Spalį Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje, arba UNESCO vyko balsavimas dėl savo valstybingumą įteisinti siekiančios Palestinos visateisės narystės šioje organizacijoje. Balsų dauguma Palestinos narystė UNESCO buvo įteisinta. Balsavimo rezultatai aiškiai atspindėjo pasaulio valstybių nuotaikas. Už Palestinos pripažinimą balsavo 107 šalys, 52 susilaikė ir 14 balsavo prieš. Tarp balsavusiųjų prieš – Izraelis, JAV ir Lietuva.
Tai, kad Lietuva, kuri dar taip neseniai kovojo už savo nepriklausomybę ir kuriai kiekvienas pripažinimas buvo istoriškai bei gyvybiškai svarbus, balsavo prieš Palestiną, yra daug pasakantis faktas apie dabartinę Lietuvos užsienio politiką. Ironiška, tačiau pagal alfabetą balsavusiųjų prieš sąraše Lietuva stovi šalia Izraelio, kuris, kaip žinoma, yra pagrindinis kovotojas prieš Palestinos valstybingumą, o kartu – bene didžiausia jėga, turinti įtakos JAV užsienio politikai. Įdomi detalė yra tai, kad JAV, bausdamos UNESCO už „nepaklusnumą" pripažįstant Palestinos narystę, sustabdė šiai organizacijai likusį šių metų 60 mln. dolerių mokestį.
Prieš Palestinos narystę UNESCO balsavo šios valstybės: Australija, Kanada, Čekija, Vokietija, Izraelis, Lietuva, Olandija, Palau, Samoa, Saliamono salos (pastarosios trys – mažos salų valstybės Ramiajame vandenyne), Švedija, JAV ir Vanuatu (maža salų valstybė Ramiajame vandenyne). Susilaikė: Italija, Latvija, Estija, Austrija, Suomija, Belgija, Prancūzija, Japonija, Didžioji Britanija, Gruzija ir kt. Už balsavo Rusija, beveik visos arabų, Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos šalys, įskaitant Kiniją ir Indiją.
Lietuva „derinasi" su ES, bet elgiasi kaip JAV
Paklausta, kas lėmė tokią Lietuvos poziciją Palestinos atžvilgiu, Lietuvos atstovybės prie UNESCO laikinoji reikalų patikėtinė Violeta Baltrušytė pasakė, kad sprendimas buvo priimtas Vilniuje. Dar anksčiau, kai balsavimui buvo tik ruošiamasi, Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigė savo poziciją šiuo klausimu derinanti su partneriais Europos Sąjungoje.
„Lietuva labai glaudžiai derina savo poziciją šiuo klausimu su ES partnerėmis ir atidžiai seka ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pastangas rasti visoms pusėms priimtiną sprendimą„, – BNS sakė Užsienio reikalų ministerijos Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius. Negana to, šiame komentare sakoma, kad „Lietuva pripažįsta kiekvienos tautos teisę į valstybingumą ir nuosekliai pasisako už dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos, taikiai gyvenančių viena šalia kitos, sukūrimą“, o taip pat, kad „šiuo klausimu labai svarbu pasiekti vieningą ir subalansuotą ES poziciją".
Reikia pažymėti, kad nors Lietuva teigia savo poziciją derinusi su Europos Sąjungos valstybėmis, iš Europos Sąjungos valstybių prieš Palestinos narystę balsavo tik 5. Politikos analitikai teigia, kad tokia Lietuvos pozicija pagrįsta noru įsiteikti JAV, visuomet palaikančių Izraelio pusę.
Posėdyje sprendimas pripažinti Palestinos narystę buvo priimtas šiltais plojimais. Palestinos užsienio reikalų ministras Riyad Al–Maliki savo kalboje teigė, kad šio įvykio Palestina laukė daugiau nei 60 metų.
„Tokia valstybė kaip Palestina neegzistuoja" – teigia Izraelis
Didžiausios jėgos, nusiteikę prieš Palestiną, – Izraelis ir JAV. Jungtinės Amerikos Valstijos savo ketinimą balsuoti prieš buvo išreiškusios jau anksčiau. Amerikiečių teigimu, priėmimas į Jungtines Tautas ar UNESCO – visiškai netinkamas būdas pripažinti Palestiną. Jis tik kliudytų jai siekti valstybingumo taikos derybose su Izraeliu.
„Mes manome, kad palestiniečiai neturi kito būdo valstybingumui pasiekti, kaip tik tiesioginėse derybose su Izraeliu", – sakė JAV ambasadorius UNESCO David Killion. O Izraelio ambasadorius UNESCO Nimrod Barkan pareiškė, kad Izraelis apgailestauja, jog tokia svarbi pasaulinė mokslinė organizacija kaip UNESCO pasielgė visiškai nemoksliškai ir visateise nare pripažino tai, kas neegzistuoja, – t.y. Palestinos valstybę.
Palestiniečiai beldžiasi į visas duris
Narystė UNESCO yra tik dalis palestiniečių kampanijos siekiant valstybingumo pripažinimo. Š.m. rugsėjo mėnesį Palestina pateikė prašymą būti pripažinta Jungtinėse Tautose, tačiau veto balso teisę turinčios JAV šį prašymą pažadėjo vetuoti. Vetuoti šalių narystės UNESCO negalima.
Įkvėpta sėkmės UNESCO, Palestina nusprendė siekti narystės kitoje specializuotoje Jungtinių Tautų organizacijoje – Pasaulinėje sveikatos organizacijoje (World Health Organization – WHO). Ar pavyks jai pasiekti ir antrą simbolinę pergalę – netolimos ateities klausimas.
Kas yra UNESCO?
