Zelenskis: Rusija ruošiasi naujiems puolimams 3 kryptimis, bet ruošiasi ir ukrainiečiai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad rusai ruošiasi naujiems puolimams trimis kryptimis.
Apie tai jis antradienį komentavo kalbėdamas su žurnalistais, rašo UNIAN.
„Jie (rusai – red. past.) ruošiasi puolamajai operacijai, mūsų nuomone, trimis kryptimis. Pagrindinės kryptys yra Zaporižia, Pokrovske ir Novopavlivkoje. Manome, kad Zaporižioje papildomai bus apie 15 tūkst. karių, Pokrovske – apie 7 tūkst. papildomai, Novopavlivkoje gali būti 5 tūkst. papildomai – manome, kad ši kryptis yra trečia pagal svarbą.
Manome, kad iš 53 tūkst. karių, esančių Sumuose, apie 30 tūkst. dabar atiteks šioms trims kryptims. Manome, kad tai pagrindinis karių šaltinis, tai jų stipriausios brigados, kurios yra Kursko kryptimi, jos judės“, – teigia V. Zelenskis.
Pasak jo, manoma, kad okupantai padarys viską, kad pasiruoštų puolamiesiems veiksmams po rugpjūčio 15 d.
„Manome, kad iki rugsėjo jie bus pasirengę su šiomis brigadomis. Manome, kad su papildomomis jie gali būti pasiruošę lapkritį. Manome, kad visos šios trys kryptys buvo prieš metus ir jos veikia pagal tuos pačius planus ir žemėlapius. Ši puolamoji misija į Zaporižią ir Pokrovską buvo atidėta metams dėl Kursko operacijos.
Mes matome visus tuos pačius dalykus, tuos pačius žingsnius ir kaupimą, kiek jiems reikia žmonių. Prieš metus jie pradėjo taip veikti, bet dėl Kursko operacijos jie pradėjo ten perkelti žmones, bijojo, kad mes judėsime gilyn į Rusiją. Kas ir įvyko“, – sako V. Zelenskis.
Jo įsitikinimu, Rusija rugpjūtį stengsis visomis kryptimis pademonstruoti tam tikrą pažangą, kad keltų spaudimą Ukrainai ir galėtų išsimušti nuolaidas.
„Aš tik noriu, kad jie žinotų, jog mes tai suprantame ir kad mūsų kariuomenė tam ruošis“, – perspėja V. Zelenskis.
Zelenskis pakomentavo rusų ir ukrainiečių nuostolius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo ukrainiečių ir rusų nuostolius kare, rašo UNIAN. Anot jo, rusų pusėje nuostoliai šiuo metu yra maždaug tris kartus didesni nei ukrainiečių.
„Kalbant apie nuostolius. Pateiksiu vakarykštį pavyzdį, apskritai maždaug tokį: rusai turi tūkstantį (karių – red. past.) netekčių per dieną, tai yra 500 žuvusiųjų ir 500 sužeistųjų. Nesakau, kad dabar yra 10 karo belaisvių ir pan. Tiksliau – Rusija turi 968 netektis, 531 žuvusį ir 428 sužeistus, 9 patenka į nelaisvę. Mes – 340 netekčių per 24 valandas: 18 žuvusių ir 243 sužeistų, 79 dingę be žinios. Maždaug 1 prie 3, tai yra jų nuostoliai yra tris kartus didesni“, – sako V. Zelenskis.
Anot jo, Rusija toliau turi pranašumą skaičiumi, tai yra turi didesnes pajėgas, ukrainiečiai pirmauja dronų gamyboje.
„Dronams pinigų nepakanka, todėl kol kas 1 prie 1,4, nors manome, kad 1 prie 2,5 nesunkiai išlaikysime savo naudai, net 1 prie 4 galėtų būti mūsų naudai, tačiau ieškome finansavimo iš Europos partnerių“, – sako V. Zelenskis.
Kyjivas permeta daugiau dalinių į Pokrovską
Po pranešimų apie Rusijos pajėgų prasiskverbimą prie Pokrovsko Ukrainos daliniai į regioną šalies rytuose permeta daugiau pajėgų. „Priešas naudojasi savo kiekybiniu pranašumu ir, nepaisant didelių personalo nuostolių, mėgina mažomis grupėmis prasiveržti pro mūsų pozicijų pirmąją liniją“, – ukrainiečių žiniasklaidai sakė Generalinio štabo atstovas Andrijus Kovaliovas. Todėl esą skirtos papildomos pajėgos, kad susektų ir sunaikintų priešo sabotažo grupes už savo linijų.
Antradienį Rusijos kariuomenė 35 kartus mėgino pralaužti Ukrainos gynybos linijas prie Pokrovsko. Jau prieš tai Kyjivas atmetė pranešimus, kad rusams esą pavyko pralaužti frontą atkarpoje prie Pokrovsko ir Dobropiljos miestų Donecko srityje.
Nedidelių rusų karių grupių prasiskverbimas dar nereiškia, kad jie perima šių teritorijų kontrolę, tinkle „Telegram“ pranešė už šį fronto ruožą atsakinga sausumos pajėgų grupė „Dnipro“. Situacija esą lieka sudėtinga, o mūšiai šiame regione yra intensyviausi, lyginant su kitomis fronto atkarpomis.
Rusijos kariuomenė jau kelis mėnesius mėgina užkariauti transporto mazgą Pokrovską. Per mūšius miestas smarkiai sugriautas.
Volodymyras Zelenskis: Putinas nori tik nuotraukos su Trumpu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad jo Rusijos kolega Vladimiras Putinas pasiekė „asmeninę pergalę“, gavęs kvietimą į derybas su Donaldu Trumpu JAV teritorijoje.
V. Zelenskis pabrėžė, kad šiuo susitikimu toliau atidedamos sankcijos Maskvai.
„Pirma, jų susitikimas vyks JAV teritorijoje, ir aš tai laikau jo asmenine pergale. Antra, jis išeina iš izoliacijos, nes susitinka JAV teritorijoje. Trečia, šiuo susitikimu jis kažkaip sugebėjo atidėti sankcijas“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
„Jis (V. Putinas – red. past.) siekia, atleiskite, paveikslėlių. Jis nori nuotraukos iš susitikimo su prezidentu D. Trumpu. Jei mes trys susitiksime ir nesusitarsime, tai nesusitars Ukraina ir Rusija, o ne Jungtinės Valstijos. Ir prezidentas D. Trumpas čia yra ne tik tarpininkas, jis yra pergalingoje situacijoje, nes Amerika sugebėjo susodinti rusus ir ukrainiečius prie stalo“, – sako jis.
V. Zelenskis pabrėžia, kad susitarimai be Ukrainos negali būti priimami.
Prieš Trumpo ir Putino susitikimą – Lavrovo skambutis Rubio
Rusijos žiniasklaida praneša, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, skelbia „Sky news“.
Anot rusų naujienų agentūros TASS, pokalbio metu buvo aptartas penktadienį Aliaskoje vyksiantis JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino susitikimas, pasiruošimas jam.
Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad abi šalys patvirtino savo ketinimus sėkmingai surengti derybas.
Porošenka prieš Trumpo ir Putino susitikimą: „Mūsų žemė neparduodama“
Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka prieš Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą pareiškė, kad Ukrainos žemė yra neparduodama, rašo „Sky news“.
Anot jo, sandoris, apimantis žemės mainus, sukurtų pavojingą precedentą.
P. Porošenka sakė manantis, kad D. Trumpas yra „puikus sandorių sudarytojas“, tačiau perspėjo, kad V. Putinas yra „didelis problemų sukėlėjas“.
„Negali būti jokio galutinio sprendimo be Ukrainos“, – sako jis.
„Negalime duoti dovanos agresoriui“, – pabrėžia P. Porošenka.
Antrą kartą per savaitę: ukrainiečių dronai smogė rusų „Shahed“ sandėliui
Ukrainos saugumo tarnybos dronai antrą kartą per savaitę atakavo „Shahed“ sandėlį Totorijoje, skelbia UNIAN.
Sandėlis yra 1 300 km nuo Ukrainos. Jame saugomi patys dronai ir jiems skirti komponentai.
Tam pačiam objektui ukrainiečių dronai smogė jau rugpjūčio 9 d.
Donaldas Tuskas apie įvykius Varšuvoje: Putinas pasitelkė užsienio agentus ir vietinius idiotus
Lenkų ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad Rusija deda visas pastangas kurstyti nesantaiką tarp Ukrainos ir Lenkijos, atsižvelgdamas į daugybę sulaikymų per baltarusių reperio koncertą Varšuvoje.
Šeštadienį Varšuvos nacionaliniame stadione vykusio baltarusių reperio Makso Koržo koncerto metu policija sulaikė 109 asmenis dėl įvairių nusikaltimų, įskaitant narkotikų ir pirotechnikos laikymą, smurtą prieš apsaugos darbuotojus ir neteisėtą įsibrovimą į valstybinę valdą.
Daugiau nei 50 asmenų buvo skirtos baudos, kurių bendra suma siekė 11,5 tūkst. zlotų (2,7 tūkst. eurų).
Koncerto metu taip pat buvo pastebėti žmonėmis su raudonai juodomis vėliavomis, kurios asocijuojasi su Ukrainos sukilėlių armija (UPA), kurią Lenkija kaltina dėl masinių lenkų civilių žudynių per Antrąjį pasaulį karą.
D. Tuskas socialiniame tinkle „X“ komentuodamas incidentus rašė, kad „artėja karo Ukrainoje sprendimas, todėl Rusija daro viską, kad pasėtų nesantaiką tarp Kyjivo ir Varšuvos“, turėdamas omenyje penktadienį Aliaskoje numatytas JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir jo Rusijos kolegos Vladimiro Putino derybas.
„Ukrainiečių veiksmai prieš lenkus ir antiukrainietiškų nuotaikų kurstymas Lenkijoje yra Putino strategijos, kurią organizuoja užsienio agentai ir vietiniai idiotai, dalis“, – teigė jis ir pridūrė, kad jie „Visada tie patys.“
Vėliau antradienį D. Tuskas pareiškė, kad nors negalima nuspėti, kokie bus derybų Aliaskoje rezultatai, V. Putinas neturėtų būti „apdovanotas konfliktu tarp ukrainiečių ir lenkų“ prieš svarbų susitikimą.
Pasak premjero, buvo pradėtas deportacijos procesas prieš 57 ukrainiečius ir šešis baltarusius.
Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis (Marcinas Kervinskis) ir teisingumo ministras Waldemaras Žurekas (Valdemaras Žurekas) anksčiau šią savaitę pareiškė, kad jei bus pagrindo įtarti, jog asmenys, pažeidę įstatymą, gali tai padaryti dar kartą, jie bus deportuoti į savo kilmės šalį.
Virš Zaporižios atominės elektrinės teritorijos – dūmai
Laikinai okupuotos Zaporižios atominės elektrinės krovinių uosto teritorijoje kyla dūmai, praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba, rašo UNIAN.
Tiksli gaisro vieta ir galimos gaisro pasekmės nustatinėjamos.
„Pabrėžiame, kad krovinių uostas yra už pačios elektrinės saugomo perimetro ribų“, – teigia Energetikos ministerija.
Anot ministerijos, šis incidentas dar kartą parodo Rusijos okupantų keliamas grėsmes didžiausiam Europos branduoliniam objektui.
„Bet kokios provokacijos ar kariniai veiksmai pramoninėje Zaporižios AE teritorijoje gali sukelti nenuspėjamų ir katastrofiškų pasekmių visam žemynui“, – priduria ministerija.
Šiuo metu elektrinė yra rusų okupantų kontrolėje.
Faktai kalba už save: Europa teikia daugiau karinės pagalbos Ukrainai nei JAV
Europa, skirtingai nei Jungtinės Valstijos, nuo gegužės iki birželio vėl padidino savo karinę pagalbą Ukrainai ir vis labiau pasikliauja savo gynybos pramone, o ne turimomis ginklų atsargomis, antradienį pranešė Kylio pasaulio ekonomikos institutas (IfW).
Europos valstybės, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK), nuo karo pradžios 2022-ųjų vasarį iki 2025-ųjų birželio pabaigos išsiuntė arba numatė 80,5 mlrd. eurų karinės pagalbos, palyginti su 64,6 mlrd. eurų, kuriuos skyrė Jungtinės Valstijos.
Vokietijoje įsikūrusio Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, bendra Europos karinė pagalba pavasarį pirmą kartą nuo 2022-ųjų birželio viršijo Jungtinių Valstijų teikiamą pagalbą.
„Reikšminga dalis tiekiamų ginklų nebėra iš atsargų, o yra perkama tiesiogiai per gynybos pramonę“, – teigė institutas.
„Tai reiškia, kad nuo karo pradžios Europa dabar taip pat lenkia JAV pagal bendrą karinės pagalbos, teikiamos per pramonę, apimtį“, – pridūrė IfW.
IfW projekto „Ukraine Support Tracker“ vadovas Taro Nishikawa (Taras Nišikava) teigė, kad „tai rodo aiškų perėjimą nuo ginklų tiekimo iš sandėlių atsargų prie pramoninės gamybos“.
Gegužę ir birželį Europa skyrė Ukrainai 10,5 mlrd. eurų karinei pagalbai: Vokietija paskelbė papildomą penkių milijardų eurų karinę paramą Ukrainai, Norvegija skyrė 1,5 mlrd. eurų, o Belgija – 1,2 mlrd. eurų.
Nyderlandai, JK ir Danija paskelbė apie 500–600 mln. eurų paramą, skirtą padėti Kyjivui kovoti su Rusijos invazija.
IfW duomenimis, mažiausiai 4,6 mlrd. eurų Europos karinės pagalbos, arba 44 proc. visos gegužės ir birželio mėnesiais skirtos sumos, bus skirta per viešųjų pirkimų sutartis, daugiausia su Europoje, ypač Ukrainoje, įsikūrusiomis gynybos įmonėmis.
Per tą patį laikotarpį Vašingtonas gegužę patvirtino didelį ginklų Ukrainai paketą, tačiau pagal Kylio instituto apibrėžimą tai nėra karinė pagalba, nes už jį turi sumokėti pati Ukraina.
Jungtinės Valstijos buvo pagrindinė pagalbos Ukrainai teikėja iki Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimo į Baltuosius rūmus 2025 metų sausio 20 dieną, kai jis nutraukė savo pirmtako demokrato Joe Bideno (Džo Baideno) Ukrainos rėmimo strategiją.
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) sekmadienį duodamas interviu konservatyviam naujienų kanalui „Fox News“ pareiškė manantis, kad Vašingtonas nutraukia karo Ukrainoje finansavimą.
„Bet jei europiečiai nori imtis veiksmų ir iš tikrųjų pirkti ginklus iš amerikiečių gamintojų, mes tam neprieštaraujame, bet patys to nebefinansuosime“, – tvirtino viceprezidentas.
D. Trumpas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu turėtų penktadienį susitikti Aliaskoje, kad pasiektų galimą susitarimą dėl teritorijų mainų, siekiant užbaigti karą Ukrainoje, kurį prieš daugiau nei trejus metus išprovokavo plataus masto Rusijos invazija.
Zelenskis įvardijo, kas svarbiausia Trumpo ir Putino susitikime: „Tikiuosi, kad JAV prezidentas tai supranta“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo apie būsimą Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą, skelbia „Kanal 24“.
D. Trumpo ir V. Putino susitikimas turėtų vykti penktadienį Aliaskoje.
V. Zelenskis pabrėžia, kad šis susitikimas yra svarbus, tačiau be Ukrainos atstovų niekas dėl Ukrainos ateities nuspręsta negali būti. Priešingu atveju nė vienas ukrainietis nepriimtų tokių derybų rezultatų.
„Todėl JAV prezidento ir V. Putino pokalbis neabejotinai gali būti svarbus jų dvišaliam keliui. Tačiau be mūsų jie negali priimti jokių sprendimų dėl Ukrainos. Tikiuosi, kad JAV prezidentas tai supranta ir žino“, – sako V. Zelenskis.
Jis taip pat pakomentavo idėją surengti D. Trumpo, V. Putino ir jo susitikimą. Šio susitikimo data dar nežinoma.
„Jei norime užbaigti karą, taip, susitikimas bus. Ir ten bus iškelti tam tikri klausimai. Mes laikysimės tiesos, savo tiesos. Žinoma, darysime viską, kad šis karas baigtųsi. Manau, kad mūsų laisvės ir nepriklausomybės atsisakymas yra svarbiausias dalykas, kurio negalima leisti šiame kare. Nes kad ir kaip mums būtų sunku, šis karas yra už Ukrainos nepriklausomybę.
Mažai kas supranta, kad Ukraina jau išgyveno šį karą dėl nepriklausomybės. Jai reikia tik dar šiek tiek laiko. Turi praeiti dar šiek tiek laiko, kad nebūtume palaužti. <...> Manau, kad tai yra svarbiausia“, – sako V. Zelenskis.
BBC: šiaurės korėjiečiai teigia Rusijoje dirbantys per prievartą „kaip vergai“
Britų transliuotojas BBC išsiaiškino, kad tūkstančiai šiaurės korėjiečių yra siunčiami dirbti vergovės sąlygomis Rusijoje, jog užpildytų Rusijos invazijos į Ukrainą pagilintą didžiulį darbo jėgos trūkumą, antradienį paskelbtame straipsnyje rašo BBC Seulo korespondentė Jean Mackenzie.
Maskva ne kartą kreipėsi į Pchenjaną, prašydama pagalbos kare. Rusijai prireikė Šiaurės Korėjos raketų, artilerijos sviedinių ir karių.
Dabar, kai daugelis Rusijos vyrų žuvo arba buvo sužeisti kovose, arba pabėgo iš šalies, Pietų Korėjos žvalgybos pareigūnai BBC pranešė, kad Maskva tampa vis labiau priklausoma nuo Šiaurės Korėjos darbininkų, rašo J. Jean Mackenzie.
BBC apklausė šešis Š. Korėjos darbininkus, kurie pabėgo iš Rusijos po karo Ukrainoje pradžios, taip pat Pietų Korėjos vyriausybės pareigūnus, tyrėjus ir žmones, padedančius pabėgusiesiems.
Jie britų transliuotojui išsamiai papasakojo apie „siaubingas“ darbo sąlygas Rusijoje ir Š. Korėjos valdžios griežtinamą kontrolę, kad darbininkai nepabėgtų.
Vienas iš darbininkų BBC papasakojo, kaip jam nusileidus Rusijos tolimuosiuose rytuose, jį iš oro uosto į statybvietę lydėjo Š. Korėjos saugumo agentas, liepęs su niekuo nekalbėti ir į nieką nežiūrėti.
„Išorinis pasaulis yra mūsų priešas“, – tuomet jam sakė agentas.
Darbininko teigimu, jis buvo iškart paskirtas dirbti daugiaaukščių daugiabučių namų statyboje daugiau nei 18 valandų per parą.
Visi šeši darbininkai BBC pasakojo, kad jie verčiami keltis 6 val. ryto ir dirbti adaugiaaukščių daugiabučių namų statyboje iki 2 val. nakties, ir gauna vos dvi laisvas nuo darbo dienos per metus.
Pabėgusieji britų transliuotojui papasakojo, kad darbininkai dieną ir naktį lieka uždaryti statybvietėse, kur juos stebi Š. Korėjos valstybės saugumo departamento agentai.
Pasak darbininkų, jie miega purvinuose, perpildytuose, vabzdžių knibždančiuose konteineriuose arba ant nebaigtų statyti daugiabučių namų grindų, ant durų rėmų ištempę brezentą, kad nesušaltų.
Anksčiau dešimtys tūkstančių šiaurės korėjiečių dirbo Rusijoje ir uždirbdavo milijonus eurų per metus Š. Korėjos lyderiui Kim Jong Unui. Tačiau 2019 m. Jungtinių Tautų Organizacija uždraudė šalims samdyti šiuos darbininkus, siekdama atimti Kim Jong Uno lėšų šaltinį ir sustabdyti jo branduolinių ginklų kūrimo programą, todėl dauguma jų tuomet buvo išsiųsti namo.
Tačiau praėjusiais metais į Rusiją buvo išsiųsta daugiau nei 10 tūkst., darbininkų, teigė Pietų Korėjos žvalgybos pareigūnas, kuris BBC kalbėjo anonimiškai. Jis britų transliuotojui sakė, kad šiais metais tikimasi dar daugiau atvykstančiųjų, o iš viso Pchenjanas į Maskvą galiausiai išsiųsiąs daugiau nei 50 tūkst. darbininkų.
Trumpas prieš derybas su Putinu pasiuntė tris bombonešius arčiau sienos su Rusija
Trys JAV viršgarsiniai bombonešiai „B-1B Lancer“ įveikė 4 800 mylių (apie 7725 km) atstumą ir atskrido į Norvegiją bendroms pratyboms su Europos sąjungininkais. Tai pirmasis jų atvykimas į šią šalį nuo 2021 metų, antradienį „Telegrame“ pranešė laikraštis „The Moscow Times“.
Pasak JAV karinių oro pajėgų pranešimo spaudai, lėktuvų buvimas Norvegijoje leis įguloms tobulinti taktiką, didinti manevringumą ir stiprinti koordinavimą su NATO sąjungininkėmis per bendras pratybas ir operacijas, o tai padidins kovines galimybes ir pasirengimo lygį.
JAV karinių oro pajėgų vadavietė Europoje patikslina, kad Norvegijoje pilotai treniruosis dalyvauti smogiamosiose misijose sąlygomis, artimomis kovinėms, įskaitant veiksmus prieš grėsmes realiu laiku. Šios grėsmės bus tiek oro, tiek sausumos.
Norvegijos ginkluotųjų pajėgų duomenimis, amerikiečių bombonešiai dalyvaus pratybose su naikintuvais F-35, dislokuotais Erlando oro bazėje.
Pranešimas apie lėktuvų perkėlimą pasirodė netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad jo asmeninis susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu įvyks rugpjūčio 15 d. Aliaskoje.
Su situacija susipažinę „Bloomberg“ šaltiniai pranešė, kad Vašingtonas ir Maskva siekia susitarimo dėl karo Ukrainoje pabaigos, kuris gali įtvirtinti Rusijos aneksiją per invaziją užimtų Ukrainos teritorijų atžvilgiu.
Estija stiprina apsaugą pasienio su Rusija punktuose
Estija sustiprino apsaugos priemones prie savo rytinės ES išorės sienos su kaimynine Rusija. Pasienio perėjimo punktuose Narvoje, Koiduloje ir Luhamoje įrengti vartai ir kelio užtvarai, kurie esant poreikiui per kelias sekundes galės būti uždaryti, taip sustabdant asmenų ir automobilių judėjimą, pranešė Estijos radijas. Atitinkami darbai buvo pradėti praėjusį mėnesį ir kainavo iš viso 3,1 mln. eurų. Jau prieš tai kaip barjeras buvo pastatyti betoniniai blokai.
Sprendimas dėl naujų saugumo priemonių buvo priimtas, kai Rusija 2023 m. pabaigoje leido apie 30 dokumentų neturinčių migrantų išvykti į ES ir NATO šalį, kad šie galėtų patekti į ES. Tuo pat metu didesniu mastu panašių incidentų būta ir Suomijos bei Rusijos pasienyje.
„Niekada negalime visiškai atmesti migracijos fronto prie mūsų sienų galimybės“, – sakė Peteris Maranas iš Estijos policijos ir pasienio apsaugos tarnybos. Fizinė infrastruktūra esą padės greitai užkirsi kelią neteisėtam sienos kirtimui.
Europa ar JAV: kas šiandien skiria daugiau Ukrainos ginklavimui?
Nuo metų pradžios iki birželio pabaigos Europos šalys skyrė mažiausiai 35,1 mlrd. eurų ginklams Ukrainai – tai yra 4,4 mlrd. eurų daugiau nei Jungtinės Valstijos. Apie tai praneša leidinys „Bild“, remdamasis Kylio pasaulio ekonomikos instituto (IfW) projektu „Ukraine Support Tracker“.
„Europa pagal naujas gynybos sutartis įsigijo daugiau nei JAV – tai rodo aiškų perėjimą nuo ginklų perdavimo iš sandėlių atsargų prie pramoninės gamybos“, – teigė IfW ekspertas Taro Nishikawa.
Skelbiama, kad iš 10,5 mlrd. eurų, kuriuos gegužę ir birželį Europa pažadėjo skirti karinei pagalbai, mažiausiai 4,6 mlrd. eurų numatyta tiesioginiams pramonės užsakymams.
Nors neseniai JAV pirmą kartą nuo Donaldo Trumpo antrosios kadencijos pradžios vėl tiekė Ukrainai didelius ginklų kiekius, tai labiau susiję ne su karine pagalba, o su pardavimais, kuriuos Kyjivas turi finansuoti pats.
Zelenskis dėkoja ES lyderiams: bendras spaudimas gali padėti užbaigti karą teisinga taika
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Europos lyderiams už jų paramą Ukrainos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, jis tai parašė tinkle „Telegram“ ir pasidalino nuoroda į Europos Sąjungos (ES) lyderių pareiškimą.
„Esu dėkingas Europos lyderiams už jų aiškią paramą mūsų nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui, ir už būtent tokį aktyvų požiūrį į diplomatiją, kuris gali padėti užbaigti šį karą oria taika. Mes visi palaikome (JAV) prezidento (Donaldo) Trumpo ryžtą ir drauge turime formuoti pozicijas, kurios neleis Rusijai dar kartą apgauti pasaulio“, – teigė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė nesiruošia baigti karo ir imasi veiksmų, kurie liudija rengimąsi naujoms puolamosioms operacijoms. Anot V. Zelenskio, tokiomis aplinkybėmis svarbu, kad nekiltų grėsmė pasaulio vienybei.
„Mes visi kartu aptariame su Ukrainos ir Europos saugumu susijusius klausimus. Bet koks sprendimas turi papildyti mūsų bendrus saugumo pajėgumus. O jei Rusija atsisakys stabdyti žudymą, ji turi būti patraukta atsakomybėn. Kol jie tęs karą ir okupaciją, mes visi kartu turime toliau daryti spaudimą – jėgos, sankcijų, diplomatijos spaudimą. Dėkoju visiems, kurie padeda. Taika per jėgą“, – nurodė V. Zelenskis.
Kiek anksčiau pranešta, kad ES lyderiai pasirašė pareiškimą dėl paramos Ukrainai, prie kurio neprisidėjo Vengrija.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas rugpjūčio 15 d. turėtų susitikti Aliaskoje. Pasak „NBC News“, Baltieji rūmai svarsto galimybę į Aliaską pakviesti ir V. Zelenskį.
Rusai smogė Kostiantynivkai valdoma bomba, žuvo du žmonės
Rugpjūčio 12 d. rusai surengė antskrydį prieš Kostiantynivką Ukrainos Donecko srityje, pasitelkdami valdomą bombą „FAB-250“. Žuvo du žmonės, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Kostiantynivkos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Horbunovas.
„Šiandien dėl priešo oro smūgio valdoma bomba „FAB-250“ žuvo du civiliai. Šie žmonės buvo mirtinai sužaloti būdami savo namuose“, – parašė bendruomenės lyderis. Jis pažymėjo, kad smūginė banga ir nuolaužos apgadino aštuonių privačių namų fasadus.
S. Horbunovas dar kartą paragino bendruomenės gyventojus laikytis saugumo priemonių ir, jei įmanoma, evakuotis į saugesnius šalies regionus.
Baltijos šalių parlamentų pirmininkai: Rusijai, kaip agresorei, negalima nuolaidžiauti
Bendroje antradienį paskelbtoje deklaracijoje Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentų pirmininkai pareiškė dar kartą patvirtinantys savo tvirtą ir nepalaužiamą įsipareigojimą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui.
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, Estijos Rygikogo pirmininkas Lauri Hussaras (Lauris Husaras) ir Latvijos Saeimos pirmininkė Daiga Mierina (Daiga Mierinia) pabrėžia, kad bet koks šią savaitę Aliaskoje vykstančiose derybose ar vėliau pasiektas susitarimas turi nedviprasmiškai palaikyti Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą, konstituciją ir Jungtinių Tautų (JT) Chartijoje įtvirtintus principus.
„Labai svarbu, kad Rusija nepasipelnytų iš savo žiauraus ir neteisėto agresyvaus karo pasiekusi teritorinių laimėjimų. Rusijai, kaip agresorei, neturi būti pataikaujama, nes tai tik paskatintų tolesnius agresijos veiksmus. Jėgos naudojimas tarptautiniu mastu pripažintoms sienoms keisti yra nepriimtinas ir prieštarauja tarptautinei teisei“, – rašoma bendroje pirmininkų deklaracijoje.
Baltijos šalių parlamentų pirmininkai mano, kad diplomatinis sprendimas turi užtikrinti tiek Ukrainos, tiek Europos saugumo interesus.
„Priimant sprendimus dėl Ukrainos turi dalyvauti patys ukrainiečiai, o Europai svarbūs klausimai turi būti derinami su mumis, europiečiais. Derybos gali vykti tik paliaubų sąlygomis“, – teigia jie.
„Tvirtai tikime, kad sėkmę gali atnešti tik strategija, apimanti ryžtingą diplomatiją, nenutrūkstamą paramą Ukrainai ir nuolatinį spaudimą Rusijos Federacijai, kad ši nutrauktų neteisėtą karą. Taigi gyvybiškai svarbu, kad mūsų šalys ir visas demokratinis pasaulis toliau teiktų politinę, ekonominę, karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai, kartu išlaikydamas ir stiprindamas sankcijas Rusijos Federacijai“, – sakoma bendroje deklaracijoje.
Zelenskis: Rusija ruošiasi naujiems puolamiesiems veiksmams Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Maskva ne siekia taikos Ukrainoje, o rengiasi naujam puolimui.
Apie tai jis prakalbo artėjant penktadienį suplanuotam Rusijos ir JAV vadovų susitikimui.
„Matome, kad Rusijos kariuomenė nesiruošia užbaigti karo. Priešingai, jie atlieka manevrus, kurie rodo pasirengimą naujoms puolamosioms operacijoms“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose.
Taikos nebus, kol Rusija galės kariauti: Ukraina perspėja prieš Trumpo ir Putino derybas
Ukraina perspėja Vakarus: bet koks Rusijos strateginės nesėkmės išvengimas gali tapti pavojingu signalu pasauliui. Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas teigia, kad Kremlius nesustos, kol Ukraina neišnyks kaip valstybė, o paliaubos Rusijos sąlygomis tik paskatins naują agresiją.
Viskas, kas nebus strateginis Rusijos pralaimėjimas, siųs pavojingą signalą pasauliui, įspėja vienas iš Ukrainos prezidento patarėjų, rašo „Kyiv Independent“.
M. Podoliakas sako, kad V. Putino galutinis tikslas – kad Ukraina „išnyktų kaip valstybė“, rašo „Sky News“.
„Turime tapti neaiškiu, rusifikuotu imperijos priedėliu“, – teigia jis.
M. Podoliako įspėjimas paskelbtas prieš penktadienį numatytą Donaldo Trumpo ir V. Putino susitikimą.
JAV lyderis yra užsiminęs, kad Ukraina turėtų atsisakyti dalies teritorijos, o JAV žiniasklaida praneša, jog V. Putinas nori ne tik visų šiuo metu okupuotų teritorijų, bet ir dar daugiau.
Tačiau, pasak M. Podoliako, bet koks toks kompromisas tik padrąsintų Rusiją.
„Teritorijų prijungimas nėra Putino galutinis tikslas. Jis nesutinka su pačia Ukrainos egzistencija. Putinas nori, kad mes išnyktume kaip valstybė“, – pabrėžė M. Podoliakas savo paskyroje „Telegram“ kanale.
Pasak jo, Rusijos diktatorius siekia atimti iš ukrainiečių armiją, užsienio politiką, balsavimo teisę. Paversti Ukrainą rusifikuotu imperijos priedėliu.
„Todėl kalbos apie „minimalius Maskvos reikalavimus“ yra beprasmės – yra tik maksimalūs“, – užtikrino OP vadovo pavaduotojas.
Kremlius, pasak M. Podoliako, nesustos iki strateginės nesėkmės – kai karas taps nepakeliama našta Rusijai. Bet kokios kitos paliaubos bus tik pauzė Maskvos sąlygomis.
„Tai sunaikins tarptautinę teisę. Pasaulis gaus signalą: už mažesnį nusikaltimą baudžiama sankcijomis, už didesnį – sankcijos panaikinamos. Pasaulinė saugumo sistema žlugs, o karas taps universaliu ginčų sprendimo būdu“, – apie pasekmes sakė M. Podoliakas.
Tvirta taika gali būti pasiekta tik vienu būdu, įsitikinęs M. Podoliakas: „Reikia padaryti taip, kad Kremlius net bijotų galvoti apie naują puolimą.“
JAV prezidentas taip pat sakė, kad su V. Putinu aptars Rusijos karą prieš Ukrainą ir kad jo taikos planas numato teritorijų mainus, dėl kurių Kyjivas atgaus dalį savo žemių, bet tariamai bus priverstas atsisakyti kitų.
Remiantis kai kurių žiniasklaidos priemonių duomenimis, kalbama apie Luhansko ir Donecko sričių perdavimą Rusijai.
Vėliau paaiškėjo, kad specialusis JAV prezidento D. Trumpo pasiuntinys Steve‘as Whitkoffas per vizitą Maskvoje greičiausiai neteisingai suprato Rusijos diktatoriaus V. Putino reikalavimus, kuriuos Rusija iškėlė siekdama ugnies nutraukimo su Ukraina.
Tuo pačiu metu leidinys „Politico“ pranešė, kad Baltieji rūmai pasiūlė Rusijai įšaldyti karą palei kontaktinę liniją Chersono ir Zaporižios srityse mainais į Donecko ir Luhansko sritis.
Rugpjūčio 9 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečiai neatiduos savo žemės okupantams ir kad teritorinis klausimas yra įtvirtintas Ukrainos Konstitucijoje, kurios niekas nepažeis.
Ukrainos dronų ataka paralyžiavo „Rosneft“ gamyklą Rusijoje: sustabdė naftos tiekimą
Rusijos energetikos milžinei „Rosneft“ priklausanti naftos perdirbimo gamykla Rusijos Saratovo srityje sustabdė naftos tiekimą po Ukrainos dronų atakos, rugpjūčio pirmadienį pranešė „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinęs šaltinis.
Starmeris: Ukrainai negalima „primesti“ taikos
Nuogąstaujant, kad Kyjivas nebus pakviestas į Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino derybas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad taiką „būtina kurti kartu su Ukraina, o ne jai primesti“.
JAV prezidentas ir jo kolega iš Rusijos šią savaitę susitiks Aliaskoje aptarti Kremliaus invazijos ateities.
Pirmadienį telefonu kalbėdamas su Marku Carney‘iu, K. Starmeris ir Kanados vadovas sutarė, kad ateityje Ukraina „turi būti laisva, suvereni ir turėti apsisprendimo teisę“.
Toks pareiškimas buvo padarytas po to, kai D. Trumpas leido suprasti, kad, jo nuomone, Ukrainai gali tekti atsisakyti dalies teritorijos, kad būtų užbaigtas konfliktas.
K. Starmerio atstovas spaudai sakė: „Ministras pirmininkas šią popietę kalbėjosi su Kanados ministru pirmininku Marku Carney‘iu.
Jie kalbėjo apie savo tvirtą paramą Ukrainai ir nuolatinį darbą siekiant sustabdyti žudynes ir užbaigti Rusijos karą.
Abu vadovai pabrėžė, kad ateityje Ukraina turi būti laisva, suvereni ir turėti apsisprendimo teisę.
Jie pasveikino toliau dedamas tarptautines pastangas siekiant taikos, kurioms vadovauja prezidentas Trumpas, ir sutarė, kad taiką būtina kurti kartu su Ukraina, o ne jai primesti.
Abu vadovai sutarė, kad artimiausiomis dienomis toliau glaudžiai bendradarbiaus su prezidentu Trumpu ir prezidentu Zelenskiu. Jie susitarė palaikyti ryšį.“
Reguliarios Ukrainos dronų atakos sujaukė Rusijos oro uostus: Maskva imasi priemonių
Rusijoje gali būti atšaukta dalis užsienio aviakompanijų skrydžių dėl jų padarytų „pažeidimų, svarbiausias jų – skrydžių vėlavimas arba atšaukimas Ukrainos dronų atakų Rusijoje metu.
Atitinkamą pasiūlymą artimiausiais dienomis pateiks Visarusiška keleivių asociacija (OOP) transporto ministerijai.
Apie tai OOP vadovas ir Ministerijos prie visuomenės tarybos pirmininko pavaduotojas Ilja Zotovas pranešė laikraščiui „Kommersant“, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Jis pasiūlys valdžios institucijoms įstatymiškai įtvirtinti skrydžių dažnumo sumažinimą kaip bausmę užsienio aviakompanijoms, „pažeidžiančioms keleivių teises“. Kalbama, visų pirma, apie skrydžių vėlavimus, kurie vyksta dėl reguliarių Ukrainos bepiločių orlaivių išpuolių.
Vengrija atsisakė prisijungti prie ES pareiškimo dėl Trumpo siekio įtvirtinti taiką Ukrainoje
Vengrija atsisakė prisidėti prie bendro likusių 26 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių pareiškimo, kuriame palankiai vertinamos JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Deklaracijoje, kurią antradienį paskelbė ES lyderiai, sakoma, kad tarptautinės sienos neturi būti keičiamos jėga, o bet kokia „teisinga ir ilgalaikė taika“ turi atitikti tarptautinę teisę, įskaitant nepriklausomybės, suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus. „Vengrija neprisideda prie šio pareiškimo“, – pažymima jame.
Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno dešiniųjų vyriausybė prieštarauja ES karinei pagalbai Ukrainai, kuri, pasak jos, pratęsia karą, ir yra sukritikavusi sankcijas Rusijai kaip neveiksmingas ir kenksmingas Europos ekonomikai. V. Orbánas anksčiau privertė panaikinti ES sankcijas tam tikriems asmenims iš Rusijos.
Kai Vengrija 2024 m. antroje pusėje pirmininkavo ES, V. Orbánas supykdė kitus lyderius, nes Maskvoje aplankė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir vaizdavo save kaip tarpininką.
V. Orbánas taip pat laikomas artimu D. Trumpo, kuris penktadienį priims V. Putiną JAV Aliaskos valstijoje deryboms dėl Ukrainos, sąjungininku. Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje baiminasi, kad šis susitikimas gali baigtis Ukrainai nepalankiais susitarimais.
ES pareiškime buvo dar kartą patvirtinta parama Ukrainos teisei spręsti dėl savo ateities, be to, jame sakoma, kad prasmingos derybos įmanomos tik nutraukus ugnį arba sušvelninus karo veiksmus. „Ukrainos žmonės turi turėti laisvę spręsti dėl savo ateities. Dėl kelio į taiką Ukrainoje negali būti sprendžiama be Ukrainos“, – teigiama pareiškime.
