B. Obama: Rytų Europos saugumas yra šventas ir neliečiamas JAV prezidentas prašo Kongreso skirti 1 mlrd. dolerių Rytų Europos gynybai stiprinti

(papildyta 13.01) JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paragino Kongresą skirti 1 mlrd. dolerių siekiant sustiprinti Amerikos karių, aviacijos ir karinių jūrų pajėgų dalyvavimą Rytų Europoje, tęsiantis konfrontacijai tarp Rytų ir Vakarų dėl Ukrainos.

Baltieji rūmai nurodė, kad „Europos padrąsinimo iniciatyva“ („European Reassurance Initiative“), kuriai turėtų pritarti Kongresas, taip pat numato išplėsti JAV ir Vakarų šalių karinį bendradarbiavimą su NATO nepriklausančiomis valstybėmis, tokiomis kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova, padedant stiprinti jų gynybos pajėgumus.

B. Obama planuoja paskelbti šį pasiūlymą po susitikimo su Lenkijos prezidentu Bronisławu Komorowskiu (Bronislavu Komorovskiu), pridūrė Baltieji rūmai.

B. Obama atvyko į Varšuvą anksčiau antradienį, pradėdamas keturių dienų kelionę po Europą.

Pasak Baltųjų rūmų, Amerika privalo pademonstruoti palaikymą Europai, didėjant susirūpinimui dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.

Minėtos lėšos būtų naudojamos intensyvesnėms karinėms pratyboms, mokymo misijoms ir oro bei sausumo pajėgų rotacijai Europoje.

Taip pat siekiama suintensyvinti JAV karinių jūrų pajėgų dalyvavimą NATO misijose Juodojoje ir Baltijos jūrose.

(papildyta 12.35) JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį vos atskridęs į Lenkiją pareiškė, kad JAV įsipareigojimas Rytų Europai dėl jos saugumo, kilus krizei dėl Ukrainos, yra „šventas ir neliečiamas“.

„Mūsų įsipareigojimas dėl Lenkijos saugumo, taip pat ir dėl mūsų sąjungininkų centrinėje ir Rytų Europoje saugumo, yra kertinis mūsų pačių saugumo akmuo ir yra šventas ir neliečiamas“, – pareiškė B. Obama, susitikęs su JAV ir Lenkijos naikintuvų F-16 pilotais, dalyvaujančiais bendrose patruliavimo misijose.

Angare Varšuvos oro uoste B.Obama sakė, jog jam ypatinga garbė lankytis Lenkijoje, jai švenčiant „25-ąsias lenkų demokratijos atgimimo metines“.

REKLAMA

Jis pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos ir NATO kilus Ukrainos krizei padidino savo saugumo įsipareigojimus Lenkijai, ir sakė, kad vėliau antradienį ketina paskelbti apie didesnius išteklius Rytų Europos saugumui.

B. Obamos kelionę Europoje, kur jis taip pat lankysis Belgijoje ir Prancūzijoje, amerikiečių pareigūnai vadina siekiu dar kartą patvirtinti JAV saugumo garantijas ir dar kartą patikinti sąjungininkes, sunerimusias dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.

Lenkijos prezidentas Bronisławas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) B. Obamai pasakė, kad už abiejų lyderių stovėjusių naikintuvų F-16 pavadinimo raidė „F“ reiškia ir „kovotoją“ (angl. „fighter“), ir „laisvę“ (angl. „freedom“).

„Lenkijos saugumas ir viso regiono saugumas taip pat glūdi bendradarbiavime su JAV, – sakė B. Komorowskis. – Tai taip pat yra Amerikos karių buvimas Lenkijos teritorijoje tokiu metu, kai visi mes patiriame krizę, kuri kilo prie Lenkijos sienos, prie NATO sienos, Ukrainoje.“

JAV viceprezidentas dalyvaus P. Porošenkos inauguracijoje

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) vėliau šią savaitę dalyvaus Ukrainos išrinktojo prezidento Petro Porošenkos prisaikdinimo ceremonijoje. Tai pirmadienį pranešė Baltieji rūmai.

J. Bidenas vadovaus JAV delegacijai, kuri atvyks į Kijeve šeštadienį vyksiančią inauguraciją, taip pat susitiks su Ukrainos lyderiais aptarti, „kaip Jungtinės Valstijos gali padėti Ukrainai kovoti su korupcija, stiprinti jos demokratines institucijas ir grąžinti jos ekonomiką į tvaraus augimo kelią“, sakoma pranešime.

Viceprezidentas su Ukrainos lyderiais taip pat aptars išrinktojo prezidento programą bei krizę Ukrainos rytuose.

JAV prezidentas B. Obama taip pat suplanavęs trečiadienį susitikti su P. Porošenka Lenkijoje per kelionę, kuri, anot pareigūnų, turi pademonstruoti JAV įsipareigojimus padėti užtikrinti saugumą Rytų Europoje, vykstant didžiausiai per daugelį metų krizei tarp Rytų ir Vakarų.

REKLAMA

Jungtinės Valstijos tvirtai remia Ukrainą, kovojančią su separatistų sukilimu rytuose, kuriam, pasak Vašingtono, diriguoja Maskva.

Priešprieša tarp Vašingtono ir Maskvos dėl Ukrainos likimo abiejų šalių santykius pablogino labiausiai nuo Šaltojo karo.

Vašingtonas ėmėsi žingsnių izoliuoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos. Buvo atšauktas šį mėnesį Sočyje turėjęs vyksti Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimas, o Maskva buvo faktiškai pašalinta iš tos grupės.

(papildyta 10.02) B. Obama atvyksta į Lenkiją sutvirtinti JAV santykių su Rytų Europa

 

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį atvyksta į Lenkiją, pradėdamas krizės Ukrainoje temdomą kelionę po Europą, kurios metu pabrėš Vašingtono saugumo garantijas susirūpinusioms NATO narėms Rytų Europoje.

 

Praėjus vos kelioms minutėms po to, kai atskris į Lenkiją, B. Obama susitiks su JAV ir Lenkijos naikintuvų F-16 pilotais, dalyvaujančiais bendrose patruliavimo misijose, kurios buvo suintensyvintos Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį. Tas žingsnis buvo simbolinis signalas Maskvai apie JAV ketinimus.

JAV vadovas naktį praleis Varšuvoje ir trečiadienį ten susitiks su Ukrainos išrinktuoju prezidentu Petro Porošenka, demonstruodamas palaikymą jo ketinimams atgręžti savo šalies ekonomiką į Vakarus ir vesti Ukrainą iš ekonominės bei politinės krizės.

Baltieji rūmai pirmadienį taip pat paskelbė, kad viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį atvyks į Kijeve vyksiančią P. Porošenkos inauguraciją, kad dar kartą pabrėžtų Vašingtono poziciją, jog pačios Ukrainos žmonės, o ne Maskva, turi spręsti šios šalies likimą.

B. Obama vėliau dalyvaus Didžiojo septyneto (G 7) viršūnių susitikime Briuselyje, kuriame turbūt labiausiai bus jaučiamos JAV pastangos įtikinti kai kada vangią Europą išlaikyti ekonominį spaudimą Rusijai.

Viršūnių susitikimą temdys pirmadienį vykęs šimtų prorusiškų kovotojų puolimas, kurio taikiniu tapo viena Ukrainos pasieniečių stovykla šalies rytuose. Tai atakai, per kurią Ukrainos pajėgos buvo apšaudytos iš minosvaidžių ir granatsvaidžių, anot Vašingtono, buvo vadovaujama iš Maskvos.

REKLAMA

B. Obama taip pat aplankys Prancūziją, kur Paryžiuje susitiks su prezidentu François Hollande’u (Fransua Olandu) ir baigs savo antrąją kelionę po Europą šiais metais, sudalyvavęs sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą 70-ųjų metinių minėjime.

Normandijoje B. Obama pasimatys su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau tas susitikimas veikiausiai nebus itin malonus: JAV lyderis jau kelis mėnesius stengiasi izoliuoti Kremliaus šeimininką ir nubausti jo artimiausios aplinkos žmones sankcijomis dėl krizės Ukrainoje.

Baltieji rūmai nurodė, kad neplanuojamas joks dvišalis B. Obamos ir V. Putino susitikimas per kelis renginius, kuriuose valstybių ir vyriausybių vadovai minės Antrojo pasaulinio karo įvykius.

Tačiau aukšto rango padėjėjai neatmetė galimybės, kad įvyks neformalus abiejų lyderių susitikimas, kuris būtų pirmasis nuo tada, kai Ukrainos politinė krizė anksčiau šiais metais peraugo į didžiausią priešpriešą prieš Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo.

B. Obama, kuris namuose buvo griežtai kritikuojamas dėl esą silpnos užsienio politikos, dėl kurios jis liko pergudrautas V. Putino, antradienį surengs susitikimą su Vidurio ir Rytų Europos šalių, anksčiau gyvenusių kitąpus Geležinės uždangos, o dabar jau priklausančių NATO, lyderiais. Tam susitikimui pirmininkaus jis ir Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis).

„Dėmesys sutelktas į mūsų sąjungininkių Vidurio ir Rytų Europoje padrąsinimą bei konsultacijas, todėl su lenkais nusprendėme, kad būtų gerai surengti šį susitikimą Varšuvoje“, – sakė B. Obamos patarėjos nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas strateginei komunikacijai Benas Rhodesas (Benas Rodsas).

Tikimasi, kad B. Obama patvirtins savo pažadą sąjungininkėms Rytų Europoje, sunerimusioms dėl Rusijos spaudimo Ukrainai, kad Vašingtonas lieka tvirtai įsipareigojęs laikytis NATO sutarties 5-ojo straipsnio, numatančio, kad ataka prieš vieną Aljanso narę prilygsta atsakai prieš visą Aljansą.

REKLAMA

Susitikime, kuris vyks prezidentūroje Varšuvoje, dalyvaus lyderiai arba aukšto rango atstovai iš buvusio komunistinio Rytų bloko šalių: Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos ir Slovakijos.

Pati Lenkija teigia esanti svarbus pavyzdys Ukrainai, rodantis, kad įmanoma ištrūkti iš Maskvos įtakos ir atsigręžti į Vakarus.

B.Obama taip pat bus garbės svečias Lenkijai minint pirmųjų pusiau laisvų rinkimų 25-ąsias metines. Tie 1989 metais surengti rinkimai žymėjo komunistinio režimo saulėlydį, vedė šalį iš sovietinės orbitos demokratijos link ir galiausiai nulėmė ekonomikos suklestėjimą bei narystę Europos Sąjungoje.

„Labai džiaugiuosi, kad rytoj ir poryt Lenkija bus laisvojo pasaulio sostinė: būtent ten lyderiai iš ES ir Jungtinių Valstijų susitiks su išrinktuoju Ukrainos prezidentu“, – pirmadienį žurnalistams sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis).


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų