Vertinant išankstinius turimus 10-ies šių metų mėnesių duomenis, Lietuvoje jau mirė gerokai daugiau žmonių nei pernai per tokį patį laikotarpį.
Higienos institutas skaičiuoja, kad per šį laikotarpį netekome beveik 38 900 žmonių, kai pernai šis skaičius siekė 33 200. Tuo metu per 12 praėjusių metų mėnesių mirė 43 547 šalies gyventojai. Kaip konstatavo Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Rūta Ustinavičienė, daugiausiai mirčių šiemet prisidėjo dėl COVID-19 ligos. Tuo metu kitos pagrindinės mirčių priežastys išliko tos pačios.
„Tai – tiek širdies kraujagyslių ligos, tiek piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys, virškinimo sistemos ligos. O didžiausias pokytis įvyko dėl mirčių COVID-19, tai reikšmingai prisidėjo prie mirties priežasčių pokyčio“, – aiškino ji.
Tiesa, specialistė taip pat pažymėjo, kad, lyginant su kitų metų vidurkiais, padaugėjo mirčių ir dėl kitų priežasčių, ne tik koronavirusinės infekcijos.
„Kažkiek daugiau būtų ir kraujotakos sistemos, virškinimo sistemos ligų. Bet kad išsiskirtų kažkokios kitos priežastys, kaip ir nėra“, – sakė R. Ustinaviečienė.
Mirtys nuo COVID-19 šoktelėjo į trečią vietą
Imant visų dešimties mėnesių statistiką, mirtys nuo koronaviruso atsiduria 3 vietoje. Tiesa, būta mėnesių, tai mirtys dėl šios priežasties atsidūrė antroje vietoje.
Iš viso nuo COVID-19 sausio–spalio mėnesiais, Higienos instituto duomenis, mirė 5116 žmonės. Tuo metu operatyvūs Statistikos duomenys rodo, kad iki gruodžio 31 d. nuo koronaviruso yra mirę 7373 asmenys, iš viso tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 13,9 tūkst. mirčių.
Tuo metu per praėjusius metrus fiksuotos 3 289 mirtys, susijusios su COVID-19 liga (2 266 atvejais pagrindinė mirties priežastis buvo COVID-19 liga, dar 1 023 asmenys, užsikrėtę COVID-19, mirė nuo kitų ligų).
Nors 2021-aisiais būta mėnesių, kai nuo koronaviruso nemirė nė 30-ies žmonių (liepą – 29 asmenys), spalį mirtys nuo COVID-19 šoktelėjo į antrą vietą. Tuomet nuo COVID-19 mirė net 1040 asmenų, kai iš viso dėl bet kokios priežasties tą mėnesį mirusiųjų buvo 4487. Tikėtina, kad ir per likusius du šių metų mėnesius mirčių nuo COVID-19 skaičiai bus šoktelėję į viršų.
Ryškesni mirčių nuo koronaviruso pakilimai stebėti sausio–vasario ir rugsėjo–spalio mėnesiais. Kitais mėnesiai mirčių skaičius svyravo apie 400, birželį ir rugpjūtį jų buvo 150–180.
Patikrinus liudijimus mirčių „atranda“ daugiau
Kaip nurodė R. Ustinavičienė, Statistikos departamento duomenys leidžia turėti operatyvią praėjusios dienos informaciją, tačiau ją patikrintą jau vėliau pateikia Higienos institutas. Dėl to galutinis mirčių skaičius gali kiek pasikeisti.
„Lyginant su Statistikos departamentu, tas skaičius skirtumas yra nemažas, nes jie taiko visiškai kitokias skaičiavimo būdus. Taigi net būtų sunku lyginti. Statistikos departamentas yra nusimatęs tokias taisykles, pagal kurias jie išrenka liudijimus iš ESPBI sistemos. Jei gydytojas įrašo COVID-19 kaip pagrindinę mirties priežastį, jie tą mirtį ir priskaičiuoja ir pagal tų liudijimų skaičių pateikia duomenis.
Mes gi kai gauname tuos liudijimus, jie visi yra peržiūrimi. Tai reiškia, jei gydytojas buvo neteisingai užpildęs ir COVID-19 buvo įrašyta į kitą eilutę, ne pagrindinę, o, sakykim, tiesioginę mirties priežastį, tada ta mirtis bus priskirta prie koronaviruso sukeltos mirties, ko Statistikos departamentas neįtrauks, nes neatitinka jų atrankos kriterijų“, – skirtumus lygino specialistė.
