• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
4
Ar Rusija jaučia sankcijų poveikį? Ekonomistas: 2023-ieji bus tie metai, kai rusai pajus, kas yra karas (tv3.lt koliažas)

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį tarnaujančių kariuomenės karių skaičius šalyje padidės mžadaug 170 tūkst. žmonių.

4

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį tarnaujančių kariuomenės karių skaičius šalyje padidės mžadaug 170 tūkst. žmonių.

REKLAMA

Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:

23:38 | Estija nori deportuoti visus, kurie gauna Rusijos pilietybę  

Estija ieško būdų, kaip deportuoti asmenis iš šalies, kurie gauna Rusijos pilietybę.

UNIAN skelbia, kad Estijos ministrė Kaja Kallas pranešė, kad jos vyriausybės atstovai ieško būdų, kaip būtų galima iš šalies deportuoti asmenis, gavusius Rusijos pasus.

„Tai, kad Estijoje gyvenęs asmuo nusprendžia gauti Rusijos Federacijos pilietybę tuo metu, kai Rusija vykdo atakas prieš Ukrainą ir jos žmones, rodo, kad, vykdant mobilizaciją, jis būtų psairengę prisijungti prie Rusijos Federacijos kariuomenės ir dalyvauti išpuoliuose prieš Ukrainą.

Tai yra grėsmė Estijos Respublikos saugumui ir labai aiškus signalas, kurio Estijos valstybė negali ignoruoti“, – „Postimees“ citavo K. Kallas žodžius.

REKLAMA
REKLAMA

23:21 | Baltarusių opoziciją Lietuvoje bandoma verbuoti per socialinius tinklus

Lietuvoje esančius baltarusių opozicijos ir verslo atstovus bandoma verbuoti per socialinius tinklus, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius VSD Darius Jauniškis.

REKLAMA

„Mes dabar matome bandymą verbuoti moderniomis priemonėmis, t. y. per socialinius tinklus. Sakykime, Baltarusijos opozicijos atstovai ar verslo atstovai, esantys čia, yra verbuojami ir jiems yra daroma įtaka būtent Baltarusijos KGB ir Baltarusijos to vadinamojo GUBOPIK, kurį aš minėjau. Per socialinius tinklus jiems yra siūloma bendradarbiauti su spec. tarnybomis, teikti informaciją apie Lietuvoje esančius opozicionierius, tam tikru atveju kartais net susimokėti už tam tikrą veiklą, kurią jie darė anksčiau. Mes matome tokį labai aiškų veikimą“, – LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo VSD vadovas.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvoje gyvena per 60 tūkstančių baltarusių.

„Jei po 17 tūkstančių per metus įvažiuoja, sakykime, su tomis darbo vizomis arba laikinu leidimu gyventi, paskaičiuokite – 2025-aisiais mes turėsime jų apie 100 tūkstančių. Tai yra, sakyčiau, tokia reikšminga jėga. Kad ir kaip ten būtų, matyt, ateis tas laikas, ateis ta raudona linija, kai mes tikrai nebesusitvarkysime, nes patikrinimas tikrai užima laiko, resursų ir pastangų. Ir juk nėra garantijų, kad mes kiekvieną galime pasižiūrėti, kiekvieną patikrinti, ir, kaip žinot, prie kiekvieno nepastatysi žvalgybos atstovo ar policininko“, – sakė D. Jauniškis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, VSD savo vertinime dėl gausėjančios Baltarusijos diasporos Lietuvoje yra parašęs tam tikras išvadas, analizę ir papildę duomenimis.

„Dabar turbūt politikams, Lietuvos institucijoms lieka apsispręst, ar reikia vienodinti sąlygas, ar ne. Mūsų pareiga yra įspėti apie grėsmes. Mes matome didelį to potencialą“, – sakė D. Jauniškis, paklaustas, ar reiktų baltarusiams ir rusams migracijos sąlygas reikia suvienodinti. Jis tam pritartų.

Pasak D. Jauniškio, Rusijos žvalgyboms buvo suduotas labai stiprus smūgis, apie 400 Rusijos žvalgybininkų su diplomatine priedanga buvo išsiųsti iš įvairių Europos Sąjungos šalių ir NATO šalių.

REKLAMA

„Žodžiu, tai buvo didelis smūgis, bet mes pastebime, kad jie pereina prie kitų metodų“, – sakė VSD vadovas.