UNESCO yra Jungtinių Tautų padalinys. Ši organizacija įkurta Jungtinėse Tautose 1945 metais. Ji siekia skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų švietimo, mokslo ir kultūros srityse. Iki balsavimo UNESCO priklausė 195 valstybės. Palestina tapo 196–a visateise šios tarptautinės organizacijos nare.
UNESCO būstinė įsikūrusi Paryžiuje, o mokslinės, mokymo bei kultūros programos vykdomos visame pasaulyje. Tarp organizacijos remiamų projektų yra tarptautinės mokslinės programos, raštingumo didinimas, techninė pagalba, mokytojų tobulinimo programos, istorijos projektai, pasaulio kultūrinio ir gamtinio palikimo išsaugojimas, žmogaus teisės.
Svarbi UNESCO misija – gamtinio ir kultūrinio paveldo išlaikymas. Jos saugomų objektų sąraše – nemaža dalis ir Lietuvos objektų.
1970–1980 metais UNESCO veikla buvo vertinama prieštaringai. Kai kurios Vakarų valstybės, ypač JAV ir Didžioji Britanija, manė, kad komunistinės ir Trečiojo pasaulio šalys naudoja šią organizaciją išpuoliams prieš Vakarus. UNESCO parengtą planą „Naujoji pasaulio informacinė tvarka", kuris buvo skirtas sustabdyti sąmoningą melą ir klaidingą informaciją, skleidžiamą apie Trečiojo pasaulio šalis, Vakarai atmetė ir įvertino kaip Trečiojo pasaulio ir komunistinių diktatūrų bandymą sugriauti spaudos laisvę. JAV pasitraukė iš organizacijos 1984 m. ir sugrįžo atgal 2002 m. Jungtinė Karalystė pasekė JAV pavyzdžiu ir 1985 m. taip pat pasitraukė iš UNESCO, bet atgal sugrįžo anksčiau nei JAV – 1997 m.
JAV nutraukia UNESCO finansavimą
JAV 1990 ir 1994 m. priimtais įstatymais paskelbė, kad ji nefinansuos jokių Jungtinių Tautų organizacijų, kurios Palestiną priims kaip visateisę narę. Nepaisant to, kad metinis JAV $80 mln. mokestis UNESCO sudaro beveik 22 proc. visų šios organizacijos pajamų, ši organizacija net ir žinodama, kad JAV finansavimą nutrauks, ryžosi priimti Palestiną savo visateise nare. Tokiu būdu ji neteko penktadalio metinių pajamų.
Kaip ir reikėjo tikėtis, tą pačią dieną po balsavimo rezultatų paskelbimo JAV pareiškė sustabdanti likusią dar nesumokėtą $60 mln. šių metų mokesčio dalį. JAV taip pat pareiškė, jog žino, kad pagal UNESCO nuostatus ji gali prarasti savo įtaką šioje organizacijoje, nes valstybė UNESCO narė praranda teisę šioje organizacijoje balsuoti, jei per dvejus metus organizacijai nesumoka mokesčių.
Tokiais veiksmais JAV gali sau pakenkti, prarasdama narystę ne tik UNESCO, bet ir kai kuriose kitose JT organizacijose, jei jos Palestiną taip pat priimtų savo organizacijos nare. Tai pripažino Valstybės departamento atstovė Victoria Nuland, pareiškusi, kad dėl susidariusios situacijos valstybės departamentas konsultuosis su JAV Kongreso nariais.
JAV ima baimintis, kad kitos JT narės nepasektų UNESCO pavyzdžiu
Prancūzijos žinių agentūros AFP straipsnyje „US stops payments to UNESCO over Palestinian vote" teigiama, jog JAV administracija baiminasi, kad Palestinos į savo organizaciją visateise nare nepriimtų kitos JT priklausančios organizacijos, kurių yra 16. Labiausiai JAV sunerimusi dėl JT specializuotos agentūros Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos (World Intellectual Property Organization – WIPO). Ši organizacija įsikūrusi Ženevoje (Šveicarija) ir joje Palestina jau yra priimta stebėtojos teisėmis. WIPO užduotis – apsaugoti organizacijos narių intelektualinės nuosavybės (Intellectual Property – IP) teises. Ši organizacija yra labai svarbi šalių pramoninės nuosavybės apsaugos, išradimų patentų, tarptautinės ženklų registracijos ir kitų intelektinės nuosavybės plėtros bei jų apsaugos atžvilgiu. JAV yra viena aktyviausių ir didžiausią įtaką turinčių šios organizacijos narių. Todėl JAV Valstybės departamentas nedelsdamas susitiko su stambaus verslo atstovais, kad juos perspėtų dėl galimų netikėtumų. Valstybės departamentas pripažino, kad WIPO yra labai svarbi organizacija, apsauganti įvairių Amerikos firmų intelektualios informacijos nuosavybės teises pasaulyje.
Jeigu Palestiną visateise nare pripažins daugelis JT organizacijų, pagal priimtus įstatymus JAV automatiškai joms turės nutraukti nario mokesčius, kas po dvejų metų jose atimtų Amerikai balsavimo teises, o kartu ir įtaką šiose organizacijose.
„Mokesčių nemokėjimas šioms organizacijoms mums gali nemažai kainuoti. Tai sumažins mūsų galimybes daryti joms įtaką ir galimybes su jomis dirbti, kas labai pakenktų mūsų interesams", – spaudos atstovams teigė V. Nuland. Ji išreiškė viltį, kad su Kongreso pagalba bus galima atrasti galimybių išlikti UNESCO bei kitose JT organizacijose ir vis dėlto mokėti joms nario mokesčius, rašoma minėtame AFP straipsnyje.
A. Simanonytė
