Jie pabrėžė, kad derybų pagrindu taps esama fronto linija, o Ukraina privalo išlikti pajėgi apginti savo suverenitetą.
Po JAV taikos plano – Kremliaus pareiškimas: „Zelenskio laisvė mažėja“
Kremlius tvirtina, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio galimybės priimti savarankiškus sprendimus sparčiai mažėja, esą dėl Rusijos pajėgų spaudimo fronte. Tačiau Maskva tikina vis dar negavusi JAV siūlomo 28 punktų taikos plano, todėl viešai jo nekomentuos, rašo „Sky News“.
Kremlius teigia oficialiai negavęs JAV taikos plano, ragina Zelenskį nedelsiant derėtis
Kremlius penktadienį pranešė kol kas oficialiai negavęs JAV plano dėl karo Ukrainoje pabaigos, o Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį paragino derėtis dabar, nes antraip jam esą gresia prarasti daugiau teritorijų.
Rusų atakos Ternopilyje aukų skaičius išaugo iki 31
Žuvusiųjų per Rusijos apšaudymą Ternopilyje skaičius išaugo iki 31 – gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė dar tris kūnus.
Apie tai pranešė naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.
Ternopilio srities policijos vadas Serhijus Ziubanenko paaiškino, kad valant griuvėsius buvo rasti motinos ir dviejų vaikų kūnai.
Kaip pranešė „Ukrinform“, lapkričio 19 d. ryte rusai puolė Ternopilį koviniais dronais ir raketomis. Mieste buvo smogta dviem gyvenamiesiems daugiabučiams namams. Pranešta, kad žuvo 28 žmonės, tarp jų trys vaikai, dar 94 žmonės buvo sužeisti, 18 iš jų – vaikai.
„Artimiausios savaitės bus lemiamos“: Orbanas sureagavo į JAV taikos planą
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį sakė, kad artimiausios savaitės bus lemiamos prieštaringai vertinamam JAV planui, kaip sustabdyti beveik ketverius metus trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą.
Vokietija prakalbo apie JAV „taikos planą: „Jis nėra galutinis“
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kad Jungtinių Valstijų pristatytas „taikos planas“ dėl karo Ukrainoje nėra galutinis dokumentas – esą tai tik klausimų sąrašas, kurį Kyjivas ir Maskva turėtų aptarti.
Šaltiniai: Trumpas su Zelenskiu susitiks kitą savaitę
„Sky News“ iš ES šaltinių sužinojo, kad Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas susitiks kitą savaitę, nes Ukrainos lyderis pareiškė norintis aptarti taikos planą su savo kolega iš Jungtinių Valstijų.
Prieš susitikimą Ukrainos prezidentas šiuo klausimu konsultuosis su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos vadovais.
Atrodo, kad planas gali sulaukti Europos pasipriešinimo: pasak šaltinių, vakar Briuselyje vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime pasiūlymas susilaukė griežtos kritikos.
Ypač aštriai jam prieštaravo Lenkija, Italija, Prancūzija, Lietuva ir Vokietija.
ES, kaip teigiama, tikisi, kad Marco Rubio padės pasiekti pageidaujamą rezultatą.
ES šaltiniai taip pat patvirtino, kad JAV informacinis susitikimas su ES ambasadoriais Kyjive turėtų įvykti šiandien apie vidurdienį.
Estijos saugumo ekspertai: JAV taikos planas nelogiškas
Estijos saugumo ekspertų teigimu, JAV pasiūlytas 28 punktų taikos planas yra visiškai nepriimtinas Ukrainai, nelogiškas ir gali būti tiesiog žiniasklaidos triukšmas arba papildomų sankcijų vengiančios Rusijos bandymas išlaikyti Vašingtoną derybų procese, rašo šalies visuomeninis transliuotojas ERR.
Trečiadienį buvo pranešta, kad JAV ir Rusija parengė naują taikos plano projektą karui Ukrainoje užbaigti. Pasak BBC, iš Ukrainos šio plano įgyvendinimas pareikalautų didelių nuolaidų – atsisakyti vis dar kontroliuojamų teritorijų ir drastiškai sumažinti kariuomenę. Nei Vašingtonas, nei Maskva šio plano oficialiai nepatvirtino.