Anksčiau D. Jauniškis teigė, kad šiuo metu pastebimas kaip niekad intensyvus Baltarusijos KGB veikimas, jis yra „pasiekęs istorines aukštumas, niekada jis toks nebuvo intensyvus“.

Anot jo, tam tikrų klausimų saugumiečiams kelia kai kurie gausios Baltarusijos diasporos Lietuvoje nariai. 

„Be to, nepamirškime, kad mūsuose yra ir labai didelė Baltarusijos diaspora, gyventojų, kurie atvažiuoja čionai ir, iš tikrųjų, kelia tam tikrų kontražvalgybinių klausimų“, – teigė D. Jauniškis.

REKLAMA

22:35 | Ukraina Lenkijos vežėjų protesto pasienyje padarinius vadina katastrofiškais

 Ukraina penktadienį pareiškė, kad jau kelias savaites besitęsiančio Lenkijos vežėjų protesto pasienyje padariniai yra katastrofiški.

Lenkijos vežėjai nuo lapkričio pradžios blokuoja pagrindines krovininių transporto priemonių sienos perėjas su kaimynine karo draskoma Ukraina, reikalaudami sugrąžinti leidimus įvažiuoti jų konkurentams ukrainiečiams.

„Eismo blokavimas Lenkijos ir Ukrainos pasienyje: padėtis katastrofiška!“ – pareiškime pabrėžė Kyjivo žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ukrainos vairuotojų padėtis tokia sunki, kad jie planuoja pradėti bado streiką, jei padėtis nepagerės!“

Abiejose sienos pusėse susidarė didžiulės sunkvežimių eilės, kuriose daugeliui vairuotojų tenka praleisti ne vieną dieną esant žemai temperatūrai ir menkoms maisto atsargoms.

Kyjivas penktadienį pranešė, kad Lenkijos pusėje blokuota apie 2 100 sunkvežimių, bandančių įvažiuoti į Ukrainą.

D. Lubinecas sakė, kad kreipėsi į savo Lenkijos kolegą Marciną Wiaceką (Marciną Viaceką), bet atsakymo dar negavo.

REKLAMA

Jis taip pat sakė, kad Kyjivas pradėjo rengtis „vairuotojų evakuacijai iš Lenkijos teritorijoje esančių blokuojamų patikros punktų“, tačiau nepateikė detalių, kaip tai atrodys.

Jis sakė, kad Ukraina taip pat pradėjo rengtis aprūpinti vairuotojus maistu, vandeniu, vaistais ir degalais.

Mažiausiai du Kyjivo ir vežėjų derybų ratai buvo nesėkmingi.

Lenkijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad, siekdama nuraminti protestuojančius lenkų vežėjus, sustiprins Ukrainos sunkvežimių patikrinimus keliuose, vedančiuose pasienio link.

REKLAMA

Lenkijos vežėjai jau daugiau kaip tris savaites blokuoja pagrindinius sienos kirtimo punktus su kaimynine Ukraina, nes, jų teigimu, susiduria su nesąžininga ukrainiečių vairuotojų konkurencija.

Lenkijos transporto įmonės nori, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų leidžiama įvažiuoti į šalį tik su ES leidimais, kurių blokas atsisakė po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Nuo karo su Rusija pradžios Lenkija priėmė daugiau kaip milijoną ukrainiečių pabėgėlių.

Tačiau santykiai su Ukraina pašlijo per šį rudenį vykusius Lenkijos parlamento rinkimus, kai valdančioji partija sustiprino nacionalistinę retoriką ir įsivėlė į ginčus su Kyjivu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

22:14 | Karo ekspertas perspėjo dėl Rusijos veiksmų 2024 metais: tai pradeda vykti jau dabar

Karo ekspertas pateikė prognozę, kokių veiksmų karo fronte Rusijos Federacija gali griebtis 2024 metais.

Kaip rašo UNIAN, „Defense Express“ analitikas Sergejus Zgurecas mano, kad rusų kariuomenės pajėgos fronte bus stiprinamos.

Todėl, pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos privalo stengtis atlaikyti rusų okupantų vykdomą puolimą, taip pat skirti dar didesnį dėmesį gynybinių taktikų, strategijų sustiprinimui.

