Lietuva išreiškė protestą Rusijai dėl išpuolių prieš Ukrainos energetikos objektus
Į Užsienio reikalų ministeriją antradienį iškviestam Rusijos ambasados Lietuvoje laikinajam reikalų patikėtiniui įteikta protesto nota dėl Kremliaus karinių pajėgų vykdomų Ukrainos energetikos infrastruktūros apšaudymų.
Ministerija pažymi, kad kryptingas Ukrainos energetikos infrastruktūros naikinimas prasidėjus šaltajam sezonui gilina humanitarinę krizę šioje šalyje, o sekmadienio smūgiai Chmelnickio ir Rivnės atominių elektrinių objektams yra akivaizdus branduolinis šantažas, didinantis visą žemyną galinčios paveikti ekologinės katastrofos tikimybę.
„Lietuva dar kartą primena, kad Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą yra šiurkštus tarptautinės teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas, ir patvirtina savo pasiryžimą siekti Rusijos pareigūnų, įsitraukusių į šių išpuolių planavimą ir vykdymą, atsakomybės“, – nurodoma pranešime.
Ukrainos energetikos ministerija pirmadienį pranešė, kad Rusijos atakos padarė daugiau žalos šalies energetikos infrastruktūrai, dėl to daugelyje šalies sričių buvo numatyti elektros tiekimo nutraukimai. Institucija paragino ukrainiečius racionaliai naudoti elektrą, ypač didžiausio suvartojimo valandomis ryte ir vakare.
Dėl Ukrainos smūgių energetikos infrastruktūrai keliuose Rusijos pasienio regionuose be elektros liko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių.
Ukrainos kariai pasitraukė iš pozicijų prie penkių kaimų Zaporižios srityje
Rusijos pajėgos suintensyvino savo puolimą Zaporižios srityje, ypač prie Oleksandrivkos ir Huliaipolės. Siekiant apsaugoti karių gyvybes, ukrainiečių daliniai buvo priversti pasitraukti iš savo pozicijų prie penkių kaimų. Tai pranešė operatyvinės grupės „Pietūs“ spaudos tarnyba.
„Zaporižios srityje, ypač Oleksandrivkos ir Huliaipolės sektoriuose, jau kelias dienas vyksta intensyvūs mūšiai. Priešas naudoja visus įmanomus ginklus, kad išstumtų Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš jų pozicijų. Praėjusiomis dienomis čia pranešta apie daugiau kaip šimtą susirėmimų. Dėl suintensyvėjusių atakų, daugybės bandymų įsiskverbti ir masinių apšaudymų iš artilerijos bei beveik visų slėptuvių ir įtvirtinimų sunaikinimo Ukrainos daliniai turėjo pasitraukti iš savo pozicijų prie Novouspenskės. Novės, Ochotnyčės, Uspenivkos ir Novomykolajivkos, kad apsaugotų karių gyvybes“, – teigiama pranešime.
Kyjivo meras nerimauja: po karo Ukraina susidurs su milžiniška problema
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko baiminasi, kad pasibaigus karui daug jaunų pabėgėlių negrįš į Ukrainą.
„Džiaugtumėmės, jei sugrįžtų pusė jaunų žmonių“, – sakė jis antradienį Vokietijos stočiai „Welt TV“. Anot jo, jauni žmonės „gana greitai integruojasi į visuomenę ir išmoksta kalbą“ tose šalyse, į kurias pabėgo. Čia jie sukuria ir šeimas.
Be to, grįžimo sąlygų yra ta, kad Ukrainoje būtų taika, darbo vietų ir Europai prilygstanti gyvenimo kokybė, aiškino V. Klyčko. Jis pridūrė, kad Ukrainos po karo laukia „milžiniški iššūkiai“.
Praėjusią savaitę Vokietijos gyventojų tyrimo institutas (BIB) pranešė, kad dabar jau dirba apie pusę 2022 m. vasario–gegužės mėnesiais nuo karo į Vokietiją pabėgusių darbingo amžiaus ukrainiečių. Ukrainiečių vaikai ir jaunimas, be to, per pirmuosius metus nuo atvykimo pasiekė didelės pažangos mokydamiesi kalbos.
