Rusai dronu smogė gaisrą Slovjanske gesinusiems ugniagesiams
Rusijos pajėgos užpuolė ugniagesius, gesinusius po FPV drono smūgio kilusį gaisrą Slovjanske, Donecko srityje.
Apie tai feisbuke paskelbė Ukrainos valstybinė ekstremaliųjų situacijų tarnyba.
FPV drono smūgis Slovjanske sukėlė gaisrą privačiame name. Ugniagesiams gesinant ugnį, Rusijos pajėgos surengė antrą smūgį į juos ir apgadino gaisrinį automobilį.
Nė vienas gelbėjimo tarnybų darbuotojas nenukentėjo. Ugniagesiams pavyko suvaldyti gaisrą, tačiau dėl tolesnių smūgių grėsmės jie turėjo sustabdyti darbus.
Kitas Rusijos smūgis sukėlė gaisrą bute 14 aukštų pastate. Ugniagesiai gaisrą užgesino.
Kramatorske Rusijos pajėgos smogė devynių aukštų gyvenamajam namui, užsidegė balkonai ir butai. Gaisras buvo užgesintas 500 kvadratinių metrų plote.
ES įvedė naujas sankcijas Rusijos institucijoms ir pareigūnams
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį įvedė naujas sankcijas Rusijos institucijoms ir pareigūnams, atsakingiems už Ukrainos vaikų deportavimą ir draudimą opozicinei partijai dalyvauti neseniai vykusiuose rinkimuose.
ES valstybės narės nustatė ribojamąsias priemones 27 asmenims ir subjektams, kurie, jų teigimu, prisidėjo prie prievartinio Ukrainos vaikų išvežimo į Rusiją, jų „priverstinės asimiliacijos“ ir „militarizuoto ugdymo“.
Maskva kaltinama nuo 2022 m. vasarį pradėtos plataus masto invazijos prievarta iš Rusijos kariuomenės užimtų Ukrainos teritorijų išvežusi apie 20 tūkst. vaikų.
Sankcijos, be kita ko, įvestos Maskvos miesto turizmo komitetui ir dviem Rusijos bendrovėms, organizuojančioms vaikų poilsį.
ES valstybėms atstovaujanti Europos Vadovų Taryba nurodė, kad jos „organizavo veiklą, orientuotą į Rusijos istoriją, karų minėjimą ir karinį patriotinį ugdymą“.
Ribojamosios priemonės taip pat pritaikytos sporto centrams Rusijoje ir valstybės valdomai vaikų stovyklai Šiaurės Korėjoje, į kurią, Briuselio teigimu, siekiant skleisti prorusiškus naratyvus buvo vežami Ukrainos vaikai.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) Hagoje 2023 m. dėl Ukrainos vaikų grobimo išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.
Visos 27 ES valstybės taip pat įvedė sankcijas prokurorams ir teisėjams, tarp jų trims Rusijos Aukščiausiojo Teismo teisėjams, prisidėjusiems prie draudimo prieš karą pasisakančiai partijai „Jabloko“ dalyvauti šį mėnesį vykusiuose griežtai kontroliuojamuose parlamento rinkimuose.
Priemonės apima turto įšaldymą ir draudimą atvykti.
Kyjive žuvo moteris
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko praneša, kad smūgio Ukrainos nacionalinėje mokslų akademijoje Kyjivo centre metu žuvo moteris.
„Remiantis šiuo metu turima informacija, Kyjivo istoriniame centre, negyvenamajame pastate, į kurį pataikė priešo dronas, žuvo viena moteris. Trys žmonės buvo sužeisti. Juos medikai paguldė į ligoninę“, – praneša jis.
Po kruvino rusų smūgio Kyjivui – Zelenskio pažadas Rusijai: būtinai gausite atsaką
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į naujausius Rusijos smūgius Ukrainai. Pirmadienį rusai smogė Ukrainos mokslų akademijos pastatui.
„Šiuo metu vyksta gelbėjimo operacija, gesinamas gaisras, ieškoma žmonių, kurie galėjo būti pastate. Į operaciją įtrauktos visos tarnybos“, – praneša V. Zelenskis.
Pirmadienį Kyjive rusai taip pat smogė farmacijos įmonei ir degalinėms, Dnipre – verslo centrui, o kituose miestuose ir regionuose taip pat atakuoti civiliniai objektai, įmonės, ryšių objektai.
„Deja, yra žuvusiųjų… Reiškiu užuojautą artimiesiems ir šeimos nariams. Rusija už tai būtinai gaus atsaką. Ir kiekvienas Ukrainos partneris, matydamas šį terorą, tokius smūgius, turi suprasti, kad parama Ukrainai – tai tikrai parama žmonių gyvybei, parama tam, kad teroras niekada ir niekur neturi būti normalizuotas. Rusija turi atsakyti už visa tai ir pajusti realias pasekmes. Ačiū visiems, kurie padeda Ukrainai!“ – savo „Telegram“ rašo jis.
Rusai smogė nacionalinei mokslų akademijai Kyjive: vietoje – dramatiški vaizdai
Rusija pirmadienį reaktyviniais dronais smogė Kyjivui, skelbia UNIAN. Vienas iš dronų pataikė į Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos pastatą.
Užsiliepsnojo pastato stogas ir viršutinis aukštas. Į dangų pakilo didelis tamsių dūmų stulpas.
Dėl gaisro dalis žmonių įstrigo pastate.
Socialinėse medijose plintančiuose kadruose matyti per langus išlindę žmonės.
Netoliese nuo smūgio vietos yra Vokietijos ambasada Ukrainoje.
Putinas dar šiemet į frontą išsiųs 300 tūkst. rusų: „Madjaras“ nurodė jų pagrindinį tikslą
Artimiausiais mėnesiais į frontą atvyks apie 300 tūkst. mobilizuotų rusų, perspėja Ukrainos Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas „Madjaras“ Brovdis.
ES ministrai svarsto atsako į Rusijos hibridines atakas mechanizmą
Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai pirmadienį aptarė, ar blokui reikia savo NATO stiliaus kritinių situacijų mechanizmo, siekiant stiprinti koordinavimą kovojant su Rusijos hibridinėmis atakomis.
Europos vyriausybės teigia, kad Maskva stiprina diversijų ir kišimosi kampaniją prieš Ukrainos rėmėjus, Kremliaus pajėgoms patiriant sunkumų fronte daugiau nei ketveri metai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Po tokių didelio atgarsio sulaukusių incidentų kaip ginkluotas dronas, rastas Vokietijos oro uoste, Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) anksčiau šį mėnesį pasiūlė sukurti naują „saugumo ekstremaliose situacijose protokolą“, skirtą kovoti su kylančia grėsme.
U. von der Leyen sakė, kad šis mechanizmas, panašus į NATO 4-ąjį straipsnį, leistų bet kuriai ES šaliai sušaukti skubias derybas krizės atveju, siekiant padėti rasti bendrą sutarimą dėl reagavimo į incidentus vadinamojoje pilkojoje zonoje žemiau atviros agresijos slenksčio.
ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas (Kaja Kalas) pirmadienio susitikimo pradžioje sakė, kad diskusijoje bus ieškoma „platesnės strategijos prieš hibridines atakas“.
„Kokius įrankius galime naudoti skirtingais lygiais?“ – sakė ji.
ES ministrai iš esmės palankiai įvertino siekį sustiprinti bloko atsaką, jiems bandant rasti būdų, kaip kovoti su Maskvos keliama grėsme.
„Turime sugebėti ne tik reaguoti, kai įvyksta incidentai, bet ir užkirsti kelią galimam eskalavimui – dirbti su valstybėmis narėmis, dirbti vieni su kitais, kad užtikrintume stiprų atsaką, jei kas nors nutiktų“, – sakė Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee (Helen Makenti).
Jos šalis yra viena iš keturių ES narių, nepriklausančių NATO.
„Dar reikia šiek tiek padirbėti, kad išsiaiškintume, kaip tai galėtų atrodyti, bet valstybės narės tikrai tam nusiteikusios“, – sakė ji.
Aukšto rango ES pareigūnas sakė, kad Briuselis jau gali pasiūlyti gana daug dalykų, padėsiančių šalims prireikus reaguoti į hibridinius incidentus.
Tai apima ekspertų komandų, kurios padėtų patarti, kaip sustiprinti saugumą, siuntimą ir finansavimo didinimą.
„Kiekviena šalis turi imtis savo priemonių hibridiniams veiksmams atremti, bet Europos Sąjunga ir NATO taip pat turi imtis daug didesnių priemonių, stipresnio koordinavimo šiems hibridiniams veiksmams atremti“, – sakė Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas (Antis Hakanenas).
ES pareigūnai yra sakę, kad ketina pateikti išsamesnių pasiūlymų naujame saugumo strategijos dokumente; jį tikimasi paskelbti kitą mėnesį.
Dėl Rusijos smūgių stabdoma didžiausia Ukrainos plieno gamykla
Ukrainos plieno gamybos bendrovė „ArcelorMittal“ pranešė stabdanti gamybą didžiausioje Ukrainos plieno gamykloje ir atkreipė dėmesį į didėjančią ekonominę žalą, kurią sukelia Rusijos oro smūgiai.
„ArcelorMittal“ penktadienį pranešė informavusi Ukrainos vyriausybę, jog „saugi ir tvari“ veikla tapo neįmanoma po to, kai per penkias savaites įvykdyti keturi smūgiai padarė didžiulės žalos ir nusinešė penkių darbuotojų gyvybes pietryčių Ukrainoje veikiančioje gamykloje, praneša portalas „TVP World“.
Gamybos sustabdymas yra dar vienas smūgis kadaise galingam Ukrainos plieno sektoriui, kuriam anksčiau teko 15 proc. šalies eksporto. Dabar šis sektorius patiria spaudimą dėl Rusijos atakų ir apribojimų iš ES – pagrindinio prekybos partnerio.
„ArcelorMittal“, kurios Kryvyj Riho gamykla 2025 metais pagamino 1,7 mln. tonų plieno, skaičiuoja patirsianti apie 1 mlrd. JAV dolerių vertės išlaidų.
„Su giliu apgailestavimu priėjome prie išvados, kad nebegalime saugiai eksploatuoti „ArcelorMittal Kryvyj Rih“, – teigė dukterinės įmonės generalinis direktorius Mauro Longobardo (Mauras Longobardas).
Remiantis bendrovės metine ataskaita, gamyklos veikla apima ir geležies rūdos kasyklas, kuriose pernai buvo išgauta 7,6 mln. tonų geležies rūdos.
„Dėl gamyklos ateities diskutuojame su Ukrainos vyriausybe ir sutelksime dėmesį į infrastruktūros išsaugojimą, kad, kai pagaliau sugrįš taika, būtų galima atnaujinti gamybą“, – sakė M. Longobardo.
Gamykloje dirba apie 12 500 darbuotojų ir 3500 rangovų.
Rusijos atakų taikiniu tapo ir kiti Ukrainos plieno gamintojai.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 112 rusų dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 112 dronų, kuriais Rusija nuo sekmadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 165 dronus, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ bei „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušta/neutralizuota 112 dronų.
14 vietų registruoti smūgiai, septyniose – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Rusai „pramiegojo“ ukrainiečių operaciją – virš 250 pateko į nelaisvę
Trečiojo armijos korpuso vadas brigados generolas Andrijus Bileckis skelbia, kad trečiojo operacijos „Vivaldi“ etapo metu rusų nuostoliai pasiekė 2 000 karių, daugiau nei 250 okupantų pavyko paimti į nelaisvę, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Priešo nuostoliai – 2 000 karių, daugiau nei 250 rusų paimta į nelaisvę. Taip baigėsi trečiasis „Vivaldi“ etapas, kuris buvo lūžis visai operacijai“, – cituojamas jis.
A. Bileckio teigimu, pagrindinis trečiojo operacijos etapo tikslas buvo Novos gyvenvietėje.
„Kas kontroliuoja aukštumas aplink šią gyvenvietę, tas ir valdo iniciatyvą operacijos plokštumoje“, – komentuoja A. Bileckis.
Anot jo, rusai manė, kad pagrindinė puolimo kryptis bus kitur, Zeljonaja Dolina. Dėl to rusai buvo priversti „beprasmiškai išeikvoti savo rezervus kontratakose būtent šioje kryptyje“.
„Rusai nenumatė tikrojo smūgio, kuris buvo sutelktas į Novos užėmimą“, – sako A. Bileckis.
Anot jo, tam, kad pramuštų rusų gynybą, ukrainiečių korpusas panaudojo savo pačių išradimą – sovietinius BTR-60, pertvarkytus į robotizuotus kompleksus. Jais buvo susprogdinti patys tvirčiausi rusų įtvirtinimai.
„Rusai pasidavė į nelaisvę ištisais daliniais kartu su karininkais, pilotais ir artileristais“, – priduria brigados generolas.
Rusija už informaciją apie Ukrainos bepiločių vado buvimo vietą siūlo 20 mln. dolerių
Rusija per posovietinio regiono nusikalstamus tinklus pasiūlė 20 mln. JAV dolerių atlygį už informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgų vado Roberto Brovdžio, žinomo šaukiniu „Madyaras“, buvimo vietą. Apie tai remdamasi leidiniu „The Wall Street Journal“ (WSJ) pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Bepiločių sistemų pajėgos teigia, kad Kremlius per posovietinio regiono nusikalstamus tinklus paskleidė žinią apie 20 mln. JAV dolerių atlygį už informaciją apie majoro Brovdžio buvimo vietą“, – rašo leidinys.
Leidinio duomenimis, Rusijos teismai už akių pripažino R. Brovdį kaltu dėl „terorizmo“, susijusio su Ukrainos karinėmis operacijomis, ir skyrė jam ilgas laisvės atėmimo bausmes.
WSJ pažymi, kad „Madyaras“ tapo vienu pagrindinių Kremliaus taikinių dėl Ukrainos dronų veiksmingumo. Dėl grėsmės gyvybei vadas ir jo pavaldiniai laikosi griežtų saugumo reikalavimų.
Pats R. Brovdis tokį priešo dėmesį sieja su Rusijos kariuomenės patiriamų nuostolių mastu. Pasak jo, Bepiločių sistemų pajėgos sudaro vos 2,5 proc. visų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių, tačiau jos atsakingos už maždaug trečdalį Rusijos karių nuostolių per pastaruosius metus.
Jis taip pat pažymėjo, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos pajėgos nukovė 79 „Madyaro paukščių“ padalinio karius. Jų vardai išdrožinėti sienoje prie įėjimo į vadavietę. Vado skaičiavimais, vienam žuvusiam Bepiločių sistemų pajėgų kariui tenka 656 nukauti arba sužeisti rusai.
„Nemanau, kad toks keitimo kursas yra pakankamai geras“, – JAV dienraščiui sakė „Madyaras“.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Bepiločių sistemų pajėgų vadas R. Brovdis teigė, kad vienas iš iššūkių, su kuriais Ukraina susidurs artimiausiu metu, bus intensyvėjančios Rusijos atakos raketomis ir reaktyviniais dronais.
Zelenskis: Rusija manipuliuoja
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį griežtai pasmerkė naujausias Rusijos atakas prieš Kyjivą ir kitus šalies miestus. Atakos prieš vaikų darželius, mokyklas ir gyvenamuosius namus visame pasaulyje būtų laikomos terorizmu, socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.
„Deja, per jas žuvo ir žmonių“, – teigė jis. Tarp apgadintų pastatų buvo ir Saudo Arabijos ambasadoriaus Kyjive rezidencija.
Pasak V. Zelenskio, Maskva šiomis atakomis nesiekia jokių karinių tikslų. Tai esą tėra mėginimas palaužti Ukrainos žmones ir padaryti kuo daugiau žalos Ukrainos visuomenei.
V. Zelenskis apkaltino Maskvą melagingais taikos signalais klaidinant tarptautinę bendruomenę, kad išvengtų griežtų sankcijų ar kitokio Vakarų atsako.
„Rusija moka siųsti būtent tokius vilčių teikiančius diplomatinius signalus, kokius pasaulis tiesiog nori girdėti, – rašė jis. – Ji moka siųsti tokius signalus, kad atitolintų griežtas tarptautinės bendruomenės priemones reaguojant į karą.“
Pasak V. Zelenskio, Ukraina tikisi veiksmingų tarptautinės bendruomenės sprendimų ir stipraus partnerių spaudimo, kad Maskva suprastų, jog „manipuliuodama diplomatiniais signalais negali išlošti vis daugiau laiko karui ir terorui“.
Per Rusijos smūgį gyvenamajam rajonui Odesos srities pietuose sužeisti du žmonės
Per Rusijos smūgius Odesos srityje buvo sužeisti du žmonės. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Odesos srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Kiperis, kurį cituoja „Ukrinform“.
Pasak jo, nukentėjo 63-ejų moteris ir 62-ejų vyras. Medikai suteikė jiems pagalbą įvykio vietoje.
Naktį Rusijos pajėgos taip pat smogė tuščiam sandėliui. Kilusį gaisrą tarnybos greitai užgesino. Žmonės nenukentėjo.
Kaip anksčiau pranešė O. Kiperis, Rusijos pajėgos smogė gyvenamajam rajonui Odesos srities pietuose. Buvo apgadinti septynių privačių namų fasadai, stogai ir langai, taip pat automobiliai.
