Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt paaiškino JAV sprendimą stabdyti kai kurią karinę paramą Ukrainai, rašo UNIAN.
„Tai nėra prezidento sprendimas ar Pentagono sprendimas be jo pritarimo – tai nėra tiesa. Aš mielai paaiškinsiu. Tai standartinė Pentagono atliekama visų ginklų, pagalbos ir paramos, kurią JAV teikia visoms pasaulio šalims ir regionams, ne tik Ukrainai, peržiūra“, – sako K. Leavitt.
Ji pažymėjo, kad pradėjęs eiti pareigas gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas nurodė Pentagonui atlikti ginklų peržiūrą, kad įsitikintų, jog tiekimas užsieniui atitinka šalies interesus.
„Tai yra pertrauka patikrinimui, siekiant įsitikinti, kad viskas, ką Pentagonas tiekia, geriausiai atitinka mūsų kariuomenės interesus“, - pridūrė ji.
Sužeistųjų per Rusijos smūgius Charkive skaičius išaugo iki 71, vienas sužeistas žmogus mirė
Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė, kad sužeistųjų per dvi Rusijos dronų atakų, surengtų pirmadienio rytą, bangas padaugėjo iki 71, viena sužeista moteris mirė.
34 metų moteris, sunkiai sužeista per Rusijos dronų ataką Charkivo Cholodnohirskio rajone, ligoninėje mirė, „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities prokuratūra.
„Dabar sužeistųjų yra 71, tarp jų septyni vaikai“, – „Telegram“ kanale pranešė Charkivo meras.
Prokuratūra patikslino, kad tarp sužeistųjų yra keturi nepilnamečiai: du 7 ir 17 metų berniukai ir dvi 14 ir 9 metų mergaitės.
Charkivo miesto taryba pranešė, kad buvo apgadinti 54 pastatai, išdužo daugiau nei 1600 langų, 120 balkonų stiklų, sunaikinti penki stogai. Komunalinių paslaugų darbuotojai valo nuolaužas ir sandarina apgadintus pastatus.
Rusija į Ukrainos miestą paleido 10 dronų „Shahed“. Rusijos bepiločiai orlaiviai taikėsi ir į Charkivo regioninį teritorinį verbavimo centrą.
Sprogimų serija Maskvos srityje: Ukraina smogė strategiškai svarbiai gamyklai
Ukrainos pajėgos smogė Krasnozavodsko gamyklai, esančiai Maskvos srityje, skelbia UNIAN. Gamykla gamina produkciją šaudmenų gamybai.
„Mažinant priešo galimybes gaminti sprogmenis ir šaudmenis, liepos 7-osios naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgų daliniai, bendradarbiaudami su kitais gynybos pajėgų komponentais, surengė ugnies ataką prieš Krasnozavodsko chemijos gamyklą, esančią Rusijos Federacijos Maskvos srityje“, – cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešimas.
Anot štabo, gamykla užsiima pirotechnikos ir šaudmenų gamyba, gamina kovines galvutes, skirtas „Shahed“ tipo bepiločiams.
Taip pat pažymima, kad netoli Krasnozavodsko miesto užfiksuota serija sprogimų.
Putino atleistas transporto ministras rastas negyvas
Rusų naujienų agentūros pirmadienį pranešė, kad nusižudė prieš kelias valandas Rusijos prezidento Vladimiro Putino atleistas transporto ministras Romanas Starovoitas.
Ukrainos dronų smūgis pataikė į didelę naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Krasnodaro krašte, praneša HUR šaltinis.
Liepos 7 d. Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) šaltinis pranešė „Kyiv Independent“, kad Ukrainos tolimojo nuotolio dronai smogė Ilskio naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Krasnodaro krašte, pataikydami į vieną iš technologinių cechų.
Apie 500 kilometrų nuo Ukrainos kontroliuojamos teritorijos nutolusi naftos perdirbimo gamykla yra viena didžiausių pietų Rusijoje – per metus ji pagamina daugiau nei 6 milijonus tonų kuro.
Įmonė užsiima angliavandenilių priėmimu, saugojimu ir perdirbimu, o produkciją platina keliais bei geležinkeliais. Pasak šaltinio, gamykla priklauso Rusijos kariniam bei pramoniniam kompleksui ir tiesiogiai prisideda prie Maskvos karinių veiksmų rėmimo.
Rusijos regioninis operatyvinis štabas pranešė, kad ant naftos perdirbimo gamyklos nukrito „dronų nuolaužos“.
Šis smūgis žymi naują Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą bangą po kelių mėnesių pertraukos nuo kovo mėnesio.
Ukrainos kariuomenė teigia, kad Rusija puolė du verbavimo centrus
Ukrainos kariuomenė pirmadienį pranešė, kad Rusija smogė į du kareivių verbavimo centrus skirtinguose miestuose, sužeisti keturi žmonės. Tai – naujausia ataka prieš šalies karinius komisariatus.
Rusijos dronų atakos prieš verbavimo centrus, regis, yra nauja tendencija. Panašius smūgius Rusija surengė savaitgalį ir praėjusią savaitę.
Ukrainos kariuomenė socialiniuose tinkluose pranešė, kad per smūgį verbavimo centrui Charkive buvo sužeisti trys žmonės, o per kitą dronų ataką toliau į pietus esančios Zaporižios centre buvo sužeistas vienas žmogus.
„Šie smūgiai yra dalis plataus masto priešo operacijos, kuria siekiama sutrikdyti mobilizaciją Ukrainoje“, – socialiniuose tinkluose parašė vyriausybės finansuojama institucija Ukrainos Strateginės komunikacijos centras.
Praėjusią savaitę Rusija atakavo verbavimo centrus Kremenčuko, Kryvyj Riho ir Poltavos miestuose.
Mobilizacijos centrai visoje Ukrainoje puolami nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 m., tačiau daugiausia tai būdavo sabotažo išpuoliai ant žemės.
Mobilizacija Ukrainoje yra itin prieštaringai vertinama problema, dešimtys vyrų žuvo bėgdami iš šalies, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę.
Rutte įspėja Aljansą: Kinija gali prašyti Rusijos užpulti NATO teritoriją
Kinija gali nuteikti Rusiją prieš NATO, kad atitrauktų JAV dėmesį nuo Indijos-Ramiojo vandenyno regiono ir bandytų užimti Taivaną, pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte interviu „The New York Times“, rašo „The Moscow Times“.
„Nebūkime naivūs: jei Xi Jinpingas nuspręs pulti Taivaną, jis pirmiausia paskambins savo jaunesniajam partneriui visame šiame reikale, Vladimirui Putinui, gyvenančiam Maskvoje, ir pasakys jam: „Klausyk, aš ketinu tai padaryti, ir man reikia, kad tu atitrauktum jų dėmesį Europoje, užpuolęs NATO teritoriją“, – sakė M. Rutte.
NATO vadovo nuomone, tokio scenarijaus tikimybė vis didėja ir gali realizuotis „per 5-7 metus“, o, kad pavyktų to išvengti, NATO šalys privalo imtis priemonių: tapti tokiais stipriais, „kad rusai niekada nesiryžtų žengti tokio žingsnio“, taip pat aktyviau bendradarbiauti su Indijos-Ramiojo vandenyno regionu gynybos pramonės ir inovacijų srityje.
Putinas atleidžia savo transporto ministrą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atleido savo transporto ministrą Romaną Starovoitą.
Pirmadienį Maskvoje paskelbtame dekrete nenurodytos jokios priežastys, kodėl buvęs Rusijos vakarinės Kursko srities gubernatorius, kuris transporto ministru buvo paskirtas praėjusių metų gegužės mėnesį, palieka postą. Kaip pranešama, laikinuoju transporto ministru buvo paskirtas R. Starovoito pavaduotojas Andrejus Nikitinas.
R. Starovoito įpėdinis Kursko srities gubernatoriaus pareigose Aleksejus Smirnovas buvo sulaikytas dėl įtariamo sukčiavimo.
Rusija teigia užėmusi pirmą kaimą Ukrainos Dnipropetrovsko srityje
Rusija pirmadienį pranešė užėmusi pirmą kaimą Dnipropetrovsko srityje.
Tai pirmas kaimas Ukrainos centrinėje srityje, kurį, kaip teigiama, kontroliuoja Rusijos kariai.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos kariai užėmė Dačnės kaimą Dnipropetrovsko srityje, kur Maskva pirmą kartą siekia įsitvirtinti per daugiau nei trejus metus trunkantį karą..
Dnipropetrovsko sritį, ypač jo sostinę Dniprą, Rusija nuolat apšaudo nuo 2022-ųjų vasario, kai pradėjo plataus masto invaziją.
Dnipropetrovsko sritis yra svarbus Ukrainos kalnakasybos ir pramonės centras, todėl gilesnis Rusijos veržimasis į šį regioną gali turėti didelį neigiamą poveikį ir taip nusilpnintai ukrainiečių kariuomenei ir ekonomikai.
Anksčiau pirmadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad sekmadienį kariai atrėmė rusų atakas netoli Dačnės kaimo.
Rusija kontroliuoja maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos ir teigia nuo invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį aneksavusi keturias šios šalies sritis. 2014-aisiais Rusija taip pat aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.
Dnipropetrovskas nėra Rusijos kontroliuojamos Ukrainos teritorijos dalis.
Lapkritį Maskva smogė Ukrainos Dnipro miestui ir tai, pasak prezidento Vladimiro Putino, buvo „Orešnik“ bandymas.
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo 4 žmonės, daugiau kaip 40 sužeista
Per Rusijos smūgius keliose Ukrainos dalyse žuvo mažiausiai keturi žmonės ir daugiau kaip 40 buvo sužeista, pirmadienį pranešė regioniniai pareigūnai.
Per šią naujausią Rusijos atakos civiliai gyventojai buvo priversti evakuotis iš apgadintų namų ir slėptis slėptuvėse.
Pastaruoju metu Rusija suintensyvino dronų ir raketų išpuolius Ukrainoje, stringant JAV vadovaujamoms Maskvos ir Kyjivo deryboms dėl paliaubų.
Rytiniame Charkivo srities mieste naujienų agentūros AFP reporteris matė, kaip iš per išpuolį apgadinto gyvenamojo pastato evakuojami civiliai, o žmonės iš gretimų namų skubėjo į slėptuves.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad Sumų srityje žuvo du žmonės, dar vienas žuvo Odesoje.
Pietinėje Chersono dalyje žuvo vienas žmogus, nurodė srities gubernatorius.
Ukrainos pareigūnai nurodė, kad daugiau nei 40 žmonių buvo sužeista šalies rytuose esančiose Charkivo ir Dnipropetrovsko srityse. Taip pat pranešama apie nukentėjusiuosius Zaporižios srityje.
Vėliau pirmadienį Ukrainos kariuomenė nurodė, kad Rusija smūgiavo dviem kariuomenės verbavimo centrams ir sužeidė mažiausiai keturis žmones.
Kariuomenė socialiniuose tinkluose teigė, kad per smūgį į verbavimo centrą Charkive buvo sužeisti trys žmonės, o per kitą dronų ataką prieš centrą Zaporižioje buvo sužeistas vienas žmogus.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Maskva į šalį paleido 101 droną ir keturias raketas, ir pridūrė, kad 75 bepiločiai buvo numušti.
Per rusų dronų smūgį Kyjivui buvo apgadinti pastatai, tačiau žmonės nenukentėjo, „Telegram“ teigė miesto meras.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po naujausios Rusijos išpuolio šalyje paragino sąjungininkus paspartinti oro gynybos sistemų pristatymą Kyjivui.
Tuo tarpu V. Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas primygtinai reikalavo, kad Rusijai būtų įvestos griežtesnės sankcijos, siekiant užkirsti kelią ginklų dalių pirkimui užsienyje.
„Vakarai turi suprasti: auganti Rusijos ginklų gamyba tik priartina dieną, kai jie bus panaudoti ne tik prieš Ukrainą“, – socialiniuose tinkluose rašė jis.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos oro gynyba per naktį numušė 91 ukrainiečių droną, įskaitant aštuonis Maskvos srityje. Daugumą dronų rusai perėmė su Ukraina besiribojančiose srityse.
Rusija penktadienį įvykdė didžiausią nuo karo pradžios dronų ir raketų ataką prieš Ukrainą, pasiųsdama 530 dronų ir keliolika raketų į Kyjivą. Per šį išpuolį žuvo mažiausiai du žmonės.
Smūgiai verbavimo centrams
Pirmadienį Rusijos įvykdyti smūgiai dviem verbavimo centrams atskiruose miestuose yra naujausias toks išpuolis prieš karinius objektus.
Panašu, kad Rusijos dronų atakos prieš verbavimo centrus rodo naują tendenciją atakuoti tokius objektus po panašių smūgių savaitgalį ir praėjusią savaitę.
„Šie smūgiai yra visapusiškos priešo operacijos, kuria siekiama sutrikdyti mobilizaciją Ukrainoje, dalis“, – socialiniuose tinkluose rašė Ukrainos strateginės komunikacijos centras, vyriausybės finansuojama įstaiga.
Centras pridūrė, kad praėjusią savaitę Rusija užpuolė verbavimo centrus Kremenčuko, Kryvyj Riho ir Poltavos miestuose.
„Priešo propaganda skleidžia naratyvą, kad šiais smūgiais Rusija tariamai „gina“ ukrainiečius nuo „žmogžudžių teroro, – teigė įstaiga. – Bandydamas sutrikdyti mobilizaciją Ukrainoje, priešas siekia atimti iš gynybos pajėgų reikalingą papildymą, susilpninti kariuomenę ir užimti dar daugiau Ukrainos teritorijos.“
Mobilizacijos centrai visoje Ukrainoje nuo 2022-ųjų, kai Rusija įsiveržė į šalį, nukentėjo ir anksčiau, tačiau daugiausia per numanomus diversijos išpuolius, įvykdytus vietoje.
Verbavimas į kariuomenę Ukrainoje yra giliai skaldantis klausimas, o dešimtys vyrų žuvo bėgdami iš šalies, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę.
Manoma, kad iš šalies pabėgo tūkstančiai šaukiamojo amžiaus vyrų, kad išvengtų karinės tarnybos, o daugelis kitų slapstosi, vengdami tarnauti kariuomenėje.
Rusijos oro uostų darbą paralyžiavo paslaptinga grėsmė iš oro
Rusijos oro uostų darbą paralyžiavo grėsmė iš oro – vien Maskvoje atšauktas 171 skrydis, o dar penkių miestų oro uostus teko laikinai uždaryti, praneša „Euromaidan“
Rusijos federalinė oro transporto agentūra „Rosaviacija“ pranešė, kad oro uostų veiklą sutrikdė „įsikišimas iš išorės“. Valdžios institucijos nurodė, kad oro eismas buvo sustabdytas saugumo sumetimais. Neaišku, ar oro uostai patyrė kibernetinę ataką, ar po šia neaiškia agentūros formuluote slepiasi oro erdvėje pasirodę ukrainiečių dronai.
Niūrios prognozės: netrukus okupantų oro atakų intensyvumas Ukrainoje padvigubės
Auganti Rusijos gynybos pramonė, kurią sustiprino Votkinsko raketų gamyklos ir tiekimo grandinės plėtra, netrukus leis šaliai per naktį į Ukrainos miestus paleisti 1 000 raketų ir dronų, tuo tarpu šiuo metu didžiausia okupantų surengta ataka prieš Ukrainą – 550 paleistų raketų ir dronų.
Pasak „The Telegraph“, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tikisi, kad rengdamas pakartotines atakas jis gali palaužti Ukrainos gyventojų moralę, susilpninti Kyjivo gynybą ir atgrasinti Vakarus nuo paramos Ukrainai tęsimo.
„Jie taikosi į gyvenamuosius pastatus, nes bando susilpninti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą, o jie žino, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba pirmenybę teiks miestų ir svarbiausios infrastruktūros apsaugai“, – JAV karo analitikas Michaellas Kofmanas.
Karą Rusija tęs dar bent 2 metus
Leidinyje pažymima, kad Rusijos gynybos pramonė, remiama Kinijos įmonių ir padedama išvengti Vakarų sankcijų, šiuo metu kaupia pakankamai ginklų, kad galėtų karą Ukrainoje galėtų tęsti dar bent du metus, o vien gegužės mėn. dronų gamyba išaugo 17 proc.
Pažymima, kad Ukrainos pažeidžiamumas padidėjo dėl JAV sprendimo nutraukti pagrindinių ginklų, kurių dalis jau buvo Lenkijoje, tiekimą.
Šaltinis Ukrainos žvalgyboje teigė, kad, ypač trūkstant priešlėktuvinių raketų „Patriot“ sistemai, dideli miestai, tokie kaip Kyjivas, gali likti neapsaugoti.
„Yra dalykų, kuriuos gali tiekti tik JAV. Netekus priešraketinės gynybos raketų PAC-3, anksčiau saugūs miestai, tokie kaip Kyjivas, taps atviri Rusijos balistinių raketų atakoms“, – sakė šaltinis.
Civiliniai objektai tapo labiau pažeidžiami
Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovas Serhijus Kuzanas įspėjo, kad nors Ukrainos pažangi priešlėktuvinė gynyba išlieka patikima, jos civilinė infrastruktūra tapo labiau pažeidžiama.
„JAV ginklų tiekimo sustabdymas yra problema ne tiek mūšio lauke, kiek namų fronte. Rusijos oro teroras kas mėnesį auga ir yra nukreiptas prieš Ukrainos miestus ir civilius gyventojus“, – „The Telegraph“ komentavo S. Kuzanas.
Rusija didina dronų ir raketų atakas
Ukraina penktadienį pranešė, kad Rusija prieš šalį surengė didžiausią per visą karą naktinę oro ataką.
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas teigė, kad per masinį išpuolį paleistų dronų ir raketų skaičius yra rekordinis – 550.
Rusija didina savo pajėgumus ir, nepaisant neseniai V. Putino duoto pažado 2026 m. sumažinti išlaidas gynybai, mažai kas tiki, kad tai įvyks.
„Rusija nuolat skelbia apie planus išleisti mažiau lėšų gynybai. Tai visiškai nesusiję su tuo, ką jie galiausiai padarys“, – komentavo JAV karo analitikas M. Kofmanas.
Ukrainos oro gynyba numušė 75 iš daugiau nei 100 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro pajėgos informuoja, kad oro gynybos daliniai numušė 75 iš 101 Rusijos bepiločio orlaivio, paleisto per masinę naktinę ataką prieš Ukrainą.
Šiais duomenimis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos pasidalino tinkle „Telegram“.
Nuo sekmadienio, liepos 6 d., 21.30 val. Rusijos pajėgos inicijavo ataką prieš Ukrainą, pasitelkdamos keturias valdomas raketas „žemė-oras“ (S-300/S-400), paleistas iš Kursko srities, ir 101 smogiamąjį bepilotį orlaivį, įskaitant „Shahed“ tipo ir įvairius imitacinius bepiločius, paleistus iš Milerovo, Primorsko Achtarsko ir Čaudos (laikinai okupuotas Krymas) krypčių.
Iki pirmadienio, liepos 7 d., 9.30 val. Ukrainos oro gynyba šiaurinėse, rytinėse ir pietinėse srityse neutralizavo 75 bepiločius orlaivius. 58 bepiločiai buvo sunaikinti ugnies ginklais, o 17 bepiločių orlaivių buvo nuslopinti arba prarasti dėl elektroninės karybos sistemų darbo. Patvirtinti smūgiai užfiksuoti 10-yje vietų, o bepiločių orlaivių nuolaužos krito dar septyniose.
Trumpas pažadėjo įvesti papildomą 10 proc. muitą šalims, „besivienijančioms“ su BRICS
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį užsipuolė organizacijos BRICS šalis ir pažadėjo 11 narių turinčiai grupei, kuriai priklauso Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija, įvesti papildomą 10 proc. muito mokestį.
„Bet kuriai šaliai, besivienijančiai su antiamerikietiška BRICS politika, bus taikomas papildomas 10 proc. muito mokestis. Šiai politikai nebus jokių išimčių“, – sekmadienį savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas.
Sekmadienį vykusiame viršūnių susitikime BRICS šalių vadovai pareiškė kritiką dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo „beatodairiškų“ importo tarifų ir neseniai Izraelio ir JAV įvykdyto Irano bombardavimo.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 100 rusų karių ir trys tankai
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Ukrainoje buvo pradėta plataus masto invazija, iki 2025 m. liepos 7 d. rusų okupantų pajėgos jau prarado maždaug 1 027 540 karių, iš kurių 1 100 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, liepos 7 d. duomenimis, rusų armija jau yra praradusi 10 995 tankus (+3), 22 963 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 29 993 artilerijos sistemas (+33), 1 432 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 192 oro gynybos sistemas, 421 karo lėktuvą, 340 sraigtasparnių, 44 058 nepilotuojamuosius orlaivius (+233), 3 439 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 54 370 transporto priemonių ir kuro cisternų (+118), 3 927 specialiosios įrangos vienetus (+2).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat atnaujinami.
Pranešama, kad Viduržemio jūroje budi vienas raketomis „Kalibr“ ginkluotas rusų karinis laivas, tuo tarpu Azovo ir Juodojoje jūroje priešų laivų nėra.
Trumpo paklausė, kodėl JAV nepadeda Ukrainai kaip Izraeliui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos labai padeda Ukrainai, kuri toliau susiduria su Rusijos agresija.
Bendraudamas su žurnalistais, JAV prezidentas buvo paklaustas, kodėl JAV nepadeda Ukrainai taip, kaip padeda Izraeliui. Atsakydamas jis vėl pakartojo, kad plataus masto karo tarp Ukrainos ir Rusijos nebūtų buvę, jei jis būtų prezidentas.
„Aš padedu Ukrainai. Padedu daug. Tai karas, kuris niekada neturėjo įvykti. Jei aš būčiau prezidentas, karo su Rusija dabar nebūtų“, – sakė D. Trumpas.
Rusai puolė Charkivą: pataikė į daugiaaukštį ir darželį, tarp nukentėjusiųjų – vaikai
Pirmadienio rytą Charkivą atakavo Rusijos bepiločiai lėktuvai, pataikyta į kelis rajonus, o nukentėjusiųjų skaičius auga.
Kaip pranešama, rusai atakavo civilinius objektus ir vaikų darželį, rašo UNIAN.
Naujausiais duomenimis, aukų skaičius išaugo iki 16. Ševčenkos rajone yra 11 nukentėjusiųjų, tarp jų – du vaikai. Slobodskio rajone – 5, įskaitant vieną vaiką.
Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė, kad Charkivą atakavo du priešo dronai „Shahed“. Buvo puolamas Ševčenkos rajonas. Vėliau jis perspėjo apie sprogimus ir daugiau priešo dronų virš miesto.
Ševčenkos rajone dronas pataikė į daugiaaukštį pastatą. Pasak Charkivo srities administracijos vadovo Oleho Siniehubovo, pastate kilo gaisras, per kurį nukentėjo 4 žmonės, tarp jų 2 vaikai.
Smūgis taip pat buvo užfiksuotas Charkivo Slobodskio rajone, kur dėl priešo atakos buvo sužeisti du žmonės.
„Buvo apgadinti civiliniai objektai ir vaikų darželis“, – pažymėjo O. Siniehubovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Zelenskio žinia Rusijai dėl Kursko ir Belgorodo: „Okupantai ten nebus ramūs“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį kreipdamasis į ukrainiečius pranešė, kad išklausė informaciją apie padėtį fronte. Anot jo, kalbėta apie situaciją skirtingose srityse Ukrainoje, taip pat Rusijos Kursko ir Belgorodo srityse.
„Okupantai ten nebus ramūs“, – pabrėžia V. Zelenskis.
Anot jo, išsamiai aptartas ir dronų klausimas. V. Zelenskio vertinimu, Ukraina turi naudoti daugiau dronų.
„Sulaikysime Rusijos puolimus ir užtikrinsime mūsų aktyvius veiksmus būtent dėka dronų, dėka technologinių sprendimų, mes būsime stipresni“, – sako jis.
Ukraina taip pat tęsia darbą, siekdama atremti oro smūgius. Pasak V. Zelensko, šiuo metu prioritetas yra oro gynybos sistemos, raketos joms ir dronai oro gynybai.
V. Zelenskis paskelbė apie naujus susitarimus su partneriais, kurie, kaip tikisi Ukrainos prezidentas, bus įgyvendinti artimiausiomis savaitėmis.
„Žingsnis po žingsnio užpildome finansavimo trūkumą dronų ir dronų perėmėjų gamybai ir užpildome Ukrainos gamybos linijas aiškiais užsakymais“, – teigia jis.