Dėl šios priežasties teikiant galutinius duomenis mirčių tiesiogiai nuo COVID-19 dažniausiai padaugėja.
Lyderis nesikeičia daugelį metų
Tuo metu daugiausiai lietuvaičių gyvybių nusinešančių ligų lyderiu išlieka kraujotakos sistemos ligos. Iš viso nuo jų šiemet per 10 mėnesių jau mirė 18 841 žmogus, per mėnesį vidutiniškai – apie 1884 žmonių.
Tarp dažniausių kraujotakos ligų – išeminės širdies ligos (iš jų dažniausia – miokardo infarktas), cerebrovaskulinės ligos (iš jų dažniausia – insultas).
Kaip nurodė R. Ustinavičienė, lyginant su praėjusių metų vidurkiais šiemet kraujotakos lygų išaugo 2–3 proc.
Tuo metu 2020 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,7 proc. visų mirusiųjų (9,8 proc. daugiau negu 2019 metais).
VUL Santaros klinikų kardiologas prof. Pranas Šerpytis portalui tv3.lt patvirtino, kad pandemija tikrai nepagerino ir taip buvusios prastos lietuvių širdinės sveikatos.
„Medicinos pagalba, kaip bebūtų, jei ekstrinė ir nebuvo sutrikusi, bet planinių paslaugų prieinamumas buvo apsunkintas. Tą reikia pripažinti. Žmonės gal ir vėliau kreipėsi, bijojo viruso. Kita vertus, prisidėjusi infekcija irgi padidino mirčių skaičių“, – kalbėjo ji.
Anot profesoriaus, ne tiek ir kovidas čia didžiausias kaltininkas, bet apskritai paūmėjo širdies ligos – ar tai įvyko infarktas, ar plaučių embolija.
„Taigi ir susirgimų, ir mirčių yra daugiau“, – sakė P. Šerpytis.
Širdininkus pakerta ir orų permainos
Nuo pat pandemijos pradžios kraujotakos ligos buvo įvardijama kaip padidintas COVID-19 ligos rizikos veiksnys.
„Bet kuriuo atveju tas žmogus, kuris jau yra labiau pažeistas, jis yra žymiai trapesnis. Tada ar gripas, ar kovidas, ar kita infekcija – viskas prisideda į negerą pusę“, – pažymėjo kardiologas.
Gydytojas priminė, kad be kitų priežasčių mirtingumui skirtingais mėnesiais įtakos gali turėti ir orai.
„Šiek tiek daugiau mirčių būna pereinamuoju sezoniniu laikotarpiu. Kai orai nusistovi, tada jau gerai, bet matome, kai būna dideli temperatūrų svyravimai, daugiau nei 10-ies laipsnių skirtumas, tada visada blogiau.
Ir tie žmonės, kurie jau turi širdies ligą, yra pažeisti, jie labiau reaguoja. Taigi jei žmonės nuolatos turi gerti vaistus dėl padidinto arterinio kraujospūdžio, tokiais atvejais kartais reikia sekti ir dozės gali keistis. Bet to neišvengsime, juk esame gamtos dalis“, – kalbėjo P. Šerpytis.
Nuo vėžio kas mėnesį vidutiniškai numirė 367 žmonės
Antra pagal dažnumą mirties priežastis – piktybiniai navikai, nuo jų šiemet jau mirė 6374 asmenys, per mėnesį – vidutiniškai po 637 žmones.
Tarp dažniausiai pasitaikančių vėžių yra trachėjos, bronchų arba plaučių, krūties, priešinės liaukos (prostatos) vėžys.
Po trečioje vietoje atsiduriančių mirčių nuo COVID-19 rikiuojasi mirtys dėl virškinimo sistemos ligų (1855), mirtys dėl išorinių priežasčių (transporto įvykiai, atsitiktiniai skendimai, apsinuodijimai alkoholiu, savižudybės, nužudymai) sudaro 1857 mirtis.
Siužetą apie tai, kad šie metai pretenduoja tapti pačiais mirtingiausiais, kviečiame žiūrėti čia:
