Svarbiausi įvykiai:
23:24 | „Tai vienintelis kelias į ilgalaikę taiką“: Europa sulaukė raginimo „atsibusti“ ir imtis veiksmų dėl Rusijos
Šiuo metu nėra susidariusi padėtis, dėl kurios karas Ukrainoje galėtų būti įšaldytas arba su Rusija būtų galima susitarti derybų keliu, teigia britų istorikas Timothy Gartonas Ashas. Jo nuomone, Europa turėtų atsibusti ir imtis reikiamų veiksmų, kad užtikrintų Ukrainos pergalę, rašo „Ukrainska Pravda“, kuri cituoja „Financial Times“.
„Pirmiausia turime aiškiai suprasti, kas vyksta Ukrainoje. Nėra jokios aklavietės, dėl kurios konfliktas galėtų būti įšaldytas arba išspręstas derybų keliu, kaip naiviai tikisi kai kurie Vakaruose.Veikiau esame pačiame ilgo ir sudėtingo karo, kuris, tikėtina, tęsis bent iki 2025 m., jei ne ilgiau, įkarštyje.
Nė viena pusė nepasiduoda: viena iš jų vis dar gali laimėti, bet ne abi“, – straipsniui „Financial Time“ rašė istorikas.
Autorius mano, kad šiuo metu Vakarai daro pakankamai, kad užkirstų kelią Ukrainos pralaimėjimui, bet nepakankamai, kad padėtų jai laimėti.
„Financial Times“ T. G. Ashas priduria, kad 2024 m. partneriai galėtų suteikti Kyjivui priemonių, kurios padėtų atgauti daugiau teritorijų ir įtikinti Rusiją, kad ji negali laimėti: „Tai vienintelis kelias į ilgalaikę taiką“.
Jo nuomone, Ukrainai nedelsiant turėtų būti suteikta daugiau oro gynybos įrangos, ilgojo nuotolio raketų, įskaitant vokiškas „Taurus“, taip pat JAV „ATACMS“, kad Ukraina galėtų toliau stumti Vladimiro Putino Juodosios jūros laivyną.
Ilgalaikėje perspektyvoje pergalei pasiekti reikės intensyvesnių Ukrainos karių mokymų ir spartaus, esminio pramoninės ginklų ir amunicijos gamybos didinimo. Galiausiai, istoriko nuomone, atsakomybė tenka Europai, nes vis dėlto kalbama apie Europos šalies apsaugą.
22:55 | Belgorode nugriaudėjo galingi sprogimai
Ketvirtadienio vakarą Rusijoje, Belgorode, nugiaudėjo galingi sprogimai. Mieste paskelbtas oro pavojus, praneša vietos „Telegram“ kanalai.
Belgorodo miesto valdžia gyventojams pataria likti namuose.
„Telegram“ kanaluose jau dalinamasi sprogimų padaryta žala. Skelbiama, kad nuolaužos atskriejo į kelių daugiabučių namų kiemus ir suniokojo automobilius.
Kol kas informacijos apie aukas nėra.
21:32 | Zelenskis įvardijo pagrindinį ginkluotojų pajėgų prioritetą
Rusija, vykdydama masinius apšaudymus, bando palaužti ukrainiečių dvasią. Todėl Ukrainos pagrindinis prioritetas – stiprinti priešlėktuvinę gynybą ir ginkluotę, teigia šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mūsų oro gynėjai daro viską, kas įmanoma, kad apsaugotų valstybę. Visa mūsų diplomatinė komanda, visi atsakingi už bendravimą su partneriais daro viską, kad užtikrintų papildomų oro gynybos sistemų ir raketų tiekimą jiems“, – ketvirtadienį tradiciniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, šalies priešlėktuvinė gynyba ir ginkluotės didinimas yra prioritetas numeris vienas. Pagrindiniu tikslu taip pat laikomas naujų paramos paketų kariuomenei užtikrinimas.
„Artilerija, konkrečiai 155 kalibro, elektroninės kovos įranga, nauji bepiločiai orlaiviai ir kiti būtini dalykai. Esu dėkin'gas visiems mūsų partneriams, kurie jau formuoja naujus paramos paketus. Šį mėnesį bus daug aktualios komunikacijos“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
21:06 | Baltieji rūmai: Šiaurės Korėja tiekė Rusijai raketas, skirtas atakoms Ukrainoje
Šiaurės Korėja tiekė Rusijai balistinių raketų ir raketų paleidimo įrenginių, kurie buvo panaudoti per neseniai įvykdytas atakas Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Tai svarbi ir nerimą kelianti eskalacija“, – per trumpąją spaudos konferenciją žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Gruodžio 30 dieną rusų pajėgos paleido bent vieną iš Šiaurės Korėjos tiekiamų raketų, kuri nukrito atvirame lauke Zaporižios srityje, nurodė J. Kirby.
Jis pridūrė, kad sausio 2 dieną Maskvos pajėgos, vykdydamos masinę oro ataką, į Ukrainą paleido daug balistinių raketų.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės dabar kels šį klausimą, kurį būtų galima laikyti Jungtinių Tautų sankcijų Šiaurės Korėjai pažeidimu, JT Saugumo Taryboje, sakė J. Kirby.
Rusija taip pat ketina įsigyti raketų iš savo sąjungininko Irano, sakė atstovas.
20:05 | Ukraina sudavė dar vieną smūgį Kryme: atakavo rusų vadavietę netoli Sevastopolio
Ukraina pranešė, kad ketvirtadienį atakavo Rusijos vadavietę netoli Sevastopolio, Rusijos 2014 metais aneksuotame Krymo pusiasalyje.
Rusijos teigimu, per oro ataką buvo sužeistas vienas žmogus.
Kyjivas ne kartą karo metu smogė rusų kontroliuojamam pusiasaliui, paleisdamas raketas ir dronus į Sevastopolį, siekdamas susilpninti Maskvos karinę Juodosios jūros kontrolę.
„Šiandien apie 15 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos okupacinių pajėgų vadavietei netoli Sevastopolio“, – pranešė Ukrainos kariuomenė, nepateikdama išsamesnės informacijos.
Ketvirtadienį Krymo socialinės žiniasklaidos kanaluose pasidalytuose vaizdo įrašuose girdėjosi virš galvų praskriejančių sviedinių garsas, o fone kaukė oro pavojaus sirenos.
Rusija pranešė, kad užkirto kelią Ukrainos dronų atakoms ir virš pusiasalio numušė dešimt valdomųjų raketų.
Vienas žmogus buvo sužeistas, kai šrapnelis nukrito ant namo, sakė Maskvos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas ir pridūrė, kad visame mieste krito sviedinių nuolaužos.
19:46 | Avdijivka tapo mirtinais spąstais rusų šarvuočiams: tai – galimybė Ukrainos kovotojams
Per beveik dešimt savaičių trukusius nesėkmingus Avdijivkos puolimus Rusijos kariuomenė prarado mažiausiai 143 tankus ir tik šiek tiek pasistūmėjo į priekį ties sugriautu miestu. Tuo metu Ukrainos kariuomenė, gindama jį, prarado 14 tankų. Todėl, anot leidinio „Forbes“, vykstantis mūšis dėl Avdijivkos yra spąstai Rusijos kariuomenei, o Ukrainai – galimybė sumažinti Rusijos pajėgų skaičių.
Atsižvelgiant į naujų tankų gamybą, senesnių tankų grąžinimą iš ilgalaikių saugyklų ir poreikį padengti didelius šarvuočių nuostolius 2022 m., Kremlius gali sau leisti atiduoti į metalo laužą apie 50 tankų per mėnesį, nesusilpnindamas bendro arsenalo.
„Vien Avdijivkos apylinkėse rusai per mėnesį praranda 60 tankų. Šis skaičius gali išaugti, nes 239-asis tankų pulkas įsitraukia į mūšį ir susiduria su tais pačiais minų laukais, artilerijos ir bepiločių lėktuvų naikinimo zonomis, kurios sunaikino prieš tai buvusius tankų dalinius“, – rašo leidinys.
239-asis tankų pulkas yra trečiasis rusų tankų pulkas Avdijivkos fronte. Manoma, kad jis turi šimtą ar daugiau tankų keliuose batalionuose.
Tačiau pažymėtina, kad dar lapkričio pradžioje JAV Karo studijų institutas pavadino 239-ąjį pulką „nepakankamai stipriu“.Todėl, anot „Forbes“, nereikėtų tikėtis, kad silpnas pulkas su keliais naujais tankais galės pakeisti padėtį Avdijivkos apylinkėse. Ukrainos gynyba laikosi tvirtai, o padėtis Avdijivkoje tebėra sąlyginai stabili.
„Greičiausiai 239-asis tankų pulkas bus paskutinis rusų pulkas, pasiuntęs savo tankus ir įgulas į alkaną Avdijivkos glėbį. Rusams tai pralaimėjimas, atimantis iš jų kariuomenės kovinę galią, kurios jiems reikia, kad šią žiemą galėtų smarkiai pasistūmėti į priekį.
Ukrainiečiams tai sąstingis.Nepaisant visko, Kyjivo pajėgos laikosi. Jos nebesiveržia į priekį, bet ir nesitraukia. Priešingai, jos palaiko savo pajėgas, rusams primesdamos siaubingų nuostolių dėl kiekvieno jų bandymo pulti“, – rašo „Forbes“.
18:45 | Matijošaitis nekomentuoja sprendimo įtraukti „Vičiūnų grupę“ į karo rėmėjų sąrašą: tai nepadės greičiau parduoti verslą
Kauno meras ir vienas „Vičiūnų grupės“ savininkų Visvaldas Matijošaitis nekomentuoja Ukrainos nacionalinės kovos su korupcija agentūros (NKKA) sprendimo įtraukti šią įmonių grupę į tarptautinį karo rėmėjų sąrašą.
Tačiau, kaip teigiama Eltai perduotame komentare, laikinosios sostinės vadovas pažymi, jog „kategoriški pareiškimai ir skubotos išvados tikrai neprisidės prie tikslo – greičiau parduoti verslą ir iš ten išeiti“.
Kaip skelbta anksčiau, ketvirtadienį NKKA paskelbė, jog įtraukė „Vičiūnų grupę“ į tarptautinį karo rėmėjų sąrašą.
„Vičiūnų grupės“ atstovai Eltai perdavė, kad susilaiko nuo komentaro apie šį NKKA sprendimą.
Po to, kai Rusija pradėjo plataus masto Ukrainos invaziją, 2022 m. kovo pradžioje Lietuvos įmonių grupės vadovas Šarūnas Matijošaitis pranešė, kad bendrovė iš Rusijos rinkos pasitrauks per 3–4 mėnesius. Tačiau paaiškėjo, kad „Vičiūnai“ veiklos Rusijoje nestabdo – bendrovė nėra pardavusi nėra pardavusi Kaliningrado srities mieste Sovietske veikiančios gamyklos, kuri toliau tęsia veiklą. Perrinktas Kauno miesto meras V. Matijošaitis yra ne kartą sakęs, jog bendrovė iš Rusijos rinkos palaipsniui traukiasi, ieško pirkėjo gamyklai.
17:25 | Kryme aidi sprogimai
Laikinai okupuoto Krymo teritorijose ketvirtadienio pavakarę aidi virtinė garsių sprogimų. Sevastopolyje ir Jevpatorijoje paskelbtas oro pavojus, praneša vietos „Telegram“ kanalai.
Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad šalies ginkluotosios pajėgos pradėjo masinę ataką Krymo link.
Šios informacijos kol kas nei Ukrainos pareigūnai, nei karinė vadovybė nekomentavo. Rusijos okupacinė miesto valdžia taip pat tyli.
17:06 | Ukrainos gynybos pajėgos praneša, kad priešas palei frontą dislokuoja daugiau snaiperių
Tavrijos sektoriuje rusų okupantai dislokavo dar daugiau snaiperių.
Apie tai per nacionalinę televiziją pranešė Tavrijos krypties gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro atstovas Oleksandras Štupunas.
„Mūsų kariai turėtų būti atsargūs, kadangi priešas palei fronto liniją dislokavo naujų snaiperių komandų“, – nurodė O. Štupunas.
Jo teigimu, rusų kariai toje zonoje vykdo ir intensyvesnį puolimą.
„Okupantai nuolat vykdo rotaciją ir siunčia naujų pajėgų, kadangi jų pėstininkai patiria milžiniškų nuostolių“, – pastebėjo O. Štupunas.
Per pastarąją parą rusų okupantai prarado 423 karių ir 72 karinės technikos vienetus.