REKLAMA

„Ilgai trunkantis karas nėra naudingas Rusijos Federacijai, kadangi šalyje egzistuoja vidinė įtampa. [Rusijos diktatorius Vladimiras] Putinas negali rasti loginių priežasčių dėl pokyčių fronto linijoje, o tai kuria vidinę įtampą. 

Putinas bando pasinaudoti situacija, kai mūsų pajėgos puolamųjų operacijų metu pietinėje dalyje buvo išsekintos, todėl dabar jam [V. Putinui] prireikė suintensyvinti puolimą palei visą fronto liniją, kas šiuo metu ir vykstą“, – kalbėjo analitikas.

REKLAMA

S. Zgureco manymu, Rusija pasitelks maksimalias kariuomenės pajėgas tam, kad būtų įvykdytas puolimas prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

„Mes suprantame, kad kiti metai bus labai sunkūs, reaguojant į amunicijos ir ginkluotės perdavimo Ukrainos pajėgoms tempus, o kiekis bus mažesnis nei pernai.

2024 m. pabaigoje partneriai pasieks tokius amunicijos gamybos tempus, kuriuos bus galima lyginti su tais, kokius fiksuoja Rusijos Federacija savo aljanse kartu su Šiaurės Korėja“, – mano ekspertas.

REKLAMA
REKLAMA

UNIAN primena, kad dalis analitikų dar rugsėjį teigė, jog Vakarai pradėjo ruoštis ilgai trunkančiam karui Ukrainoje.

21:27 | Rusija didina karių skaičių

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo 15 proc. didinamas šalies karių skaičius, o kariuomenė pareiškė, kad tai padaryta dėl „grėsmių“, susijusių su puolimu Ukrainoje.

Šis žingsnis žengtas Ukrainai ir Rusijai siekiant fronte pasistūmėti į priekį ir papildyti savo gretas konflikte, kurio fronto linijos pastaraisiais mėnesiais beveik nekito.

„Kariuomenės etatinio pajėgumo padidinimas susijęs su didėjančiomis grėsmėmis mūsų šaliai, susijusiomis su specialia karine operacija ir besitęsiančia NATO plėtra“, – pareiškė kariuomenė.

Anot jos, tarnaujančių kariuomenės karių skaičius padidės maždaug 170 tūkst. žmonių ir kad tai yra „adekvatus“ atsakas į „agresyvią NATO bloko veiklą“.

Kariuomenė pridūrė neplanuojanti šaukimo į kariuomenę pakeitimų ar dar vienos mobilizacijos akcijos – nepopuliarios priemonės, dėl kurios praėjusiais metais iš Rusijos išvyko daugybė vyrų.

Vietoj to kariuomenė pastaraisiais mėnesiais ėmėsi verbavimo kampanijų, žadėdama patrauklų finansinį atlygį, ypač tolimuose regionuose.

Tačiau Kremliaus kritikai sako, kad tai yra vadinamoji paslėpta mobilizacija ir kad vyrai ir toliau sporadiškai šaukiami į kariuomenę.

REKLAMA

21:15 | Putino pakalikas Lavrovas pareiškė: Rusijos tikslai Ukrainoje nesikeičia

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį per tarptautinę saugumo konferenciją paskelbė griežtą žinią Vakarų lyderiams ir pareiškė, kad jo vyriausybė nėra pasirengusi „peržiūrėti savo tikslų“ Ukrainoje.

„Iš Kyjivo ar jo šeimininkų nematome jokių ženklų apie jų pasirengimą siekti kokio nors politinio susitarimo“, – pareiškė žurnalistams S. Lavrovas, dalyvavęs Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konferencijoje Šiaurės Makedonijoje.

„Nematome priežasčių peržiūrėti savo tikslus“, – sakė jis.

Šiaurės Makedonija, kuri 2020 metais įstojo į NATO, panaikino skrydžių draudimą Rusijos pareigūnams, kad S. Lavrovas galėtų dalyvauti ESBO Ministrų tarybos dviejų dienų posėdyje, o tai Ukrainos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos diplomatijos vadovus paskatino praleisti šį renginį.

Susitikimo dalyviai kaltino Maskvą, kad ji savo karu Ukrainoje kenkia ESBO – Vienoje įsikūrusiai organizacijai, kuri iš pradžių buvo sukurta siekiant sumažinti Šaltojo karo įtampą ir vienija 57 valstybes nares iš Šiaurės Amerikos, Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos.

