Prezidento Vladimiro Putino vadovaujama Rusija tapo atstumta valstybe. Kaip ir Šaltojo karo metu susidūrus su Sovietų Sąjunga, JAV ėmėsi iniciatyvos atremti akivaizdų V. Putino išpuolį prieš civilizaciją.
Daugelis šalių palaiko JAV vadovaujamą atsaką į V. Putino karą, tačiau kai kurios tai daro grubiai. Per daug vyriausybių šį konfliktą laiko sugrįžimu į Šaltojo karo laikus, kai buvo priverstos rinktis puses. Jie įsivaizduoja, kad ant kortos pastatytas dviejų geopolitinių konkurentų susidūrimas, o ne esminis principinis klausimas.
Vis tik, Rusijos agresiją reikėtų vertinti ne kaip naujo Šaltojo karo priežastį, o tiesiog kaip tokią, kokia ji yra: baisiausias agresijos aktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir žiaurus tarptautinių įstatymų pažeidimas.
Naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šią akimirką pavadino Zeitenwende, istoriniu lūžio tašku. Vokietija, kaip ir kitos Europos šalys, turi žengti į priekį ir gerokai padidinti išlaidas gynybai, pagerinti pasirengimą padėti išlaikyti stabilumą Europoje ir aplink ją bei imtis lyderės vaidmens sprendžiant tarptautinius konfliktus.
Šioms pastangoms reikia pasaulinio aljanso. Tarptautinius įstatymus ir jų pamatinius tekstus, Jungtinių Tautų chartiją ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją pasirašiusių šalių partnerystę turėtų sudaryti visų žemynų šalys. Tarptautinė bendruomenė neturėtų būti Vakarų eufemizmas. Suvokimas, kad ir toliau vyksta konfliktas tarp „Vakarų“ ir „Rytų“, leidžia per daug šalių nepriimti sprendimų. Kaltės riba iš tiesų yra tarp tų, kurie siekia dar kartą patvirtinti principingą, visuotinę moralinę ir teisinę tvarką, ir tų, kurie to nedaro. Naujas pasaulinis aljansas turėtų dėti daug pastangų gindamas tarptautinę teisę, tarptautinę humanitarinę teisę ir žmogaus teisių teisę.
Žaisti pagal taisykles
Straipsnio autorius Christophas Heusgenas dėsto, kad 2018 metų gruodį, kai ėjo Vokietijos ambasadoriaus JT pareigas, jis ir beveik visi jo kolegos atstovai gavo JAV ambasadorės Jungtinėse Tautose Nikki Haley raštą. Pranešime, anot jo, sakyta, kad jei balsuos už rezoliuciją Generalinėje Asamblėjoje, kuri pasmerkė JAV planą perkelti savo ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę, ji apie tai praneš JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Straipsnio autorius sako, kad buvo priblokštas. Paprašė susitikti su N. Haley, su kuria sutarė. Ji straipsnio autorių priėmė ir jai buvo paaiškinta jo netikėta reakcija į jos raštelį.
„Gimiau 1955 metais, praėjus dešimčiai metų po Holokausto ir Antrojo pasaulinio karo. Užaugau susiskaldžiusioje Vokietijoje. Tik dėl sąjungininkų pajėgų dosnumo ir išminties Vokietija po baisių savo padarytų nusikaltimų gavo antrą šansą. Sąjungininkų įtikinėjimų dėka Vakarų Vokietija sutiko elgtis geriau, daugiau niekada nepažeidinėti tarptautinės teisės ir taikiai spręsti savo konfliktus su kitais. 1949 m. Vokietijos konstitucija buvo kruopščiai parengta ir sulaukė sąjungininkų pritarimo; ji palaikė pagarbą įstatymui ir neleido vienašališkai panaudoti jėgos problemoms spręsti. Europos Sąjunga buvo įkurta 1957 m. tuo pačiu principu, kad skirtumus galima valdyti per institucijas ir teisines procedūras – per teisinę valstybę, o ne pagal stipriausių teisę. Ši prielaida suteikė Europos centrui ilgiausią taikos laikotarpį istorijoje", – paaiškino jis.
N. Haley paklausė savo patarėjo, ką jis mano, dėsto autorius toliau. Jis mikčiojo ir pripažino, kad JT Saugumo Tarybos rezoliucija 478 paprašė visų šalių nestatyti savo ambasadų Jeruzalėje. Jis žinojo, kad JT Saugumo Tarybos rezoliucijos yra teisiškai privalomos. Pokalbis greitai virto kita problema.
Per Vokietijos kadenciją Saugumo Taryboje 2019 – 2020 m. JAV pasitraukė iš Irano branduolinio susitarimo, dar vadinamo bendru visapusišku veiksmų planu; pripažindamos Izraelio suverenitetą Golano aukštumose ir Maroko suverenitetą Vakarų Sacharoje. JAV taip pat pasitraukė iš Pasaulio sveikatos organizacijos, Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), JT kultūros įstaigos. D. Trumpas, užuot pasaulinio požiūrio į bendrą gėrį, įgyvendino siauro mąstymo politiką „Pirmiausia Amerika“.
Tačiau toliau nustebino įpėdinis, kurį D. Trumpas paskyrė pakeisti N. Haley 2019 metais: Kelly Craft. Nors D. Trumpo administracija oficialiai klimato kaitą laikė apgaule, K. Craft suprato, kad klimato krizė yra rimta problema. Ji išsakė tvirtą paramą JT generaliniam sekretoriui António Guterresui ir Jungtinėms Tautoms.