16:34 | JK žvalgyba: Kremlius stiprina Maskvos apsaugą, kurdamas sukarintas pajėgas
Nuo 2023 metų vasaros Kremliaus įsteigtos Maskvos vyriausybės saugumo pajėgos (MVSP), saugančios sostinės infrastruktūrą, vis labiau įgauna sukarintą pobūdį.
Atitinkamą pranešimą Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė socialiniame tinkle „X“, remdamasi naujausia gynybos žvalgybos informacija.
2022 metų lapkritį V. Putinas pritarė MVSP kaip naujos organizacijos, skirtos Maskvos infrastruktūrai saugoti, įkūrimui. Tikėtina, kad jai pavyko užverbuoti kelis tūkstančius narių iš planuojamų 15 000.
Nuo 2023 metų liepos MVSP įgijo labiau sukarintą pobūdį, be kita ko, gavo įgaliojimus naudoti šaunamuosius ginklus.
Pasak JK žvalgybos, MVSP yra dar vienas senos rusiškos „sukarinimo“ tradicijos pavyzdys, t. y. ginkluotų organizacijų, nepriklausančių reguliariajai kariuomenei, plitimas.
Tačiau labai tikėtina, kad MVSP iš dalies buvo sustiprintos reaguojant į susirūpinimą dėl Maskvos vietinių saugumo pajėgų pasirengimo 2023 metų birželį susidurti su besiveržiančiais maištaujančiais grupuotės „Wagner“ samdiniais.
„Projektas taip pat suteikia galimybę maskviečiams savanoriškai atlikti „patriotines“ karo meto pareigas, kartu išvengiant tarnybos fronte Ukrainoje“, – pažymėjo JK žvalgyba.
Analitikai primena, kad Maskvos merui Sergejui Sobianinui pavyko apriboti tiesioginį karo poveikį palyginti pasiturintiems sostinės gyventojams. Dauguma žuvusiųjų Ukrainoje yra iš skurdžiai gyvenančių atokesnių Rusijos regionų.
15:53 | Lenkų ūkininkai atnaujino blokadą viename pasienio su Ukraina punkte
Lenkijos ūkininkai ketvirtadienio rytą atnaujino blokadą viename pasienio su Ukraina punkte, panašiam vežėjų protestui sutrikdžius krovinių gabenimą tarp abiejų šalių.
Vežėjai ir ūkininkai sieną blokuoja beveik du mėnesius, skųsdamiesi, kad dėl nesąžiningos kolegų Ukrainoje konkurencijos sumažėjo jų pajamos.
„Po kalėdinės pertraukos šį rytą atnaujinome Medykos pasienio punkto blokavimą, – naujienų agentūrai AFP sakė ūkininkų protesto lyderis Romanas Kondrowas. – Mes negavome rašytinio patvirtinimo, kad mūsų sąlygos bus įvykdytos, todėl tęsiame protestą.“
14:52 | Ukraina pastebi naujas pastangas pulti Avdijivką
Avdijivkos karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas Ukrainos kanalui „Espresso“ ketvirtadienį pasakojo, kad Rusijos karinės pajėgos rengia naujus puolimo veiksmus užimti Avdijivką.
Pasak jo, rusai stengiasi išlaikyti įtampą visoje gynybinėje linijoje aplink šį Donecko srities miestą, o tai gali reikšti, kad artimiausiu metu gali įvykti dar vienas situacijos paaštrėjimas.
„Kalbėdamiesi su vadais suprantame, kad greičiausiai bus dar vienas eskalavimas. Kai žemė įšals, rusai vėl važiuos su technika. Vaikinai mato, kad vyksta tam tikras persigrupavimas. Rusai telkia pajėgas, todėl turėtume tikėtis dar vieno eskalavimo“, – sakė V. Barabašas.
14:27 | Medvedevas iškeikė prancūzus dėl reakcijos į išpuolį Belgorode
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas viešai užsipuolė ir iškeikė prancūzus dėl Prancūzijos reakcijos į Rusijos miesto Belgorodo apšaudymą.
Savo „Telegram“ paskyroje D. Medvedevas pareiškė, kad Rusija niekada nemėgo prancūzų.
13:59 | Ukraina: rusai smogė keliems energetikos objektams Kropivnyckio mieste
Ketvirtadienį okupantai rusai apšaudė kelias energetikos įmones Kropivnyckio mieste centrinėje Ukrainos dalyje. Aštuoni darbuotojai buvo sužeisti, vienas žuvo.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Kirovohrado srities karinės administracijos vadovu Andrijumi Raikovičiumi.
„Per dar vieną raketų ataką prieš Kropivnyckį priešas tikriausiai paleido raketą Ch-59. Nukentėjo kelių energetikos įmonių pastatai“, – parašė pareigūnas „Telegram“ kanale.
Tačiau, anot jo, tragiškiausia tai, kad nukentėjo darbuotojai.
„Aštuoni darbuotojai, patyrę įvairaus sunkumo sužeidimus, nugabenti į ligoninę. Deja, vienas darbuotojas žuvo“, – pažymėjo A. Raikovičius ir pridūrė, kad velionis dirbo autošaltkalviu.
13:10 | Ukraina sulaukia daug skambučių iš norinčių pasiduoti rusų
Ukrainos karinės žvalgybos sukurta karštoji linija „Choču žit“ (ukr. „Noriu gyventi“) nuo 2022 m. rugsėjo jau sulaukė daugiau nei 26 tūkst. skambučių ir „Telegram“ žinučių.
Pirmą kartą apie karštosios linijos darbo rezultatus pokalbyje su „Financial Times“ papasakojo Ukrainos karinės žvalgybos darbo su karo belaisviais skyriaus atstovas Vitalijus Matvijenka. Pasak jo, Ukrainai pasidavė jau daugiau kaip 220 rusų karių, o dar daugiau kaip tūkstančiui pasiduoti norinčių asmenų yra kuriamos bylos.
Pasak V. Matvijenkos, karių pasidavimo procesas gali užtrukti kelis mėnesius.
Nuo karštosios linijos veiklos pradžios per savaitę pasiduoda ir karo belaisvio statusą gauna maždaug trys Rusijos kariai. Tuomet Ukraina daugelį jų iškeičia į savo karo belaisvius.
12:30 | Rusijoje platinama melagiena apie apsikeitimą belaisviais
Rusijoje platinama melagiena apie Ukrainos ir Rusijos apsikeitimą belaisviais, įvykusį sausio 3 d. Teigiama, kad esą Rusija perdavė Ukrainai mažiau belaisvių nei gavo ir kad į Ukrainą grįžo tik 173 belaisviai.
Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centru (SPRAVDI).
Rusų propagandistai tvirtina, kad mainais į 248 rusus Kyjivas susigrąžino tik 173 kariškius. Esą Rusija papildomai gavo 75 kariškius už penkis „Azovstal“ gynybos vadus, kuriuos prezidentas Volodymyras Zelenskis 2023 metų vasarą parsivežė iš Turkijos.
„Į tėvynę grįžo 230 žmonių, tarp jų – 130 kariškių, 55 nacionaliniai gvardiečiai, 38 pasieniečiai, vienas policininkas ir šeši civiliai“, – pateikia tikruosius skaičius SPRAVDI.
Šiuo melu Rusijos propaganda bando sukelti nepasitikėjimą Ukrainos valdžia ir primesti nuomonę, kad esą Ukrainos valdžiai nerūpi belaisvių likimas. Tokius prasimanymus Kremlius skleidžia visada, kai tik kalbama apie apsikeitimą belaisviais.
Sausio 3 d. tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko didžiausias apsikeitimas belaisviais nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios. Ukrainai pavyko grąžinti į namus 230 šalies gynėjų.
Šis apsikeitimas belaisviais buvo surengtas po ilgos pertraukos. Rusija ilgai blokavo mainų procesą. Tai buvo jau 49-asis apsikeitimas belaisviais nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios ir pirmasis 2024 metais. Iki šiol Ukrainai pavyko grąžinti į namus 2 828 gynėjus.
Russia and Ukraine have exchanged hundreds of prisoners of war in the biggest single release of captives since the conflict began in February 2022
— Sky News (@SkyNews) January 3, 2024
🔗 Read morehttps://t.co/4gFl8W44zS
12:07 | Po Rusijos antskrydžių NATO ir Ukraina aptars oro gynybą
NATO ir Ukrainos ambasadoriai kitą savaitę surengs specialų susitikimą, po Rusijos antskrydžių Kyjivas ragina greičiau pristatyti oro gynybą, ketvirtadienį pranešė Aljansas.
Maskva per Naujuosius metus surengė vienas didžiausių nuo pirmųjų invazijos dienų raketų ir dronų atakų prieš Ukrainą. Gruodžio 29 d. per antskrydį Kyjive žuvo mažiausiai 32 žmonės.
„NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kitą trečiadienį sušauks NATO ir Ukrainos tarybos posėdį, – sakė NATO atstovas Dylanas White'as. – Susitikimas vyks ambasadorių lygmeniu ir šaukiamas Ukrainos prašymu po neseniai įvykdytų Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių atakų prieš Ukrainos civilius gyventojus, miestus ir miestelius“.
D. White'as pridūrė, kad „NATO sąjungininkės jau pristatė Ukrainai daugybę oro gynybos sistemų ir yra įsipareigojusios toliau stiprinti Ukrainos gynybą“.
10:58 | Rusijos kariniame aerodrome sudegė bombonešis Su-34
Ketvirtadienio naktį Šagolo kariniame aerodrome Čeliabinske, Rusijoje, sudegė naikintuvas-bombonešis Su-34. Apie tai informuoja portalo „Ukrainska Pravda“ šaltinis Ukrainos specialiosiose tarnybose.
10:16 | Baltieji rūmai: JAV nenustatė piktnaudžiavimo karine pagalba Ukrainai
Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūnai patvirtino, kad Ukrainai suteikta saugumo ir gynybos pagalba naudojama tinkamai.
Tai per spaudos konferenciją trečiadienį sakė Nacionalinio saugumo tarybos koordinatoriaus Johnas Kirby, pranešė „Ukrinform“.
„Galime patikinti Kongresą ir Amerikos žmones, kad medžiaga mūšio lauke naudojama tinkamai, nematome jokių požymių, kad būtų kitaip, kad Ukrainos kariuomenėje būtų plataus masto korupcija ar piktnaudžiavimas“, – sakė pareigūnas.
Jis pabrėžė, kad Amerika tiesiogiai bendrauja su Ukrainos pareigūnais dėl atsakomybės šiuo klausimu. Dėl to į Kyjivą buvo pasiųsti atskaitomybės specialistai.
„Ukrainiečiai supranta, kad mums reikalinga atskaitomybė. Jie noriai su mumis bendradarbiauja šiais klausimais dėl visų teikiamų sistemų“, – sakė J. Kirby.
09:39 | Rusai per parą paleido į Chersono sritį 486 sviedinius, žuvo du žmonės
Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas feisbuke pranešė, kad sausio 3 d. Rusijos kariuomenė 97 kartus smogė Chersono sričiai.
„Praėjusią parą priešas surengė 97 apšaudymus, paleisdamas 486 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, „Grad" sistemų, tankų, dronų ir aviacijos. Į Chersono miestą buvo paleista 19 sviedinių“, – pažymėjo jis.
Pasak O. Prokudino, Rusijos kariškiai taikėsi į gyvenviečių gyvenamuosius kvartalus, švietimo įstaigą Chersono rajone, įmonės teritoriją Beryslave.
Dėl Rusijos agresijos žuvo du žmonės.
09:12 | Ukrainos oro pajėgos sunaikino du rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino du rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai du atakos dronus „Shahed 136/131“ paleido iš pietryčių. Abu dronai numušti Chmelnyckio srityje.
Taip pat pranešama, kad rusai paleido tris raketas į Ukrainos Charkivo ir Donecko sritis.
08:29 | Lenkų saugumo pareigūnas: Lenkijos oro erdvės pažeidimas galėjo būti Rusijos provokacija
Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro (BBN) vadovas trečiadienį privačiam transliuotojui TVN 24 sakė negalintis atmesti galimybės, kad praeitą savaitę Lenkijos oro erdvę pažeidusi Rusijos raketa buvo provokacija.
Paklaustas, ar, jo nuomone, tai buvo Rusijos provokacija, Jacekas Siewiera atsakė: „To negalima atmesti.“
Gruodžio 29 dieną raketa praskriejo Lenkijos oro erdve, Maskvai surengus vieną didžiausių raketų atakų prieš Ukrainą. Lenkų kariškių teigimu, šalies oro erdvę pažeidusią raketą paleido Rusija.
07:44 | Baltieji rūmai nebegali remti Ukrainos
Baltieji Rūmai įspėja, kad, kol JAV Kongresas nepatvirtins prezidento Joe Bideno prašymo skirti papildomą finansavimą, Kyjivas negalės gauti amerikiečių paramos. Tiesa, kaip trečiadienį sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby, JAV administracija padarys viską, kas įmanoma, kad ukrainiečiai gautų reikiamą ginkluotę.
„(Ginklų tiekimas – red.) bus priverstas sustoti. Prezidentas pasirašė paskutinį saugumo pagalbos paketą, kurį mes turėjome teisę papildyti. Tuo viskas ir baigėsi. Mums reikia papildomo įstatymo, kad galėtume teikti papildomą pagalbą Ukrainai“, – aiškino jis per spaudos konferenciją trečiadienį.
Jis taip pat pažymėjo, kad paskutinis pagalbos paketas, apie kurį JAV paskelbė gruodžio pabaigoje, Ukrainą turėtų pasiekti artimiausiomis savaitėmis.
„Tačiau po to, nesant papildomo finansavimo, nėra jokio kito stebuklingo puodo, iš kurio būtų galima traukti [paramą]“, – pareiškė J. Kirby.
Kongresas spręsti dėl tolimesnės paramos Ukrainai susitiks sausio 8 dieną.
07:00 | Vadas: Ukrainos mobilioji oro gynyba turi amunicijos „dar kelioms atakoms“
Kyjivo mobilioji oro gynyba turi pakankamai amunicijos atremti dar kelias galingas atakas, bet tada reikės daugiau Vakarų pagalbos, trečiadienį sakė Ukrainos kariuomenės vadas.
Praėjusių metų pabaigoje Rusija surengė didžiausias nuo pirmųjų invazijos dienų raketų ir bepiločių orlaivių atakas, o antradienį vėl bombardavo sostinę ir antrą pagal dydį Charkivo miestą, žuvo penki žmonės, dešimtys buvo sužeisti.
„Dabartinė padėtis yra tokia, kad mobiliosios oro gynybos grupės turi nešiojamųjų oro gynybos sistemų amunicijos atremti dar kelias galingas atakas“, – per susitikimą su kariais prie Kyjivo naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vadas Serhijus Najevas.
„Tačiau vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu mums reikia Vakarų šalių pagalbos, kad galėtume papildyti raketų atsargas“, – pridūrė generolas leitenantas, atsakingas už mobiliuosius oro gynybos padalinius Kyjive ir Ukrainos šiauriniame regione. Šie padaliniai apginkluoti nešiojamaisiais ginklais, o ne galingesnėmis sistemomis, tokiomis kaip „Patriot“.
„Prioritetas yra daugiau amunicijos“, – sakė S. Najevas, nes rusai siekia „išeikvoti mūsų oro gynybos sistemą“.
„Žinoma, norėtume daugiau raketų sistemoms „Patriot“ ir pačių sistemų“, – sakė jis, turėdamas omenyje galingesnes JAV tiekiamas „žemė-oras“ raketų sistemas, pasak Ukrainos, antradienį numušusias 10 Rusijos paleistų balistinių raketų „Kinžal“.
Brangi mums ši šalis daugeliu prisiminimų - tai ir Puškinas, ir Jekaterina II, ir Muravjovas, ir Sniečkus bei visokie antrieji sekretoriai, o ir daug kultūrinio paveldo.
Dabar gi jau Rusija ėmė garsėti dar ir savo visokiomis koloradų juostelėmis ir kitais žavingais simboliais. Santvarka, kol Vladimiras Putinas valdė, per kelioliką metų grakščiai pasikeitė ir iš oligarchų dominuotos chaotiškos-banditiškos, bet visgi demokratijos pavirto į naujovišką, apie kurią nekurie sako, kad tai - rusofašizmas. Rusijoje reiškiasi ryškus imperinis kompleksas, o tai reiškia grėsmę kitoms valstybėms - kaip pvz., dėl to kilo ir Rusijos-Ukrainos karas.
Visai jau naujais laikais Rusija įsirašė į šūdų valstybių sąrašą, ir dar ne bet kaip, o išsyk pirmuoju numeriu, kaip visų šūdų valstybių lyderė ir šūdinesnė šalis už bet kokią kitą.
Nesuprantu aš tokių politikų...buvo Bušas atvažiavęs žadėjo Adamkui,kad LT,tai apsaugota,bus apginta ir t.t
Nėra bušo,nėra Adamkaus ,o tie pezalai- gražios kalbos ko vertos?
