Rusijos ataka privertė Lenkiją imtis skubių veiksmų: „Turime įspėti savo partnerius Europoje“
Rusijai ketvirtadienį surengus dar vieną ataką prieš Vakarų Ukrainą netoli Lenkijos sienos, šalis buvo priversta evakuoti pasienio kontrolės punktus ir paskelbti aukščiausią karinių orlaivių parengtį, pranešė „TVP World“.
ES naikina muitus Armėnijai, kad atsvertų Rusijos spaudimą
Ketvirtadienį Europos Sąjunga (ES) panaikino muitus daugumai Armėnijos eksporto prekių, kad padėtų šaliai susidoroti su Rusijos taikomais prekybos ribojimais, Jerevanui artėjant prie Briuselio ir tolstant nuo Maskvos.
ES šalys patvirtino dvejiems metams sustabdančios importo muitus maždaug 80 proc. Armėnijos prekių, patenkančių į 27 šalių bloką, ir taip įgyvendino liepą Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą.
„Stipriname savo paramą Armėnijai ir jos žmonėms, kurie nepaisydami išorės spaudimo aiškiai pasirinko kelią į Europą“, – sakė šiuo metu ES pirmininkaujančios Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee.
„Šiandienos sprendimas padės Armėnijos ekonomikai, nukentėjusiai nuo prekybos ribojimų, ir rodo, kad mūsų partnerės visada gali pasikliauti ES“, – sakė ji.
Armėnija oficialiai yra Maskvos sąjungininkė, tačiau stiprina ryšius su ES, nusivylusi tuo, kad, jos manymu, Rusija nesugebėjo jos apsaugoti per konfliktus su kaimynu Azerbaidžanu.
Praėjusį mėnesį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sakė, kad jo šalis netrukus pradės rengti paraišką dėl narystės ES.
Armėnijos artėjimas prie ES supykdė Rusiją, tradiciškai vieną didžiausių Armėnijos prekybos partnerių. Šių metų pradžioje Maskva įvedė draudimus ir ribojimus įvairioms Armėnijos importo prekėms, įskaitant vaisius, daržoves, gėles ir gėrimus.
Žemės ūkio produktai, įskaitant abrikosus, bulves ir medų, yra tarp daugelio prekių, kurioms, Briuselio teigimu, bus naudinga laikina prekybos liberalizacija.
ES teigia ir toliau smerksianti Rusiją G20 susitikimuose, nepriklausomai nuo Vladimiro Putino dalyvavimo
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad gruodį vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime Majamyje ir toliau smerks Rusijos karą prieš Ukrainą.
Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai JAV pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dalyvauti šiame renginyje.
„Nuo 2022 metų ES nuosekliai ir griežtai naudojasi G20 susitikimais, kad pasmerktų plataus masto Rusijos invaziją ir reikalautų ją nutraukti. Šiandien galiu pasakyti, kad toks Europos Sąjungos požiūris išliks nepakitęs, nepriklausomai nuo to, kas dalyvaus bet kuriame G20 susitikime“, – sakė ES atstovas spaudai Olofas Gillas.
Po skambaus Zelenskio atsakymo apie kelionę į Maskvą – Kremliaus pareiškimas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pasak Rusijos vadovo Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, kol kas esą neatsisakė dalyvauti derybose Maskvoje, į kurias jį anksčiau kvietė Rusijos pusė. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad į Maskvą vyktų nebent „ant raketos“.
Per karinių jūrų pajėgų pratybas žuvo devyni Kazachstano kariai
Mažiausiai devyni Kazachstano kariai žuvo ketvirtadienį per karines jūrų pratybas Kaspijos jūros pakrantėje, kai juos nunešė į jūrą, pranešė šalies gynybos ministerija.
„Pirminiais duomenimis, į jūrą buvo nunešta 19 karių. Iki šiol patvirtinta devynių karių žūtis“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė ministerija.
