Zelenskis: Ukraina eksportuos ginklus, kad padidintų dronų gamybą
Ukraina eksportuos kitoms šalims tam tikrus ginklų tipus, taip padengdama biudžeto deficitą. Taip šalis siekia padidinti dronų gamybą.
Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi vakariniu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimusi.
„Šiandien sukviečiau štabą. Svarbiausia – mūsų ginklų gamyba. Yra aiškūs kiekiai: ko reikia mūsų kariuomenei iki metų pabaigos, taip pat, ko reikia kitiems metams ir ką turime turėti sandėliuose gynybai“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, kalbama apie pakankamą Ukrainos ginklų gamybos finansavimą, taip pat gamybą kartu su sąjungininkais ir tiekimą į Ukrainą to, ką gamina patys sąjungininkai.
„Ginklų gamybos finansavimo trūkumą mes padengsime nuo šių metų, be kita ko, kontroliuojamu kai kurių mūsų ginklų eksportu. Dėl tokio kontroliuojamo eksporto mes didinsime dronų gamybą frontui“, – pažymėjo prezidentas.
Jis pabrėžė, kad tam tikrų rūšių šiuolaikinius ginklus Ukraina gali gaminti žymiai didesniais kiekiais, nei gali pati finansuoti, o tam tikrų rūšių ginklų jau gamina žymiai didesniais kiekiais, nei realiai reikia.
„Pavyzdys – povandeniniai dronai, kuriais pasitiki pasaulis ir kurių turime perteklių, taip pat prieštankiniai ginklai ir kai kurios kitos ginklų rūšys“, – paaiškino V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad pirmasis prioritetas – frontas, brigadų aprūpinimas. Antrasis prioritetas – Ukrainos ginklų arsenalai. Ir tik trečiasis prioritetas – kontroliuojamas eksportas.
„Per dvi savaites bus pristatyta koncepcija – trys naujos eksporto platformos. Pirmoji platforma skirta eksportui ir bendradarbiavimui su JAV, antroji platforma – mūsų Europos partneriams, trečioji kryptis – kitiems partneriams pasaulyje, kurie taip pat domisi Ukrainos ginklais ir iš kurių Ukraina gavo vienokią ar kitokią paramą“, – sakė jis.
Pasak Ukrainos vadovo, būtina, kad tai būtų abipusė pagalba.
„Ukraina neužsiims „ginklų labdara“ ir nepadės tiems, kuriems Ukraina yra nesvarbi. Esame pasirengę dirbti su tais, kurie realiai rėmė mus, mūsų nepriklausomybę“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad turi būti patikima eksporto kontrolė, kad rusai ir jų bendrininkai nepatektų prie ukrainietiškų technologijų, prie jų ginklų.
„Apie tai daug kalbėjo mūsų ukrainietiškos kompanijos, ginklų gamintojai. Pasaulyje yra didelis susidomėjimas bendrais projektais su Ukraina ginklų gamybos srityje. Yra aiški mūsų ginklų paklausa. Atitinkamai, būtent dėl kontroliuojamo eksporto galėsime sukaupti pinigų didesnei mūsų kariuomenei reikalingų ginklų gamybai“, – pridūrė prezidentas.
Ginklų gamyba Ukrainoje
Primename, kad liepos mėnesį Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis pareiškė, kad Ukrainos ginklų gamyba nuo visapusiško karo pradžios išaugo 35 kartus. Jis paskelbė, kad šalis planuoja padidinti šį rodiklį.
V. Zelenskio teigimu, Ukraina per visapusiško karo laikotarpį pasiekė naują ginklų gamybos rodiklį. Šiuo metu beveik 60 proc. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudojamų ginklų sudaro Ukrainoje pagaminami ginklai.
Premjeras: Estija prašys surengti skubias NATO konsultacijas dėl Rusijos orlaivių įsibrovimo
Estija prašys surengti skubias NATO konsultacijas dėl, anot Talino, šalies oro erdvės pažeidimo, kurį įvykdė trys Rusijos naikintuvai MiG-31, penktadienį pareiškė Baltijos šalies ministras pirmininkas.
„Toks pažeidimas yra visiškai nepriimtinas. Estijos vyriausybė nusprendė prašyti konsultacijų pagal NATO 4-ąjį straipsnį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Kristenas Michalas.
Pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, Aljanso narė gali sušaukti skubias derybas, kai mano, kad jos „teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“ gresia pavojus.
