Per Rusijos atakas Ukrainos Sumų srityje žuvo žmogus, dar aštuoni sužeisti
Per Rusijos atakas Sumų srityje žuvo vienas vyras, o dar aštuoni žmonės buvo sužeisti. Kaip informuoja „Ukrinform“, apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos nacionalinė policija.
Rusijos pajėgos panaudojo valdomas aviacines bombas, reaktyvines salvinės ugnies sistemas, minosvaidžius, artileriją ir įvairaus tipo puolamuosius dronus.
Mykolajivkos bendruomenėje per Rusijos drono smūgį žuvo 38-erių vyras.
Sumų bendruomenėje per drono ataką buvo sužeista moteris ir penki vyrai.
Velyka Pysarivkos bendruomenėje per Rusijos drono smūgį buvo sužeistas 54-erių vyras.
Į medikus kreipėsi ir 15-metė mergaitė, kuri buvo sužeista lapkričio 5 d., kai Rusijos dronas smogė Hluchivo bendruomenėje.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Rusijos pajėgos Sumų srityje atakavo bendrovės „Ukrenergo“ darbuotojus, sužeisti trys žmonės.
Baiba Bražė JT Saugumo Taryboje: Rusija Ukrainoje vykdo genocidą
Rusija Ukrainoje vykdo genocidą, pirmadienį Niujorke pirmininkaudama Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdžiui dėl Ukrainos pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė.
Latvija, lapkritį pirmininkaujanti JT Saugumo Tarybai, posėdį Ukrainos prašymu sušaukė reaguodama į suintensyvėjusius Rusijos išpuolius prieš civilius gyventojus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą.
B. Bražė posėdyje kalbėjo, kad Rusijos veiksmai rodo jos ketinimą sunaikinti Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę, ukrainiečių tautą ir ukrainiečius kaip tautinę grupę.
Latvijos užsienio reikalų ministrė teigė, kad Rusija vis sparčiau beatodairiškai žudo ukrainiečius. Ji rėmėsi JT Žmogaus teisių stebėjimo misijos duomenimis, pagal kuriuos civilių aukų šiemet yra keleriopai daugiau ir daugiau nei dvigubai daugiau nei prieš dvejus metus.
B. Bražė pažymėjo, kad Rusija ukrainiečiams daro didelę fizinę ar psichinę žalą. Padėtį Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose ji pavadino dramatiška ir atkreipė dėmesį, kad šiose teritorijose tebėra apie 1,6 mln. vaikų.
Latvijos ministrė rėmėsi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) išvada, kad Rusijos valstybės vykdoma indoktrinacija veikia visais mokyklų sistemos lygmenimis. Taip pat ir militarizacija – kovoti prieš savo tautą rengiami net 14 metų vaikai.
B. Bražė taip pat atkreipė dėmesį į seksualinio smurto paplitimą. Ji paminėjo JT užfiksuotus atvejus, kai moterys ir mergaitės patiria išžaginimus, įskaitant grupinius išžaginimus, pasikėsinimus išžaginti ir seksualinę prievartą. Vyriausiai užregistruotai aukai buvo 82 metai. Jauniausiai išgyvenusiai – vos ketveri.
Latvijos užsienio reikalų ministrė paaiškino, kad Rusija sąmoningai kuria tokias sąlygas, kurios lemia fizinį ukrainiečių sunaikinimą. Ji pabrėžė, kad Ukraina pasitinka jau penktąją karo žiemą, o Rusijos smūgiai energetikos infrastruktūrai, ligoninėms ir civiliams pastatams pasiekė didžiausią intensyvumą nuo karo pradžios.
B. Bražė akcentavo, kad Rusija prievarta išsiveža ukrainiečių vaikus. Į Rusiją ar jos kontroliuojamas teritorijas Rusija prievarta išvežė 20 651 ukrainiečių vaiką. Latvijos diplomatijos vadovė tai pavadino karo nusikaltimu.