Nelaimė įvyko vakarinėje Mangistau srityje, prie didžiulės vidaus jūros krantų, vykdant kovinio pasirengimo užduotį.
Ministerija teigė, kad nelaimę sukėlė staiga pablogėjusios oro sąlygos, ir pridūrė, kad trys žmonės buvo išgelbėti. Kitų karių paieškos ir gelbėjimo darbai tęsiami.
Rusija pareiškė apsvarstysianti JAV kvietimą Putinui atvykti į G20 susitikimą
Rusija ketvirtadienį pareiškė svarstysianti JAV vyriausybės kvietimą prezidentui Vladimirui Putinui gruodį dalyvauti Jungtinėse Amerikos Valstijose vyksiančiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime.
„Žinoma, šį malonų kvietimą priimame su dėkingumu. Vertiname šį kvietimą. Jis bus apsvarstytas (...), o tada bus priimtas sprendimas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Smūgiai Rusijos naftos saugykloms: po dronų atakos kilo gaisras
Naktį į rugsėjo 24-ąją dronai puolė Rusijos pietinius regionus, apgadino naftos saugyklas Rostovo srityje ir Krasnodaro krašte, pranešė „The Moscow Times“.
Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras sakė, kad nukritusios bepiločių orlaivių nuolaužos apgadino Kagalnickio rajone esančios naftos saugyklos administracijos pastatus.
Šiaurės Korėjos karo belaisviai iš Ukrainos išsiųsti į Pietų Korėją
Du ukrainiečių į nelaisvę paimti Šiaurės Korėjos kariai po keletą mėnesių trukusių derybų buvo išsiųsti į Pietų Korėją, ketvirtadienį pranešė vienas Pietų Korėjos parlamentaras.
Yoo Yong Wonas, kuris 2025 m. lankydamasis Ukrainoje susitiko su abiem kariais ir nuo tada siekė, kad jie būtų perkelti, sakė, jog į Pietų Korėją jie atvyko prieš kelias dienas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie jų perdavimą Pietų Korėjai pranešė trečiadienį Niujorke sakydamas kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje.
Vienas iš jų, supratęs, kad bus paimtas į nelaisvę, mėgino nusižudyti, sakė V. Zelenskis, kritikuodamas Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinį bendradarbiavimą.
Pasak V. Zelenskio, regiono šalys turėjo pastebėti patobulintas Šiaurės Korėjos balistines raketas ir gerokai išaugusius Pchenjano dronų pajėgumus.
Pietų Korėjos žvalgybos vertinimu, Šiaurės Korėja į pagalbą Rusijai šios kare prieš Ukrainą pasiuntė apie 15 tūkst. karių. Manoma, kad mainais Pchenjanas iš Maskvos gavo pinigų, karinių technologijų ir saugumo garantijų.
Abu karius Ukrainos pajėgos į nelaisvę paėmė 2025 m. sausį Rusijos Kursko srityje. Kaip pranešama, jie buvo pareiškę norą būti perduoti Pietų Korėjai.
Pietų Korėja paprastai priima iš Šiaurės Korėjos pabėgusius žmones, atlikusi saugumo patikras, ir suteikia jiems Pietų Korėjos pilietybę.
Pietų Korėjos vyriausybė kol kas atsisakė patvirtinti smulkesnę informaciją apie vyrų perdavimą, tokį savo nenorą aiškindama saugumo sumetimais.
Zelenskis įvardijo tris Niujorke aptartas sritis siekiant paliaubų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis svarsto tris galimus būdus siekti paliaubų Rusijos kare prieš Ukrainą: energetines paliaubas, paliaubas jūroje ir Jungtinių Valstijų pasiūlytą trišalį derybų formatą.
Apie tai V. Zelenskis trečiadienio vakarą Niujorke kalbėjo žurnalistams, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
Pasak jo, pirmasis galimas būdas – energetinės paliaubos. V. Zelenskis teigė, kad Ukraina pasirengusi susilaikyti nuo smūgių į abiejų pusių energetikos infrastruktūrą.
