
Zelenskis: Ukrainos finansiniai poreikiai dėl karo – milžiniški
Jei karas su Rusija greitai nesibaigs, Ukrainai, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, ir toliau reikės didelės finansinės Vakarų partnerių paramos, praneša agentūra „Reuters“.
Norinčiųjų koalicijos lyderiai ragina Rusiją sutikti su žiemos energetikos paliaubomis
Po Berlyne vykusio viršūnių susitikimo Norinčiųjų koalicijos lyderiai paragino Rusiją sutikti žiemos laikotarpiu sudaryti energetikos paliaubas bei paliaubas, kurios padėtų užtikrinti maisto produktų eksportą iš Juodosios jūros regiono.
Taip teigiama bendroje Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos lyderių deklaracijoje, paskelbtoje po lapkričio 19 d. viršūnių susitikimo.
„Kaip pirmąjį žingsnį siekiant nutraukti karo veiksmus, lyderiai paragino Rusiją sutikti su energetikos paliaubomis visam žiemos laikotarpiui“, – rašoma dokumente.
Viršūnių susitikimo dalyviai pabrėžė būtinybę susitarti dėl paliaubų, kurios leistų eksportuoti maisto produktus iš Juodosios jūros regiono, nes saugi ir laisva laivyba Juodojoje jūroje yra svarbi pasauliniam aprūpinimo maistu saugumui.
Lyderiai pasmerkė vis intensyvesnes, sąmoningas Rusijos raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos civilius gyventojus bei civilinę infrastruktūrą nesirenkant taikinių. Jie taip pat pažymėjo, kad, nepaisant rekordinio patirtų nuostolių skaičiaus, šiemet Rusija užėmė tik nedaug teritorijų ir nesugebėjo užimti nė vienos strategiškai svarbios gyvenvietės.
Kartu susitikimo dalyviai dar kartą patvirtino įsipareigojimą toliau teikti Ukrainai ilgalaikę politinę, diplomatinę, karinę, finansinę ir civilinę paramą.
Ukrainos oro gynybos stiprinimas, ypač jos pajėgumai perimti balistines raketas, tebėra prioritetas. Prieš žiemą partneriai kartu su trečiosiomis šalimis ketina dėti papildomų pastangų, kad aprūpintų Ukrainą priešraketinės gynybos sistemomis.
„Jie dar kartą patvirtino įsipareigojimą visiškai įgyvendinti NATO sąjungininkių prisiimtą įsipareigojimą 2026 m. suteikti Ukrainai 70 mlrd. eurų vertės karinės įrangos, pagalbos ir mokymų, o 2027 m. – ne mažesnio masto paramą“, – rašoma pareiškime.
Dokumente taip pat nurodoma, kad pagal ES paramos Ukrainai paskolos forma programą iki 2027 m. pabaigos bus suteikta 90 mlrd. eurų karinės ir finansinės paramos. Tai padės padengti didelę dalį kitų metų Ukrainos finansinių poreikių.
Viršūnių susitikimo dalyviai taip pat daug dėmesio skyrė būsimoms Ukrainos saugumo garantijoms.
„Jie pabrėžė, kad įsigaliojus paliauboms Ukrainai turi būti suteiktos tvirtos ir teisiškai įpareigojančios saugumo garantijos. Šios garantijos bus gynybinio pobūdžio ir glaudžiai derinamos su JAV“, – teigiama dokumente.
Tokias garantijas galėtų sudaryti tolesnė ilgalaikė karinė, finansinė ir techninė parama Ukrainai, dalyvavimas siūlomame JAV vadovaujamame paliaubų stebėsenos ir tikrinimo mechanizme bei Europos vadovaujamų daugianacionalinių pajėgų Ukrainoje sukūrimas iš prie iniciatyvos prisijungusių valstybių pajėgų, o JAV teiktų joms paramą.
Tikimasi, kad šios pajėgos galės vykdyti saugumo užtikrinimo užduotis ore, jūroje ir sausumoje, taip pat padės atkurti Ukrainos kariuomenės pajėgumus.
Kiti galimi garantijų elementai – pagal nacionalines procedūras priimti teisiškai įpareigojantys įsipareigojimai imtis priemonių taikai ir saugumui atkurti, jeigu Rusija vėl surengtų ginkluotą puolimą.
Kalbėdami apie taikų konflikto sureguliavimą, lyderiai dar kartą patvirtino remiantys tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas, kuriose dalyvautų Jungtinės Valstijos ir Europa.
Kartu jie pabrėžė, kad tarptautinės sienos negali būti keičiamos jėga ir kad turi būti visiškai gerbiama suvereni Ukrainos teisė pačiai pasirinkti savo saugumo užtikrinimo priemones bei sąjungininkes.
Viršūnių susitikimo dalyviai taip pat dar kartą patvirtino, kad įšaldytas Rusijos valstybės turtas liks įšaldytas tol, kol Rusija nutrauks agresijos karą ir atlygins Ukrainai padarytą žalą.
Be to, lyderiai susitarė didinti ekonominį spaudimą Rusijai, ypač orientuojantis į jos pajamas iš naftos ir dujų, kovoti su neteisėtais finansiniais srautais ir Rusijos kriptovaliutų naudojimu, silpninti Rusijos karinį-pramoninį kompleksą ir tęsti kovą su šešėliniu laivynu.
Bendrame pareiškime taip pat pasmerktos Rusijos hibridinės atakos Europoje, įskaitant sabotažą, informacines operacijas ir kibernetines atakas. Lyderiai pabrėžė, kad tokie veiksmai neprivers jų atsisakyti paramos Ukrainai.
Pareigūnai: Rusijos atakos Kyjive pražudė tris žmones
Per Rusijos atakas Kyjive penktadienį žuvo trys žmonės, pranešė miesto karinė administracija, Maskvai surengus naują dronų ir raketų ataką prieš Ukrainą.
„Deja, per priešo ataką sostinėje žuvo trys žmonės (...), dar du žmonės buvo sužeisti“, – platformoje „Telegram“ pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
Anksčiau penktadienį sostinės meras Vitalijus Klyčko „Telegram“ teigė, kad Rusijos smūgiai padarė žalos dviem Kyjivo tiltams.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pažadėjo „daug skausmingesnes“ atsakomąsias atakas, Ukrainai šią savaitę apgadinus Krymo tiltą.
Meras: Rusijos smūgiai padarė žalos dviem tiltams Kyjive
Maskvai surengus naują raketų ir dronų atakų bangą, Rusijos smūgiai padarė žalos dviem Kyjivo tiltams, penktadienį pranešė Ukrainos sostinės meras.
„Dėl balistinės atakos prieš sostinę buvo apgadintas Podolės–Voskresensko tiltas. Eismas juo iš dešiniojo kranto į kairįjį šiuo metu uždarytas. Taip pat apgadintas Darnycios tiltas“, – platformoje „Telegram“ teigė meras Vitalijus Klyčko.
Jis pridūrė, kad buvo smogta ir Pietiniam tiltui, tačiau nenurodė, ar jis apgadintas.
Kaip skelbia ukrainiečių portalai, Rusija penktadienį surengė masinę raketų ataką prieš sostinę ir kitas Ukrainos sritis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo „daug skausmingesnes“ atsakomąsias atakas, Ukrainai šią savaitę apgadinus Krymo tiltą, V. Putino valdžios aneksuotame regione simbolį.
Ukrainos transliuotojas „Suspilne“ pranešė apie virtinę sprogimų Kyjive ankstyvą penktadienio rytą.
Šalies oro pajėgų vadovybė „Telegram“ pranešė, kad sostinės link skrieja balistinės raketos.
Sostinės karinė administracija teigė, kad po Rusijos atakų užsidegė pastatai Obolonės ir Podolės rajonuose.
Šiaurės rytuose esančio Charkivo meras Ihoris Terechovas penktadienį pranešė, kad Rusijos dronas apgadino ligoninę.
„Keturi žmonės buvo sužeisti, išdaužta daugiau nei 50 langų“, – „Telegram“ teigė jis.
I. Terechovas taip pat pranešė apie gaisrą miesto Ševčenkos rajono gyvenamajame komplekse po įvykdytos atakos.
Meras: Rusijos smūgiai padarė žalos dviem tiltams Kyjive
Maskvai surengus naują raketų ir dronų atakų bangą, Rusijos smūgiai padarė žalos dviem Kyjivo tiltams, penktadienį pranešė Ukrainos sostinės meras.
„Dėl balistinės atakos prieš sostinę buvo apgadintas Podolės–Voskresensko tiltas. Eismas juo iš dešiniojo kranto į kairįjį šiuo metu uždarytas. Taip pat apgadintas Darnycios tiltas“, – platformoje „Telegram“ teigė meras Vitalijus Klyčko.
Jis pridūrė, kad buvo smogta ir Pietiniam tiltui, tačiau nenurodė, ar jis apgadintas.
Kaip skelbia ukrainiečių portalai, Rusija penktadienį surengė masinę raketų ataką prieš sostinę ir kitas Ukrainos sritis.
Rusija sudavė masinį „Putino keršto“ raketų smūgį: Kyjive apgadinti trys tiltai
Rusija ankstyvą penktadienio rytą sudavė naują masinį raketų smūgį prieš Kyjivą bei kitus Ukrainos miestus ir sritis. Kyjive, kaip praneša sostinės meras, buvo pataikyta į tris tiltus per Dnipro upę. Išvakarėse Vladimiras Putinas viešai pažadėjo „daug baisesnį atsaką dėl Krymo tilto apšaudymo“.
„Dėl balistinės atakos prieš sostinę yra apgadintas Podilsko–Voskresenskio tiltas. Eismas juo iš dešiniojo į kairįjį krantą šiuo metu uždarytas“, – socialiniuose tinkluose pranešė meras Vitalijus Klyčko.
Be to, pasak jo, apgadintas Darnickio tiltas, užfiksuotas naujas pataikymas į Pietų tiltą, taip pat pataikyta į dar vieną „kritiškai svarbios infrastruktūros objektą“.
Tęsiantis antpuoliui – eismo ribojimai
Pietų tiltu, kaip pranešė V. Klyčko, eismas išlieka „ribotu režimu“ – tik iš kairiojo kranto į dešinįjį ir su automobilių svorio apribojimais.
Raketų antpuolis tuo tarpu tęsiasi: rusų iš Juodosios jūros paleistos sparnuotosios raketos, stebėsenos kanalų pranešimais, skrenda į Ukrainos vakarus, iš rytų ir šiaurės į šalies oro erdvę įskrido strateginių bombonešių paleistos sparnuotosios raketos, o be to, tęsiamas balistinių raketų leidimas į Kyjivą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva į Ukrainos smūgius Krymo tiltui atsakys „daug skausmingesnėmis“ atakomis.
„Mes atsakysime į šias atakas. Mūsų atsakas bus daug skausmingesnis nei Kyjivo smūgis tiltui“, – sakė V. Putinas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Nežinau kas iki šiol galėjo nematyti kad jie viena komanda ir tokie ciucikai kaip Nausėda taip pat. Jie visi ukrainiečių žmogžudžiai
Zydziurke fon der hitler a ? Kažkaip stringa žydiška propaganda.




NATO garantijų Ukrainai klausimas: Zelenskis turi abejonių
Vienas iš Donaldo Trumpo derybininkų Jaredas Kushneris pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms pavyko įtikinti Rusiją sutikti su saugumo garantijomis Ukrainai, grindžiamomis NATO steigimo sutarties 5-uoju straipsniu, praneša naujienų portalas „Meduza“.
„Manau, mums pavyko įtikinti rusus priimti šią koncepciją, pagal kurią bet kokios saugumo garantijos Ukrainai būtų grindžiamos 5-uoju straipsniu“, – bendroje spaudos konferencijoje Berlyne su Europos lyderiais ir Volodymyru Zelenskiu sakė J. Kushneris.
Spaudos konferencija vyko tą pačią dieną, kai D. Trumpas, Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas susitiko Kinijoje vykusiame APEC viršūnių susitikime.
Tačiau V. Zelenskis suabejojo, ar Ukraina ir Jungtinės Valstijos vienodai supranta 5-ąjį straipsnį.
„Nesu tikras, ar vienodai suprantame 5-ąjį straipsnį, ar ne? Kaip aš jį suprantu... ką man reiškia 5-asis straipsnis? Tai reiškia, kad tavo teritorijoje dislokuotos tam tikrų partnerių pajėgos“, – sakė V. Zelenskis.
Saugumo garantijos, grindžiamos Šiaurės Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio principais, ne kartą buvo aptariamos derybose dėl Ukrainos.
Pavyzdžiui, apie jas buvo kalbama po V. Putino ir D. Trumpo susitikimo Aliaskoje 2025 m. rugpjūtį.
Tuomet specialusis D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas, kalbėdamas apie derybas su V. Putinu, pareiškė, kad „mums pavyko pasiekti šią nuolaidą“ – esą Jungtinės Valstijos galėtų suteikti Ukrainai „5-ajam straipsniui prilygstančią apsaugą“.
Tuo metu Kremlius ne kartą pabrėžė, kad Rusija griežtai prieštarauja užsienio karių dislokavimui Ukrainoje.
V. Putinas tai pakartojo po susitikimo su D. Trumpu ir Xi Jinpingu, dar kartą pareikšdamas, kad užsienio karių dislokavimas Ukrainoje yra nepriimtinas.