JAV prezidento pasiuntinys Steve’as Witkoffas esą turėjo pristatyti planą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui Turkijoje trečiadienį, bet susitikimas buvo atidėtas paaiškėjus, kad ukrainiečiai jokiu būdu nesutiks su siūlymais.
„Labai sunku įsivaizduoti, kad Ukraina galėtų su visu tuo sutikti, nes jei jūsų prašoma sumažinti savo pajėgas du su puse karto, jei jums sakoma, kad negalite turėti tam tikrų ginklų, kurie galėtų pasiekti šiek tiek tolesnę Rusijos teritoriją, jei jūsų prašoma iš esmės atsisakyti savo suvereniteto (...). Ukraina tiesiog negali sutikti su tokiais punktais“, – ketvirtadienį laidoje „Aktuaalne kaamera“ teigė saugumo ekspertas Raivo Vare.
Be to, pranešama, kad plane numatytos teritorinės nuolaidos iš Ukrainos pusės, kurių Rusija jau ne kartą anksčiau reikalavo.
Buvęs Estijos Užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius ir saugumo ekspertas Raineris Saksas spėja, kad šiuo planu Amerika tiesiog bando padėti kažką svarstytino ant stalo, kad duotų impulsą platesnėms diskusijoms.
„Šios dvi pusės negali netgi nuotoliu suderinti savo vizijų į ką nors panašaus į planą, nebent vienai pusei išsektų jėgos mūšio lauke. Sakyčiau, kad dėl šios priežasties JAV bando taikyti tokį metodą, bet ar tai, ką matome žiniasklaidoje, ir yra tikrasis planas, ar tik kažkoks triukšmas, labai sunku galutinai pasakyti“, – laidoje sakė ekspertas.
Net jei Jungtinės Valstijos būtų rimtai ketinusios pateikti Ukrainai tokį planą, R. Sakso manymu, visas burbulas sprogo po informacijos nutekėjimo žiniasklaidai.
Jis pabrėžė, kad amerikiečiai pastaruoju metu darė didelį spaudimą Rusijai, todėl sunku suprasti taikos plano palankumą Maskvai.
„Tai galėjo būti sutarta ir be tokio spaudimo, nes Rusija iš esmės pritaria daugumai šių punktų, tik nori juos primesti Ukrainai. Atvirai kalbant, nematau čia stiprios logikos, kurį sietų įvairius elementus, o klausimas, kas kursto triukšmą žiniasklaidoje, – atskira tema“, – sakė R. Saksas.
Tačiau aišku tai, kad Rusija vėl bando parodyti amerikiečiams, jog yra pasirengusi taikai.
„Rusijos tikslas yra bent jau išlaikyti Trumpą ir Amerikos administraciją derybų procese, kad jie nepasitrauktų, nes tada bus taikomos sankcijos“, – tvirtina R. Vare.
Tarptautinio gynybos ir saugumo studijų centro mokslininkas Igoris Greckis teigia, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui tebėra itin svarbu pasiekti taiką Ukrainoje.
Pasak jo, keletas pastarųjų savaičių įvykių, įskaitant korupcijos Ukrainoje skandalą, susilpnino Kyjivo pozicijas JAV akyse.
„Trumpas mano, kad Ukraina susilpnėjo, ir padidino spaudimą jai. Jei pažvelgsime į tai, kas iš 28 punktų plano nutekėjo žiniasklaidai, matysime, kad plane atsižvelgiama į Rusijos pageidavimus ir reikalavimus labiau nei bet kada anksčiau“, – teigė mokslininkas.
„Ryškėja tam tikras modelis: kas du ar tris mėnesius (JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as) Witkoffas arba pats Trumpas daro spaudimą Zelenskiui, siūlydami planą su sąlygomis, kurios Kyjivui yra visiškai nepriimtinos. Po to būna atitinkama reakcija“, – pabrėžė I. Gretskis.
ELTA primena, kad Ukraina ketvirtadienį pareiškė gavusi JAV „plano projektą“, kuriame pateikiami pasiūlymai, kaip užbaigti karą su Rusija, ir kad ji yra pasirengusi bendradarbiauti su Vašingtonu dėl šio plano turinio.
