Marco Rubio atvyko į Ženevą aptarti plano dėl karo Ukrainoje
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sekmadienį nusileido Ženevoje, kur JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnai renkasi aptarti prezidento Donaldo Trumpo plano dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
M. Rubio lėktuvas nusileido prieš pat 9 val. 30 min. vietos (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku, pranešė vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai.
JAV teisinasi dėl Rusijos „pageidavimų sąrašo“: ar Trumpas bando „prastumti“ savo taikos planą?
Vašingtonas šeštadienį tvirtino, kad jo pasiūlymas dėl Ukrainos iš tiesų yra oficiali JAV politika, neigdamas grupės senatorių teiginius esą valstybės sekretorius Marco Rubio jiems sakė, kad aptariamas dokumentas tėra Rusijos „pageidavimų sąrašas“.
Ginčas dėl 28 punktų plano, pagal kurį Ukraina turėtų atiduoti Rusijai dalį savo teritorijų, sukėlė didžiulę sumaištį derybose dėl karo pabaigos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas bando „prastumti“ savo taikos planą, darydamas spaudimą ukrainiečiams jį priimti per kelias dienas. Derybininkai sekmadienį susitiks Šveicarijoje.
Tačiau po kritikos lavinos, kad pasiūlymas yra beveik visiškai palankus Maskvai, keli JAV senatoriai pasisakė, šeštadienį surengdami spaudos konferenciją Halifakso tarptautiniame saugumo forume Naujojoje Škotijoje, Kanadoje.
Senatorius respublikonas Mike'as Roundsas, nepriklausomas senatorius Angusas Kingas (Angusas Kingas) ir senatorė demokratė Jeanne Shaheen teigė, kad M. Rubio jiems pasakė, jog dabartinis Ukrainos pasiūlymas nėra oficiali JAV pozicija, o Vladimiro Putino pageidavimų sąrašas.
„Jis (M. Rubio) mums pasakė, kad tai nebuvo Amerikos pasiūlymas. Šį pasiūlymą gavo kažkas (...) atstovaujantis Rusijai šiame pasiūlyme. Jis buvo perduotas ponui Witkoffui“, – sakė M. Roundsas, turėdamas omenyje D. Trumpo specialųjį pasiuntinį Steve'ą Witkoffą.
„Tai ne mūsų rekomendacija. Tai ne mūsų taikos planas“, – pažymėjo jis.
A. Kingas patvirtino šiuos komentarus sakydamas, kad „nutekėjęs 28 punktų planas, kuris, pasak sekretoriaus M. Rubio, nėra administracijos pozicija, iš esmės yra rusų pageidavimų sąrašas, kuris dabar pateikiamas europiečiams ir ukrainiečiams“.
Pagal planą Kyjivas turėtų atsisakyti teritorijų, sumažinti kariuomenę ir įsipareigoti niekada neprisijungti prie NATO.
D. Trumpas šeštadienį pareiškė, kad jo planas dėl karo Ukrainoje užbaigimo nėra jo galutinis pasiūlymas ir kad jis tikisi, jog kovos „vienu ar kitu būdu“ pasibaigs.
Per pastarąją parą Rusija Ukrainoje neteko dar 920 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 23 d. Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko 1 165 380 karių, iš jų 920 žuvo arba buvo sužeista per pastarąją parą.
Apie tai tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 11 363 (+2) rusų tankus, 23 615 (+8) šarvuotų kovinių transporto priemonių, 34 585 (+26) artilerijos sistemas, 1 549 (+2) daugkartinio raketų paleidimo sistemas, 1 248 priešlėktuvines sistemas ir 3 981 sparnuotąją raketą.
Rusijos kariuomenė taip pat prarado 428 karinius lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 83 338 (+496) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 28 karo laivus/katerius, 1 povandeninį laivą, 67 922 (+60) transporto priemones ir degalų sunkvežimius bei 4003 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat atnaujinami.
Visiška panika – Dnipras atakuotas dronais: liepsnoja namas, yra sužeistų
Dnipro mieste dėl rusų dronų smūgių užsidegė daugiaaukštis gyvenamasis pastatas ir privatus namas, praneša „Ukrinform“.
„Priešas užpuolė regioną dronais. Dnipre kilo gaisrai daugiaaukščiame pastate ir privačiame name. Pagal preliminarią informaciją, yra sužeistųjų“, – platformoje „Telegram“ rašė Dnipropetrovsko srities valstybinės administracijos vadovas Vladyslavas Haivanenko.
Be to, Vasylkivkos bendruomenėje užsidegė privatus namas, informacija tikrinama, pridūrė jis.
Anksčiau buvo pranešta, kad Dnipre gaudžiant oro pavojaus sirenoms buvo girdimi sprogimai.
Visiška Ukrainos išdavystė: griežtai sureagavo į Trumpo „taikos planą“
Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo „taikos planą“ Rusijos karui su Ukraina užbaigti. Apie šį planą jis pasisakė laikraštyje „Daily Mail“, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
Vladimiras Putinas greičiausiai sėdi viename iš savo daugybės rūmų, žiūri naujienas per televiziją ir „kreivai šypsosi dėl (savo – ELTA) priešininkų nekompetencijos ir Vakarų stulbinamo silpnumo“, rašė B. Johnsonas.
„Tai komiška. Vadinamasis taikos planas reikalauja Ukrainos karinio iškastravimo. Jis reikalauja Rusijos veto dėl Ukrainos narystės NATO ir Rusijos kontrolės dėl bet kokių užsienio kariuomenių priėmimo į Ukrainos teritoriją“, – pažymėjo B. Johnsonas.
Jis pabrėžė, kad po ketverių karo metų Rusija prarado daugiau nei milijoną žuvusių ir sužeistų karių, bet vis tiek nesugebėjo užimti reikšmingai daugiau nei maždaug 20 proc. Ukrainos teritorijos, kurią kontroliavo invazijos pradžioje. B. Johnsonas taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos ekonominę krizę. Ir visgi, šiomis aplinkybėmis Jungtinės Valstijos pateikia „taikos planą“, kuris atrodo tarsi būtų parašytas Kremliuje, rašė jis.
D. Trumpo sprendimą jis pavadino „visiška Ukrainos išdavyste“.
„Jei jie (ukrainiečiai – ELTA) Kyjive būtų tokie bepročiai, kad su šiais sąlygomis sutiktų, nėra abejonių, jog jie taptų Maskvos marionetėmis, jiems nuolat grėstų trečia invazija. Yra aišku, kad tai yra visiška vadinamųjų Ukrainos draugų kapituliacija. Tai – Miunchenas“, – rašė buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas.
Jis taip pat sukritikavo kitas Vakarų šalis, įskaitant Jungtinę Karalystę, už šių pernelyg nuolankų atsaką į D. Trumpo pasiūlytą „taikos planą“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino iš JAV pusės oficialiai gavęs šio taikos plano projektą, kuris, Vašingtono teigimu, galėtų atgaivinti diplomatiją.
Anksčiau JAV žiniasklaida pranešė, kad D. Trumpo administracija vykdė slaptas konsultacijas su Rusija, siekdama parengti naują planą, kaip užbaigti karą Ukrainoje. „Axios“ pranešė, kad planą sudaro 28 punktai, suskirstyti į keturias kategorijas: taika Ukrainoje, saugumo garantijos, saugumas Europoje ir JAV santykių su Rusija bei Ukraina ateitis.
Pasak žiniasklaidos pranešimų, Kyjivas pagal šį planą turėtų atsisakyti savo kontroliuojamų Donbaso teritorijų, sumažinti savo kariuomenę ir atsisakyti didelės dalies ginkluotės. Plane numatyta perduoti likusias Donbaso teritorijas mainais už JAV saugumo garantijas Kyjivui ir Europai, tačiau šių garantijų mechanizmas lieka neapibrėžtas.
JAV prezidentas D. Trumpas penktadienį patvirtino, kad jo administracija Kyjivui iškėlė ultimatumą iki ateinančio ketvirtadienio sutikti su Baltųjų rūmų planu Rusijos karui Ukrainoje užbaigti.
Rubio: Trumpo taikos planas – pagrindas deryboms
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Donaldo Trumpo taikos planas yra grįstas Rusijos ir Ukrainos siūlymais bei laikomas derybų pagrindu, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Taikos pasiūlymą parengė JAV“, – platformoje „X“ aiškino M. Rubio.
„Jis pasiūlytas kaip tvirtas pagrindas vykstančioms deryboms. Jis yra grįstas Rusijos pusės siūlymais. Tačiau jis taip pat yra grįstas ankstesniais ir dabartiniais Ukrainos siūlymais“, – rašė jis.
JAV valstybės sekretorius taip pat minėjo vieną iš savo ankstesnių įrašų platformoje „X“, kuriame teigė, kad „norint užbaigti sudėtingą ir mirtiną karą, reikia išsamiai keistis rimtomis ir realistiškomis idėjomis“.
Todėl, pasak jo, abi šalys privalo daryti nuolaidas, o darbas su pasiūlymais toliau tęsiasi.
Kaip pranešė „Ukrinform“, lapkričio 23 d. Ukraina, JAV ir ES šalys surengs derybas dėl Donaldo Trumpo taikos plano. JAV pusę turėtų atstovauti valstybės sekretorius ir specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.
Kaip anksčiau rašė ELTA, JAV prezidento paramą turinčiame 28 punktų taikos plano projekte reikalaujama, kad Ukraina padarytų teritorinių ir saugumo nuolaidų Maskvai: be kita ko, atsisakytų planų stoti į NATO ir sumažintų savo kariuomenę iki 600 tūkst. karių. Rusija pagal jį įsipareigotų nesiveržti į kaimynines šalis, būtų vėl priimta į Didžiojo aštuoneto grupę, būtų panaikintos jai įvestos sankcijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
Naujausia žinia prieš derybas dėl Ukrainos: štai ką iš tiesų signalizuoja JAV
Prieš derybininkų susitikimą Šveicarijoje Vašingtonas signalizuoja, kad dėl JAV plano užbaigti karą Ukrainoje yra „erdvės deryboms“. Šiam planui priešinasi tiek Kyjivas ir jo sąjungininkai, tiek JAV įstatymų leidėjai, praneša naujienų agentūra AFP.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Ukrainai iškėlė terminą iki ketvirtadienio (lapkričio 27 d.) patvirtinti planą, kuriuo siekiama užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą. Tačiau Kyjivas plano projekte, kuriame, daugelio teigimu, pakartojami Rusijos maksimalistiniai reikalavimai, yra pasiryžęs siekti pokyčių.
Vašingtonas šeštadienį tvirtino, kad pasiūlymas yra oficiali JAV pozicija, mėgindamas paneigti kelių JAV senatorių teiginius, esą valstybės sekretorius Marco Rubio jiems prasitarė, jog dabartinis dokumentas tėra Rusijos „pageidavimų sąrašas“.
„Taikos pasiūlymą parengė JAV“, – platformoje „X“ aiškino M. Rubio.
„Jis pasiūlytas kaip tvirtas pagrindas vykstančioms deryboms. Jis yra grįstas Rusijos pusės siūlymais. Tačiau jis taip pat yra grįstas ankstesniais ir dabartiniais Ukrainos siūlymais“, – rašė jis.
28 punktų plane reikalaujama, kad agresorės užpulta Ukraina atiduotų teritorijų, sumažintų savo kariuomenę ir įsipareigotų niekada nestoti į NATO.
D. Trumpas šeštadienį žurnalistams sakė, kad šis planas nėra jo galutinis pasiūlymas ir jis tikisi „vienaip ar kitaip“ sustabdyti karą.
Jo specialusis pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kelloggas, kalbėdamas „Fox News“, apibūdino planą kaip „dar nebaigtą darbą“.
Jam antrino Ukrainos sąjungininkai Europoje, kurie nebuvo įtraukti į pasiūlymo rengimą, pažymėję, kad planas reikalauja „papildomo darbo“.
JAV atstovas naujienų agentūrai AFP pranešė, kad M. Rubio ir specialusis D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas sekmadienį atvyksta į Ženevą deryboms, kur po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive jau yra atvykęs JAV kariuomenės sekretorius Danielis Driscollas.
Neaišku, ar į Ženevą atvyks Kremliaus delegacija
V. Zelenskis išleido dekretą, kuriuo paskyrė Ukrainos delegaciją deryboms. Jai vadovaus jo dešinioji ranka Andrijus Jermakas.
Dekrete taip pat teigiama, kad derybose dalyvaus „Rusijos Federacijos atstovai“, tačiau Maskva kol kas nepatvirtino, ar prisijungs prie derybų.
Ukrainos prezidentas sakė, kad „bus konsultuojamasi su partneriais dėl veiksmų, kurių reikia karui užbaigti“.
„Mūsų atstovai žino, kaip ginti Ukrainos nacionalinius interesus ir kas būtina, kad Rusija nepradėtų trečiosios invazijos“, – sakė jis, turėdamas galvoje 2014 m. Krymo aneksiją ir 2022 m. vasarį pradėtą plataus masto invaziją.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris sakė, kad aukšti pareigūnai susitiks Ženevoje, „jog pasistūmėtų į priekį“, pabrėždamas tvirtų „saugumo garantijų“ Ukrainai svarbą bet kokiame susitarime.
„Dabar didžiausias dėmesys skiriamas rytojaus susitikimui Ženevoje ir tam, ar galėsime pasiekti pažangą“, – sakė jis žurnalistams šeštadienį Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo Johanesburge metu.
K. Startmeris pažymėjo, kad į Ženevą vyksta jo nacionalinio saugumo patarėjas Jonathanas Powellas.
Italijos diplomatijos šaltinių teigimu, Roma į derybas siunčia nacionalinio saugumo patarėją Fabrizio Saggio.
Derybose Ženevoje taip pat ES, Prancūzijos ir Vokietijos atstovai, per spaudos konferenciją G20 susitikimo metu sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Vakarai: su planu „dar reikia padirbėti“
G20 viršūnių susitikime dalyvavę Vakarų lyderiai sakė, kad JAV planas yra „pagrindas, su kurio dar reikės padirbėti“.
„Mes aiškiai pabrėžiame principą, kad sienos negali būti keičiamos jėga. Mums taip pat kelia susirūpinimą siūlomi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apribojimai, dėl kurių Ukrainai ateityje grėstų atakos“, – bendrame pareiškime teigė pagrindinių Europos šalių, Kanados ir Japonijos lyderiai.
E. Macronas sakė, kad plane yra punktų, kuriuos reikia plačiau aptarti, nes jie susiję su Ukrainos sąjungininkėmis Europoje – pavyzdžiui, su Ukrainos ryšiais su NATO ir Rusijos įšaldytu turtu Europos Sąjungoje (ES).
„Visi norime taikos ir esame vieningi. Norime, kad taika būtų tvirta ir ilgalaikė“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas, pabrėždamas, kad susitarime „turi būti atsižvelgta į visų europiečių saugumą“.
Penktadienį į tautą kreipęsis Ukrainos prezidentas sakė, kad jo šalis išgyvena vieną sudėtingiausių akimirkų savo istorijoje, ir pridūrė pasiūlysiąs „alternatyvų“ D. Trumpo planui.
„Spaudimas Ukrainai yra vienas stipriausių. Ukraina gali susidurti su labai sudėtingu pasirinkimu: arba prarasti orumą, arba rizikuoti prarasti svarbų partnerį“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas galvoje galimą santykių su Vašingtonu žlugimą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aiškino, kad planas galėtų „padėti pagrindą“ galutiniam taikos susitarimui, bet pagrasino, jog nutraukdama derybas Ukraina gali prarasti dar daugiau teritorijų.
Kaip anksčiau rašė ELTA, JAV prezidento paramą turinčiame 28 punktų taikos plano projekte reikalaujama, kad Ukraina padarytų teritorinių ir saugumo nuolaidų Maskvai: be kita ko, atsisakytų planų stoti į NATO ir sumažintų savo kariuomenę iki 600 tūkst. karių. Rusija pagal jį įsipareigotų nesiveržti į kaimynines šalis, būtų vėl priimta į Didžiojo aštuoneto (G8) grupę, būtų panaikintos jai įvestos sankcijos.