Melas, propaganda, agresija
Ministrė pabrėžė, kad Rusijos žiaurumai prilygsta veiksmams, apibrėžiantiems genocidą. Ji pridūrė, kad Rusijai nepavyksta pasiekti savo tikslų karinėmis priemonėmis, todėl ji teroro aktais bando padaryti gyventojų gyvenimą nepakeliamą.
B. Bražė pareiškė, jog kovos Ukrainoje turi nedelsiant liautis, kad antradienį Abu Dabyje prasidedančios derybos būtų sėkmingos. Ji pabrėžė, kad ilgalaikė taika Europoje negali būti pasiekta be visapusiško Europos įsitraukimo ir atstovavimo.
Ji pabrėžė, kad 2022 metais Rusija užpuolė ne tik Ukrainą, bet ir pamatinius JT Chartijos principus. Ministrė akcentavo, jog Ukraina prašė JT Saugumo Tarybos imtis veiksmų taikai bei saugumui atkurti ir JT Chartijai apginti, tačiau Rusija, būdama nuolatinė Tarybos narė, savo veto blokavo bet kokius veiksmus. Latvių ministrė pabrėžė, kad Ukraina gina ir save, ir JT Chartiją.
Latvijos užsienio reikalų ministrė teigė, kad Europos saugumo architektūra jau egzistuoja ir yra paremta JT Chartija. Ji atkreipė dėmesį, kad Rusija pažeidė kiekvieną esminį šios saugumo architektūros principą. B. Bražė paragino Rusiją gerbti JT Chartiją ir nutraukti atakas prieš principus, dėl kurių sutarė visos tautos.
Latvijos užsienio reikalų ministrė paminėjo, kad Rusija uždarė Juodosios jūros grūdų koridorių. Pasak jos, Ukrainoje yra milijonai tonų grūdų, kurie netrukus supus, tačiau dėl Rusijos šie grūdai nepasiekia milijonų badaujančių žmonių visame pasaulyje.
Ji paragino Rusiją nutraukti civilinės laivybos puolimą Juodojoje jūroje, sustabdyti bombardavimą ir vėl atverti koridorių.
B. Bražė taip pat įvardijo augantį Rusijos, Irano ir Šiaurės Korėjos technologinį bendradarbiavimą, įskaitant bepiločių sistemų perdavimą ir dislokavimą, kaip rimtą grėsmę pasaulio stabilumui.
Latvijos užsienio reikalų ministrė atkreipė dėmesį į NATO valstybių narių oro erdvės pažeidimus, kuriuos vykdo Rusijos dronai ir lėktuvai, taip pat į Rusijos karinės infrastruktūros plėtrą prie kaimyninių šalių sienų. Ji taip pat atmetė Rusijos pareigūnų pareiškimus, kad NATO valstybės narės neva leidžia naudoti savo oro erdvę dronų atakoms prieš Rusiją, pavadindama juos akivaizdžiai melagingais.
B. Bražė paragino Rusiją liautis meluoti ir nutraukti sabotažo operacijas Europos šalyse bei kitur. Ji pabrėžė, kad JT Saugumo Taryba neturėtų toleruoti nuolatinio melo, propagandos, agresijos ir Saugumo Tarybos principų pažeidimų, kuriuos vykdo viena iš jos nuolatinių narių.
Latvijos užsienio reikalų ministrė paragino Tarybą imtis veiksmų ir paraginti Rusiją įgyvendinti visiškas ir besąlygiškas paliaubas.
Zelenskis pasirengęs susitikti su Putinu: Melnykas įvardijo 1 sąlygą
Ukrainos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų (JT) Andrijus Melnykas pareiškė, kad Ukrainos prezidentas yra pasirengęs susitikti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu ir įvardijo tam tinkamas progas, rašo „Unian“.
Daugiau skaitykite čia.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 2 220 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai per visapusišką invaziją į Ukrainą nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 10 d. pasiekė apie 1 611 600 karių, įskaitant 2 220 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Rusija neteko 12 465 tankų (+3), 25 696 šarvuotųjų kovos mašinų (+13), 52 158 artilerijos sistemų (+46), 2 266 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+3), 1 754 oro gynybos sistemų (+1), 452 lėktuvų, 356 sraigtasparnių, 3 117 antžeminių robotizuotų sistemų (+8), 603 351 drono (+1 331), 5 196 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 173 013 automobilių ir degalų cisternų (+525) bei 4 892 specialiosios technikos vienetų (+3).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Ukrainos oro gynyba numušė 135 iš 162 per naktį Rusijos paleistų dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 135 iš 162 dronų, Rusijos pajėgų paleistų į Ukrainą nuo lapkričio 9 d. vakaro, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 18 val. Rusijos pajėgos puolė Ukrainą viena balistine raketa „Iskander-M“, paleista iš Milerovo apylinkių Rusijoje, ir 162 koviniais dronais „Shahed“ (96 jų buvo reaktyviniai), taip pat dronais „Gerbera“ ir imitaciniais dronais „Parodija“. Dronai buvo paleisti iš Briansko, Oriolo, Šatalovo ir Milerovo Rusijoje bei Hvardiiskės laikinai okupuotame Kryme.
Pirminiais duomenimis, iki antradienio 7.30 val. oro gynybos pajėgos numušė arba neutralizavo 135 dronus.
Smūgiai suduoti 19 vietų, numuštų taikinių nuolaužos nukrito devyniose vietose.
Rusijos diplomatas pagrasino Europai: karas būtų „labai trumpas“
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pagrasino Europai „labai trumpu“ karu, jei kiltų ginkluotas konfliktas. Jis pareiškė, kad Vakarai esą vis aktyviau vykdo priešišką veiklą Baltijos jūroje, trukdo Rusijos laivybai ir planuoja pradėti Kaliningrado srities blokadą.
Daugiau skaitykite čia.
Rubio: saugumo garantijos Ukrainai turės tikti ir Rusijai
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad bet kokios pokario saugumo garantijos Ukrainai turėtų būti priimtinos ir Rusijai. Jis pabrėžė, kad tokie susitarimai būtų būtini siekiant diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą, skelbia „The Kyiv Independent“.
„Nemanau, kad jau esame susitarę dėl galutinio konkretaus plano, kaip tai atrodytų“, – pirmadienį žurnalistams sakė M. Rubio, paklaustas, ar Vašingtonas svarsto galimybę suteikti Ukrainai NATO tipo saugumo garantijas.
„Buvo aptariamos idėjos, kaip galėtų atrodyti saugumo garantijos pasibaigus konfliktui. Ši tema nuolat atsiduria antraštėse todėl, kad, mano manymu, ji bus labai svarbi siekiant galiausiai užbaigti karą (...) ir užtikrinti, jog Ukraina po karo jaustųsi saugi“, – tvirtino jis.
„Žinoma, kad tai veiktų, su tuo turi sutikti ir Rusija“, – pridūrė M. Rubio.
Valstybės sekretorius dar kartą pabrėžė, kad saugumo garantijos bus itin svarbios, jog Kyjivas sutiktų su galimu taikos susitarimu. Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos galėtų tokias garantijas įforminti sutartimi, M. Rubio tokios galimybės neatmetė.
„Galbūt, tačiau nežinau, ar jau aptarėme šį klausimą taip išsamiai“, – nurodė jis ir atkreipė dėmesį į sunkumus, susijusius su sutarčių patvirtinimu Senate.
Šios pastabos nuskambėjo prieš lapkričio 10–11 d. Abu Dabyje numatytas JAV tarpininkaujamas taikos derybas. Kremlius pranešė į derybas siųsiantis aukšto rango diplomatus ir karinius pareigūnus.
„Abi pusės pavargo“: Trumpas mato didelį Ukrainos ir Rusijos norą užbaigti karą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas mato „labai stiprų norą“ iš Rusijos ir Ukrainos pusių nutraukti karą. Jo teigimu, abi šalys „pavargo nuo karo veiksmų“, o JAV pusė aktyviai dalyvauja ieškant sprendimo. Tai jis pasakė prieš trišales derybas Abu Dabyje, kurios turėtų prasidėti antradienį, praneša „Reuters“.
„Abu Dabyje vedame labai konstruktyvias derybas šiuo klausimu“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose pareiškė D. Trumpas.
Daugiau skaitykite čia.
Abu Dabyje prasideda JAV tarpininkaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos
Antradienį Abu Dabyje Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybininkai pirmą kartą per daugiau kaip devynis mėnesius susitiks aptarti Europos kruviniausio konflikto nuo Antrojo pasaulinio karo užbaigimo, dar vienai karo žiemai artėjant.
Europoje nerimą sukėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo prieš derybas iškelta mintis, kad su Maskva bus susitarta dėl Europos saugumo. Europos šalys taip pat siųs savo atstovus į Abu Dabį.
Sugrįžęs į valdžią D. Trumpas ragina užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, tačiau ankstesnės derybos nedavė proveržio, taikos procesą nustelbė JAV ir Izraelio karas su Iranu.
Europa ir Ukraina baiminasi, kad Jungtinės Valstijos primes Kyjivui susitarimą, kuris iš esmės reikštų kapituliaciją. Šiais metais D. Trumpas, regis, vis labiau krypo Maskvos link.
Per Maskvos invaziją į Ukrainą žuvo šimtai tūkstančių žmonių, milijonai buvo priversti palikti namus. Karas tęsiasi jau 56 mėnesius ir Kremlius nerodo jokių ženklų, kad ketintų atsitraukti.
Prieš derybas D. Trumpas užsiminė, kad Ukrainai teks atsisakyti dalies teritorijos. Jis pareiškė, kad galiausiai Ukraina bus šiek tiek kitokio pavidalo.
Rusija okupavo dideles Ukrainos teritorijas, tačiau jai nepavyko užimti visos Donecko srities, nors jos kariuomenė pamažu stumiasi į vakarus.
Maskva reikalauja, kad Kyjivas atiduotų jos dar nekontroliuojamą srities dalį, kitaip grasina tęsti puolimą.
Ukraina, jau daugiau kaip ketverius su puse metų atremianti gerokai gausesnę įsiveržusią kariuomenę, nesutinka pasitraukti iš šių teritorijų.
Prieš derybas Rusija intensyviai puolė Ukrainą ir surengė vieną daugiausia aukų pareikalavusių smūgių: Kyjivo teigimu, fronto linijos kaime, žmonėms stovint eilėje humanitarinei pagalbai gauti, žuvo 55 žmonės.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sustiprėjusios atakos yra Maskvos strategija ir taip siekiama susilpninti Ukrainos poziciją per derybas.
2022 m. vasarį karą pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą atmetė pasiūlymus dėl platesnių paliaubų ir tiesiogines derybas su V. Zelenskiu.
D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas Abu Dabyje suburs kariaujančių šalių atstovus pirmą kartą nuo vasario, kai derybos vyko Ženevoje.
Per beveik penkerius karo metus Rusija ir Ukraina surengė kelis nesėkmingus derybų ratus, todėl vilčių pasiekti taiką nedaug.
„Neturime jokių ypatingų lūkesčių“, – AFP sakė aukšto rango Ukrainos pareigūnas Kyjive.
Praėjusią savaitę D. Trumpas užsiminė apie „labai didelį susitarimą“ dėl karo, kuris „apimtų visą Europą“. Tai sustiprino nuogąstavimus, kad Vašingtonas kartu su Maskva kurs naują Europos saugumo tvarką.
Prieš pat 2022 m. invaziją Maskva paskelbė ultimatumą Vakarams, reikalaudama, kad NATO išvestų savo pajėgas iš Rytų Europos.
Pirmą kartą į Rusijos delegaciją įtrauktas šį reikalavimą pateikęs diplomatas Sergejus Riabkovas. Delegacijai vadovaus nacionalistinių pažiūrų V. Putino patarėjas Vladimiras Medinskis.
Pirmadienį J. Kushneris pareiškė, kad taikos susitarimui reikės tiesioginių Rusijos ir Europos derybų „dėl platesnių saugumo susitarimų". Jis taip pat sakė, kad JAV „supranta, jog laukia sunkūs sprendimai.
Šie pareiškimai sustiprino nerimą Europos sostinėse.
„Europai viskas aišku: mums nereikia kurti naujos Europos saugumo tvarkos“, – pirmadienį sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.
Jis paragino Maskvą atsisakyti maksimalistinių reikalavimų ir perspėjo, kad Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje nereikia jokio „derybų spektaklio“.
V. Zelenskis perspėjo, kad neturėtų būti antrosios Jaltos, turėdamas omenyje 1945 m. Vakarų lyderių ir Sovietų Sąjungos susitarimą dėl Europos pasidalijimo.
Pasak vyriausiojo Ukrainos derybininko Rustemo Umerovo, Abu Dabyje atskirai su Kyjivo atstovais susitiks Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos atstovai, taip pat NATO ir Europos Sąjungos pareigūnai.
Kremlius, siekęs neleisti Europai dalyvauti derybose, pareiškė, kad jos bus tik trišalės.
Kritikai kaltina J. Kushnerį ir S. Witkoffą pernelyg nuolaidžiaujant Rusijai, o JAV žiniasklaida pranešė, kad amerikiečiai siekia užkulisiuose sudaryti su Maskva didelius verslo susitarimus.
Diplomatas: Pentagonas patvirtino, kad Ukraina netrukus gaus ginkluotės už 400 mln. dolerių
Pentagonas pranešė Ukrainai, kad artimiausiu metu ji galės gauti ginkluotės už 400 mln. dolerių pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą (USAI). Lėšos jai skirtos šiais finansiniais metais.
Apie tai interviu televizijos kanalui ICTV pranešė Ukrainos laikinasis reikalų patikėtinis Jungtinėse Amerikos Valstijose Denysas Sienikas.
Vienas svarbiausių Kyjivo prioritetų tebėra spartesnis oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų perėmimo raketų PAC-3 tiekimas.
„Šiandien iš Pentagono gavome gerų žinių dėl 400 mln. dolerių, šiais finansiniais metais skirtų pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą (USAI). Dabar laukiame išsamesnės informacijos iš Pentagono, tačiau gera žinia ta, kad, tikimės, artimiausiu metu Ukrainos gynybos pajėgos sulauks papildomų ginkluotės siuntų“, – sakė D. Sienikas.
Pasak jo, JAV patvirtino, kad numatytos konkrečios ginkluotės siuntos, tačiau tai dar reikia išsamiau suderinti su Ukrainos gynybos ministerija.
Diplomatas pabrėžė, kad Kyjivas taip pat tikisi naujų karinės paramos paketų pagal PURL programą. Ypač aktualus išlieka raketų sistemoms „Patriot“ tiekimas, nes šiuo metu gaunamas jų kiekis neatitinka Ukrainos lūkesčių.
„Pentagonas ir toliau nurodo, kad raketų trūksta tiek pačioms Jungtinėms Valstijoms, tiek kitoms sąjungininkėms. Jie puikiai supranta Ukrainos prioritetus, o mes ir toliau juos pabrėžiame“, – sakė diplomatas.
Jis pridūrė, kad ginkluotės tiekimo problemą kelia abiejų partijų atstovai Kongrese. Ukrainos atstovai taip pat ketina jį aptarti su JAV valstybės departamentu.
„Kai ištekliai ir finansavimas jau yra, kyla logiškas klausimas: kodėl turime taip ilgai laukti šių perėmimo raketų?“ – klausė D. Sienikas.
Jis pabrėžė, kad JAV ginkluotės tiekimo Ukrainai sparta ir eiliškumas priklauso nuo JAV administracijos sprendimų. Tai taikoma tiek paramai pagal PURL programą, tiek dvišaliam ginkluotės tiekimui pagal anksčiau sudarytas sutartis USAI iniciatyvos pagrindu.
Tarp kitų svarbiausių Ukrainos poreikių jis paminėjo raketas naikintuvams F-16, šių orlaivių techninės priežiūros paslaugas ir atsargines dalis, taip pat raketas oro gynybos sistemoms NASAMS ir „Hawk“.
D. Sienikas sakė, kad Ukraina rengiasi kitam Ramšteino susitikimui, numatytam lapkričio 17 dieną.
Diplomatas taip pat sakė, kad abiejų partijų Kongreso nariai ir senatoriai domisi Ukrainos poreikiais ir rengia šaliai remti skirtas teisėkūros iniciatyvas bei dokumentus.
Anksčiau JAV gynybos departamentas, likus vienai dienai iki finansinių metų pabaigos, paskelbė apie 400 mln. dolerių karinę paramą Ukrainai.
Tačiau prezidento Donaldo Trumpo administracija pranešė Kongresui, kad neketina panaudoti visų paramai numatytų 400 mln. dolerių. Lėšos bus skiriamos dalimis iki 2029 metų.
Rusijos Novgorode – virtinė sprogimų: taikiniu tapo karinių lėktuvų gamykla
Rusijos Novgorodo srityje naktį į antradienį nugriaudėjo virtinė sprogimų, remdamasis stebėsenos „Telegram“ kanalais pranešė portalas „The Kyiv Independent“.
Pranešama, kad per Ukrainos dronų ataką taikytasi į karinių orlaivių remonto gamyklą.
Remiantis pranešimu, taikiniu tapo Staraja Rusos mieste esanti 123-ioji lėktuvų remonto gamykla, kurioje remontuojami ir prižiūrimi Rusijos kariniai transporto lėktuvai, įskaitant „Il-76“, „Il-78“ ir „L-410“, taip pat jų varikliai.
Ši gamykla priklauso Rusijos valstybiniam gynybos konglomeratui „Rostec“, o Europos Sąjunga (ES) jai yra pritaikiusi sankcijas už paramą Rusijos karui prieš Ukrainą.
Tuo metu Rusijos paskirti pareigūnai okupuotame Kryme pranešė apie naktį įvykdytą kitą dronų ataką.
Rusijos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas tvirtino, kad Rusijos oro gynyba ir mobiliosios ugnies grupės numušė aštuonis ukrainiečių dronus.
Pasak M. Razvožajevo, apie nukentėjusiuosius ar žalą civilinei infrastruktūrai nepranešta.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Prieš trišales derybas – Ukrainos susitikimas su partneriais: aptarė esminius klausimus
Prieš Ukrainos, Rusijos ir JAV trišales derybas, Ukrainos delegacija Abu Dabyje susitiko su Europos ir NATO atstovais, prie jų turėtų prisijungti ir JAV prezidento pasiuntiniai.
Kaip pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas ir derybų delegacijos narys Rustemas Umerovas, pirmasis susitikimas numatytas su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, NATO ir Europos Komisijos atstovais. Prie jų taip pat prisijungė JAV specialieji atstovai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris.
„Suderiname pozicijas ir koordinuojame veiksmus prieš kitą derybų etapą“, – pažymėjo R. Umerovas.
Po to numatytos trišalės Ukrainos, JAV ir Rusijos derybos.
Pagrindiniai klausimai
Pagrindiniai derybų klausimai: karo veiksmų nutraukimas, patikimos pokario saugumo garantijos, Ukrainos ekonominis atkūrimas ir vystymasis, taip pat humanitariniai veiksmai.
„Dirbame, kad šiais klausimais pasiektume kuo didesnę pažangą ir priartėtume prie taikos“, – apibendrino R. Umerovas.