kuriamos ir diegiamos naujos tarpbankinių ryšių, tarptautinių atsiskaitymų ir su Vakarais nesusijusių prekybos kelių sistemos“.

Ji sakė, kad Azijoje Kinija yra „bendramintė partnerė“, su kuria Rusija palaiko „visapusiška partneryste ir strateginiu bendradarbiavimu“ pagrįstus ryšius.

M. Zacharova tvirtino, kad Rusija taip pat stiprina santykius su Šiaurės Korėja, ir apkaltino JAV, kad jos „didindamos karinį aktyvumą siekia didinti įtampą Korėjos pusiasalyje“.

„Toks JAV kursas yra pavojingas ir gali turėti rimtų pasekmių“, – sakė ji.

Lapkritį Seule viešėjęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas perspėjo, kad Šiaurės Korėjos ir Rusijos kariniai ryšiai „stiprėja ir yra pavojingi“, ir paragino Kiniją sulaikyti Pchenjaną.

M. Zacharova sakė, kad Rusija palaikys bet kurią šalį, kurios užsienio politika nesuderinta su Vakarais, siūlydama „sąžiningą ir geranorišką bendradarbiavimą, kuris nebūtų grindžiamas diktatu“.

20:27 | V. Zelenskis: Rusija tikisi, kad Vakarų vienybė dėl Ukrainos kitąmet žlugs

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovams sakė, kad Rusija padidino spaudimą fronto linijose ir pabrėžė, kad Maskva tikisi, jog Vakarų parama Kyjivui kitąmet žlugs.

REKLAMA

„Rusija tikisi tik vieno – kad kitais metais laisvojo pasaulio konsolidacija žlugs“, – sakė V. Zelenskis virtualiame susitikime, kuriame perspėjo, kad prezidentas Vladimiras Putinas gerokai padidino spaudimą fronte.

20:15 | Bidenas įspėjo, kad Putinas neketina sustoti

JAV prezidentas Joe Bidenas įspėjo, kad karinė parama Ukrainai turėtų būti ir toliau tiekiama, mat kitu atveju Rusijos Federacijos diktatoriui Vladimirui Putinui būtų įteikta „geriausia dovana, kurią jis galėtų įsivaizduoti“.

„SkyNews“ rašo, kad J. Bidenas savo ruožtu paragino Kongresą priimti jo pasiūlymą dėl papildomo finansavimo Ukrainai prieš prasidedant atostogų laikotarpiui.

Pasak prezidento, dabar dalis Kongreso atstovų „nori suteikti V. Putinui didžiausią dovaną, kokios jis gali tikėtis, ir atsisakyti mūsų lyderystės pasaulyje“.

„Kas yra pasiruošęs atsisakyti reikalauti V. Putino atsakomybės? Kas yra pasirengęs tai padaryti?“ – klausė J. Bidenas.

JAV prezidentas taip pat teigė, kad JAV yra įsipareigojusi palaikyti Ukrainą, ir įspėjo, jog jeigu V. Putinui pavyktų okupuoti Ukrainą, jis šioje valstybėje nesustotų.

„Mes negalime leisti laimėti V. Putinui, tai yra didelė intereso sritis ne tik nacionaliniu mastu, bet ir tarp sąjungininku“, – kalbėjo jis.

REKLAMA

Savo ruožtu J. Bidenas paragino įstatymų leidėjus palaikyti Ukrainą, mat šiuo metu visų valstybių akys yra nukreiptos į JAV. 

J. Bidenas taip pat sakė, kad yra pasirengęs nusileisti derybose su respublikonais dėl jų reikalavimų, susijusių su Meksikos sienų reformomis, mainais į didesnę pagalbą Ukrainai.

„Tai pernelyg rimta, – sakė JAV prezidentas. – Esu pasiruošęs daryti didelius kompromisus dėl sienos. Turime sutvarkyti neveikiančią pasienio sistemą. Ji yra sugedusi. Ir iki šiol nesulaukiau jokio atsako“.

19:38 | V. Putinas atvyko vizito į Saudo Arabiją

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį atvyko į Saudo Arabijos sostinę Rijadą, kur susitiks su sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu, pranešė Rusijos valstybinė televizija.

V. Putinas anksčiau lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose – tai buvo reta  kelionė už buvusios Sovietų Sąjungos ribų, Rusijai siekiant sustiprinti savo įtaką Artimuosiuose Rytuose.

19:14 | Netoli Maskvos rastas negyvas buvęs Ukrainos deputatas

Netoli Maskvos trečiadienį rastas negyvas kolaborantu tapęs buvęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi vietos gelbėjimo tarnybomis.

Šaltinis Ukrainos gynybos sektoriuje naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ukrainos saugumo tarnyba SBU organizavo buvusio Ukrainos įstatymų leidėjo Iljos Kyvos nužudymą.

REKLAMA

Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai Ukrainoje iš I. Kyvos buvo atimtas parlamentaro mandatas. 2022 metų sausio pabaigoje jis pabėgo į Rusiją.

18:48 | Rusija nori aneksuoti Azovo jūrą

Rusija planuoja aneksuoti Azovo jūrą, skelbia UNIAN, remdamasi „Newsweek“ publikacija.

Kaip teigė Rusijos Dūmos deputatas, planuojama, kad iki 2023 m. pabaigos patvirtinti įstatymo projektą, pagal kurį Azovo jūra būtų pripažinta Rusijos vidaus vandenų telkiniu.

Primenama, kad dar 2003-2004 m. Rusija ir Ukraina pasirašė ir ratifikavo susitarimą, pagal kurį Azovo jūra istoriškai yra laikoma vidinė Rusijos ir Ukrainos akvatorija, o laivai, plaukiojantys Azovo jūroje su Ukrainos arba Rusijos vėliavomis, gali nevaržomai judėti.

Tačiau, prasidėjus invazijai, ši sutartis buvo nutraukta. Ukrainos atstovai teigė, kad rusų laisvų judėjimas Azovo jūroje pagal minėtą sutartį kelią grėsmę Kyjivo nacionaliniam saugumui.

Kiek vėliau Rusijos Federacijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirašė „atsakomąjį“ įstatymą, kuris pasmerkė iki tol galiojusią sutartį.

18:09 | Ukrainoje nugriaudėjo galingas sprogimas: į oro išlėkė rusų statytinio automobilis, deputatas žuvo

Ukrainoje nugriaudėjo galingas sprogimas: į oro išlėkė rusų statytinio automobilis, deputatas žuvo

REKLAMA

Rytų Ukrainoje per automobilyje padėtos bombos sprogimą trečiadienį žuvo Rusijos remiamas politikas, dirbęs įgaliotuoju įstatymų leidėju Ukrainos rytinėje Luhansko srityje, pranešė tyrėjai.

„2023 metų gruodžio 6-osios popietę Luhansko Liaudies Respublikos Liaudies tarybos (...) deputatas Olegas Popovas žuvo Luhanske sprogus nenustatytam įrenginiui automobilyje“, – nurodė Rusijos tyrėjai.

Apie tai pranešė ir Rusijos propagandinė žiniasklaida „RIA Novosti“ ir keli anoniminiai prorusiški „Telegram“ kanalai.

17:26 | JAV kaltina keturis su Rusija susijusius karius karo nusikaltimais Ukrainoje

Jungtinės Valstijos trečiadienį apkaltino keturis prorusiškus karius karo nusikaltimais dėl Amerikos piliečio pagrobimo ir kankinimo Ukrainoje.

Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas sakė, kad kaltinimai keturiems su Rusija susijusiems kariams yra pirmieji, pateikti pagal JAV karo nusikaltimų įstatymą.

16:44 | JK paskelbė naujų sankcijų, nukreiptų prieš V. Putino karo mašiną Ukrainoje

Jungtinė Karalystė trečiadienį paskelbė naują sankcijų paketą, nukreiptą prieš Rusijos karo mašiną Ukrainoje.

Pranešimas pasirodė užsienio reikalų sekretoriui Davidui Cameronui vykstant į Vašingtoną pirmo pradėjus eiti šias pareigas vizito.

Naujomis sankcijomis JK firmoms draudžiama turėti reikalų su kompanijomis ir asmenimis tokiose šalyse kaip Baltarusija, Kinija, Serbija, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Uzbekistanas.

