Rusija turėtų pamatyti, kokia izoliuota ji yra pasaulio arenoje, Tokia neeilinė sesija šaukiama tik 11 kartą Jungtinių Tautų istorijoje.
Ją pradėdamas Asamblėjos pirmininkas Abdulla Shahidas pakvietė akimirkai susikaupti visas 193 JT nares, prieš tai „paraginęs nedelsiant nutraukti ugnį“.
Tarptautinei organizacijai svarstant ar pritarti rezoliucijai, kuria smerkiama Rusijos „neišprovokuota ginkluota agresija“ Ukrainoje ir reikalaujama nedelsiant išvesti pajėgas, pasisakys daugiau nei 100 šalių.
„Kautynės Ukrainoje privalo liautis“, – perspėjo JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) prasidedant sesijai.
„Gana reiškia gana. Kareiviai turi grįžti į savo kareivines. Lyderiai turi siekti taikos. Civiliai turi būti apsaugoti, – sakė JT vadovas. – Niekas negali pateisinti branduolinio ginklo naudojimo. Dabar kalba ginklai, bet visada turi likti atviras kelias dialogui.“
Balsavimas dėl rezoliucijos priėmimo gali įvykti tik antradienį. Rezoliucijos autoriai tikisi, kad už ją balsuos daugiau nei 100 narių, nors tokios šalys kaip Sirija, Kinija, Kuba ir Indija balsuojant turėtų palaikyti Rusiją arba susilaikyti.
Diplomatai sako, kad balavimas bus laikomas demokratijos barometru pasaulyje, kur stiprėja autokratinės nuotaikos, o kaip pavyzdį mini režimus Mianmare, Sudane, Malyje, Burkina Fase, Venesueloje, Nikaragvoje bei pačioje Rusijoje.
„Jei Maskva laimės Ukrainoje, tarptautinė tvarka gali pasikeisti amžiams“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs aukšto rango diplomatas, pabrėždamas šios akimirkos svarbą už taiką ir saugumą visame pasaulyje atsakingai organizacijai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto operaciją prieš Ukrainą vasario 24 dieną.
Tarptautinės bendruomenės atstumtąja tapusi Rusija, kurios pajėgos kaunasi Ukrainos miestų gatvėse, susiduria su virtine jai įvestų Vakarų sankcijų, įskaitant draudimą jos lėktuvams naudotis Vakarų oro erdve ir pagrindiniais finansiniais tinklais.
Sekmadienį V. Putinas įsakė padidinti Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį. Tuojau po šio žingsnio kilo tarptautinis pasipiktinimas, o Jungtinės Valstijos įsakymą pavadino „visiškai nepriimtinu“.
Rusija pareiškė besiremianti „savigyna“ pagal JT Chartijos 51-ąjį straipsnį.
Tačiau Vakarų šalys ir JT tokį paaiškinimą griežtai atmetė ir apkaltino Maskvą pažeidus Chartijos 2-ąjį straipsnį, įpareigojantį nares susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jos panaudojimo krizei išspręsti.
Pirmadienį šie kaltinimai turėtų vėl nuskambėti.
„Akimirka nėra paprasta“
Neeilinė sesija rengiama Rusijai penktadienį vetavus Saugumo Tarybos rezoliuciją, smerkiančią Maskvos invaziją ir raginančią nedelsiant išvesti iš Ukrainos savo karius.
Rusija balsavo prieš rezoliuciją, bet negalėjo užblokuoti diskusijų apie karą Generalinėje Asamblėjoje, leidžiamų pagal 1950 metų rezoliuciją „Vienybė vardan taikos“.
Ši priemonė leidžia Saugumo Tarybos narėms kreiptis į Generalinę Asamblėją su prašymu surengti specialią sesiją, jei penkios nuolatinės narės – Rusija, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kinija – nesugeba susitarti veikti išvien, kad būtų išsaugota taika.
Norint sušaukti nepaprastąją specialiąją Generalinės Asamblėjos sesiją, iniciatyvai pakanka devynių iš 15 visų Tarybos narių paramos.
Šįkart „už“ balsavo 11 šalių, Rusija buvo prieš, o Jungtiniai Arabų Emyratai, Kinija ir Indija susilaikė.
„Šią rezoliuciją parėmusios Tarybos narės pripažįsta, kad akimirka nėra paprasta“, – pažymėjo JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield.
Pirmadienį 17 val. Niujorko (antradienio vidurnaktį Lietuvos) laiku planuojamas skubus Saugumo Tarybos posėdis dėl humanitarinės padėties Ukrainoje, kurią, kaip prognozuojama, gali palikti iki 7 mln. žmonių.