Antrasis būdas – paliaubos jūroje, ypač susijusios su grūdų eksportu. V. Zelenskis paaiškino, kad jas galima vadinti grūdų paliaubomis arba paliaubomis jūroje, nes jūrų prekyba apima ne tik grūdus ir žemės ūkio produktus, bet ir energetikos, metalurgijos bei kitas prekes.
Prezidento teigimu, tokiu formatu domisi ne tik kariaujančios šalys ir Jungtinės Valstijos, bet ir kitos valstybės, įskaitant Turkiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Indiją.
Trečiasis būdas, anot V. Zelenskio, yra Jungtinių Valstijų pasiūlytas trišalis derybų formatas. Tačiau jis pažymėjo, kad Ukraina kol kas nemato jokių ženklų, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas norėtų tokio susitikimo. Tuo pačiu jis nurodė, kad svarstoma galimybė rengti susitikimus techniniu lygiu.
V. Zelenskis paaiškino, kad abi pusės svarsto, ar jų grupės galėtų susitikti trišaliu formatu, pasiekti susitarimų ir pakloti pamatus lyderių susitikimui.
Prezidentas pabrėžė, kad kartu Ukraina turi didinti spaudimą Rusijai, be kita ko, sankcijomis, ir stiprinti savo gynybos pajėgumus. Pasak jo, Rusijai reikia daryti didesnį spaudimą arba mūšio lauke, arba atitinkamomis ilgojo nuotolio sankcijomis.
Anot V. Zelenskio, jei Rusija atsisakytų derėtis, Ukraina siektų griežtesnių JAV sankcijų. Jis pareiškė, kad jei Rusija nesutiktų derėtis vienu ar kitu formatu, Ukraina darytų viską, jog įtikintų Jungtines Valstijas ir prezidentą Donaldą Trumpą sugriežtinti sankcijas.
Jis taip pat sakė, kad po tą dieną surengtų trijų Rusijos atakos bangų kelis kartus kalbėjosi su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Mychaila Drapatu ir oro pajėgų vadu Anatolijumi Kryvonožko.
V. Zelenskio teigimu, trečiadienį buvo numušta 60 proc. į Kyjivą paleistų balistinių raketų. Jis sakė, kad tai svarbus rezultatas, nors norėtų, kad būtų perimta daugiau raketų. Prezidentas pažymėjo, kad tai nėra nei 10 proc., nei nulis – anksčiau šiais metais yra buvę atvejų, kai nepavyko numušti nė vienos raketos. Jis susiejo ribotą perėmimo rodiklį su nepakankamu perimančiųjų raketų kiekiu.
Jis taip pat sakė, kad Ukraina siekia gauti papildomų perimančiųjų raketų, skirtų balistinėms raketoms numušti, be kita ko, palaikydama tiesioginius ryšius aukščiausiu lygiu. V. Zelenskis paaiškino, kad nekalbama apie šimtus ar tūkstančius perimančiųjų raketų ir kad reikiamas jų skaičius renkamas po vieną ar dvi, todėl tai labai sudėtingas procesas. Jis pridūrė pasiekęs tam tikrų susitarimų su viena šalimi, tačiau jos neįvardijo.
V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad D. Trumpas dar kartą patvirtino esąs pasirengęs suteikti Ukrainai licencijas gaminti raketas sistemoms „Patriot“. Pasak V. Zelenskio, D. Trumpas patvirtino, kad reikiamos licencijos bus suteiktos ir Ukraina galės gaminti „Patriot“ raketas.
Kartu V. Zelenskis pabrėžė, kad tokiai gamybai pradėti reikės laiko, todėl artėjant žiemai Ukraina ieško kitų sprendimų savo oro gynybai sustiprinti.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, antradienį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke V. Zelenskis surengė derybas su D. Trumpu.
Per Rusijos smūgį Ukrainos ūkiui netoli Charkivo žuvo septyni žmonės
Ketvirtadienį per Rusijos smūgį ūkiui Rytų Ukrainos Charkivo srityje žuvo septyni žmonės, pranešė ministras pirmininkas Serhijus Koreckis po atakų bangos visoje šalyje.
„Rytą dronas smogė žemės ūkio įmonei, žuvo septyni žmonės, dar 10 buvo sužeisti“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė jis.
CŽA perspėjimas Europai: Rusija gali ruošti dronų smūgius iš jūrinių konteinerių – minimas ir Lietuvos vaidmuo
JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) gavo informaciją apie galimą Rusijos bepiločių orlaivių ataką prieš Ispaniją, Prancūziją arba Italiją ir perdavė ją kelioms Europos vyriausybėms, atskleidė Ispanijos laikraščio „El Mundo“ šaltiniai.
Rusija gali suduoti smūgius iš jūros, paslėpusi bepiločius orlaivius laivo konteineryje, teigė žurnalistų pašnekovas, artimas Lietuvos krašto apsaugos ministerijai. Jis tai palygino su Ukrainos operacija „Voratinklis“ (ukr. „Павутина“), kurios metu buvo atakuoti Rusijos kariniai aerodromai.
Lietuvos valdžiai žinomas dronų tipas – iki 18 kilogramų masės „Gerbera“, kurių nurodomas skrydžio maksimalus nuotolis yra iki 600 kilometrų, rašoma medžiagoje. Tame pačiame straipsnyje pažymima, kad prekybinis laivas gali vienu metu gabenti kelis tokius bepiločius orlaivius ir paleisti juos iš katapultos.
„Gerbera“ negalės sugriauti didelio objekto, tačiau gali sukelti jame gaisrą, sugadinti įrangą arba laikinai paralyžiuoti uosto ar oro uosto darbą, pažymėjo žurnalistai. Operacijos tikslas gali būti ne tik materialinė, bet ir ekonominė bei politinė žala.
Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos pasirinkimas taikiniais gali būti aiškinamas šiose šalyse 2027 metams planuojamais rinkimais, daro prielaidą „El Mundo“. Vidinės politinės jėgos savo kampanijose gali pasinaudoti nuovargiu nuo Rusijos karo su Ukraina ir galimos eskalacijos baime.
Lietuva, kaip ir kitos šalys, apie galimas Rusijos atakas sužinojo netrukus po CŽA direktoriaus Johno Ratcliffe'o kelionės į Maskvą rugpjūčio 25 d., pranešė „El Mundo“.
Vienos iš Baltijos šalių diplomatiniai šaltiniai laikraščiui pranešė, kad apie vizitą žinojo iš anksto, o vėliau gavo informaciją apie J. Ratcliffe'o pokalbių su Rusijos specialiųjų tarnybų vadovybe turinį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasaulio lyderiams pareiškė, kad Vladimiras Putinas yra vienintelė kliūtis užbaigti „absurdišką ir nesibaigiantį karą“.
Jis paragino įvairaus dydžio valstybes spausti Rusijos prezidentą siekiant taikos, mažinant šalies pajamas ir trukdant jos karo pastangoms.
„Mūsų taikinys – Rusijos galimybė finansuoti šį karą, jį tęsti, daryti jį žiauresnį ir destruktyvesnį“, – Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos metiniame susitikime kalbėjo V. Zelenskis.
„Rusijos finansai ir gamyba yra tai, ką būtina sustabdyti, jei norime sustabdyti V. Putiną“, – tvirtino jis.
V. Zelenskio teigimu, kai Rusija gauna pajamų iš prekybos, „ji visada sako „ne“ diplomatijai, todėl Rusijos pajamos turi išlikti taikiniu“.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susikibo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha ir jos šalies Europos rėmėjais JT Saugumo Tarybos posėdyje. S. Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio (Markas Rubijas) susitiko asamblėjos kuluaruose aptarti karo.
JAV diplomatijos vadovas kalba apie galimas paliaubas
Vėliau M. Rubio žurnalistams sakė, kad Rusija ir Ukraina išreiškė susidomėjimą ribotomis paliaubomis, kurios sustabdytų atakas prieš grūdų krovinius – abi šalys yra svarbios eksportuotojos – bei abiejų šalių energetikos sektorius, kurie tampa vis dažnesnių dronų ir raketų atakų taikiniais.
M. Rubio teigė, kad pasiekti net dalinį susitarimą būtų sunku, tačiau verta, atkreipdamas dėmesį, kad V. Zelenskis viešai pritarė tokiam planui. JAV būtų pasirengusios padėti tai įgyvendinti, sakė M. Rubio.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškime po S. Lavrovo ir M. Rubio susitikimo apie jokį dalinį susitarimą dėl grūdų gabenimo neužsiminė. Pareiškime pakartota, kad reikia šalinti karo, kurį rusai vadina „specialiąja karine operacija“, priežastis.
JT Saugumo Taryboje S. Lavrovas pareiškė, kad Rusija nestabdys savo karinių veiksmų, tvirtindamas, jog Europa tai išnaudotų Ukrainą „pumpuoti“ ginklais. Jis taip pat neužsiminė apie jokius grūdų ar energetikos susitarimus, pavadino Ukrainos vyriausybę „teroristais“ ir pareiškė, kad Maskvos karo tikslas yra užtikrinti Rusijos saugumą bei rusakalbių teises.
S. Lavrovas savo kalbą Generalinėje Asamblėjoje turėtų sakyti šeštadienį.
V. Zelenskis suabejojo Rusijos suinteresuotumu nutraukti kovas.
„Visada atrodo, kad kažkas neleidžia V. Putinui pasakyti: „Viskas. Gana. Taika“, – sakė V. Zelenskis.
„Ar galite įsivaizduoti jį be karo? Jis yra „nulinis pacientas“, tas, iš kurio ši karo idėja nuolat plinta toliau“, – tvirtino prezidentas.
„Kuo daugiau laisvės veikti turi Putinas, tuo pavojingesnis pasaulis tampa visiems kitiems“, – įspėjo Ukrainos lyderis.
„Galima atsilaikyti ir išgyventi“
V. Zelenskis asamblėjai pranešė, kad vien šiais metais Rusija prieš Ukrainą panaudojo 63 tūkst. įvairių tipų atakos dronų. Džiaugdamasis, kad jo šalis „įrodė, jog net kovojant su daug didesniu priešu galima atsilaikyti ir išgyventi“, jis ragina pasaulio lyderius nutraukti finansavimą ar užsienio kovotojų tiekimą V. Putinui.
„Apribokite jo pinigus. Apribokite jo karą“, – ragino Ukrainos lyderis.
V. Zelenskis sakė, kad Ukraina privalo stiprinti savo kariuomenę ir jau sėkmingai išbandė keturis naujus reaktyvinius perėmimo dronus prieš Rusijos Ukrainoje naudojamus iranietiškus „Shahed“ dronus.
Jis taip pat paskelbė apie su įvairiomis šalimis pasirašytus susitarimus bei programas dėl dronų ir priešraketinės gynybos sistemų.
Visgi V. Zelenskis išreiškė susirūpinimą, kad dirbtinis intelektas „pradės spręsti, kas vyksta mūšio lauke“, vystantis autonominiams žudymo ginklams.
„Mums reikia taikos, kol dar nepasiekėme šios ribos“, – teigė jis.
„Kartais gali atrodyti, kad Ukraina yra susitelkusi tik į karą, nes mes kalbame apie ginklus, gynybą ir sankcijas agresoriui. Tačiau ukrainiečiai šio karo nepasirinko, – sakė V. Zelenskis.
„Mes pasirenkame nemirti. (...) Mes ginamės“, – teigė jis.
Rumunijoje netoli Sučavos nukrito dronas
Ketvirtadienį ryte netoli Sučavos Rumunijoje buvo aptiktas dronas, remdamasi televizija „Digi24“ praneša „Jevropejska pravda“.
Skraidyklė buvo aptikta miške netoli Solkos miestelio. Valdžia nusprendė keturiose regiono gyvenvietėse iki 10 val. sustabdyti pamokas mokyklose.
„Skraidantis objektas nacionalinėje oro erdvėje išbuvo maždaug keturias minutes, o paskui nukrito netoli Solkos miestelio Sučavos apskrityje. Žmonės nenukentėjo, materialinės žalos nepadaryta“, – pranešė Gynybos ministerija.
Ministerijos duomenimis, bepiločio orlaivio nukritimo vietoje gaisras nekilo.
Naktį į rugsėjo 24-ąją dėl dronų aktyvumo netoli Ukrainos ir Rumunijos sienos šalyje buvo pakelti kariniai orlaiviai, tarp kurių buvo du Ispanijos oro ir kosmoso pajėgų naikintuvai F-18.
Rugsėjo 24-osios rytą Moldovos oro erdvę taip pat kelis kartus pažeidė skraidantys objektai, į šalies teritoriją įskridę iš Ukrainos Odesos, Černivcių ir Vinicos sričių.
Naktį į rugsėjo 24-ąją Rusija atakavo Ukrainą priešlaivinėmis raketomis „Cirkon“, balistinėmis raketomis „Iskander-M“ ir 282 įvairių tipų bepiločiais orlaiviais. Rusijos pajėgos balistinėmis raketomis smogė ir Kyjivui. Ryto duomenimis, žuvo du žmonės, dar aštuoni buvo sužeisti.
Ukraina ir Suomija pasirašė susitarimą dėl dronų gamybos
Ukraina ir Suomija trečiadienį pasirašė gynybos susitarimą dėl bendradarbiavimo dronų gamybos srityje, pranešė valdžios institucijos.
Susitarimą, leidžiantį perduoti technologijas, Niujorke vykstančios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu pasirašė Suomijos prezidentas Aleksandras Stubbas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
A. Stubbas spaudos konferencijoje sakė, kad susitarimas apims bendrą gamybą ir kad Ukraina galėtų būti suinteresuota gaminti dronus Suomijoje, kur tai daryti galėtų būti „efektyviau ir pigiau“.
„Ukrainai kovoje reikalinga visa mūsų parama. Tuo pačiu metu šis bendradarbiavimas yra abipusiai naudingas. Mokydamiesi iš Ukrainos patirties, stipriname savo pačių pajėgumus“, – socialiniame tinkle parašė A. Stubbas.
Savo ruožtu V. Zelenskis šį susitarimą pavadino „svarbiu žingsniu siekiant bendrai apsaugoti mūsų žmones ir užmegzti dar tvirtesnę partnerystę tarp mūsų šalių“.
„Mes visada pasirengę pasidalinti su artimiausiais draugais tuo, kas mums padėjo apsaugoti gyvybes“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Ukrainos lyderis.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1540 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 24 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 523 980 karių, iš kurių 1 540 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 367 priešo tankus, 25 402 šarvuotąsias kovos mašinas (+15), 50 240 artilerijos sistemų (+24), 2 154 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 669 oro gynybos sistemas (+4), 443 karo lėktuvus (+1), 356 sraigtasparnius, 2 727 antžeminių robotų sistemas (+4), 531 352 nepilotuojamuosius orlaivius (+792), 5 111 sparnuotųjų raketų, 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 152 782 transporto priemones ir kuro cisternas (+229), 4 740 specialios paskirties įrangos vienetų (+3).
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
Nawrockis skambina pavojaus varpais dėl Rusijos: priminė dviejų pasaulinių karų tragediją
Rusija demonstruoja tą pačią imperinę puikybę, kuri praeityje atvedė prie dviejų pasaulinių karų katastrofų, trečiadienį per Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 81-osios sesijos bendruosius debatus perspėjo Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.
Zelenskis prabilo apie galimą susitikimą su Trumpu ir Putinu: įvardijo vietą ir datą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad trišalis susitikimas, kuriame dalyvautų Rusija ir JAV ir kuris galėtų duoti realių rezultatų, galėtų įvykti gruodžio mėnesį Majamyje, gruodžio 12 dieną vyksiančio G20 viršūnių susitikimo metu.
ES pasiuntė žinią Rusijos gyventojams: patys galite nuversti Putiną ir užbaigti karą
Europos Komisijos atstovė Arianna Podesta pareiškė, kad Rusijos piliečiai gali nuversti Vladimiro Putino režimą, taip užbaigdami karą prieš Ukrainą ir pakeisdami padėtį savo šalyje, rašo „The Moscow Times“.
Paklaustas, kada atvyks į Maskvą, Zelenskis nesusilaikė: „Ant raketos b***“
Niujorke, kur į Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją susirinko pasaulio lyderiai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sulaukė Rusijos žurnalisto klausimo, kada ketina atvykti į Maskvą. Ukrainos vadovas į klausimą atsakė trumpai ir nevengdamas keiksmažodžių.
Kyjive aidėjo vienas sprogimas po kito: Zelenskis kreipėsi į sąjungininkus
Per Rusijos atakas Kyjive žuvo mažiausiai du žmonės, ketvirtadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šis apšaudymas yra dar vienas intensyvėjančių tolimojo nuotolio atakų serijos epizodas, Kyjivui ir Maskvai Jungtinėse Tautose (JT) signalizuojant apie ketinimą eskaluoti smūgius, o tai mažina diplomatinių sprendimų perspektyvas.
Kaip pranešė AFP žurnalistai, ketvirtadienį buvo girdėti daugiau nei 20 sprogimų, o Ukrainos oro pajėgos prieš tai įspėjo, kad miesto link skrieja Rusijos balistinės raketos.
„Sprogimai Kyjive. Sostinė patiria balistinių raketų ataką. Likite slėptuvėse!“ – „Telegram“ žinutėje rašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Smūgiai buvo suduoti tuo metu, kai V. Zelenskis susitiko su JAV Kongreso nariais vizito Jungtinėse Valstijose metu, siekdamas griežtesnių sankcijų Maskvai.
„Pagrindiniais (Rusijos) atakos taikiniais vėl tapo Kyjivas ir civilinė infrastruktūra – gyvenamieji namai, gimdymo namai, energetikos objektai bei logistikos centrai. Jau žinoma apie du žuvusius žmones“, – „Telegram“ tinkle rašė V. Zelenskis.
V. Klyčko ankstyvą ketvirtadienio rytą pranešė, kad per išpuolį buvo sužeisti šeši asmenys.
Ukrainos Juodosios jūros uoste Odesoje vietos pareigūnai pranešė, kad dėl Rusijos smūgių buvo apgadinta medicinos įstaiga, švietimo institucija ir gyvenamieji pastatai.
Pastarosios atakos įvyko praėjus dienai po Rusijos smūgių serijos, nusinešusios mažiausiai septynias gyvybes Ukrainoje ir sukėlusios gaisrus Kyjive.
Maždaug tris milijonus gyventojų turinti Ukrainos sostinė pastarosiomis dienomis tapo itin intensyvių dronų atakų taikiniu, didėjant tolimojo nuotolio smūgių skaičiui abiejose fronto linijos pusėse.
Netrukus prieš ketvirtadienį nugriaudėjusius sprogimus Ukrainos oro pajėgos paskelbė įspėjimą, kad Rusijos balistinės raketos skrieja link Kyjivo, jo apylinkių bei į šiaurę nuo sostinės esančios Černihivo srities.
„Kiekviena tokia ataka įvyksta todėl, kad spaudimas agresoriui vis dar nėra visiškas, o Rusija mano, kad gali tęsti savo balistinį terorą“, – rašė V. Zelenskis, ragindamas Jungtines Valstijas tiekti raketų perėmimo sistemas ir griežtinti sankcijas.
Trečiadienį kalbėdamas JT Saugumo Taryboje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad jo šalis „neketina daryti pauzės“ kare prieš kaimyninę valstybę.
V. Zelenskis kiek anksčiau JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke pareiškė, kad jo pajėgos šią žiemą smogs Rusijos šildymo ir energetikos objektams, vėl griežtai kritikuodamas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„V. Putinas visada ieško kažko, kas padėtų jam nužudyti daugiau žmonių už kiekvieną žemės kilometrą, užgrobti daugiau teritorijos ir pasisavinti dar vieną šalį, užuot tiesiog sustojus ir tvarkius savo paties valstybę“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
„Ukrainiečiai supranta, kad ši žiema mums gali būti labai atšiauri, tačiau atsakydami neturėsime kito pasirinkimo, kaip tik priversti Rusiją taip pat pajusti skausmą“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūros AFP atlikta ginkluotų konfliktų stebėsenos organizacijos ACLED duomenų analizė parodė, kad per pirmąsias 18 rugsėjo dienų Rusija įvykdė daugiau smūgių Kyjivo regione nei per bet kurį pilną mėnesį nuo karo pradžios, išskyrus 2022-ųjų kovą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
telegram/eva_sunrose (naujas karštas video)
instagram/evasun_shine13
cb/sunshine13_
tiktok/_lumina_rose
Trumpo siūlymas Maskvos nesudomino: ISW atskleidė, ką planuoja Putinas
Rusija nerodo noro diplomatinėmis priemonėmis susitarti su Ukraina dėl paliaubų ir, anot JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų, siekia tęsti karą, kad įgyvendintų savo maksimalistinius tikslus, praneša naujienų portalas „Unian“.
„Aukšto rango Kremliaus pareigūnai faktiškai atmetė JAV ir Ukrainos pasiūlytas ribotas paliaubas energetikos sektoriuje ir toliau rodo Rusijos nenorą dalyvauti prasmingose taikos derybose“, – teigia ISW.
Analitikai atkreipė dėmesį į rugsėjo 22 d. JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pareiškimą, kad karas Ukrainoje turėtų baigtis „derybomis pasiektu susitarimu“, o ne kurios nors šalies „karine pergale“.
Rugsėjo 23 d. M. Rubio susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir po susitikimo pareiškė, kad Rusija ir Ukraina „parodė susidomėjimą“ ribotomis paliaubomis, apimančiomis maisto produktų ir energijos išteklių tiekimą. Tačiau JAV valstybės sekretorius pažymėjo, kad toks susitarimas „karo neišspręstų“ ir galėtų tapti tik pagrindu siekti platesnio susitarimo.
Tuo metu Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo paklausus, ar Vakarų siūlymai dėl energetinių paliaubų tėra retorika, jis su tuo „visiškai“ sutiko. ISW vertinimu, taip D. Peskovas faktiškai atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymą susitarti nevykdyti ilgojo nuotolio smūgių energetikos infrastruktūrai.
Savo ruožtu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Rusijos pajėgos gali pasiekti visus Maskvos karo tikslus mūšio lauke. ISW vertinimu, šie tikslai prilygsta visiškai Ukrainos kapituliacijai.
„Putino ir Peskovo pareiškimai rodo, kad Kremlius ir toliau nenori sutikti su jokiomis diplomatinėmis paliaubomis ar taikos pasiūlymais, kurie neatitinka maksimalistinių Rusijos reikalavimų dėl visiškos Ukrainos kapituliacijos ir paklusimo Rusijos reikalavimams“, – teigiama analizėje.
Kaip skelbė „Unian“, rugsėjo 22 d. Niujorke Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV prezidentu D. Trumpu ir perdavė jam pasiūlymus dėl energetinių paliaubų. V. Zelenskis tikisi, kad D. Trumpas perduos šiuos pasiūlymus V. Putinui. Ukraina yra pasirengusi energetinėms paliauboms, tačiau abejojama, ar joms pasirengusi Rusija.