Kyjivas meras tuo tarpu pasisakė už tai, kad mobilizacijos amžius būtų sumažintas nuo dabar 25 iki 22 ar 23 metų.
„Turime didžiulių problemų su kariais, žmogiškaisiais ištekliais“, – kalbėjo V. Klyčko. Tačiau jie per karą vaidina didelį vaidmenį.
Trumpo kaltinimai sujudino Maskvą: sureagavo Lavrovas
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi aptarti su Vašingtonu JAV prezidento Donaldo Trumpo kaltinimus dėl slaptų požeminių branduolinių bandymų.
Buvęs Suomijos prezidentas: laikas Europai pačiai kalbėtis su Putinu
Buvęs Suomijos prezidentas Saulis Niinistö pasisako už tiesioginius Europos šalių lyderių pokalbius su Rusija. Turėdamas omenyje JAV prezidento Donaldo Trumpo derybas su V. Putinu dėl Ukrainos karo pabaigos, nuo 2012 iki 2024 m. Suomijai vadovavęs S. Niinistö ragina taip pat kalbėtis su Rusijos vadovu.
Pirmasis toks atvejis: vienas Rusijos regionas iki karo pabaigos liks be svarbios paslaugos
Uljanovsko regione iki karo su Ukraina pabaigos bus draudžiama naudotis mobiliuoju internetu, lapkričio 8 d. vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė regiono vyriausybė. Apie pirmą tokį Rusijos regioną antradienį pranešė naujienų portalas „The Moscow Times“.
Pokrovske – šimtai rusų karių: Ukraina praneša apie naują puolimo bangą
Rusijos pajėgos stiprina atakas prieš Pokrovską Donecko srityje. Mieste šiuo metu yra daugiau kaip 300 okupantų, o ukrainiečių gynybos daliniai dieną naktį kovoja, kad užkirstų kelią jų įsiveržimui iš pietų. Pasak desantinių šturmo pajėgų, priešas naudojasi nepalankiomis oro sąlygomis, tačiau Ukrainos kariai toliau naikina į miestą bandančias prasiskverbti rusų karių grupes.
Zelenskis apsilankė Chersone
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apsilankė fronto mieste Chersone šalies pietuose, praneša agentūra „Reuters“.
Miestas yra tik už kelių kilometrų nuo Rusijos pozicijų kitoje Dnipro upės pusėje ir iš ten nuolat atakuojamas bombomis ir dronais.
V. Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą, kuriama sako kalbą, paminėdamas trečiąsias Rusijos pasitraukimo iš Chersono metines 2022 m. Tos paties pavadinimo sritis yra iš dalies kontroliuojama rusų pajėgų.
Ji yra priešais Krymo pusiasalį, kurį Rusija aneksavo jau 2014 m.
Syrskis: ukrainiečių dronai spalį atakavo 77 tūkst. Rusijos taikinių
Spalio mėnesį ukrainiečių dronai sunaikino 77 tūkst. priešo taikinių, be to, ne tik nepilotuojamosios skraidyklės, bet ir antžeminės robotų sistemos sparčiai tobulėja, tampa svarbiausiais šiuolaikinio karo elementais ir gelbsti kareivių gyvybes.
Apie tai platformoje „Facebook“ pranešė vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.
„Prioritetinė dronų sistemos dalinių plėtra duoda konkrečių rezultatų – sunaikintų priešo objektų skaičius auga. Vien spalio mėnesį mūsų oro dronų sistemos sunaikino 77 tūkst. priešo taikinių. FPV dronai ir sunkieji bombonešiai parodė geriausius kovinius rezultatus“, – pažymėjo O. Syrskis.
Jis pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos vis plačiau naudoja antžemines robotų sistemas, kurios tampa neatskiriama šiuolaikinio technologinio karo dalis. Spalio mėnesį jos pristatė beveik 300 tūkst. kilogramų atsargų kariniams daliniams ir atliko sužeistųjų evakuaciją, minų išminavimo operacijas ir kovines misijas.
Vyriausiasis karinių pajėgų vadas taip pat pabrėžė, kad priešas bando sekti Ukrainos pėdomis ir kuria dronų pulkus ir gaudomuosius dronus, todėl Ukrainos kariuomenė turi nuolat tobulėti, kad išlaikytų technologinį pranašumą.
„Mes geriname savo elektroninės karybos sistemų veiksmingumą kovojant su priešo bepilotėmis skraidyklėmis. Siekiame tiek pagerinti stočių kokybę, tiek padidinti jų kiekį. Spalio mėnesį į frontą buvo pristatyta dvigubai daugiau trumpojo nuotolio elektroninės karybos sistemų nei rugsėjį“, – pridūrė jis.
O. Syrskis padėkojo Nepilotuojamųjų sistemų pajėgų kariams už kiekvieną sunaikintą taikinį ir jų indėlį į ginkluotųjų pajėgų dronų pajėgumų plėtrą.
Kaip pranešta, rugsėjo mėnesį Ukrainos oro dronų sistemos smogė 66,5 tūkst. Rusijos taikinių – 10,8 proc. daugiau nei rugpjūtį.
Vokietija planuoja 2026 m. padidinti gynybos paramą Ukrainai iki 11,5 mlrd. eurų
Vokietijos vyriausybė planuoja 2026 m. padidinti gynybos paramą Ukrainai iki daugiau nei 11,5 mlrd. eurų – 3 mlrd. eurų daugiau nei buvo numatyta ankstesniame biudžeto projekte, pranešė „Welt“ ir „Ukrinform“.
Ši suma minima Finansų ministerijos teikime Bundestago biudžeto komitetui. Lėšos skiriamos pagal biudžeto eilutę „Valstybių, užpultų pažeidžiant tarptautinę teisę, stiprinimas saugumo, gynybos ir stabilizavimo srityse“.
Praėjusią savaitę šaltiniai vyriausybėje teigė, kad papildomas finansavimas bus skirtas artilerijai, dronams ir šarvuočiams, taip pat dviem Ukrainai perduotoms oro gynybos sistemoms „Patriot“ pakeisti.
Biudžeto komitetas posėdžiaus ketvirtadienį, lapkričio 13 d., kad baigtų derinti pagrindinio 2026 m. finansinio plano projektą.
Kaip pranešta anksčiau, iš pradžių 2026 m. biudžeto projekte Vokietija skyrė karinei pagalbai Ukrainai 8,5 mlrd. eurų.
Vokietija ir toliau yra didžiausia Europoje karinės pagalbos Ukrainai teikėja – nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 m. ji skyrė arba įsipareigojo skirti apie 40 mlrd. eurų paramos.
Rusija atsilieka nuo plano, bet ruošiasi didžiausiam puolimui: perspėja apie lemtingą žiemą
Rusija maždaug metais atsilieka nuo plano užimti Pokrovską, svarbų logistikos centrą Donecko srityje, kurį ketino visiškai kontroliuoti iki 2024 m. lapkričio, rašo „Foreign Affairs“. Nepaisant karių skaičiaus pranašumo, rusams nepavyko pralaužti gynybos linijų – Ukrainos pajėgos kas mėnesį nukovė daugiau nei 20 tūkst. okupantų. Vis dėlto, kaip pažymi leidinys, artėjanti žiema gali tapti lemiama.
Vakarų ekspertų vertinimu, Maskva ruošiasi įtvirtinti kontrolę griuvėsiuose likusiame mieste, vis labiau stiprindama savo kariuomenės buvimą Pokrovske.
Pokrovskas – ne vienintelė karšta zona. Rusijos kariuomenė veržiasi Kostiantynivkos kryptimi, formuodama „kišenes“ fronto šiaurėje ir pietuose. Tuo pačiu metu Maskva aktyviai naudoja tolimojo nuotolio dronus ir planuojamąsias bombas, kurios faktiškai „ištuština“ miestus, kaip nutiko Chersone.
Pavojus kyla ir Zaporižės miestui, pietų ekonominiam centrui. Jei Donbasas kris, kitas Kremliaus taikinys gali būti Charkivas.
Analitikai apibūdina Rusijos strategiją trimis etapais:
Karinis – okupuoti arba sunaikinti tiek teritorijos, kad Ukraina taptų ekonomiškai priklausoma. Kremliaus tikslas – išlaikyti septynias sritis: keturias jau aneksuotas ir dar Charkivo, Mykolajivo bei Odesos.
Politinis – pajungti Kyjivą ekonominiu spaudimu ir naujo karo grėsme.
Galutinis – visiškai integruoti Ukrainą į Rusijos orbitą pagal Baltarusijos scenarijų.
Tačiau net pirmasis etapas dar toli gražu nebaigtas. Rusija siekia išsekinti Ukrainos kariuomenę, bet puolimo tempas išlieka lėtas, nors nuostoliai – milžiniški.
Ukraina pasitinka ketvirtą karo žiemą. Jos atsparumą lems trys veiksniai – ištekliai, žmogiškasis potencialas ir ryžtas. Europa palaipsniui perima amunicijos tiekėjos vaidmenį, investuodama į sviedinių, dronų ir raketų gamybą, tačiau oro gynybos priemonių trūkumas tebėra kritinis.
Nors Ukrainos kariuomenė turi daug karių, trūksta parengtų pėstininkų. Dabar svarbiausia užduotis – kokybiškai apmokyti ir integruoti naujus karius į kovinius dalinius. „Foreign Affairs“ rašo:
„Ši žiema gali būti lemiama. Rusija gamina daugiau raketų nei bet kada anksčiau, o Ukrainos pažeista energetikos sistema jau nebegali aprūpinti visos šalies. Jei Rusijai pavyks paspartinti puolimą – galbūt sugriovus gynybos linijas ir ištuštinus miestus prie fronto – ji gali priversti Ukrainą kapituliuoti iki 2026 m.“
Žiniasklaida: Putino režimas „dauginasi“ dinastiniu būdu
Trys ketvirtadaliai aukščiausio rango Rusijos valdininkų turi giminaičių, dirbančių valdžios institucijose ar su valstybe susijusiose įmonėse, atskleidžia naujausias nepriklausomo rusų tiriamosios žurnalistikos portalo „Proekt“ tyrimas, kurį cituoja „Meduza“.
Tyrime daugiausia dėmesio skiriama valstybės tarnautojams, „kurie, tikėtina, gavo užimamus postus savo tėvų ir senelių dėka, arba įdarbino savo sutuoktinius, vaikus, anūkus ir kitus giminaičius valstybės tarnyboje ar gerai apmokamose pareigose valstybės finansuojamose institucijose, arba padėjo jiems pradėti verslą, kuris klesti iš viešųjų pirkimų“.
„Proekt“ ištyrė 1 329 asmenis, užimančius svarbias pareigas – nuo prezidento Vladimiro Putino iki ministrų, saugumo pareigūnų ir valstybinių įmonių bei institucijų, pvz., pagrindinių muziejų, žiniasklaidos priemonių ir universitetų, vadovų, ir nustatė, kad 76 proc. arba 1 012 asmenų iš jų turi giminaičių, dirbančių viešajame sektoriuje.
Portalas taip pat paviešino duomenų bazę su veikiančia paieška, kurioje galima palyginti „nepotizmo indeksą“ įvairiose valstybinėse institucijose. Nustatyta, kad visi Rusijos Aukščiausiojo Teismo ir Gynybos ministerijos aukšto rango pareigūnai turi giminaičių, dirbančių viešojo administravimo ar su valstybe susijusiose įmonėse. Federacijos Tarybos narių tarpe šis indeksas siekia 86 proc., palyginus su 84 proc. Dūmoje ir 68 proc. prezidentūroje.
Be to, giminaičius valstybinėse ar su valstybe susijusiose įmonėse yra įdarbinę visi „Sberbank“, „VTB Bank“, „Gazprom“, Rusijos žemės ūkio banko („Rosselkhozbank“), VEB, „Rostelecom“, Rusijos kelių priežiūros bendrovė („Avtodor“) ir Rusijos geležinkelių prezidentai ir valdybos nariai.
„Proekt“ taip pat nustatė, kad kai kurie Rusijos elito atstovai sukūrė „valdžios dinastijas“, kuriose aukštas pareigas užima bent keli šeimos nariai, tad dažnai kyla tiesioginių interesų konfliktų.
Žurnalistai aptiko iš viso 25 „valdžios dinastijas“. Sąrašo viršuje – Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas su 96 giminaičiais ir draugais, einančiais pelningas pareigas daugiausia respublikos teritorijoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešajame sektoriuje įdarbino 27 giminaičius. Pranešama, kad tarp jų yra ir dvi, kaip įtariama, jo meilužės – buvusi olimpinė gimnastė Alina Kabajeva ir „Rossiya Bank“ akcininkė Svetlana Krivonogich, taip pat jo buvusi žmona Liudmila Očeretnaja, pusbrolio dukra, gynybos viceministrė Anna Civileva ir jos vyras, energetikos ministras Sergejus Civilevas, bei kiti.
„Proekt“ skaičiuoja, kad 58 proc. dabartinių Rusijos biurokratų yra sovietmečio laikų valstybės tarnautojai arba jų palikuonys.
„Putino režimas dauginasi – senąją gvardiją keičia jų palikuonys ir netgi tų palikuonių palikuonys“, – apibendrinama tyrime.
Ukrainos kariuomenė: Pokrovske šiuo metu yra daugiau nei 300 Rusijos karių
Rusijos pajėgos pastarosiomis dienomis ėmė intensyviau bandyti lengvosiomis transporto priemonėmis patekti į Pokrovską per pietinius šio Ukrainos miesto pakraščius. Pokrovske šiuo metu yra daugiau nei 300 Rusijos karių. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos oro puolimo pajėgų 7-asis greitojo reagavimo korpusas.
Siekdami prasiskverbti į miestą, rusai pasinaudojo nepalankiomis oro sąlygomis, įskaitant tirštą rūką. Prasti orai varžo Ukrainos gynybos pajėgų oro žvalgybos pajėgumus ir gebėjimą smogti atviroje teritorijoje. Pažymima, kad okupantų tikslas išlieka nepakitęs – pasiekti šiaurinius Pokrovsko pakraščius ir mėginti apsupti miesto teritoriją.
Net ir esant prastam matomumui Ukrainos pajėgos mieste toliau fiksuoja ir likviduoja rusų grupuotes. Nuo lapkričio pradžios Pokrovske nukauti 162 okupantai rusai, o dar 39 buvo sužeisti.
Miesto valymo operacijose ir toliau dalyvauja įvairūs Ukrainos gynybos pajėgų daliniai, įskaitant nepilotuojamų sistemų pajėgas, puolimo ir oro puolimo dalinius, specialiųjų operacijų pajėgas, nacionalinę gvardiją, nacionalinę policiją ir Ukrainos saugumo tarnybą. Lapkričio 10 d. Ukrainos gynėjai Pokrovsko sektoriuje atrėmė 63 Rusijos atakas.
Rusija teigia sužlugdžiusi Ukrainos ir JK sąmokslą užgrobti raketą nešantį lėktuvą
Antradienį Rusija pareiškė sužlugdžiusi anglų ir ukrainiečių sąmokslą užgrobti karinį lėktuvą, gabenusį hipergarsinę raketą. Jie neva planavę nuvaryti lėktuvą į Rumuniją per „didelio masto provokaciją“.
2022 m. plataus masto puolimą Ukrainoje pradėjusi Rusija nuolat kaltina Kyjivą ir jo Europos sąjungininkes sabotažo operacijomis jos teritorijoje, bet jokių įrodymų dažniausiai nepateikia.
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) tvirtino neva „atskleidusi ir sužlugdžiusi (...) Ukrainos gynybos ministerijos ir jos britų vadovų operaciją pavogti rusų viršgarsinį naikintuvą MiG-31, gabenantį hipergarsinę iš oro paleidžiamą raketą „Kinžal“.
Tarnyba apkaltino Kyjivą mėginimu „užverbuoti rusų pilotus“, pažadant jiems 3 mln. JAV dolerių atlygį ir Vakarų šalies pilietybę.
Pasak FST, Kyjivas neva planavęs nukreipti lėktuvą NATO bazės Konstancoje prie Juodosios jūros link ir ten jį „būtų numušusios“ oro gynybos pajėgos.
FST teigė „sužlugdžiusi Ukrainos ir Didžiosios Britanijos tarnybų planus suorganizuoti didelio masto provokaciją“.
Valstybinė žiniasklaida paskelbė FST vaizdo įrašą, kuriame matyti Rusijos kareivis pridengtu veidu, sakantis gavęs elektroninį laišką iš Ukrainos žvalgybos agento, mėginusio jį užverbuoti šiam sąmokslui.
FST teigimu, į tai atsakydamos Rusijos pajėgos puolė Ukrainos karinės žvalgybos centrą ir aerodromą Kyjivo ir Chmelnyckio srityse.
Per beveik ketverius metus trunkantį karą su Ukraina Rusija patyrė kelis sabotažo išpuolius, dažniausiai prieš jos geležinkelių tinklą, ir nuolat skiria sunkias laisvės atėmimo bausmes tiems, kurie kaltinami išdavyste.
2023 m. rugpjūtį Rusijos sraigtasparnio Mi-8 pilotas pabėgo į Ukrainą, atskridęs per Kyjivo saugumo tarnybų vadovaujamą operaciją. Įgulos nariai nežinojo apie jo ketinimus ir žuvo bandydami pabėgti, tuo metu pranešė tiek Kyjivas, tiek Maskva. 2024 m. vasarį pilotas Maksimas Kuzminovas buvo rastas negyvas Ispanijoje.
„Financial Times“ praneša apie kritinį karių trūkumą Pokrovske
Ukrainos kariškiai ir savanoriai įspėja apie kovų eskalaciją Pokrovske ir Mirnohrade, kur Rusijos dalinių įsiveržimas gali paversti miestus naujo puolimo placdarmu, rašo „Financial Times“.
Buvęs gynybos viceministras Vitalijus Deinega pareiškė, kad padėtis yra „nevaldoma“ ir paragino palikti miestus, kol dar įmanoma. Analitikai pabrėžia, kad Ukrainos kariuomenės pajėgų tankis yra kritiškai mažas, kai kur fronto linijoje likę tik 4–7 kariai kilometrui, o dezertyravimo mastai auga – spalį užfiksuota beveik 20 tūkst. atvejų.
Leidinio duomenimis, dalis fronto ruožų saugomi tik dronais, o į Pokrovską permestos specialiosios pajėgos nebegali pakeisti situacijos. Ukraina vengia plataus masto mobilizacijos, remiasi savanoriais ir dronų daliniais.
Tuo metu vadovybė ramina, kad situacija „kontroliuojama“, o puolimo intensyvumas esą mažėja. Vis dėlto analitikai perspėja: gynyba „bet kokia kaina“ be pastiprinimų gali baigtis kruvinu atsitraukimu, panašiu į Bahmuto ar Avdijivkos praradimus.
Pasak kai kurių ekspertų, Pokrovskas jau 90–95 proc. kontroliuojamas Rusijos pajėgų, o šis mūšis gali tapti lemiamu Ukrainos gynybos išbandymu rytuose.
Trumpas: karas Ukrainoje jau nebeperaugs į Trečiąjį pasaulinį karą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, esą karas Ukrainoje galėjo peraugti į trečiąjį pasaulinį karą, jei jis nebūtų prezidentu, o dabar, jo teigimu, tokios grėsmės nebeliko.
