Ši sprogi saugumo krizė prie pat rytinių Europos Sąjungos (ES) sienų, kuri jau pareikalavo daugiau kaip 550 gyvybių ir sukėlė didelę įtampą tarp Rytų ir Vakarų, savaitgalį sukėlė visapusiško pilietinio karo pavojų.
Grupės, kurias, kaip tvirtina Vakarai ir Kijevas, ginkluoja Kremlius, vėlai penktadienį panaudojo raketų sistemas „Grad“, nuo kurių netoli Rusijos sienos žuvo 19 ukrainiečių karių, o dar beveik 100 buvo sužeista.
Per tolesnes atakas žuvo dar 18 karių ir 20 civilių gyventojų, kurių 12, pasak Kijevo, žuvo per raketinius ir kitokius sukilėlių smūgius praėjusią naktį. Šis smurtas, regis, sudaužė visas paliaubų viltis.
Kijevo remiami pareigūnai sakė, kad sukilėlių bastiono Donecko, kuriam gyvena beveik 1 mln. žmonių, priemiestyje žuvo šeši ir buvo sužeisti dar aštuoni žmonės.
Kaimyninio Luhansko, kuriame gyvena 425 tūkst. gyventojų ir kuris taip pat yra separatistų bastionas, municipaliteto darbuotojai pranešė apie šešis žuvusius žmones ir septynis sužeistuosius.
AFP korespondentas Marijinkos morge matė aštuonis žmones, žuvusius per šeštadienio popietės susirėmimus prie to kaimo į vakarus nuo Donecko.
Toks dviejų dienų civilių aukų skaičius yra vienas didžiausių per tris mėnesius trunkantį konfliktą, kuris kelia pavojų pačiam šios strateginės pokomunistinės valstybės, įsiterpusios tarp ES ir Rusijos, išlikimui.
Kariškių patirti nuostoliai smarkiai slopino Kijeve kilusias viltis, kad jų pastarojo meto pergalės mūšio lauke pagaliau įtikino sukilėlius siekti taikos.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pažadėjo nužudyti „šimtus“ kovotojų už kiekvieną prarastą karį ir nurodė kariškiams visiškai blokuoti Luhanską ir Donecką, pasiskelbusius savų „liaudies respublikų“, *****norinčių prisijungti prie Rusijos, sostinėmis.
Viltys dėl paliaubų buvo siejamos su V.Putino ir P.Porošenkos susitikimu – antru nuo Ukrainos prezidento išrinkimo gegužės 25 dieną – pasaulio futbolo čempionato finalo Rio de Žaneire užkulisiuose.
V.Putinas turėjo užsukti į Rio de Žaneirą tęsdamas savo kelionę Lotynų Amerikoje, o Brazilijos prezidentūra penktadienį sakė, kad P.Porošenko taip pat priėmė kvietimą.
Tačiau anksti sekmadienį Ukrainos prezidentūra pranešė, kad P.Porošenko buvo priverstas atšaukti savo dalyvavimą dėl „dabartinės situacijos Ukrainoje“.
Nauja įtampa kilo sekmadienį, kai Maskva paskelbė, jog Rusijos pasienio miestelyje nukritus iš Ukrainos paleistam sviediniui žuvo vienas ir buvo sužeisti dar du žmonės.
Rusijos užsienio reikalų ministerija tai pavadino „dar vienu agresijos aktu“, kuris gali turėti „negrįžtamų pasekmių“ Ukrainai.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas paneigė Kijevo dalyvavimą.
Tačiau sukilėlių vadas Pavlo Gubarevas Maskvos televizijai „Life News“ sakė, jog „Kijevo chunta bombarduoja Rusijos miestus“, kad išprovokuotų invaziją į Ukrainą, kuri dar labiau izoliuotų P.Putiną nuo Vakarų.