Rusijos raketa pataikė į ginkluotojų pajėgų mokymo centą: skelbiama apie aukas
Rusija kasetinėmis raketomis smogė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų mokymo padaliniui, rašo „RBC-Ukraina“.
Užpuolimo metu žuvo vienas, sužeista dar 11 karių.
Pranešama, kad apie raketų grėsmę kariai buvo įspėti iš anksto, tačiau ne visi spėjo patys pasislėpti bunkeryje arba slėptuvėje, nes turėjo pirmiau perkelti įrangą.
Žinoma apie vieną žuvusį ir 11 įvairaus sunkumo sužeistų. Dar 12 kreipėsi dėl klausos sutrikimų po smūgio.
Vietoje dirba atitinkamos skubiosios pagalbos tarnybos. Sužeistiesiems skubiai teikiama visa reikalinga medicininė pagalba.
Ukrainos žvalgyba smogė strateginei helio gamyklai: Rusijoje ji – tokia vienintelė
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdybos (GUR) dronai atakavo ir sukėlė sprogimus Orenburgo helio gamykloje. Tai – vienintelė helio gamykla Rusijoje, rašo UNIAN, remdamasi žvalgybos šaltiniais.
Kaip pažymėjo šaltinis, tai vienintelė helio gamykla Rusijoje, vienintelė įmonė, gaminanti kritiškai svarbų komponentą raketų gamybai, kosmoso ir aviacijos pramonei.
Vietiniai gyventojai matė skrendančius bepiločius orlaivius ir pranešė apie seriją sprogimų gamyklos rajone.
Apie 20 val. Rusijos valdžia užblokavo federalinės reikšmės magistralės M-5 „Uralas“ ruožą ties Perevolkos gyvenviete. Būtent šiame rajone, kaip manoma, yra Ukrainos žvalgybos (GUR) taikinys.
„Orenburgo helio gamykla – vienintelė helio gamybos įmonė Rusijoje ir viena didžiausių Europoje, kurios metinis pajėgumas siekia apie 15 mlrd. kub. m. gamtinių dujų perdirbimo. Helis plačiai naudojamas raketų gamyboje, kosmoso pramonėje ir aviacijoje. Karinės žvalgybos užpultas objektas yra tiesiogiai susijęs su Rusijos agresija prieš Ukrainą ir yra vienas iš pagrindinių Rusijos karinės pramonės objektų“, – pažymėjo šaltinis.
ES lyderiai: Ukraina turi turėti galimybę pasirinkti savo likimą
Europos Sąjungos (ES) lyderiai bendrame pareiškime pabrėžė „prigimtinę Ukrainos teisę pačiai pasirinkti savo likimą“, likus trims dienoms iki JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
„Mes, Europos Sąjungos lyderiai, palankiai vertiname prezidento Trumpo pastangas nutraukti Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką bei saugumą Ukrainoje“, – sakoma pareiškime.
„Teisinga ir ilgalaikė taika, užtikrinanti stabilumą ir saugumą, turi atitikti tarptautinę teisę, įskaitant nepriklausomybės, suvereniteto, teritorinio vientisumo principus ir tai, kad tarptautinės sienos negali būti keičiamos jėga“, – teigė ES lyderiai.
Trečiadienį planuojamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio bei Europos lyderių susitikimas su D. Trumpu.
JAV vadovas aptakiai kalba apie savo lūkesčius penktadienį Aliaskoje planuojamoms deryboms su V. Putinu ir vadina jį „pažintiniu susitikimu“, kurio metu sieks išsiaiškinti Rusijos vadovo nuomonę dėl karo Ukrainoje pabaigos.
V. Zelenskis atmetė galimybę užleisti rusams savo teritorijas, atplėštas jėga. D. Trumpas, kuris vasarį viešai susiginčijo su V. Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose, sakė, kad jį „šiek tiek neramina“ Ukrainos vadovo pozicija ir kad kažkoks apsikeitimas teritorijomis turės įvykti.
„Bus kažkiek apsikeitimo, bus tam tikrų pokyčių kalbant apie teritoriją“, – teigė jis.
Tačiau D. Trumpas patikino, kad V. Putinui pasakys, jog jis privalo baigti savo karą.
„Bus nuolaidų, kurios niekam nepatiks“: Pentagono vadovas apie Trumpo ir Putino derybas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sudarė sąlygas galimai taikos sutarčiai dėl Ukrainos su Kremliaus diktatoriumi Vladimiru Putinu, tačiau bus nuolaidų, kurios niekam nebus priimtinos.
Apie tai JAV gynybos ministras Pete‘as Hegsethas pareiškė „Fox News“ televizijos eteryje.
„Trumpas jau pakeitė žaidimo taisykles. Jis sudarė sąlygas galimai taikos sutarčiai, kuri buvo jo tikslas nuo pat pradžių“, – sakė jis.
Pentagono vadovas teigia, kad V. Putinas nebūtų sutikęs susitikti, jei nebūtų pajutęs spaudimo.
Jis paaiškino, kad derybų etape gali būti ir, tikriausiai, bus keitimasis teritorijomis.
„Bus nuolaidų, kurios niekam nebus priimtinos, bet jei kas nors ir gali tai padaryti, tai tik Trumpas“, – konstatavo P. Hegsethas.
Prieš Trumpo ir Putino susitikimą – ES „staigmena“ Maskvai
Europos Sąjunga (ES) rengia naują sankcijų Rusijai paketą, pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijos paskelbė bloko užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas.
Tai būtų jau 19-asis baudžiamųjų priemonių Maskvai paketas. Ji nepateikė išsamesnės informacijos apie planuojamas sankcijas. K. Kallas taip pat pareiškė, kad „mes net neturėtume kalbėti apie kokias nors nuolaidas, kol Rusija nesutiko visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį“.
„Praeityje tai niekada nebuvo veiksminga su Rusija ir nebus veiksminga su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu šiandien“, – pridūrė ji.
Pasak K. Kallas, Ukraina informavo ES užsienio reikalų ministrus apie padėtį mūšio lauke. „Mes visiškai pritariame šio karo užbaigimui taip, kad Rusijai nebūtų paliktos atviros durys vėl įžengti ir iš naujo pradėti savo agresiją“, – akcentavo Estijos diplomatė.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir V. Putinas penktadienį turėtų susitikti ir aptarti karą Ukrainoje.
Karo analitikai: Aliaskoje tikėtis stebuklo neverta
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kol kas nerodo jokio noro siekti kompromiso, kad Ukrainoje įsivyrautų taika, todėl JAV ir Rusijos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas Aliaskoje vargu ar pakeis šią padėtį.
Tokią nuomonę išskirtiniame komentare naujienų agentūrai „Ukrinform“ Vašingtone išsakė Karo tyrimų instituto (ISW) Rusijos grupės ir geopolitinės žvalgybos grupės vadovas Rusijos ir Ukrainos klausimais George‘as Barrosas.
Zelenskis: rusai negavo signalų ruoštis pokario situacijai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesiruošia nutraukti ugnį Ukrainoje, remdamasis žvalgybos duomenimis paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurio žodžius cituoja naujienų portalas „Unian“.
„Putinas yra pasiryžęs susitikimą su Amerika pateikti tik kaip savo asmeninę pergalę ir toliau elgtis kaip anksčiau, daryti spaudimą Ukrainai, kaip tai darė anksčiau. Nėra nė vieno ženklo, kad rusai gavo signalų ruoštis pokario situacijai“, – vakariniame kreipimesi platformoje „Telegram“ kalbėjo V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad rusai perkėlinėja savo karius ir pajėgas taip, kad galėtų pradėti naujas puolamąsias operacijas.
„Jei kas nors ruošiasi taikai, tai jis to nedaro. Mes ir toliau informuojame savo partnerius apie realią padėtį mūšio lauke, diplomatijos fronte ir tolesnius Rusijos veiksmų planus“, – sakė V. Zelenskis.
Dieną prieš tai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad per susitikimą su V. Putinu bandys grąžinti Ukrainai dalį „vertingos teritorijos“, kurią Rusija užėmė per karą. Jis taip pat pažymėjo, kad būsimas susitikimas su Kremliaus diktatoriumi bus „bandomasis“.
Tuo tarpu „Bloomberg“ rašo, kad Ukraina ir Europos šalys V. Putino ir D. Trumpo susitikimo išvakarėse telefonu kalbėsis su JAV prezidentu. Pažymima, kad šiame pokalbyje daugiausia dėmesio bus skiriama „tolesnėms galimybėms daryti spaudimą Rusijai“, taip pat „pasirengti galimoms taikos deryboms ir su tuo susijusiems teritorinių pretenzijų bei saugumo klausimams“.
Prieš Trumpo ir Putino susitikimą – Ukrainos pozicijos pasikeitimas dėl rusų okupuotų teritorijų
Prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimą Aliaskoje diplomatų sluoksniuose diskutuojama apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pozicijos sušvelninimą.
Kaip rašo „The Telegraph“, remdamasis Europos diplomatų šaltiniais, Kyjivas yra pasirengęs svarstyti galimybę nutraukti karo veiksmus ir faktiškai pripažinti Rusijos kontrolę jau okupuotose teritorijose Luhansko, Donecko, Zaporižios, Chersono srityse ir Kryme.
Toks scenarijus, kurį remia kai kurios Europos sostinės, numato fronto linijos įšaldymą ir saugumo garantijų suteikimą Ukrainai, įskaitant ginklų tiekimą ir perspektyvą įstoti į NATO.
Taip pat V. Zelenskis pabrėžia: jokie susitarimai neturi numatyti papildomų teritorinių nuolaidų.
Europos lyderiai, tarp kurių Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, pareiškė, kad tarptautiniu mastu pripažintų sienų keitimas jėga yra nepriimtinas.
Jie planuoja susitikti su D. Trumpu jau trečiadienį, kad pateiktų savo argumentus prieš jo derybas su V. Putinu.
Pats D. Trumpas pranešė, kad viršūnių susitikime bandys pasiekti dalinį Ukrainos teritorijų grąžinimą. Tačiau jis kritikavo Kyjivo poziciją dėl būtinybės konstitucinio bet kokių teritorinių pokyčių patvirtinimo.
NATO pabrėžia, kad faktinė teritorijų okupacija negali būti pripažinta teisiškai. Ukrainos valdžia primena, kad Rusija toliau perkelia karius ir ruošiasi naujiems puolimams, todėl per anksti kalbėti apie Kremliaus pasirengimą baigti karą.
Šiuo metu Rusija kontroliuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos pagal 1991 m. sienas.
Ukrainos tarptautiniai partneriai, įskaitant Didžiąją Britaniją ir Kanadą, ragina vengti bet kokių sprendimų primetimo Kyjivui, pabrėždami, kad taika turi būti pasiekta dalyvaujant pačiai Ukrainai, o ne už jos nugaros.
Trumpo ir Putino susitikimas
Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino viršūnių susitikimas Aliaskoje, numatytas rugpjūčio 15 d., bus pirmasis JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas Amerikos žemėje nuo 1988 m.
Derybos vyks aktyviai diskutuojant apie galimą karo Ukrainoje pabaigą. D. Trumpas ne kartą užsiminė apie „žemės mainų“ galimybę kaip taikos sąlygą, o tai sukėlė nerimą Kyjive ir Europoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyro Zelenskio derybose nebus, bet, pasak D. Trumpo, apie jų rezultatus bus informuotas anksčiau už kitus lyderius. Europos šalys, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją, Didžiąją Britaniją, Italiją ir Suomiją, bendrame pareiškime pabrėžė, kad jokie susitarimai dėl taikos negali būti priimti be Ukrainos dalyvavimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Nepaisant to, Aliaskos gyventojai nenorėtų jungtis prie kacapijos net jei senas pirdyla trampas ją atiduotų, nes
1-JAV yra teisė turėti ginklą-tai pagrindinė priežastis kodėl aliaskiečiai nori likti JAV dalimi, nes kacapams ginklą duoda tik tada, kai reikia tapt patrankų mėsa
2-JAV daug geresnis pragyvenimo lygis:algos, pašalpos, soc. garantijos, sveikatos apsauga ir tt
3-aliaskiečiams Vašingtonas arčiau nei maskva.
Trumpai tariant kacapai gali toliau svajot apie Aliaską bet jos niekada nebegaus, nes Aliaska tai ne tik teritorija, bet ir žmonės.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Naujos detalės: aiškėja, kur tiksliai susitiks Trumpas ir Putinas
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt patikslino, kur susitiks JAV prezidentas Donaldas trumpas ir Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, rašo „Sky news“.
Ji sako, kad derybos vyks Ankoridže – didžiausiame Aliaskos mieste.
„Prezidentas D. Trumpas pasiryžęs pabandyti užbaigti šį karą ir sustabdyti žudymą“, – sako K. Leavitt.
„Kaip prezidentas ne kartą yra sakęs, jis visada tvirtai pirmenybę teiks taikai ir partnerystei, kai tik bus galima pasiekti tokių rezultatų“, – priduria ji.
„Šiuo metu pasaulyje nėra lyderio, kuris būtų labiau pasiryžęs užkirsti kelią karams arba juos nutraukti nei prezidentas D. Trumpas“, – tikina K. Leavitt.