„Manau, (…) pirmiausia, kad karas niekada nebūtų įvykęs, jei aš būčiau buvęs prezidentu. O jei aš (dabar – ELTA) nebūčiau prezidentu, tas karas galėjo peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą. To nebus. Jis nebeįvyks. Bet kai aš pirmą kartą atėjau, pasakiau: „Oho, ši situacija gali išprovokuoti Trečiąjį pasaulinį karą“. Ir aš subūriau NATO. Subūriau visus“, – pirmadienį Baltuosiuose rūmuose kalbėjo D. Trumpas, atsakydamas į žurnalistų klausimus. Jį cituoja Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
D. Trumpas dar kartą pakartojo išsprendęs kelis karus, bet nenurodė, kokius tiksliai.
„Nepamirškite, aš užbaigiau aštuonis karus, laukia devintas. Manau, kad išspręsiu ir dar vieną“, – gyrėsi JAV prezidentas.
Rusijos pajėgos per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 tūkst. 20 karių
Rusijos pajėgos nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 11 d. neteko apie 1 mln. 153 tūkst. 180 karių, įskaitant dar 1 tūkst. 20 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 11 tūkst. 342 tankų, 23 tūkst. 553 šarvuotųjų kovos mašinų (+1), 34 tūkst. 366 artilerijos sistemų (+17), 1 tūkst. 539 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 tūkst. 239 oro gynybos sistemų, 428 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 79 tūkst. 642 bepiločių orlaivių (+217), 3 tūkst. 926 kruizinių raketų, 28 laivų, vieno povandeninio laivo, 67 tūkst. 36 automobilių (+79) ir 3 tūkst. 993 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Zelenskis apie korupciją Ukrainos energetikos sektoriuje: turi būti apkaltinamieji nuosprendžiai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo žinią, kad Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) demaskavo didelio masto korupcijos schemą šalies energetikos sektoriuje. Valstybės vadovas pareiškė, kad visi tokiose schemose dalyvaujantys asmenys turi susilaukti aiškių teisinių padarinių.
„Bet kokie efektyvūs veiksmai kovojant su korupcija yra labai reikalingi. Būtina užtikrinti bausmės neišvengiamumą“, – savo vakariniame vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis.
Jis akcentavo, kad „Energoatom“ šiuo metu Ukrainoje yra atsakinga už didžiausią elektros gamybos dalį, o „sąžiningumas šios įmonės viduje yra prioritetas“ – tiek energetikos sektoriuje, tiek visose kitose srityse.
„Visi tie, kurie sukūrė korupcines schemas, turi sulaukti aiškaus procedūrinio atsako. Turi būti apkaltinamieji nuosprendžiai. O vyriausybės pareigūnai turi bendradarbiauti su NABU ir teisėsaugos institucijomis ir daryti tai taip, kad būtų pasiekti realūs rezultatai“, – tikino V. Zelenskis.
NABU prieš tai paskelbė, kad atlieka specialią operaciją, kurios tikslas – atskleisti korupciją energetikos sektoriuje. Pasak biuro, nusikalstamos organizacijos nariai sukūrė plačią korupcijos schemą, siekdami daryti įtaką strateginėms valstybinėms įmonėms, įskaitant „Energoatom“.
Gerai informuotas šaltinis teisėsaugos institucijose naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė, kad lapkričio 10-osios rytą NABU atliko kratas verslininko, „Kvartal 95“ bendraturčio Tymuro Mindičiaus ir teisingumo ministro Germano Galuščenkos, kuris anksčiau ėjo energetikos ministro pareigas, namuose.
Ukrainos rytuose per rusų dronų ataką žuvo žmogus
Ukrainos rytuose esančiame Kramatorske per rusų dronų ataką pirmadienį žuvo žmogus, o Charkivo srityje buvo sužeisti trys žmonės, pranešė pareigūnai.
Kramatorskas, kuriame prieš karą gyveno maždaug 150 tūkst. žmonių, yra vienas iš kelių Kyjivo dar kontroliuojamų miestų Donecko srityje.
Miesto taryba platformoje „Telegram“ paskelbė, kad pirmadienio vakarą Kramatorskui per pusvalandį smogė septyni dronai.
Preliminari informacija rodo, kad žuvo septintą dešimtį metų ėjęs vyras, sakoma įraše.
„Degė civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji kvartalai, padaryta žala švietimo įstaigai ir gyvenamiesiems pastatams“, – pridūrė miesto taryba.
Tuo metu Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje dronas smogė automobiliui viename kaime. Buvo sužeisti du vyrai, 24 ir 42 metų amžiaus, ir 16-metis berniukas, „Telegram“ parašė regiono prokuratūra.
Zelenskis: Rusijos pajėgos nepasiekė jokių reikšmingų laimėjimų mūšio lauke
Rusijos kariškiai nepadarė jokios reikšmingos pažangos mūšio lauke, o Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau tvirtai laikosi savo pozicijose Pokrovsko sektoriuje, Dobropilios rajone ir visoje fronto linijoje, savo vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Gauta pranešimų apie fronto liniją. Labai svarbu, kad okupantai nepasiekė jokių reikšmingų rezultatų. Pokrovsko sektorius, Dobropilios rajonai ir apskritai Donecko sritis – mes giname savo pozicijas“, – tvirtino V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Ukrainos pajėgos laikosi ir visuose kituose fronto linijos sektoriuose, o „tai yra svarbiausias rezultatas mūsų valstybei“. Ukrainos lyderis padėkojo visiems šalį ginantiems daliniams ir kariams.
„Šiandien norėčiau ypatingai pagerbti 414-ąją nepilotuojamų sistemų pajėgų brigadą „Magyaro paukščiai“. Taip pat noriu pagerbti 411-ąjį atskirąjį nepilotuojamų sistemų pulką „Vanagai“ ir nepilotuojamų sistemų sienos apsaugos dalinį „Feniksas“. Labai ačiū, kariai!“ – sakė V. Zelenskis.
Jis dėkojo ir kitų brigadų bei dalinių kariškiams. Pasak V. Zelenskio, labai svarbu, kad kiekvienas dalinys efektyviai veiktų savo atsakomybės zonoje Ukrainos labui. Prezidentas pažymėjo, kad pasirašė dekretą dėl valstybinių apdovanojimų įteikimo 304 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams, iš kurių 135 bus pagerbti po mirties.
Rusijos Saratovo srityje – dronų smūgis civiliniams objektams
Dėl bepiločių orlaivių (dronų) atakos Saratovo srityje užfiksuota žala civilinės infrastruktūros objektams. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė regiono gubernatorius Romanas Busarginas.
Saratovo oro uoste įvesti apribojimai.
„Dėl dronų atakos yra apgadinti civilinės infrastruktūros objektai“, – rašė gubernatorius.
Regiono vadovas pabrėžė, kad vietoje dirba visos operatyvinės tarnybos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Rusai smogia vis stipriau: Zelenskis įvardijo karščiausius fronto taškus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šiuo metu didžiausias fronto dėmesys sutelktas į Pokrovsko kryptį ir Zaporižios sritį, kur Rusijos pajėgos intensyvina puolimus. Pasak jo, situacija šiose vietovėse išlieka sudėtinga dėl oro sąlygų, tačiau ukrainiečiai toliau naikina okupantus ir išlaiko gynybos pozicijas.
Apie tai „Telegram“ informavo prezidentas V. Zelenskis, išklausęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio pranešimą.
„Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas Pokrovsko krypčiai ir Zaporižios sričiai, kur rusai didina puolimų skaičių ir mastą. Ten situacija sudėtinga, ypač dėl oro sąlygų, kurios palankios puolimams. Tačiau mes toliau naikiname okupantus. Dėkoju kiekvienam mūsų padaliniui, kiekvienam kariui, kuris dalyvauja ginant Ukrainos pozicijas“, – rašoma pranešime.
Pasak V. Zelenskio, situacija Kupjanske yra šiek tiek lengvesnė: „Mūsų kariai pasiekė rezultatų, ir tai jau kelių savaičių tendencija.“
Prezidentas taip pat aptarė su vyriausiuoju vadu pasirengimą diplomatiniams smūgiams – konkrečias kryptis ir tikėtinus rezultatus.