REKLAMA

46 naujos sankcijos skirtos pirmiausia fiziniams ir juridiniams asmenims, aprūpinantiems ir finansuojantiems Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo mašiną, sakoma JK užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Tarp jų yra trys veikėjai, remiantys karinės samdinių bendrovės „Wagner“ tinklą, ir keturios vadinamojo šešėlinio laivyno laivų, kuriais Rusija naudojasi švelnindama su nafta susijusių sankcijų poveikį, operatorės.

Su Rusijos kariuomene susijusios ginkluotos grupės, tokios kaip „Wagner“, aktyviai veikia Ukrainoje ir yra kaltinamos daugybe tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų.

„Šiandienos priemonės pakenks Putino galimybėms aprūpinti savo kariuomenę per trečiųjų šalių tiekimo grandines“, – nurodė britų ministerija.

Vašingtone D. Cameronas pabrėš tvirtą Londono paramą Ukrainai ir JK bei JAV santykių svarbą.

Vizito metu taip pat bus diskutuojama apie Izraelio ir „Hamas“ karą.

„JK ir JAV tvirtai sieja bendra misija ginti vertybes, užtikrinančias saugumą ir klestėjimą mums visiems, – prieš vizitą sakė D. Cameronas. – Štai kodėl ir toliau tvirtai remiame Ukrainą.“ 

„Taip pat esame vieningi [dėl] Vidurinių Rytų, drauge siekiame užtikrinti ilgalaikį saugumą ir stabilumą regione, atsakyti į Kinijos keliamus iššūkius“, – pridūrė jis.

REKLAMA

D. Cameronas susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir Kongreso veikėjais, tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų.

Jie aptars humanitarinės pagalbos gabenimą karo Gazos Ruože paveiktiems žmonėms, kalbės apie tai, kaip abi šalys galėtų siekti Izraelio ir palestiniečių konflikto dviejų valstybių sprendinio, nurodė D. Camerono biuras.

D. Cameronas, kuris 2010–2016 metais buvo JK konservatorių ministras pirmininkas, britų diplomatijos vadovu tapo lapkričio 13 dieną, dabartiniam ministrui pirmininkui Rishi Sunakui pertvarkius savo ministrų kabinetą.

14:55 | Putino sąjungininkas kelia naujo karo grėsmę JAV pašonėje, atvyks konsultacijų į Kremlių

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro, po sekmadienį šalyje įvykusio referendumo, iškart paskelbė vyksiantis į Maskvą, kur susitiks su Vladimiru Putinu. Referendume net 95 proc. rinkėjų pritarė teritorinėms pretenzijoms į didžiulę kaimyninės Gajanos dalį.

14:27 | Zelenskio kabinetas įspėja apie pasibaigusius pinigus

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kabinetas įspėja, kad Ukrainai baigiasi lėšos kariauti.

„Esame žlugę pagal turimas lėšas. Po gruodžio jų nebeliks“, – „Politico“ sakė neįvardytas V. Zelenskio patarėjas.

„Jei Ukraina nesulauks pagalbos iš JAV – karinės pagalbos, kuri jai jau buvo pažadėta – Putinas greičiausiai ne tik sustiprins tai, ką jau paėmė, bet ir užgrobs naujas teritorijas, kurios pranoks tai, ką jis turėjo karo pradžioje“, – aiškino V. Zelenskio patarėjas.

Jis neatmetė, kad Kyjivui, kurį Rusijos kariuomenė bandė užimti pirmosiomis plataus masto invazijos dienomis 2022 metų vasarį, vėl gali iškilti grėsmė.

Kiek anksčiau Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas perspėjo, kad dėl JAV paramos stokos Ukraina gali pralaimėti karą su Rusija. 

„Jei pagalba, kuri svarstoma Kongrese, bus tiesiog atidėta <...>, tada bus didelė rizika, kad liksime tose pačiose pozicijose kaip dabar, kad pulti taps neįmanoma ir kils didelė rizika pralaimėti šį karą“, – sakė A. Jermakas.

13:40 | Rusai bando nuslėpti pavojų: šalyje dramatiškai išaugo lėktuvų avarinių situacijų

Įslaptintuose Rusijos aviacijos bendrovių dokumentuose rusai pripažįsta, kad padaugėjo avarinių incidentų vidiniuose skrydžiuose. Taip pat stebimasi, kad skrydžių į užsienį metu nebuvo nė vieno lėktuvo katastrofos. Šie duomenys nutekinti „Informacinio pasipriešinimo“ grupės tyrėjams susipažinus su vienos Rusijos aviakompanijų dokumentais. 

13:02 | Rusijos valstybinė žiniasklaida: V. Putinas atskrido į Abu Dabį

Rusų prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį atskrido į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) reto užsienio vizito, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. 

V. Putino vizitas Viduriniuose Rytuose surengtas Maskvai siekiant vėl įsitvirtinti pasaulinėje scenoje.

„Putino lėktuvas nutūpė Abu Dabyje“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Rusijos valstybinė televizija parodė, kaip V. Putiną ant tūpimo tako pasitinka pareigūnai.

12:18 | Yellen: JAV bus kalta už Ukrainos pralaimėjimą

JAV iždo sekretorė Janet Yellen žurnalistams kelionėje į Meksiką antradienį sakė, kad finansavimas, ypač skirtas paramai Ukrainos valdžios sektoriui, yra „visiškai būtinas“ ir būtina sąlyga, kad Ukrainai būtų tęsiama Tarptautinio valiutos fondo teikiama parama.

„Kalbėjausi su Kongreso nariais, kalbėjosi ir mano kolegos. Manau, kad jie tai supranta, kad situacija yra baisi ir mes galime būti atsakingi už Ukrainos pralaimėjimą, jei nesugebėsime Ukrainai skirti reikiamo finansavimo, į kurį įtraukiu ir tiesioginę paramą iš biudžeto, nes tai yra labai svarbu“, – sakė J. Yellen, rašo „Reuters“.

Anksčiau antradienį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio štabo viršininkas pareiškė, kad JAV pagalbos atidėjimas sukėlė „didelę riziką“, kad Ukraina pralaimės beveik dvejus metus trukusį karą prieš Rusijos invaziją.

11:53 | Nyderlandų ministrė užtikrino paramą Kyjivui nepaisant kraštutinių dešiniųjų pergalės

Nyderlandų užsienio reikalų ministrė Hanke Bruins Slot antradienį per iš anksto neskelbtą kelionę į Kyjivą siekė patikinti Ukrainą, kad jos šalis ir toliau ją rems.

Jos vizitas įvyko po stulbinančios Geerto Wilderso, kurio kraštutinių dešiniųjų partija nori sustabdyti ginklų tiekimą Ukrainai, pergalės Nyderlandų rinkimuose.

„Būkite tikri dėl mūsų paramos. Jūsų kova yra mūsų kova. Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“, – sakė užsienio reikalų ministrė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba.

11:15 | Ukrainos išorinis finansavimas per 11 šių metų mėnesių siekė 37,4 mlrd. JAV dolerių

Ukraina per 11 šių metų mėnesių sulaukė tarptautinės finansinės paramos už 37,4 mlrd. JAV dolerių, pranešė šalies vyriausybės vadovas.

„Per 11 mėnesių Ukraina gavo 37,4 mlrd. dolerių išorinio finansavimo, iš jų lapkritį – apie 2 mlrd. dolerių. Tai visų pirma Europos Sąjungos makrofinansinė pagalba, Tarptautinio valiutos fondo lėšos, paskolos iš Kanados, Pasaulio banko ir kitur“, – nurodė Denysas Šmyhalis.

10:43 | Ukrainos oro pajėgos: sunaikintas 41 rusų dronas

Ukrainos oro pajėgos skelbia per praėjusią naktį sunaikinusios 41 rusų droną „Shahed“.

Trečiadienio pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad iš viso rusai paleido 48 dronus „Shahed-136/131“ – iš okupuoto Krymo ir iš Rusijos Kursko srities.

Ukrainiečių žiniasklaida skelbia, kad rusų dronų buvo pastebėta šiaurinėse Černihivo, Sumų, Charkivo, rytinėse Luhansko ir Donecko, pietrytinėje Zaporižios, pietinėje Chersono ir vakarinėje Lvivo srityse.

10:07 | Ypač griežta mobilizacija Ukrainoje: vyrus gaudo net sporto klubuose

Ukrainos miesto Užhorodo karinės registracijos ir įdarbinimo biuro darbuotojai apsilankė vienoje iš vietinių sporto salių. Vizito metu jie patikrino vyrų, tinkamų karinei tarnybai, dokumentus, įteikė jiems šaukimus.

09:10 | Per Zelenskio praleistą susitikimą dėl Ukrainos – JAV senatorių kivirčai

Keli JAV respublikonų senatoriai, kilus ginčui dėl pasienio krizės, antradienį išėjo iš įslaptinto pasitarimo dėl Ukrainos, kurio darbotvarkėje netikėtai neliko Volodymyro Zelenskio pasirodymo.

Vaizdo ryšiu turėjęs dalyvauti ukrainiečių prezidentas netikėtai atšaukė dalyvavimą. V. Zelenskis turėjo informuoti senatorius apie naujausius įvykius konflikte su Rusija ir paraginti juos paremti trečiadienį numatomą procedūrinį balsavimą dėl skubios pagalbos paketo, į kurį įtraukta daugiau kaip 60 mlrd. dolerių (55,5 mlrd. eurų) Kyjivui.

Pinigų skyrimą jau kelias savaites stabdo nesutarimai Kongrese, o Baltieji rūmai yra įspėję, kad esamos lėšos baigsis iki metų pabaigos ir kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali laimėti karą, jei JAV įstatymų leidėjai nesiims veiksmų.

08:30 | Rusų nuostoliai

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skaičiuoja per praėjusią parą nukovusios 1 270 rusų karių. 

Tarp kitų rusų nuostolių: 13 tankų, 40 šarvuočių, 37 artilerijos sistemos, šešios daugkartinio paleidimo raketų sistemos, vienas lėktuvas, 51 bepilotis orlaivis, 49 automobiliai ir penki specialiosios įrangos vienetai.   

07:47 | „Važnyje Istoriji“: rusai skuba užimti Avdijivką 

Leidinio „Važnyje Istoriji“ žurnalistai teigia, kad daugiau nei 100 rusų karių šeimos narių kreipėsi į Vladimirą Putiną, nerimaudami, kad kariams keliamas tikslas užimti Rytų Ukrainos miestą Avdijivką, iki gruodžio 14 d. vyks V. Putino spaudos konferencija.

Žurnalistų teigimu, Rusijos vadai į mūšį meta sužeistus karius, įsakydami jiems atsigauti tranšėjose. Kaip pažymi laiško autoriai, mobilizuotieji jau daugiau kaip 10 mėnesių gyvena tranšėjose fronto linijoje už 700 metrų nuo Avdijivkos ir yra nuolat apšaudomi.

Lapkritį prasidėjus aktyviajai puolimo fazei, Rusijos karinė vadovybė išleido įsakymą sunkius sužeidimus patyrusius kariškius siųsti į šturmo dalinius, teigia kovotojų artimieji.

„Jie skuba, kol [ukrainiečiai] ginčijasi. Jie skuba iki Tiesioginės linijos (Vladimiro Putino spaudos konferencija – red.) ir Naujųjų metų. Mums reikia kokio nors rezultato. Visi aplinkui sako, kad užimsime Avdijivką ir tęsime derybas“, – „Važnyje Istoriji“ pasakojo vieno iš mobilizuotųjų žmona.  

07:08 | Praleidęs susitikimą su JAV senatoriais, V. Zelenskis trečiadienį dalyvaus G-7 diskusijose

Ukrainos prezidentas Vlodymyras Zelenskis, kuris dėl nepaaiškinamų priežasčių praleido virtualų susitikimą su JAV senatoriais, trečiadienį dalyvaus vaizdo konferencijoje su Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais, pranešė pirmininkaujanti Japonija.

Praėjus beveik dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, daugėja ženklų, kad Vakarų parama Ukrainai silpsta, kaip tik tuo metu, kai ji vykdo ilgai lauktą kontrpuolimą, pradėtą birželio mėnesį.

Ir dar yra tikinčių, kad tai kariauja Ukraina su Rusija?- kariauja JAV su Rusija kvailių xoxolų rankomis.
gana kariaut , reik sest ir tartis del taikos, gana ukram kist babkes
kad kalta bus JAV. O kas šį konfliktą sukurstė?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų