„JAV atsakymas dėl kai kurių Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono siūlymų yra labai aiškus. Baltieji rūmai išreiškė abejones dėl bet kurios valstybės karių siuntimo į Ukrainą. Pastaruosius dvejus metus tikrai stipriai stengėmės, kad NATO neįsitrauktų į Rusijos karą Ukrainoje“, – Baltijos šalių žurnalistams ketvirtadienį teigė J. Smith.
„Nepaisant to, JAV remia prezidento Macrono pastangas suburti lyderius sprendimams ir kalbėti apie būdus, kaip galime padidinti pagalbą Ukrainai“, – sakė ambasadorė.
ELTA primena, kad tarptautinėje erdvėje netyla diskusijos apie Prancūzijos prezidento E. Macrono pareiškimus. Jis teigė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. Šalies vadovo teigimu, nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nepasiektų pergalės Ukrainoje. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Visgi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina.
Kaip teigė Lietuvos Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako abejojantis, kad Europos šalių lyderiai gali rasti vieningą sutarimą dėl karių siuntimo į Ukrainą.
Pasak atsistatydinančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, kol kas yra kalbama tik apie mokomąsias misijas. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys patvirtino, kad tai vienas iš galimų modelių.