Kaip skelbė „Ukrinform“, rugsėjo 27-osios naktį Rusijos pajėgos atakavo kelias Odesos srities vietoves. Vienas žmogus žuvo, dar du buvo sužeisti.
JAV ambasadorius pripažino: Ukrainos atakos vis labiau spaudžia Putiną
Ukrainos atakos prieš Rusiją vis labiau spaudžia Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną prie derybų stalo, sako JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris, rašo „Fox News“.
Jis taip pat pabrėžė manantis, kad konfliktas bus išspręstas tik diplomatinėmis priemonėmis, o ne mūšio lauke.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau spaudžia Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį derėtis dėl karo pabaigos.
Laidoje „The Big Weekend Show“ ambasadorius pabrėžė, kad norint užbaigti karą reikės abiejų bendradarbiavimo.
„(Ukraina – red. past.) toliau vykdydama galingus išpuolius prieš Rusiją... mano manymu, padeda priartinti šalis viena prie kitos“, – cituojamas jis.
M. Whitakeris perspėjo, kad kol kas Maskva ir Kyjivas pagrindiniais klausimais yra labai toli vienas nuo kito.
„Šis konfliktas nebus išspręstas mūšio lauke. Jis bus išspręstas tik diplomatinėmis priemonėmis ir derybomis“, – sako ambasadorius.
„Būtent todėl prezidentas Trumpas ir jo komanda toliau bendrauja su abiem pusėmis, siekdami rasti pozicijų panašumų, kurie padėtų jas suartinti“, – priduria jis.
Jei V. Putinas nesutiks eiti į kompromisą, susitarimą pasiekti bus „neįmanoma“, sako jis.
„Tačiau manau, kad jei susitarimas įmanomas, prezidentas Trumpas, kaip verslininkas ir derybininkas, jį pasieks“, – komentuoja M. Whitakeris.
Dmitrijus Peskovas pagrasino Elonui Muskui
Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pagrasino JAV milijardieriui Elonui Muskui, skelbia „Moscow Times“.
Rusijai dronais ir raketomis atakuojant Kyjivą žuvo 2 žmonės, 8 sužeisti
Rusija sekmadienio vakarą ir anksti pirmadienį tęsė atakas prieš Kyjivą, smogdama civiliniams taikiniams, pranešė portalas „The Kyiv Independent“.
Sekmadienio vakarą per Rusijos smūgį maisto turgui „Stolyčnyj“ visai netoli sostinės žuvo du žmonės, o dar keturi buvo sužeisti, pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Dėl smūgio šioje didmeninėje maisto prekyvietėje kilo gaisras.
Liudininkų vaizdo įrašuose matyti, kaip liepsnos apėmė automobilių stovėjimo aikštelėje esančias transporto priemones.
Pranešama, kad virš Kyjivo centro veikė oro gynybos sistemos. Oro pavojus truko devynias valandas.
Pareigūnai taip pat sustabdė atakos laiku išvykti turėjusius traukinius ir evakavo keleivius į požemines slėptuves.
Vėliau pirmadienio naktį, paskelbus naują oro pavojų, buvo pranešta, kad dronai apgadino negyvenamąjį pastatą Kyjivo istoriniame Podilo rajone.
Ukrainos valstybinė ekstremaliųjų situacijų tarnyba pranešė, kad tame rajone buvo sužeisti trys žmonės, o dar vienas asmuo nukentėjo Holosijivo rajone, dronui pataikius į dviejų aukštų namą.
Pranešta apie gaisrus ir kitose sostinės vietose, įskaitant biurų pastatus Pečersko ir Ševčenkos rajonuose.
V. Klyčko taip pat pranešė, kad Obolonės rajone kilo gaisras degalinėje.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 2 090 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 28 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 531 tūkst. 060 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 2 090 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 385 (+1) priešo tankus, 25 450 (+8) šarvuotų kovos mašinų, 50 477 (+49) artilerijos sistemas, 2 165 (+2) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 679 (+2) oro gynybos sistemas, 443 (+0) karo lėktuvus, 356 (+0) sraigtasparnius, 2 774 (+12) antžemines robotizuotas sistemas, 537 228 (+ 1 382) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 118 (+0) sparnuotųjų raketų, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 154 735 (+490) automobilius ir degalų cisternas, 4 763 (+7) specialiosios įrangos vienetus.
Putino planas žiemai
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas tikisi Ukrainą priversti pasiduoti iki 2027 m. pavasario, pastebi JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
Rusai smogė Charkivui: bomba pataikė į daugiabutį, tarp nukentėjusiųjų – vaikai
Ryte rusai atakavo Charkivą, smogė daugiabučiam namui, skelbia UNIAN. Nukentėjo daugiau nei 20 žmonių, tarp jų – daug vaikų.
Trumpas turėjo prašymą Zelenskiui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad paprašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pristabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Pietų Korėja reikalauja Ukrainos atsiprašyti
Pietų Korėjos prezidentūra pareikalavo Ukrainos atsiprašyti už tai, kad ši paneigė susitarimą neviešinti dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo Seului.
Ginčas kilo po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę atskleidė, kad jo šalis išsiuntė du Šiaurės Korėjos karius į Pietų Korėją, pridurdamas, kad juos „nebuvo lengva paimti į nelaisvę gyvus“.
Aštrėjantis ginčas gali apsunkinti Kyjivo pastangas gauti ginklų iš sąjungininkių, įskaitant Pietų Korėją, kad galėtų gintis nuo Rusijos smūgių.
Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas tuomet pareiškė, kad Ukraina pažeidė konfidencialumo susitarimą.
V. Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas mėgino sumenkinti šio atskleidimo reikšmę, sakydamas, kad prezidentas paviešino tik patį faktą, jog kariai buvo perduoti Pietų Korėjai. Ukraina yra „atvira šalis“, sakė jis, pažymėdamas, kad būtų buvę neįprasta perduoti karius paslapčiomis.
Tačiau Seulas pasmerkė šį žingsnį kaip pasitikėjimo pažeidimą.
Prezidentūros vyresnysis sekretorius viešiesiems ryšiams Seong Ghi-hongas sekmadienį vėlai vakare paskelbtame pareiškime sakė, kad Pietų Korėja „svarsto papildomas priemones, kurių gali prireikti šiuo klausimu“.
„Jau vien tai, kad Ukrainos pusė pažeidė abiejų šalių konfidencialumo susitarimą ir vienašališkai paviešino informaciją, yra labai rimtas dalykas.
„Tačiau melagingas Ukrainos prezidentūros spaudos tarnybos pareiškimas, kad jokio konfidencialumo susitarimo nebuvo (...) smarkiai pakerta abiejų vyriausybių tarpusavio pasitikėjimą ir daro didelę žalą draugiškiems abiejų šalių santykiams“, – sakė jis.
Pasak Seong Ghi-hongo, Pietų Korėjos prezidentūra reikalauja „oficialaus paaiškinimo ir atsiprašymo“.
Dronų ataka Rusijoje: užsiliepsnojo naftos bazė Krasnodaro krašte
Per plataus masto dronų ataką Rusijos Krasnodaro krašte esančioje Pavlovskajos naftos bazėje praėjusią naktį kilo gaisras, remdamasis vietos pranešimais skelbia portalas „The Kyiv Independent“.
Ukrainiečių „Telegram“ kanalas „Exilenova+“ paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti didelis gaisras, ir nurodė, kad tai – Pavlovskajos naftos bazė.
„The Kyiv Independent“ negalėjo nepriklausomai patvirtinti šios filmuotos medžiagos ar nurodyto taikinio.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Kyjivas liepsnose: dar vienas sprogimas sostinėje, žuvo du akademikai
Per išpuolį prieš Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos pastatą Kyjive jau žuvo du akademikai, skelbiama „UNIAN“. Pasak Ukrainos mokslų akademijos prezidento Anatolijaus Zagorodnio, su dar keliais asmenimis nepavyksta užmegzti ryšio.
Rusija pirmadienį bombardavo dronais-kamikadzėmis Ukrainos sostinę tęsiantis V. Putino paskelbtam terorui prieš civilius ukrainiečių taikinius. Viduryje dienos dronas su sprogmenimis rėžėsi į Nacionalinės mokslų akademijos pastatą Kyjive. Iš vaizdo įrašų įvykio vietoje matyti, kad didelė dalis pastato yra tiesiog sunaikinta.
Pasak Kyjivo mero Vitalijaus Kličko, kitas dronas vėliau rėžėsi į 7 aukštų administracinį pastatą Kyjivo centre. Vėliau Ukrainos informavimo priemonės patikslino informaciją: smogta medicinos centrui „Dobrobut“.