2020 m. ji prisidėjo ginant žmogaus teises, sutelkiant dešimtis šalių, kad pasmerktų Kinijos elgesį su uigūrų mažuma. Pranešama, kad po šio balsavimo Jungtinėse Tautose buvo atleistas generalinis direktorius, atsakingas už mažumų klausimus Kinijos užsienio reikalų ministerijoje. Su K. Craft padėtas kurti aljansas, kuris driekėsi nuo Albanijos iki Naujosios Zelandijos ir kuris buvo pasirengęs ginti teisinę valstybę ir žmogaus teises.
Be to, Rusija, remiama Kinijos, norėjo nutraukti JT buvimą, reikalaudama Basharo al Assado režimo suvereniteto visoje Sirijos teritorijoje. Jis buvo surengtas Saugumo Taryboje. Rusija ir Kinija vetavo rezoliuciją, tačiau dėl vidinio ir išorinio spaudimo abi šalys galiausiai susitarė dėl sprendimo, leidusio suteikti minimalią pagalbą žmonėms, kuriems jos žūtbūt reikėjo.
Tai toks bendradarbiavimas, kurio turi siekti pasaulinis aljansas: bendra politika, remianti tarptautinę teisę, humanitarinius prioritetus ir žmogaus teises. Taip, tai gali būti skausmingas procesas, reikalaujantis koordinavimo su partneriais rasti bendrą sprendimą, tačiau tai vienintelis kelias į priekį, kad šis aljansas ir toliau laikytų viršų konflikte su autokratais, tokiais kaip Rusija ir Kinija, kurie sąmoningai pažeidžia tarptautinę teisę slopindami savo žmones ir gąsdindami savo kaimynus.
Pradėti veikti, kad Putinas pajaustų atsaką
Kinija ir Rusija nori perrašyti tarptautinę taisyklių knygą, reikalaudamos, kad nacionalinis suverenitetas būtų svarbiausias teisinis principas, esantis aukščiau nei tarptautinės, humanitarinės ir žmogaus teisės. Tokiomis aplinkybėmis šalys, įsipareigojusios laikytis tarptautinių teisinių režimų, turi suvienyti jėgas. Jie turi tai daryti remdamiesi tikra partneryste. Šiuo atžvilgiu J. Bideno administracijos reakcija į Rusijos agresiją buvo pavyzdinė: nuo 2021 m. gruodžio pabaigos prezidentas Joe Bidenas ir jo komanda darė viską, kad koordinuotų atsaką V. Putinui su Aljansu, kuris liečia ne tik NATO ir ES.
Iš 193 šalių kovą vykusiame balsavime Generalinėje Asamblėjoje, pasmerkusioje V. Putino invaziją, Rusiją palaikė tik Baltarusija, Eritrėja, Šiaurės Korėja ir Sirija.
Naujoji Vokietijos vyriausybė pademonstravo tam tikrą nenorą visiškai prisijungti prie galimų sankcijų, tačiau Vašingtonas reagavo kantriai ir leido vokiečiams viduje išspręsti skirtumus ir galiausiai prisijungti prie bendro sutarimo sankcijų naudai. Vokietija, ketvirta pagal dydį pasaulio ekonomika, gali stiprinti savo tarptautinį vaidmenį.
Kartu su Prancūzija Vokietija padėjo derėtis dėl Minsko susitarimo su Rusija ir Ukraina, kuris sustabdė Rusijos 2014-15 metų invaziją. Kartu su JT generaliniu sekretoriumi Vokietija surengė 2020 m. Berlyno konferenciją Libijos klausimu, kurios rezultatai buvo pagrindas joje nutraukti kovą ir atvėrė kelią politiniam konflikto sprendimui. Vokietija priklauso grupei šalių, kurios vadovaujamos ES derėjosi dėl Irano branduolinio susitarimo. A. Merkel buvo G20 susitarimo su Afrika varomoji jėga, kuri nukreipė tarptautinį dėmesį į žemyną kviesdama pasirinktas Afrikos šalis į 2017 m. Hamburge vyksiantį G20 viršūnių susitikimą.
Tačiau šalys akivaizdžiai tikisi daugiau iš Vokietijos. Šalys pripažįsta, kad Vokietija didelę savo finansinės pagalbos dalį tiesiogiai teikia JT agentūroms; ji siekia remti vystymosi ir taikos palaikymo tikslus, negaudama nieko iškart mainais.
O. Scholzo vyriausybė pažadėjo, kad Vokietija prisiims didesnę atsakomybę tarptautinėje arenoje. Vokietija gali skatinti stabilumą Balkanuose, Rytų Europoje, Centrinėje Azijoje, platesniuose Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės bei Užsachario Afrikoje, pasitelkdama energetinę diplomatiją, rengdama konferencijas, priimdama pagrindinius dalyvius ir įtraukdama kitus su visomis turimomis taikiomis priemonėmis. O. Scholzas taip pat pažadėjo sustiprinti Vokietijos įsipareigojimą Europos Sąjungai. Vokietija, kaip šalis, gali daug nuveikti, kad paremtų ir padėtų stabilizuoti platesnę Europos kaimynystę, tačiau tik stipresnė Europos Sąjunga gali pakeisti padėtį visame pasaulyje, JAV išliekant galingiausia pasaulio demokratine valstybe.