NATO anksčiau penktadienį pranešė, jog pakėlė savo orlaivius, kad perimtų Estijos oro erdvę pažeidusius Rusijos naikintuvus, ir apkaltino Maskvą „beatodairišku elgesiu“.
„Šiandien Rusijos naikintuvai pažeidė Estijos oro erdvę. NATO nedelsdama reagavo ir perėmė Rusijos orlaivius“, – socialiniame tinkle „X“ parašė aljanso atstovė Allison Hart (Elison Hart).
„Tai ir dar vienas beatodairiško Rusijos elgesio ir NATO gebėjimo reaguoti pavyzdys“, – pridūrė ji.
Talinas kiek anksčiau pranešė, kad trys Rusijos naikintuvai MiG-31 penktadienį pažeidė NATO narės Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos ir ten išbuvo 12 minučių.
Vienas NATO pareigūnas sakė, kad Rusijos naikintuvus pasitiko Italijos orlaiviai F-35, dislokuoti kaip aljanso misijos Baltijos regione dalis.
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė ir buvusi Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) pasmerkė trečiąjį per mažiau nei dvi savaites ES oro erdvės pažeidimą, kurį pavadino „itin pavojinga Maskvos provokacija“.
Po incidentų Lenkijos ir Rumunijos oro erdvėje šis naujausias pažeidimas „dar labiau didina įtampą regione“, sakė ji ir pažadėjo, kad Europos Sąjunga „toliau rems savo valstybes nares stiprinant jų gynybą“.
„Putinas bando Vakarų ryžtą, – pabrėžė K. Kallas. – Mes neturime rodyti silpnumo.“
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cachna) pažymėjo, kad „Rusija šiais metais jau keturis kartus pažeidė Estijos oro erdvę, o tai savaime yra nepriimtina. Tačiau šiandieninis įsiveržimas (...) yra beprecedentis įžūlumas.“
„Vis intensyvesnis Rusijos ribų bandymas ir didėjantis agresyvumas turi būti atremtas sparčiai didinant politinį ir ekonominį spaudimą“, – pabrėžė ministras.
Estijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, kad pareikštų protestą ir įteiktų notą dėl anksčiau penktadienį įvykdyto oro erdvės pažeidimo.
Apie pažeidimą pranešė ir Estijos gynybos pajėgos.
Ukrainoje pristatytas naujas povandeninis dronas „Toloka“: kokios jo galimybės?
Lvive pristatytas naujas povandeninis ukrainietiškas dronas „Toloka 1000“ (TLK 1000), rašo „Clash Report“.
Pranešama, kad jis gali įveikti 2000 km atstumą ir gabenti iki 5 tonų krovinio.
Tuo tarpu internete pranešama, kad šis kūrinys buvo pristatytas didžiausiame pasaulyje gynybos technologijų investicijų viršūnių susitikime „Defense Tech Valley 2025“.
Pažymima, kad dronas TLK 1000 turi tris modifikacijas. Ypač skiriasi paties drono dydis – nuo 4 iki 12 m.
Taip pat pranešama, kad parodoje be „Toloka“ buvo pristatyti ir kiti dronai, antžeminės stotys, karinis transportas ir novatoriški dronai.
Apie povandeninio drono „Toloka“ naudojimą „Defense Express“ analitikai pranešė dar 2023 m. gegužės mėn. Tuomet buvo pranešta apie modifikaciją TLK-150 – mažiausią šios serijos droną. Pažymima, kad jo matmenys yra mažesni nei Ukrainoje esančių dronų kamikadzių. Tačiau dėl gebėjimo dirbti po vandeniu šis dronas yra mažiau matomas priešo radarams.
Kuo skiriasi nuo kitų variantų?
- TLK-150 – korpuso dydis 2,5 m, veikimo nuotolis – iki 100 km, jėgainė – elektros variklis, kovinės dalies (KD) arba kitos naudingos apkrovos masė – 20–50 kg;
- TLK 400 – korpuso dydis 4–6 m, deklaruotas veikimo nuotolis – iki 1200 km, kovinės dalies arba kitos naudingos apkrovos masė – iki 500 kg;
- TLK 1000 – korpuso dydis nuo 4 iki 12 m, deklaruotas skrydžio nuotolis – iki 2000 km, deklaruotas kovinės dalies arba kitos naudingos apkrovos svoris – iki 5000 kg.
Jau 2025 m. vasario mėn. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsienio valstybių vadovams ir tarptautinėms organizacijoms parodė vieną iš „Toloka“ dronų. Kokios būtent modifikacijos dronas buvo – nežinoma.