Remiantis informacija, kurią agentūrai AFP pateikė informuotas šaltinis, panašu, kad plane atkartojama daugybė maksimalistinių Maskvos reikalavimų. Be kita ko, reikalaujama, kad Ukraina atsisakytų teritorijų, narystės NATO planų, ilgojo nuotolio ginklų ir sumažintų savo kariuomenės dydį.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning, per spaudos konferenciją Pekine paklausta apie Rusijos kariuomenės Ukrainoje naudojamas kinų gamybos ginklų sistemas, atsakė, kad Kinijos vyriausybė netiekia mirtinų ginklų nei Rusijai, nei Ukrainai ir griežtai kontroliuoja karinių ir dvejopos paskirties prekių eksportą.
Ukrainos sienos apsaugos tarnyba pranešė apie Donecke sunaikintą Kinijos gamybos daugkartinio raketų paleidimo sistemą. Paprašyta paaiškinti Kinijos gamybos ginklų atsiradimą Rusijos okupacinėje armijoje Ukrainoje, Mao Ning atsakė:
„Nesu susipažinusi su tuo, ką minėjote. Norėčiau pabrėžti, kad Kinija niekada neteikė ir neteikia mirtinų ginklų jokiai konflikto šaliai. Kinijos vyriausybė griežtai kontroliuoja karinių produktų ir dvejopo naudojimo prekių eksportą“.
Kinijos atstovė vengė atsakyti į klausimą, ar Pekinas ketina tirti Kinijos ginklų patekimo į Rusijos kariuomenę aplinkybes.
Pekinas oficialiai skelbia, kad laikosi neutralios pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu, bet nuo karo pradžios Kinija sparčiai padidino prekybą su Rusija dvejopo naudojimo prekėmis, tapo vienintele elektronikos ir kitų produktų, reikalingų ginklų gamybai, tiekėja Maskvai.
Ukrainos partnerės kritikuoja Pekiną už pagalbą Maskvai, bet Kinijos vyriausybė atmeta visus kaltinimus Rusijos karo Ukrainoje rėmimu ir tvirtina, kad jos ryšiai su Rusija yra įprasti tarp dviejų šalių.
Kaip pranešė „Ukrinform“, pasienio apsaugos nepilotuojamų aparatų būrio „Feniksas“ kariai sunaikino Kinijoje pagamintą 63 tipo daugkartinio raketų paleidimo sistemą netoli Torecko.
Ukraina reaguoja į sklindančius pranešimus dėl JAV „taikos plano“ pakeitimų
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas paneigė pasirodžiusius gandus apie neva pakeistą JAV siūlomą „taikos planą“ ir pabrėžė, kad jokie sprendimai priimti nebuvo. Pasak jo, žiniasklaidoje skleidžiama informacija neatitinka realybės, o derybos su amerikiečių delegacija tęsiasi tik techniniu lygiu.
Kritikos bangą sukėlęs Trumpo „taikos planas“: štai kas jame numatyta
JAV prezidento Donaldo Trumpo remiamo 28 punktų plano projekte reikalaujama, kad Ukraina padarytų teritorinių ir saugumo nuolaidų Maskvai, o Rusija būtų vėl priimta į Didžiojo aštuoneto grupę, be to, būtų panaikintos jai įvestos sankcijos.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 95 iš 115 Rusijos dronų
Per naktį Ukraina sunaikino 95 iš 115 Rusijos paleistų bepiločių orlaivių, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18 val. rusai puolė Ukrainą 115 „Shahed“, „Gerbera“ bei kitų tipų bepiločiais orlaiviais iš Kursko, Oriolo, Milerovo, Primorsko-Achtarsko Rusijoje ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme. Maždaug 70 jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai orlaiviai.
Pirminiais duomenimis, iki penktadienio 9 val. oro gynybos pajėgos Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 95 bepiločius orlaivius.
Užregistruota 19 kovinių dronų smūgių 12-oje vietų, keturiose vietose nukrito numuštų dronų nuolaužos.
Labiausiai nukentėjo civilinė infrastruktūra ir privatūs namų ūkiai Černihivo, Dnipropetrovsko, Charkivo ir Odesos srityse. Yra aukų tarp civilių gyventojų.
Be to, priešas puolė Zaporižios miestą valdomomis aviacinėmis bombomis. Per smūgį žuvo penki žmonės, buvo apgadinti daugiaaukščiai pastatai, prekybos centras, transporto priemonės.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad rusai tęsė dronų atakas Pietų Ukrainoje, oro erdvėje buvo kelios dronų grupės.
Nyderlandai dislokuoja Lenkijoje dvi sistemas „Patriot“, saugoti pagalbos Ukrainai logistikos mazgo
Nyderlandai dislokuoja Lenkijoje 300 karių ir dvi oro gynybos sistemas „Patriot“, kad būtų apsaugotas NATO logistikos mazgas, per kurį keliauja karinė pagalba Ukrainai, cituodamas olandų gynybos ministrą Rubeną Brekelmansą pranešė portalas TVP.
Tuo metu naujienų agentūra PAP paskelbė, kad jau rengiama laikina bazė ir kad sistemų operatoriai oro erdvę pradės stebėti artimiausiomis savaitėmis. Sistemas „Patriot“ rengia pulkininkas Olavas Spanjeris, sausumoje dislokuotų oro gynybos pajėgų vadas, tačiau nepatvirtinta, ar jis vadovaus visai misijai.
O. Spanjeris sakė, kad įtampa regione auga, ir priminė, kad neseniai dėl Rusijos smūgių Vakarų Ukrainai turėjo skubiai kilti Lenkijos naikintuvai.
Jis išreiškė viltį, kad „Patriot“ panaudoti nereikės.
Nyderlandai dislokuoja naujausios versijos „Patriot“ su patobulintais radiolokatoriais ir programine įranga. Variantas PAC-3 perima balistines raketas, sparnuotąsias raketas ir dronus, o viena sistemos raketa kainuoja maždaug 4 mln. eurų.
Apsaugai nuo žemai skrendančių orlaivių taip pat bus dislokuota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, o atskiras junginys saugos bazę nuo dronų.
Kaip nurodė Nyderlandų gynybos ministerija, minimų sistemų dislokavimas turi ir operatyvinę, ir simbolinę reikšmę, patvirtina Hagos įsipareigojimą NATO rytiniam flangui.
JT nuskambėjo griežta Ukrainos žinutė
Ukraina Jungtinėse Tautose aiškiai įvardijo savo „raudonąsias linijas“ taikos deryboms su Rusija – Kyjivas pabrėžia, kad žemė neparduodama, o jokie kompromisai dėl teritorinio vientisumo ar suvereniteto nebus svarstomi. Ukrainos atstovai įspėja: jei pasaulis nesustabdys Kremliaus dabar, agresija neapsiribos vien Ukraina.
Ukraina pasirengusi konstruktyviai dirbti prie „taikos plano“, kurį gavo iš Jungtinių Valstijų, tačiau valstybė nubrėžė aiškias ir neperžengiamas „raudonąsias linijas“, susijusias su šalies teritoriniu vientisumu ir suverenitetu. Tai pareiškė Ukrainos nuolatinės atstovės prie JT pavaduotoja Krystyna Hajovišyn per JT Saugumo Tarybos posėdį, rašo UNIAN.
Pasak jos, nuo metų pradžios Ukraina remia pasiūlymus, kuriais siekiama užbaigti karą, ir išlieka atvira bendradarbiavimui su JAV, Europa bei partneriais iš viso pasaulio.
K. Hajovišyn pridūrė, kad noras pasiekti taiką buvo Ukrainos pozicija nuo pat plataus masto karo pradžios, tačiau kiekviena Rusijos raketa esą yra įrodymas, kad Rusija renkasi eskalavimą, o ne dialogą.
Diplomatė taip pat išvardijo pagrindines Ukrainos „raudonąsias linijas“.
„Pirma, nors Ukraina yra pasirengusi konstruktyvioms deryboms siekiant užbaigti karą, įskaitant derybas lyderių lygiu, mūsų raudonosios linijos yra aiškios ir neperžengiamos. Mes niekada nepripažinsime – nei oficialiai, nei jokiu kitu būdu – laikinai Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos kaip Rusijos“, – pabrėžė ji.
K. Hajovišyn taip pat pažymėjo, kad Ukrainos žemė neparduodama, todėl valstybė nesutiks su jokiais apribojimais savo teisei į savigyną ar Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydžiui ir galimybėms.
„Mes taip pat netoleruosime jokių mūsų suvereniteto pažeidimų, įskaitant mūsų suverenią teisę pasirinkti sąjungas, prie kurių norime prisijungti. Bet kokiame tikrame taikos procese turi būti laikomasi pagrindinio principo: nieko apie Ukrainą be Ukrainos, nieko apie Europą be Europos“, – pabrėžė diplomatė.
Be to, ji pažymėjo, kad siekiant taikos būtina stiprinti Ukrainai teikiamą paramą – tiek finansinę, tiek karinę.
„Ukrainos gynybos pajėgumų stiprinimas nėra eskalavimas – tai vienintelis būdas priversti Rusiją konstruktyviai dalyvauti tarptautinėse taikos palaikymo pastangose“, – teigė ji.
K. Hajovišyn pabrėžė, kad V. Putino režimas nesustos, jei jam nebus daromas spaudimas.
„Jei dabar nesustabdysime Rusijos, jos agresija neapsiribos Ukraina. Ji ir toliau eksportuos karą, okupaciją ir represijas. Ji vykdys dar daugiau žiaurumų, kankinimų ir nežmoniško elgesio su civilių gyventojais ir karo belaisviais, platins seksualinį smurtą, vaikų grobimą, naikins kultūrinį paveldą ir niokos aplinką. Istorija bus negailestinga teisėja, jei Rusija galiausiai bus apdovanota už savo agresyvų karą, o ne patraukta atsakomybėn“, – apibendrino diplomatė.
Pabaigoje ji pakartojo Ukrainos raginimą JT Saugumo Tarybai priimti rezoliuciją, reikalaujančią visiško, nedelsiamo ir besąlygiško ugnies nutraukimo, kuris yra būtina derybų pradžios ir diplomatinės erdvės sukūrimo sąlyga.
Ukrainos generolas: šalis turi žengti 3 svarbius žingsnius
Ukrainai vis sunkiau laikant gynybos linijas, generolas leitenantas Igoris Romanenko perspėja – be esminių mobilizacijos, ekonomikos ir karo padėties įstatymų pokyčių fronto stabilizuoti nepavyks. Jis ragina šalį įvesti „darbo armiją“ ir griežčiau kontroliuoti jaunimo išvykimą.
Odesoje per naktinį dronų antskrydį sužeisti penki žmonės
Per rusų dronų antskrydį Odesoje sužeisti penki žmonės, vienas iš jų – nepilnametis.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Valstybinė gelbėjimo tarnyba (DSNS).
Priešo dronų smūgiai sukėlė gaisrus gyvenamuosiuose pastatuose, automobilių remonto dirbtuvėse, kuriose buvo laikomos transporto priemonės, ir administraciniame pastate. Taip pat buvo apgadinti privatūs namai ir krovininiai automobiliai.
DSNS psichologai suteikė pagalbą 16 asmenų, įskaitant du vaikus.
Preliminarais duomenimis, buvo sužeisti penki žmonės, vienas iš jų – vaikas.
Odesos regiono karinės administracijos vadovas Olegas Kiperis platformoje „Telegram“ pranešė, kad smūgis iš dalies sugriovė privatų gyvenamąjį namą ir apgadino kaimyninius namus. Buvo smogta automobilių remonto dirbtuvių pastatui ir administraciniam pastatui, sunaikinta keletas transporto priemonių, apgadinti krovininiai automobiliai. Įvykio vietoje dirba atitinkamos tarnybos, o teisėsaugos pareigūnai fiksuoja padarytą žalą.
Pasak O. Kiperio, į ligoninę su nudegimais paguldyta 49-erių metų moteris ir 16-kos metų berniukas buvo paguldyti, dar vienas 70-ties metų vyras patyrė galvos traumą. Gydytojai teikia visą reikalingą pagalbą.
Kiti du sužeistieji – 67-erių metų vyras, patyręs stiprų stresą, ir 43-ejų metų vyras, patyręs veido nudegimus – gydomi ambulatoriškai.
Kaip pirmiau pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, iš pradžių buvo žinoma, kad per naktinį priešo išpuolį Odesoje buvo sužeisti keturi žmonės.
Ukraina negali visiškai atmesti Trumpo taikos plano: paaiškino, kodėl
Europa ir Ukraina atsidūrė keblioje padėtyje – „Sky News“ analitikas Dominicas Waghornas perspėja, kad jos negali atmesti Donaldo Trumpo siūlomo taikos plano, nors šis iš esmės atspindi Kremliaus reikalavimus.
„Axios“: Ukrainai siūlomos garantijos prilygsta NATO 5 straipsniui
JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlomas „taikos planas“ Ukrainai gali iš esmės pakeisti Vakarų įsipareigojimus – jame numatytos saugumo garantijos, prilyginamos NATO 5 straipsniui. Tai reikštų, kad bet koks naujas Rusijos puolimas būtų laikomas ataka prieš visą transatlantinę bendriją, skelbia „Axios“.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 050 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 21 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 163 170 karių, iš kurių 1 050 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 357 rusų tankus, 23 600 šarvuotųjų kovos mašinų (+3), 34 550 artilerijos sistemų (+20), 1 546 raketų paleidimo sistemas, 1 247 oro gynybos sistemas, 428 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 82 620 nepilotuojamųjų orlaivių (+294), 3 981 kruizinę raketą, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 67 768 transporto priemones ir kuro cisternas (+56), 4 002 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Gelbėjimo tarnybos: per Rusijos smūgius Zaporižios mieste žuvo mažiausiai penki žmonės
Per Rusijos smūgius Zaporižios mieste ketvirtadienį žuvo mažiausiai penki žmonės, o dar trys buvo sužeisti, pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnybos.
„Pirminiais duomenimis, per išpuolį žuvo penki žmonės ir dar trys buvo sužeisti. Nukentėjusiųjų skaičius tikslinamas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Ukrainos gelbėjimo tarnybos.
28 punktų JAV taikos plane numatyta dalį Ukrainos rytinių teritorijų atiduoti Rusijai
Pagal 28 punktų planą, kurį remia JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Ukraina turėtų atiduoti dalį rytinių teritorijų Rusijai ir sumažinti savo kariuomenės dydį, teigiama naujienų agentūros AFP matytame dokumente.
Plane taip pat teigiama, kad Kyjivas įsipareigotų nesiekti narystės NATO, o taikos atveju šalyje nebūtų dislokuoti Ukrainos Vakarų sąjungininkių taikdariai.
Tačiau skelbiama, kad taikos atveju Europos kariniai lėktuvai būtų dislokuoti Lenkijoje, kad, esant potencialiam pavojui, galėtų suteikti Ukrainai apsaugą.
Vienas JAV pareigūnas AFP nurodė, kad šiame plano projekte numatyta galima Ukrainos saugumo garantija, kuri, kaip jis teigia, parengta remiantis NATO taisyklėmis ir kuri įpareigotų JAV bei Kyjivo sąjungininkes Europoje reaguoti į bet kokius išpuolius Ukrainoje.
Be to, plane skelbiama, kad Rusija vėl būtų priimta į Didžiojo septyneto (G-7) valstybių klubą, taip atkuriant G-8 formatą.
Rusija prie galingųjų valstybių klubo prisijungė 1997-aisiais, tačiau po 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos buvo iš jo pašalinta.
Maskvai taip pat būtų sušvelnintos sankcijos, tačiau JAV pareigūnas tvirtina, kad šis planas vis dar yra darbinio lygmens.
28 punktų plane taip pat numatomos didelės Ukrainos, kuri anksčiau yra sakiusi, kad neatiduos Rusijai okupuotų teritorijų, nuolaidos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė besitikintis artimiausiomis dienomis šį planą aptarti su Baltųjų rūmų šeimininku.
Ukrainiečių lyderis pridūrė, kad bet koks susitarimas turi užtikrinti orią taiką, gerbiančią ir ginančią Ukrainos suverenitetą.
Baltieji rūmai neigia pranešimus, esą šis planas sudarytas kartu su Maskva, ir priduria, kad JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas bei valstybės sekretorius Marco Rubio pastarąjį mėnesį „tyliai“ bendradarbiavo tiek su Ukraina, tiek su Rusija.
„Prezidentas pritaria šiam planui. Tai geras planas tiek Rusijai, tiek Ukrainai“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
Plane teigiama, kad pats D. Trumpas pirmininkautų „taikos tarybai“, kuri prižiūrėtų paliaubas. Panašus mechanizmas numatytas ir JAV tarpininkautame taikos plane dėl Gazos Ruožo.
Teritorijų klausimas
Svarbiausios 28 punktų JAV taikos plano dalys atitinka ankstesnius Maskvos reikalavimus ir peržengia Ukrainos raudonas linijas.
Plane numatyta, kad Ukraina turėtų pasitraukti iš Luhansko ir Donecko sričių – fronto linijos pramoninės zonos, žinomos bendru pavadinimu Donbasas, kurį Ukraina vis dar iš dalies kontroliuoja.
Teigiama, kad šios dvi Ukrainos sritys, įskaitant prieš daugiau nei dešimtmetį Rusijos okupuotą Krymą, bus pripažintos de facto Rusijos teritorijomis, o Donbase būtų įsteigta demilitarizuota zona.
Plane nurodyta, kad beveik ketverius metus trunkančio karo nuniokotos Chersono ir Zaporižios sritys, kurias Rusija tvirtina aneksavusi, bus „įšaldytos palei kontaktinę liniją.“
Rusijos kariuomenė yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos, didžiąją dalį šių žemių nuniokojo kovos veiksmai.
„Patikimos saugumo garantijos“
Ukraina ne kartą yra teigusi, kad taikos atveju norėtų, jog jos teritorijoje būtų dislokuoti Europos taikdariai, tačiau, panašu, Rusijos nenoras tokioms pajėgoms galėtų būti įgyvendintas pagal JAV planą.
NATO sutiktų nedislokuoti karinių pajėgų Ukrainoje, o šalis negalėtų prisijungti prie Aljanso pagal savo konstituciją ir organizacijos įstatus.
Tuo tarpu Kyjivas turėtų sumažinti savo kariuomenės dydį maždaug per pusę – iki 600 tūkst. karių.
Mainais Ukraina gautų „patikimas saugumo garantijas“, teigiama JAV pateiktame plane, tačiau kol kas jos nėra detalizuojamos. Priduriama, kad taikos atveju kaimyninėje Lenkijoje būtų dislokuoti Europos naikintuvai.
Ukraina taip pat turėtų surengti rinkimus per 100 dienų. Tai dar vienas ne kartą kartotas Rusijos reikalavimas, kuriam pritaria ir D. Trumpas.
2025-ųjų pradžioje JAV lyderis V. Zelenskį pavadino „diktatoriumi be rinkimų“, tačiau vėliau pareiškė, kad Ukraina gali susigrąžinti visas Rusijos užgrobtas žemes ir pasisakė už naujas sankcijas Maskvai.
Po to, kai praėjusią savaitę Ukrainoje kilo korupcijos skandalas, Kyjivas išbraukė formuluotę dėl užsienio pagalbos audito ir ją pakeitė raginimu taikyti „visišką amnestiją“, AFP sakė aukštas JAV pareigūnas.
G-8 sugrįžimas?
Plane skelbiama, kad Rusija būtų „reintegruota į pasaulio ekonomiką“ ir jai būtų leista grįžti į G-8.
Teigiama, kad jei Rusija vėl užpultų Ukrainą, sankcijos jai būtų atnaujintos.
Tačiau plane Rusijai nenustatyta daug karinių apribojimų ir priduriama, kad tikimasi, jog Maskva nepradės karinių puolimų prieš kitas kaimynines šalis.
Taikos plano turinys sukėlė spėliones, kad Maskva aktyviai prisidėjo prie jo rengimo.
„Atrodo, kad rusai tai pasiūlė amerikiečiams, o jie su tuo sutiko“, – AFP nurodė vienas aukšto rango Ukrainos šaltinis.
Tačiau JAV pareigūnai tvirtina, kad prie plano rengimo dirbo abi kariaujančios valstybės. Ketvirtadienį V. Zelenskis surengė susitikimą su Pentagono delegacija Ukrainos sostinėje
Plano pristatymo laikas taip pat sukėlė daug klausimų. Jis pristatytas tuo metu, kai Kyjivą krečia korupcijos skandalas, Rusija tęsia savo puolimą ir, panašu, veržiasi gilyn į Ukrainą.
Rusija ketvirtadienį nurodė, kad vėl užėmė Kupjansko miestą – svarbų logistikos centrą Rytų Ukrainoje. Kyjivas šiuos Maskvos pranešimus griežtai neigia.
WSJ: Kyjivas pakeitė vieną JAV taikos plano sąlygą
Ukraina iš esmės pakoregavo vieną iš 28 „taikos plano“ projekto punktų, kurie buvo paviešinti žiniasklaidoje. Apie tai leidiniui „The Wall Street Journal“ pranešė aukštas JAV pareigūnas.
JAV įvardijo datą, iki kurios Kyjivas turi priimti „taikos planą“
Vašingtonas nori, kad Kyjivas jau iki lapkričio 27-osios sutiktų su Donaldo Trumpo administracijos parengtu „taikos planu“. Tačiau, anot šaltinių, dokumentas numato skaudžias nuolaidas ir peržengia Ukrainos raudonąsias linijas, skelbia „Financial Times“.
Žurnalistų kalbinti šaltiniai JAV požiūrį palygino su spaudimu, kuris anksčiau buvo daromas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui dėl naudingųjų iškasenų gavybos susitarimo.
Anoniminiai Ukrainos pareigūnai teigia, kad Baltieji rūmai veikia pagal „agresyvų“ grafiką, siekdami galutinai suderinti pasiūlymą ir pasiekti, kad karas būtų užbaigtas iki metų pabaigos.
Pažymima, kad Amerika reikalauja, jog V. Zelenskis sutiktų su taikos susitarimu „iki Padėkos dienos“, t. y. iki lapkričio 27 d.
JAV tikisi mėnesio pabaigoje pateikti susitarimą Maskvai ir užbaigti visą procesą iki gruodžio pradžios.
Straipsnio autoriai rašo, kad D. Trumpo patvirtintas 28 punktų „taikos planas“, kurį parengė JAV ir Rusijos derybininkai, numato dideles Kyjivo nuolaidas, peržengiančias Ukrainos raudonąsias linijas.
Šiuo metu Ukraina rengia pasiūlymus, kurie bus pateikti amerikiečiams.
Straipsnyje teigiama, kad Ukrainos visuomenė tikriausiai taip pat pasipriešins bet kokiam susitarimui, kuris būtų vertinamas kaip kapituliacija arba kaip labiau palankus Maskvai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
rusija pradėjo parduoti auksą, o iš istorijos žinome, kad auksą išparduoda valstybės, kurių galas artėja
ES lyderių pozicija aiški: Zelenskis išgirdo lūkesčius
Europos lyderiai, kalbėdamiesi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, aiškiai pareiškė, kad bet koks galimas taikos susitarimas dėl karo Ukrainoje turės būti suderintas ir patvirtintas Europos partnerių. Jie pabrėžė, kad derybų pagrindu taps esama fronto linija, o Ukraina privalo išlikti pajėgi apginti savo suverenitetą.
Europos lyderiai pabrėžė, kad dabartinė fronto linija bus bet kokių taikos derybų atskaitos taškas ir kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi „išlikti pajėgios veiksmingai ginti Ukrainos suverenitetą“, rašo „Sky News“.
Pranešime taip pat teigiama, kad jie „palankiai vertina JAV pastangas užbaigti karą Ukrainoje“, ypač „įsipareigojimą ginti Ukrainos suverenumą ir norą suteikti Ukrainai tvirtas saugumo garantijas“.
Bet koks susitarimas, turintis įtakos Europai, ES ar NATO, turės būti patvirtintas Europos partnerių arba sąjungininkų, priduriama pranešime.