„Būtent Rusija vykdo neišprovokuotą ir neteisėtą karą prieš Ukrainą ir būtent Rusija trukdo ESBO darbotvarkei“, – penktadienį sakė Latvijos atstovė organizacijoje ambasadorė Katrina Kaktina.

REKLAMA

„Rusija toliau pažeidinėja žmogaus teises: tyčia žudo civilius gyventojus, įskaitant vaikus, vykdo priverstinius trėmimus, taiko kankinimo ir seksualinio smurto taktiką. Tai yra karo nusikaltimai, kuriuos Rusija vykdo Ukrainoje“, – tvirtino ji.

Skopjėje S. Lavrovas surengė kelis dvišalius susitikimus, įskaitant derybas su susitikimo šeimininkės Šiaurės Makedonijos, Armėnijos ir Vengrijos, kuri palaiko glaudžius ryšius su Maskva, nepaisydama Europos Sąjungos sankcijų Rusijai, užsienio reikalų ministrais.

Vėliau jis apkaltino kitų Vakarų šalių diplomatus, kad atsisakydami su juo susitikti jie rodo bailumą.

„Jie tikriausiai nori pabrėžti savo ketinimą izoliuoti Rusiją, bet manau, kad jie tiesiog išsigando“, – sakė S. Lavrovas per penktadienį vykusią spaudos konferenciją, kuri truko daugiau nei valandą.

„Jie bijo bet kokio sąžiningo pokalbio, – sakė jis. – Tai bailumas, paprastas bailumas.“

ESBO susitikimo pabaigoje Šiaurės Makedonija pareiškė, kad jai pavyko įveikti Rusijos prieštaravimus, kurie galėjo sustabdyti organizacijos veiklą.

Dalyviai balsavo už tai, kad Šiaurės Makedonija rotacijos tvarka perduodamą pirmininkavimą ESBO perduotų Maltai, ir taip išvengė Maskvos prieštaravimų. Malta pradės pirmininkauti organizacijai sausio 1 dieną.

REKLAMA

„Leiskite man pranešti žinią, kad ESBO yra išgelbėta. Mes išgelbėjome organizaciją ir jos funkcionalumą“, – pareiškė Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmani.

20:13 | Ukrainos žvalgybos atstovas: konfliktas tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos buvo jau ilgą laiką

Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas teigė, kad klausimas dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą 2022 m. turėtų būti iškeltas viso pasaulio mastu, rašo UNIAN.

„Kaip taip galėjo nutikti, kad 21 amžiuje režimas, kuris puola skirtingas valstybes, aneksuoja tam tikras teritorijų dalis, nepripažįsta suvereniteto, naikina savo piliečius, įveda diktatūra. Ir tai liečia ne tik Ukrainą“, – kalbėjo jis.

Pasak A. Jusovo, egzistencinis konfliktas tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos buvo jau ilgą laiką, t.y. nebuvo taip, kad iki vasario 24 d. – invazijos Ukrainoje pradžios – Kyjivas taikiai sugyveno su Rusija, tačiau vėliau kažkas staiga įvyko..

„Tai žudikai, orda, tai yra priešai, kurie buvo tokiais ne vieną dešimtmetį. Kaip buvo galima išvengti šio karo? Paprasčiausiai atsisakyti teisės egzistuoti [Ukrainai]“, – kalbėjo Ukrainos atstovas.

19:43 | Slovakijos vežėjai pradeda Ukrainos sienos blokadą

Slovakijos vežėjai penktadienį pradėjo sienos perėjos su Ukraina blokadą, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją iš Ukrainos pusės ir prisijungdami prie panašios Lenkijos vežėjų akcijos.

REKLAMA

Slovakijos vežėjų keliais asociacijos UNAS nariai per Vyšne Nemeckės sienos kontrolės punktą leidžia įvažiuoti į Ukrainą tik keturiems sunkvežimiams per valandą.

„Liksime čia tol, kol bus imtasi priemonių Ukrainos vežėjų konkurencijai apriboti“, – naujienų agentūrai AFP sakė UNAS pirmininko pavaduotojas Rastislavas Čurma.

„Norime palaikyti savo kolegas lenkus“, – pridūrė R. Čurma, turėjęs omenyje lapkritį prasidėjusį vežėjų protestą, kurio dalyviai reikalauja grąžinti Ukrainos vežėjams skirtą leidimų įvažiuoti sistemą.

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės atsisakė šių leidimų po to, kai Rusija pernai įsiveržė į Ukrainą.

Lenkijos ir Slovakijos vežėjai teigia, kad dėl tokio sprendimo Ukrainos konkurentai sumažino savo paslaugų kainas, o tai smarkiai paveikė jų pajamas.

Varšuva ir Kyjivas derėjosi su ES šiuo klausimu, tačiau ginčo išspręsti nepavyko.

Ukrainos pasienio agentūra penktadienį įspėjo apie krovininio transporto eismo sutrikimus Vyšne Nemeckės perėjimo punkte, tačiau patikino, kad „įvažiuojant į Slovakiją eismas nebus blokuojamas“.

„Lengvųjų automobilių ir autobusų judėjimas taip pat nebus ribojamas“, – pranešė agentūra socialiniuose tinkluose.

19:04 | P. Porošenkai neleista išvykti į kitą šalį

Buvusiam Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai penktadienį ryte neleista išvykti iš šalies, rašo „SkyNews“. 

REKLAMA

Tuo metu P. Porošenka tikina, kad sprendimas neleisti jam išvykti iš Ukrainos yra politiškai motyvuotas, o tokiu būdu esą siekiama sužlugdyti jo darbą.

Savo ruožtu buvęs šalies vadovas taip pat paviešino vaizdo įrašą, kuriame jis užfiksuotas prie sienos su Lenkija. Nors, pasak jo, jis turėjo oficialų leidimą išvykti iš šalies, tačiau pareigūnai to padaryti neleido.

Pastebima, kad pagal karinę padėtį Ukrainos pareigūnai turi gauti specialų leidimą keliauti į užsienį.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pirmasis pavaduotojas Oleksandras Kornijenka kiek vėliau patvirtino informaciją, kad P. Porošenkai iš tiesų nebuvo leistą kirsti sieną ir išvykti į užsienį. Ir nors įstatymų leidėjams iš tiesų egzistuoja galimybė vykti į partijų politinius renginius, pasak O. Kornijenkos, buvo gautas pranešimas, kuris leido užkirsti kelią išvykti P. Porošenkai iš šalies. Visgi O. Kornijenka nedetalizavo, kas minėtame pranešime buvo minima.

Be to, P. Porošenka teigė, kad jis esą planavo vykti į Lenkiją užmegzti derybas dėl sunkvežimių blokados nutraukimo, o vėliau važiuoti į JAV, kad Ukraina turėtų galimybę sulaukti karinės paramos.

Taip pat buvęs šalies vadovas apkaltino dabartinio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracija, kad ši esą žaidžia politinius žaidimus prieš rinkimus.

REKLAMA

18:33 | Maskva sulaikė Rusijos ir Italijos pilietybes turintį vyrą, kaltinamą sabotažu

Maskva penktadienį pranešė, kad suėmė dvigubą Rusijos ir Italijos pilietybę turintį asmenį, kuris kaltinamas vykdęs sabotažo išpuolius prieš karinius objektus ir geležinkelius.

Esą jam nurodymus davusi Ukrainos karinė žvalgyba.

Nuo savo plataus masto karo Ukrainoje pradžios Maskva pradėjo dešimtis bylų dėl įtariamo sabotažo svarbiausiuose infrastruktūros ir gamybos objektuose, taip pat išpuolių prieš kariuomenės verbavimo centrus.

FSB saugumo tarnybos pareiškime teigiama, kad įtariamasis – į pietus nuo sostinės esančios Riazanės srities gyventojas – praėjusį mėnesį sprogstamuoju įtaisu nuo bėgių nuvertė krovininį traukinį.

Lapkričio pradžioje Riazanės regione savadarbis sprogmuo išvartė 19 traukinio vagonų, tvirtino FSB.

1988 metais gimęs asmuo „padėjo savadarbius sprogstamuosius užtaisus ant geležinkelio“, teigė ji ir pridūrė, kad įtariamasis taip pat buvo atsakingas už ankstesnį išpuolį tame pačiame regione esančiame aerodrome.

FSB teigė, kad vyras „prisipažino, jog vasarį buvo užverbuotas Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos“, kaimyninėje Latvijoje pas latvių specialiąsias tarnybas jis mokęsis sabotažo, o po mėnesio grįžęs į Riazanę.

REKLAMA

Pareiškime taip pat teigiama, kad per kratą jo namuose buvo paimta sprogmenų ir savadarbių įtaisų komponentų.

17:47 | V. Orbanas: ES turėtų pasiūlyti Ukrainai partnerystę, o ne pradėti derybas dėl stojimo

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį sakė, kad Europos Sąjunga turėtų pasiūlyti Ukrainai partnerystę, o ne pradėti derybas dėl jos įstojimo.

V. Orbanas – vienintelis ES lyderis, po Rusijos invazijos į Ukrainą palaikantis artimus ryšius su Kremliumi – grasina per ES viršūnių susitikimą gruodžio mėnesį blokuoti tolesnę pagalbą Kyjivui ir sustabdyti jo siekį įstoti į 27 narių bloką.

Interviu Vengrijos valstybiniam radijui V. Orbanas sakė, kad ES šalys pagalbą Ukrainai turėtų siūlyti iš savo nacionalinių iždų, o ne iš bloko biudžeto, ir kad derybų dėl narystės net neturėtų būti būsimo viršūnių susitikimo darbotvarkėje.

„Neverta pradėti derybų dėl narystės, nes negalime atsakyti į klausimą, kokios būtų Ukrainos narystės pasekmės“, – sakė jis.

Tačiau jis išreiškė paramą Ukrainos priartinimui prie ES.

„Pritarčiau tam, kad Europos Sąjunga iš pradžių sudarytų strateginės partnerystės susitarimą su Ukraina, – sakė V. Orbanas. – Tam galėtų reikėti nuo penkerių iki dešimties metų. Priartinkime juos. Dabar atstumas pernelyg didelis [...]. Skirkime sau laiko pradėti dirbti drauge.“

Naujausias jo pasiūlymas – galimas kompromisas – pasirodė Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui pirmadienį apsilankius Budapešte.

Ch. Michelis siekė mažinti įtampą V. Orbanui sugriežtinus savo retoriką prieš ES.

Blokas yra įšaldęs 22 mlrd. Vengrijai numatytų eurų iš sanglaudos fondo, kol Budapeštas įrodys įvykdęs reformas, užtikrinančias teisėjų bei mokslininkų nepriklausomumą ir LGBTIQ bendruomenės teises.

Kritikai kaltina V. Orbaną grasinimais blokuoti svarbius sprendimus dėl Ukrainos ir jais bandant šantažuoti ES, kad ji išmokėtų įšaldytas lėšas.

Vienas ES pareigūnas ketvirtadienį sakė, kad blokas galėtų išmokėti 10 mlrd. įšaldytų eurų, nes Budapeštas ėmėsi žingsnių dėl teismų nepriklausomumo stiprinimo.

Tai galėtų būti padaryta išsprendus paskutinius likusius klausimus, sakė minėtas pareigūnas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.

16:38 | Kyjivas teigia surengęs sabotažo atakų prieš Rusijos geležinkelio liniją Sibire

Kyjivas penktadienį pareiškė surengęs sabotažo atakų prieš Rusijos geležinkelio liniją Sibire, už tūkstančių kilometrų nuo fronto linijos.

Rusijos valdžios institucijos pranešė apie daugybę išpuolių prieš transporto infrastruktūrą nuo tada, kai praėjusių metų vasario mėnesį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. 

„Rusai du kartus pakliuvo į SBU spąstus – Baikalo-Amūro geležinkelyje sprogo dar vienas degalų traukinys“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis ukrainiečių teisėsaugos institucijose, turėdamas omenyje Ukrainos saugumo tarnybas (SBU).

Anot šaltinio, penktadienio išpuolis įvykdytas po trečiadienio vakaro sprogimo traukinyje atokiame Buriatijos regione.

Rusija iš pradžių incidento nekomentavo, bet vėliau patvirtino, kad anksčiau šią savaitę traukinio brigada pastebėjo dūmus degalų bake ir į įvykio vietą iškvietė ugniagesius.

Rusijos verslo laikraštis „Kommersant“ penktadienį citavo šaltinius, kurie teigė, kad tyrėjai dėl šio trečiadienio incidento pradėjo baudžiamąjį tyrimą. Jie pridūrė, kad gaisrą traukinyje tikriausiai sukėlė nenustatytas sprogstamasis įtaisas.