Rusijos bepilotis orlaivis Ukrainos Zaporižios srityje pražudė civilį
Ukrainos Zaporižios srities Stepnohirsko bendruomenėje per Rusijos FPV bepiločio orlaivio ataką žuvo civilis, tinkle „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Per ataką iš pradžių buvo sužeistas 74 m. vyras, kurio būklę medikai apibūdino kaip sunkią. I. Fedorovas vėliau patvirtino, kad šis vyras mirė.
„Deja, per FPV bepiločio orlaivio ataką Prymorskėje sužeistas vyras mirė“, – parašė I. Fedorovas.
I. Fedorovas taip pat pažymėjo, kad nuo rugsėjo pradžios per Rusijos FPV bepiločių orlaivių atakas Zaporižios srityje žuvo keturi žmonės, o dar šeši buvo sužeisti.
JK dėl ryšių su Rusija paskelbė sankcijas Sakartvelo verslininkams ir tanklaiviams
Jungtinė Karalystė (JK) penktadienį paskelbė sankcijas dviem Sakartvelo verslininkams dėl jų paramos Rusijos karui Ukrainoje ir dviem tanklaiviams, gabenusiems rusišką naftą.
„JK paskelbė naujas sankcijas, nukreiptas prieš su Sakartvelu susijusius (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino neteisėto karo Ukrainoje rėmėjus“, – pranešė Užsienio reikalų ministerija, papildydama sankcijų, kurias ji paskelbė karo šalininkams nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metų vasarį, sąrašą.
„Rusijos kariniam stabilumui silpnėjant, Kremlius vis dažniau ieško įgaliotinių trečiosiose šalyse, kad šie paremtų jos karo ir propagandos operacijas, taip pat ir Sakartvele“, – teigiama ministerijos pranešime.
Du tanklaiviai tapo taikiniu, nes gabeno rusišką naftą, kuriai taikomos Vakarų sankcijos, į vieną Sakartvelo uostą.
Sankcijos taip pat pritaikytos kartvelų politikui ir žiniasklaidos magnatui Levanui Vasadzei, kurį Londonas kaltina prorusiškos dezinformacijos skleidimu, ir verslininkui bei buvusiam Sakartvelo generaliniam prokurorui Otarui Parčaladzei, kuris, pasak JK, turi „plačius ryšius su Rusija“.
JAV ambasadorius NATO: Rusijos grėsmė yra pervertinama
Jungtinių Valstijų ambasadorius NATO Matthew Whitakeris penktadienį „Fox News“ televizijai pareiškė, kad Rusijos grėsmė dažnai yra pervertinama, kadangi ji nepasiekė didelių laimėjimų Ukrainoje, rašo „RBC-Ukraine“.
„Žinote, manau, kad Rusijos grėsmė yra šiek tiek pervertinama. Jie nepasiekė didelių laimėjimų. Ir, kaip jūs pažymėjote, Ukraina faktiškai susigrąžino savo teritoriją. Ir, žinote, man tai rodo Rusijos silpnumą. Ir, kadangi jų ekonomika toliau smunka, manau, kad šio karo tęsimas jiems bus sudėtingas“, – sakė jis.
M. Whitakeris taip pat pabrėžė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas Rusijai ir Ukrainai neprimetinės taikos sąlygų ir veiks tik kaip tarpininkas.
„Trumpas toliau ieškos įtakos svertų ir sąlygų, kuriomis jis galės suvienyti abi puses ir tapti tarpininku sprendžiant problemą. Kartoju, jis neketina nustatyti sąlygų. Abi pusės turės sutikti su taikos susitarimu“, – sakė JAV ambasadorius NATO.
ES skelbia sankcijas Rusijai: bankai, šešėlinis laivynas ir kriptovaliutos
Europos Komisija (EK) penktadienį pristatė naująjį sankcijų paketą prieš Rusiją. ES siekia tokiu būdu spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje.
„Jei europiečiai bus per silpni, Rusija gali visiškai praryti Europą“ – JAV ekonomistas
ZDF televizijos kanalo pokalbių laidoje „Maybrit Illner“ vokiečių kilmės amerikiečių ekonomistas, Mičigano universiteto profesorius Rüdigeris Bachmannas pareiškė, kad dalis JAV elito yra pasirengusi susitaikyti su tuo, kad Rusija gali „pasiimti Europą“.
„Amerikiečiai turi kitokią pasaulio viziją. Todėl aš netikiu, kad amerikiečiai nori, kad mes priešintumėmės Kinijai ir Rusijai. Priešingai, amerikiečiai mano, kad jei europiečiai bus per silpni, Rusija gali visiškai praryti Europą“, – pažymėjo jis. Šis teiginys atitinka Donaldo Trumpo pareiškimą 2024 m. vasario mėn., kai jis pagrasino, kad JAV negins tų NATO sąjungininkų, kurie nevykdo finansinių įsipareigojimų, ir net „skatins Rusiją daryti viską, ką ji nori“. R. Bachmano nuomone, Vašingtonas vis labiau koncentruojasi į savo regioną, ypač į konfliktą su Venesuela.
Tokią poziciją griežtai kritikavo SPD frakcijos Bundestago narys Ralfas Stegneris. Jis pareiškė, kad kaltinti JAV pasirengimu palikti Europą yra arogantiška.
„Trumpas gali padaryti daug kvailysčių, bet aš pasiryžęs ginčytis, kad jis potencialiai gali pasiekti didesnių pokyčių santykiuose su Putinu, nei mes pasiekėme per trejus metus, remdamiesi teorija, kad mes galime priversti Putiną sėstis prie derybų stalo karinėmis priemonėmis“, – pridūrė jis.
Estija laikys Narvos tiltą uždarytą transportui, kol nesibaigs Rusijos karas Ukrainoje
Estija ir toliau laikys Narvos tilto sienos perėją uždarytą transportui, bet tai nesusiję su remonto darbais kitoje sienos pusėje Rusijoje, o priklausys nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos, pranešė Estijos policijos ir pasieniečių valdyba (PPA).
Transporto priemonių eismas per tiltą, jungiantį Narvą ir Ivangorodą, buvo sustabdytas 2024 m. vasarį dėl rekonstrukcijos, kurią Rusija planuoja baigti 2026 metais. Rusijos muitinės vadovas Valerijus Pikalovas sakė, kad darbai galėtų būti baigti jau šiemet.
Kol nesibaigs Rusijos plataus masto agresija prieš Ukrainą, Estijos valdžia nemato jokios priežasties palengvinti kelionių į Rusiją ar vėl atidaryti Narvos tiltą transporto priemonėms, sakė PPA sienos apsaugos viršininkas Veiko Kommusaaras.
Nuo 2024 m. vasario 1 d. Estijos rytinę sieną Narvoje galima kirsti tik pėsčiomis.
Estija stiprina rytinę sieną su Rusija, per ateinančius dvejus metus palei ją bus iškasta beveik 40 kilometrų prieštankinių griovių.
Kitą savaitę Niujorke susitiks Rusijos ir JAV diplomatijos vadovai, sako rusų žiniasklaida
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kitą savaitę Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, penktadienį pranešė rusų valstybinė žiniasklaida, remdamasi Maskvos pasiuntiniu prie JT.
„Jie aptars visą spektrą klausimų – tiek dvišalių, tiek daugiašalių. Konkrečios darbotvarkės kol kas nėra, tačiau susitikimas planuojamas“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia.
Ukraina atsakė, kur sustojo derybos su Rusija: ruošiasi masinėms atakoms
Kyjivas ir Maskva kol kas nevykdo derybų dėl karo pabaigos ir ugnies nutraukimo, sako Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, rašo UNIAN.
„Šiuo metu tęsiame humanitarinę dalį, kur išlaisviname karo belaisvius“, – CNN komentuoja R. Umerovas.
Jis taip pat priminė, kad Europos lyderiai kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu lankėsi Vašingtone, kur buvo susitarta dėl dvišalių ir trišalių susitikimų.
„Taigi, šiuo metu, manau, mes laukiame, kada įvyks trišaliai ir dvišaliai susitikimai“, – sako jis.
Anot R. Umerovo, iki metų pabaigos Rusija tikriausiai toliau masiškai atakuos Ukrainą. Rusija Ukrainą atakuoja dronais, sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis.
„Rusija bando padidinti atakų skaičių iki tūkstančio per dieną, todėl manau, kad iki metų pabaigos jie išplės atakas. Tai rodo, kad Rusija neturi rimtų ketinimų baigti karą“, – pabrėžia R. Umerovas.
JAV Lenkijai parduos prieštankinių raketų už 780 mln. dolerių
Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas paskelbė, kad JAV gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA) patvirtino prieštankinių raketų „Javelin“ pardavimą Lenkijai, o sandorio suma siekia 780 mln. JAV dolerių.
„Daugiau „Javelin“ Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms! JAV valstybės departamentas pritarė 253 paleidimo sistemų ir daugiau nei 2 500 raketų pardavimui Lenkijai, taip pat ir reikiamiems mokymams bei atsarginių dalių tiekimui“, – socialiniame tinkle „X“ rašė gynybos ministras.
Jis priminė, kad valdomų prieštankinių raketų sistemas „Javelin“ jau naudoja Teritorinės gynybos pajėgos.
Pirmoji sutartis dėl „Javelin“ pirkimo buvo pasirašyta dar 2020 metais. Tada už 54 mln. JAV dolerių įsigyta 60 paleidimo sistemų ir 180 raketų. 2023 metais sutartis buvo papildyta ir Lenkija įsigijo dar 50 paleidimo sistemų ir 500 raketų už 103,5 mln. JAV dolerių.Šį „Lockheed Martin“ ir „Raytheon“ bendrovių pagamintą ginklą gali valdyti ir vienas kareivis. Raketos „Javelin“ gali naikinti taikinius esančius už 4 kilometrų.
Šis ginklas pelnė pripažinimą per ankstyvąją Rusijos įsiveržimo į Ukrainą fazę 2022 metais, kai ukrainiečiai jį itin efektyviai naudojo prieš Rusijos šarvuotus ir mechanizuotus dalinius.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 71 rusų droną
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 71 Rusijos paleistą droną, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 21.00 val. rusai atakavo Ukrainą 86 koviniais dronais ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Penktadienio 9.00 val. duomenimis, patvirtinta, kad Ukrainos oro gynyba šalies šiauriniuose, rytiniuose ir centriniuose regionuose numušė arba neutralizavo 71 droną.
Registruoti 15 dronų smūgių šešiose vietose ir numuštų oro taikinių nuolaužos dviejose vietose.
ISW: Rusija dabar grasina vienai NATO šaliai lygiai taip pat, kaip grasino Ukrainai
Nors dėmesys tebėra sutelktas į Rusijos karą prieš Ukrainą, analitikai pastebi, kad Rusija pradėjo informacinę kampaniją prieš kitą šalį – Suomiją, skelbia „Sky news“.
Anot JAV karo studijų instituto (ISW) analitikų, dabartinė retorika primena tą, kuri buvo naudojama prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą 2022 m.
ISW pastebi, kad aukšti Maskvos pareigūnai, įskaitant artimiausius Vladimiro Putino bendražygius, savo pareiškimais siekia grasinti Suomijai. Suomija 2023 m. įstojo į NATO.
Analitikai pastebi, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas anksčiau šią savaitę pareiškė, jog Suomijos vyriausybės „neutralumo kaukė nukrito“ ir kad revanšizmas Suomijoje „tiesiogine prasme stiprėja“.
Kitas aukštas pareigūnas Sergejus Ivanovas pareiškė, kad Rusijos ir Suomijos santykiai „praktiškai neegzistuoja“ ir artimiausiu metu nepagerės, nes Suomija yra NATO narė ir „aktyviai ragina stiprinti (savo – „Sky news“) rytinę sieną“.
Jis taip pat nepagrįstai aiškina, kad Suomijos gyventojai yra nepatenkinti Suomijos vyriausybe, ir tvirtina, kad dėl rusų turistų trūkumo pietryčių Suomijoje mažėja gyventojų skaičius ir silpnėja ekonomika.
Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Chepa taip pat pateikė panašias pastabas.
ISW sako, kad Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės „žymiai sustiprino“ S. Lavrovo, S. Ivanovo ir A. Chepos pareiškimus ir teigia, kad tai, kartu su panašiais teiginiais, „rodo, kad tai yra suderinta Kremliaus informacinė kampanija, nukreipta prieš Suomiją“.
„Aukšti Kremliaus pareigūnai pastarosiomis savaitėmis sustiprino grasinimus Suomijai, įskaitant kalbos, atspindinčios Kremliaus melagingus pateisinimus dėl invazijos į Ukrainą, naudojimą“, – pastebi analitikai.
Latvijos Ventspilio regione paplūdimyje rastos rusiško drono „Gerbera“ nuolaužos
Latvijos ginkluotųjų pajėgų (NAF) atstovas pranešė, kad drono nuolaužos, rastos ketvirtadienį Varvės rajono paplūdimyje, šiaurės vakariniame Ventspilio regione, yra rusiško bepiločio „Gerbera“ uodegos dalis.
NAF atstovas pareiškė, kad informacija apie nuolaužas buvo gauta iš Valstybinės policijos.
Įvykio vietoje dirbo Nacionalinės gvardijos 46-ojo bataliono kariai bei Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) Nesprogusių šaudmenų neutralizavimo būrys.
NBS nustatė, kad rastas objektas buvo be sprogmenų.
NAF daro prielaidą, kad šios nuolaužos yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų pagaminto bepiločio „Gerbera“ fragmentas.
NAF atstovas nurodė, kad toliau bendradarbiauja su Valstybine policija bei kitomis atsakingomis institucijomis, siekdamas išsiaiškinti incidento aplinkybes.
Policija mano, kad nuolaužos buvo išplautos į krantą iš jūros.
NBS paskelbtoje nuotraukoje matyti dalis drono su varikliu, o ant jo uodegos – dvi kirilicos raidės ir keli skaičiai.
„Mūsų prioritetas yra stiprinti rytinę sieną, tačiau akivaizdu, kad lygiai taip pat svarbu apsaugoti Baltijos jūros pakrantę įrengiant reikiamus jutiklius“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina.
Ji pridūrė, kad nurodė gynybos ir vidaus reikalų ministrams susisiekti su kolegomis Lenkijoje. Latvija siekia išsiaiškinti, ar dronas nebuvo tarp tų, kurie praėjusią savaitę pažeidė Lenkijos oro erdvę.
TATENA priėmė rezoliuciją, kurioje Rusija raginama pasitraukti iš Zaporižios AE
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Generalinė konferencija priėmė rezoliuciją „Branduolinė sauga, branduolinis saugumas ir priemonės Ukrainoje“, kurioje Rusija raginama nedelsiant nutraukti Zaporižios atominės elektrinės okupaciją.
Apie tai pranešė Ukrainos energetikos ministerija.
„Rezoliucijoje yra tiesioginis raginimas nedelsiant išvesti visą neleistiną karinį ir kitą personalą iš ZAE. Dokumente dar kartą patvirtinama, kad Zaporižios AE ir visi Ukrainos branduoliniai objektai turi veikti esant visiškai suvereniai kompetentingų Ukrainos valdžios institucijų kontrolei“, – sakoma pranešime.
Rezoliucijoje taip pat dar kartą patvirtintas TATENA misijos ZAE mandatas ir tolesnis darbas, nepaisant nuolatinių Rusijos bandymų trukdyti jos veiklai.
Be to, joje primenama apie Rusijos smūgius Černobylio AE zonoje ir žalą naujajam apsauginiam sarkofagui, dėl kurių kyla pavojus tarptautinei branduolinei saugai.
„Esame dėkingi kiekvienai šaliai, kuri parėmė šį svarbų dokumentą. 62 balsai „už“ yra aiški civilizuoto pasaulio pozicija: branduolinis terorizmas yra nepriimtinas, o Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė turi būti nedelsiant grąžinta Ukrainos kontrolei. Mes ir toliau bendradarbiausime su TATENA ir mūsų partneriais, kad užtikrintume kiekvieno šios rezoliucijos punkto įgyvendinimą“, – komentavo Ukrainos energetikos ministrė Svitlana Hrynčuk.
Ukraina reikalauja stiprinti tarptautinį spaudimą Rusijai, kad būtų užtikrintas visiškas ir besąlygiškas visų TATENA rezoliucijų įgyvendinimas ir ZAE grąžinimas Ukrainos kontrolei.
„Ukrinform“ primena, kad ZAE nuo 2022 m. kovo 4 d. yra okupuota Rusijos. Nuo to laiko TATENA priėmė ne vieną rezoliuciją, raginančią grąžinti jėgainę Ukrainai, tačiau nė viena iš jų nebuvo įgyvendinta.
Iš Rusijos – signalai dėl planų Ukrainoje: išnarpliojo naujausius Putino ir Gerasimovo žodžius
JAV karo tyrimų institutas (ISW) išanalizavo neseniai paskelbtus Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo pareiškimus ir pateikė išvadą, jog Rusijos planas – nualinti Ukrainą ir taip laimėti karą, skelbia UNIAN.
ISW priminė, jog rugsėjo 18 d. V. Putinas paskelbė, jog šiuo metu fronto linijoje yra daugiau nei 700 tūkst. Rusijos karių, o V. Gerasimovas dieną prieš teigė, kad Rusijos kariai atkakliai žengia į priekį „praktiškai visoje fronto linijoje“. Ekspertai mano, kad šie pareiškimai „atitinka V. Putino bendrąją pergalės teoriją, pagal kurią Rusija turi išteklių ir kovinių pajėgumų, kad galėtų neribotą laiką tęsti laipsnišką žengimą į priekį ir laimėti išsekimo karą prieš Ukrainą“.
Ukrainos spec. operacijų pajėgos smogė Kursko srityje: sunaikinti žiauriai pagarsėjusios brigados objektai
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos smogė Rusijos 810-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados logistikos centrui, esančiam Kursko srityje. Tai patvirtino pačios pajėgos, skelbia UNIAN.
Smūgio metu sunaikinta saugykla, šaudmenų sandėliai, taip pat 810-osios brigados ginklų ir karinės technikos slapta laikymo vieta.
Anot pajėgų, būtent ši brigada yra susijusi su karo nusikaltimais, Ukrainos karo belaisvių egzekucijomis.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 tūkst. 150 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų rugsėjo 19 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 99 tūkst. 530 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 tūkst. 150 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 tūkst. 191 (+0) priešo tanką, 23 tūkst. 278 (+1) šarvuotas kovos mašinas, 32 tūkst. 896 (+17) artilerijos sistemas, 1 tūkst. 492 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 tūkst. 218 (+1) oro gynybos sistemų, 422 (+0) karo lėktuvus, 341 (+0) sraigtasparnį, 60 tūkst. 680 (+211) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 3 tūkst. 718 (+0) kruizinių raketų, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 62 tūkst. 44 (+44) automobilius ir degalų cisternas, 3 tūkst. 968 (+3) specialiosios įrangos vienetus.
Trumpas apie dronų ataką Lenkijoje: „Jie neturėjo ten būti, pripažinkime“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pakomentavo Rusijos dronų ataką Lenkijoje. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“.
D. Trumpas mano, kad dronai buvo disorientuoti, tačiau pareiškė, kad jie bet kokiu atveju neturėjo būti taip arti Lenkijos.
D. Trumpas sulaukė daug kritikos Lenkijoje už tai, kad, reaguodamas į praėjusią savaitę įvykusį dronų įsibrovimą, jis pareiškė, kad Rusijos pažeidimas Lenkijos teritorijoje galėjo būti klaida, rašo „TVP World“.
Lenkijos ir Europos pareigūnai laikosi versijos, kad pažeidimas buvo sąmoningas Maskvos veiksmas.
„Fox News“ vedėja ketvirtadienį paklausė D. Trumpo, ar jis vis dar mano, kad dronų ataka įvyko per klaidą.
„Negaliu komentuoti, ar tai buvo klaida, ar ne. Jie neturėjo ten būti, pripažinkime“, – sako D. Trumpas.
Jis taip pat pridūrė, kad nori tikėti, jog dronai, patekę į Lenkiją, buvo disorientuoti.
Donaldas Trumpas: Vladimiras Putinas mane nuvylė
JAV vadovas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „tikrai jį nuvylė“ tęsdamas karą Ukrainoje, nepaisant pastangų sustabdyti kovas.
Spaudos konferencijoje su Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu D. Trumpas sakė, kad manė, jog Ukrainos konfliktą bus „lengviausia“ užbaigti „dėl mano santykių su prezidentu Putinu, bet jis mane nuvylė. Jis mane tikrai nuvylė“.
Valstybinio vizitu JK metu D. Trumpas sakė, kad V. Putino nesugebėjimas užbaigti daugiau nei trejus metus trunkančio Rusijos karo Ukrainoje yra „didžiausias nusivylimas“, tačiau nenurodė, ar ketina imtis kokių nors veiksmų Kremliaus šeimininko atžvilgiu.
D. Trumpas pareikalavo, kad sąjungininkai nustotų pirkti rusišką naftą, kad jis imtųsi bausti Maskvą, ir liepė įvesti muitus Kinijai.
Tačiau JAV prezidentas susilaiko nuo bet kokių tolesnių vienašališkų veiksmų prieš Maskvą.
D. Trumpas ir V. Putinas prieš mėnesį susitiko Aliaskoje derėtis dėl karo Ukrainoje. Tai buvo pirmas kartas, kai Rusijos lyderiui buvo leista patekti į Vakarų teritoriją nuo tada, kai jis 2022 metų vasarį įsakė savo kariuomenei įsiveržti į Ukrainą.
Po kelių dienų D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose susitiko su Ukrainos prezidentu ir Europos lyderiais.
Tuo tarpu Ukrainos klausimu K. Starmeris stengėsi nedaryti spaudimo D. Trumpui, tačiau teigė, kad su Baltųjų rūmų šeimininku aptarė būdus, kaip padidinti spaudimą V. Putinui.
„Turime daryti papildomą spaudimą Putinui, nes tik tada, kai prezidentas jam darė spaudimą, jis iš tikrųjų parodė norą imtis veiksmų. Taigi, turime padidinti tą spaudimą“, – sakė britų premjeras.
Trumpas pasakė, ką turi padaryti Europa, kad priverstų Putiną baigti karą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad jei Europa imtųsi sankcijų Kinijai, Kinija darytų spaudimą Rusijai, kad priverstų Rusiją baigti karą su Ukraina.
Kinija perka naftą iš Rusijos.
Apie tai D. Trumpas kalbėjo interviu „Fox News“, skelbia „Ukrainska Pravda“.
„Na, jei jie (Europos šalys – red.) būtų pritaikę sankcijas, pavyzdžiui, muitus ar kaip ten tai vadinasi – jei jie būtų tai padarę Kinijai, manau, karas galbūt būtų pasibaigęs.
Nes Kinija šiandien yra neabejotinai didžiausia naftos pirkėja iš Rusijos. Ir manau, kad jie turi ir kitų svertų, kuriais gali daryti įtaką Rusijai. <...>
Penktadienį aš kalbėsis su lyderiu Xi. <...> Pažiūrėsime, kaip viskas susiklostys. Jei Europa imsis kokių nors veiksmų Kinijos atžvilgiu, manau, Kinija tikriausiai privers nutraukti karą“, – mano D. Trumpas.
D. Trumpas šią savaitę lankosi Jungtinėje Karalystėje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu Ukraina toliau naikina kacapų naftą: dabar kacapams ne tik trūksta benzino, bet jie panikuoja kad artinasi žiemą, ir ne Europa, o jie sušals.
Slava Ukraini, smert kacapam!
„Turite susitaikyti su realybe“: Trumpo pasiuntinys Donbasui prognozuoja Baltijos šalių likimą
Ukraina turės susitaikyti su realybe, kad Rusija jau okupavo didžiąją dalį Donbaso, bet tai nereiškia, kad Rusijos Federacijos suverenumas šių teritorijų atžvilgiu yra teisiškai pripažintas. Apie tai interviu „The Telegraph“ sakė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainos klausimais Keithas Kelloggas.
Jis pabrėžė, kad „Trumpas neprekiauja Ukrainos žeme“, o teritoriniais klausimais paskutinis žodis priklauso Kyjivui. Tačiau K. Kelloggas paragino „būti realistais“.
„65 proc. Donecko srities jau okupuota. Luhansko – 98 proc. Turite susitaikyti su realybe. De facto nereiškia de jure“, – K. Kelloggas.
Šiame kontekste jis pateikė trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurias SSRS okupavo 1940 m., pavyzdį. JAV teisiškai nepripažino jų kaip Sovietų Sąjungos dalies.
„De facto jos buvo SSRS dalis. Čia tas pats“, – sakė K. Kelloggas.
Putinas nesupranta realios padėties
Komentuodamas D. Trumpo nenorą taikyti griežtas sankcijas Rusijai, nepaisant jau kelių ultimatumų su praleistais terminais, K. Kelloggas paaiškino situaciją JAV prezidento ketinimu „suteikti diplomatijai visas galimybes“.
Kalbant apie Rusijos nepakantumą, Kelloggo nuomone, problema yra ta, kad Rusijos diktorius Vladimiras Putinas nesupranta realios padėties.
„Jis yra klaidinamas. Deja, jis mano, kad laimės šį karą, bet tai nėra tiesa. Todėl Trumpas tiesiog suteikia jam veiksmų laisvę ir laiko sėsti prie derybų stalo, bet mes vis dar turime kortas“, – sakė JAV prezidento specialusis atstovas.
Už uždarų durų Trumpas daug piktesnis
Pasak K. Kelloggo, D. Trumpas yra suirzęs dėl šios situacijos, nes manė, kad jo asmeniniai santykiai su V. Putinu leis greitai sudaryti taiką.
„Už uždarų durų prezidentas D. Trumpas yra daug piktesnis nei viešai“, – užtikrino K. Kelloggas.
Anksčiau JAV prezidentas skundėsi, kad V. Putinas jį „apgavo“. Pasak D. Trumpo, jis tikrai tikėjo, kad karą bus galima baigti per 24 valandas, bet viskas, pasirodo, buvo daug sudėtingiau.
Tačiau nusivylimas V. Putinu iki šiol nepaskatino D. Trumpo imtis griežtų veiksmų prieš Rusiją. JAV prezidentas žurnalistams tiesiai pareiškė, kad laikas daryti spaudimą Kremliui dar neatėjo.