„Rusijos specialiosios tarnybos turėtų priprasti prie to, kad mūsų žmonės yra visur. Netgi tolimojoje Buriatijoje“, – AFP pareiškė Ukrainos šaltinis. 

Jis pridūrė, kad antrasis išpuolis buvo nukreiptas į kitą traukinį, važiuojantį tais pačiais bėgiais kaip ir pirmasis.

„Būtent to tikėjosi SBU: traukiniui važiuojant per šį aukštą 35 metrų tiltą, jame įrengti sprogstamieji įtaisai detonavo“, – sakė šaltinis. 

Baikalo-Amūro geležinkelis yra daugiau kaip 4 tūkst. km ilgio ir driekiasi šalia Kinijos ir Mongolijos sienų.

Kiek anksčiau penktadienį Maskva paskelbė sulaikiusi dvigubą Rusijos ir Italijos pilietybę turintį asmenį už sabotažo išpuolius geležinkelio linijose ir oro bazėje, teigdama, kad jie buvo įvykdyti Ukrainos įsakymu.

15:19 | Podoliakas atskleidė slaptus derybų su Rusija užkulisius: viskas paaiškėjo per 45 minutes

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas atskleidė slaptų derybų su Rusija užkulisius. Pasirodo, į derybas rusai atsiuntė daktaro disertacijos plagiavimo skandale liūdnai pagarsėjusį buvusį kultūros ministrą, neseniai apkaltintą ir seksualiniu priekabiavimu.

14:20 | Karo istorikas įspėja Europą

Garsus vokiečių karo istorikas Zenke Neitzelis įspėja, kad šiuo metu Europa nėra pasirengusi karui su Rusija ir rizikuoja būti sunaikinta, rašo „The Times“.

Pranešime pažymima, kad gynybos konferencijoje Berlyne keli aukšto rango Vokietijos generolai taip pat išreiškė nuomonę, kad NATO gali būti nepajėgi laimėti „pirmąjį mūšį“ gynybiniame kare rytiniame flange.

Jų nuomone, toks nepasirengimas yra susijęs su sunkumais į fronto liniją operatyviai perkelti pakankamai karių ir įrangos.

Z. Neitzelis Europos karo logistiką pavadino „košmaru“ ir teigė, kad gali prireikti mažiausiai 15 metų, kol Vokietija bus pasirengusi karui.

13:23 | Renginyje – akibrokštas Lukašenkai: Nausėda su Latvijos ir Lenkijos vadovais atsisakė su juo fotografuotis

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos bei Lenkijos vadovais boikotavo bendrą nuotrauką penktadienį vykstančiame Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos susitikime COP28, kadangi jai pozavo ir autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka.

Plačiau skaitykite čia.

13:08 | V. Zelenskis: prasidėjus žiemai Ukraina ruošiasi naujam karo su Rusija etapui

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį lankydamasis šalies šiaurės rytuose pareiškė, kad prasidėjus žiemos laikotarpiui Kyjivas ruošiasi naujam karo su Rusija etapui.

Duodamas interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ prezidentas sakė, kad žiemos pradžia turės įtakos ne tik kovoms fronte, bet ir civiliams gyventojams bei grūdų eksportui.

11:58 | „Reuters“: naujas ilgojo nuotolio raketų pristatymas Ukrainai nukeltas į kitus metus

Ukrainai teks palaukti iki kitų metų, kol gaus pirmąją didelę raketomis varomų bombų, pritaikytų smogti beveik 160 km atstumu, siuntą, naujienų agentūrai „Reuters“ nurodė Pentagonas ir su situacija susipažinę asmenys.

11:26 | Išpuolių serija Rusijoje: sunaikintos dyzelinio ir aviacinio kuro cisternos

Rusijos informavimo priemonės skelbia apie naktį iš lapkričio 29 į 30-ąją įvykdytą išpuolį prieš Buriatijoje įvairios rūšies degalus gabenusius sąstatus. Vienos diversijos metu buvo sunaikinta apie 20 cisternų, kitos – dar bent keturios.

„Mash“ ir „Readovka“ – abu prokremliški informaciniai leidiniai – skelbia, kad naktį nenustatyti asmenys Itykit-Okusikan atkarpoje surengė išpuolį prieš 50 vagonų, iš kurių 41 buvo cisterna su dyzeliniu ir aviaciniu kuru.

10:42 | Ukrainos oro pajėgos numušė 18 rusų dronų ir vieną raketą

Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį rusai paleido 25 dronus „Shahed“ ir dvi raketas Ch-59.

Remiantis ukrainiečių oro pajėgų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, 18 dronų ir vieną raketą pavyko numušti. Nurodoma, kad dronai buvo leidžiami iš okupuoto Krymo ir iš Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko apylinkių.  

Oro gynyba veikė Ukrainos Mykolajivo, Chersono, Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse.

09:59 | Rusų įtvirtinimus prie Kerčės tilto nusiaubė audra

Atvirųjų duomenų žvalgybos analitikas MT Anderson „Twitter“ paskelbė palydovines nuotraukas, kuriose matyti, kad Kerčės tilto apsauginės konstrukcijos 2023 m. lapkričio 28 d. patyrė gana didelę žalą, palyginti su ta, kuri buvo užfiksuota spalio 4 d.

Per audrą prie tilto buvo užlietos trys baržos, dar viena užlieta iš dalies, dvi – visiškai nuplautos vandens. Dar viena barža lieka plūduriuoti, tačiau ji prie nieko nepritvirtinta.

Lapkričio 26 d. Juodojoje jūroje ir Ukrainos pietuose, įskaitant Rusijos okupuotą Krymą, prasidėjo stipri audra. Dėl stichijos įvairiuose regionuose nuvirto šimtai medžių, apgadinta dešimtys namų, tūkstančiai žmonių liko be šviesos, buvo aukų.

08:55 | Avarinis keleivinio lėktuvo nusileidimas Rusijoje – lėktuvu skrido 422 keleiviai

Iš Maskvos skridęs „Aeroflot“ lėktuvas avariniu būdu nusileido Južno Sachalinsko oro uoste, praneša Sachalino srities nepaprastųjų situacijų ministerija.

07:46 | Kremlius ėmėsi priemonių prieš rinkimus

Naujausioje JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje teigiama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo prezidentinėje rinkimų kampanijoje nori daugiausia dėmesio skirti Rusijos vidaus reikalams, taip pat Vakarų kritikai.

Analitikai pažymėjo, kad Kremlius taip pat nori sustiprinti cenzūrą, neva remdamasis tuo, kad Rusijos Federaciją palikę rusai diskredituos rinkimus, kurie turėtų įvykti kitų metų kovo mėnesį.

ISW taip pat pažymėjo, kad pareigūnai stengiasi įtvirtinti informacinės erdvės kontrolę, be to, skatina rusus užsiimti savicenzūra.

Pranešama, kad neigiamos įtakos rinkimams gali turėti mobilizuotų rusų giminaičiai. Todėl padaugėjo skundų ir pagalbos skambučių iš tų, kurie buvo mobilizuoti į karą su Ukraina, nors Rusijos pareigūnai bando visa tai cenzūruoti.

07:00 | Sieną uždaryti svarstanti Estija perspėja piliečius nevykti į Rusiją

Estija ketvirtadienį perspėjo savo piliečius nevykti į Rusiją jokiais tikslais ir pareiškė, kad šalis gali laikinai uždaryti sieną su rytine kaimyne nerimaujant dėl migrantų antplūdžio.

Estija turi 333 km sieną su Rusija, kurioje šiuo metu veikia šeši kontrolės punktai.

Tačiau Estijos užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad šalis „dėl galimo migracijos spaudimo“ iš Rusijos gali „labai greitai laikinai uždaryti savo sienos perėjimo punktus“.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad „aiškiai rekomenduojama daugiau į Rusiją nevykti“.

„Jei Estija laikinai uždarys savo sieną, tie, kurie tuo metu bus Rusijoje, negalės grįžti atgal“, – pridūrė M. Tsahkna.

Europai ne karai,ar saugumas rūpi.Europai rūpi krušimasis per šiknaskylę.
Putinas nerimauja dėl drakono žudiko Landsbergio
Ko jam nerimauti? Pas jį su rinkimais geriau nei kur kitur. Kiek reikės gyventojų už jį, kad balsuotų tiek ir balsuos. Nors ir be balsų klastojimo Putinas gali būti ramus, už jį dauguma rusų. Tiek metų jo propaganda plovė žmonėms smegenis, todėl ten neliko vietos mąstymui
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų