Trečiadienį ministrų kabinetas nusprendė, kad nuo sausio 10 d. įsigaliotų nauja tvarka – antikūnų testas pilnai nuo COVID-19 paskiepytiems žmonėms nebetiks galimybių pasui gauti. Tiesa, numatomas pereinamasis laikotarpis ir tie, kurie jau turi 60 d. galiojantį tyrimą, jiems tiek galimybių pasas ir galiotų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Arūnas Dulkys: nesinorėtų, kad 300 tūkst. zuikiaujančių asmenų visus likusius paliktų kvailiais

PSO įspėja dėl koronaviruso: omikron atmaina sukels atvejų cunamį

Skelbia 2 naujus koronaviruso simptomus Anglijoje: pasitikrinkite, ar jų nejaučiate ir jūs

Tuo metu persirgusiems žmonėms tvarka nesikeičia. Kitaip sakant, jei teigiamą tyrimą turės persirgęs žmogus, galimybių pasą galės prasitęsti, o jei pakankamai antikūnų turės pilnai pasiskiepijęs asmuo – ne.

Kaip aiškino premjerė Ingrida Šimonytė, ekspertai dėl persirgusių asmenų dar nėra pateikę rekomendacijų, tačiau jau pasiskiepijusiems tvirčiausią apsaugą garantuos tik sustiprinamasis skiepas.

„Dėl vakcinuotų žmonių tie įrodymai, turint omenyje omikron atmainą, yra tokie, kad realiai alternatyva čia nebelabai gali būti, nes interesas kaip tik turėtų būti, kad kuo daugiau žmonių turėtų šviežią skiepą tie, kurie neturi suformuoto šviežio imuniteto persirgimu“, – posėdžio metu kalbėjo ji. 

„Nedarykite nesąmonių“

Tačiau po tokio sprendimo netruko pasipilti komentarų, ar tokia tvarka tikrai logiška, kai pilnai pasiskiepiję asmenys būna persirgę be simptomų ir įrašo apie ligą neturi, tačiau antikūnų turi apsčiai.

Vienas šį klausimą kėlusių buvo ir žinomas šalies atlikėjas Stanislovas Savickis-Stano. Jis siūlė nedaryti nesąmonių, mat dalis pilnai skiepytų yra persirgę koronavirusu net gal apie tai neįtardami.

„Aš jokiais būdais ne prieš skiepus, pažįstate mane. Pasidariau du skiepus. Taip, būčiau daręs ir trečią, bet turiu tiek antikūnų, kad galėčiau vien papūtęs ant sergančiojo jį išgydyti. Koks dar trečias skiepas su tiek antikūnų??? Šiuo metu turiu virš 5.000 pagal BAU\mL ir virš 40.000 pagal AU/mL. Tai reiškia, kad jei nebūčiau turėjęs kraujo vėžio, galėčiau dalintis savo krauju ir jo komponentais su sunkiai sergančiais COVID-19. Mano kraujas juos gydytų. Kam man skiepas dabar? Kas nutiks su imunine sistema, kai prie dabartinio kiekio gaus dar ir trečią skiepą? Bliamba, juk niekas nežino. Nejuokinga“, – dėstė jis.

Atlikėjas aiškino, kad tiek antikūnų prisigamino dar spalio pradžioje COVID-19 susirgus jo vyriausiam vaikui. „Aš simptomų ryškių nejaučiau, testai nieko nerodė. Dėl viso pikto izoliavausi. Spalio gale pasidariau antikūnų testą ir žiauriai nustebau!“ – sakė Stano.

Neaišku, kiek antikūnų užtikrina apsaugą

Į viešojoje erdvėje kilusią diskusiją netruko įsijungti ir specialistai. Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga feisbuke pasidalino savo įžvalgomis.

Jis pažymėjo, kad toks atvejis yra delikati situacija ir esant tokiam aukštam antikūnų (Ak) titrui (apie 5000 BAU/ml), revakcinacija dar nėra tikslinga, ypač, kai titro padidėjimas sietinas su buvusia ekspozicija virusui.

„Net ir tokiu atveju, revakcinacija žalos organizmui nepadarys, tačiau pridėtinės vertės, ko gero, irgi nesuteiks, net ir omikron atmainos kontekste. Esmė tame, kad nėra žinoma tiksli Ak titro vertė, kuri užtikrina pakankamą apsaugą, ypač kai atsiranda naujos viruso atmainos, pasižyminčios reikšmingu atsparumu neutralizuojantiems Ak, susidariusiems po buvusių imunizacijų“, – dėstė M. Strioga.

Jis priminė, kad būta publikacijų, kuriose nustatyti orientaciniai, surogatiniai Ak titrai, susiję su 80–100 proc. apsauga nuo simptominės ligos kelių mėnesių laikotarpiu. Tačiau jie buvo nustatyti dominuojant alfa atmainai. 

„Remiantis šiais duomenimis, rudenį aš keliskart NEPT siūliau empiriškai nustatyti „saugią“ Ak ribą dominuojant delta atmainai paprastuoju būdu – jau publikuotas Ak titro vertes padauginti iš 2–2,5. Po ilgų diskusijų šiam mano gal kiek ir avantiūristiškam pasiūlymui nebuvo pritarta.

To nedaryti rekomendavo ir Izraelio ekspertai, kai jų užklausiau bendro nuotolinio susitikimo metu. Nors, kai iškėliau šį klausimą, pirmas jų ET vadovo atsakymas buvo „oj, kaip aš norėjau šio klausimo išvengti“, – aiškino specialistas. 

Priimtas politinis sprendimas

Anot M. Striogos, nežinant, kokia yra toji vertė, kuriai esant būtų galima ramiai ir atsakingai pasakyti, kad revakcinuotis dar tikrai nebūtina, priimtas politinis sprendimas, kad revakcinacija vykdoma atsižvelgiant į laiko tarpą, praėjusį po pilnos vakcinacijos, o ne į esamą antikūnų titrą (daugelio vakcinų atveju, pvz., stabligės, erkinio encefalito, taip ir daroma).

„Taigi, LRV priėmė sprendimą, kad norint pratęsti galimybių paso galiojimą, praėjus 7 mėn. po pilnos vakcinacijos, yra būtina revakcinacija, nepriklausomai nuo tuo metu esančio Ak titro. Taip pat nėra duomenų, kad dažna vakcinacija sukeltų sveikatai žalingą hiperimunizaciją. 

Taip, klinikiniu požiūriu, situacija yra neapibrėžta ir gydytojui labai nemaloni – turi tyrimo rezultatą su tiksliai nurodyta tiriamo parametro verte, bet negali žmogui konkrečiai pasakyti, kokia to rezultato objektyvi klinikinė reikšmė ir svarba, priimant atitinkamus sprendimus, pvz., dėl revakcinacijos.

Bet pandemija toks jau metas – kovojant su nuolat kintančiu virusu, neišvengiamai yra daug neapibrėžtumo, tačiau galiu užtikrinti, kad visi medicininiai ir politiniai sprendimai (pvz., dėl revakcinacijos ir GP galiojimo) priimami tik įvertinus, kad jie neturi žinomos ar objektyviai tikėtinos žalos sveikatai“, – dėstė onkoimunologas.

Jis pridūrė, kad paskutiniame šių metų Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos (NEPT )posėdyje ekspertai rekomendavo oficialiai kreiptis į įvairias gydytojų specialistų draugijas (alergologų ir klinikinių imunologų, laboratorinės medicinos, infektologų) dėl empirinio apsauginio antikūnų titro nustatymo galimybės konsensuso būdu.

Paskatins kilus įtarimams pasidaryti PGR tyrimą

VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė, portalo tv3.lt paklausta, ką mananti apie tokį sprendimą, sutiko, kad tai yra sudėtingas klausimas.

„Turbūt tas sprendimas buvo priimtas, kad nebūtų sumaišties dėl antikūnų lygio, nes nežinoma, koks lygis apsaugo, koks ne. Buvo sunku interpretuoti serologinio tyrimo rezultatą, šeimos gydytojai dažnai sulaukdavo tokių klausimų. Bet gerai, kad paliktas serologinis testas neskiepytiems ir persirgusiems. Galiu tik pasikartoti, kad neseniai persirgus ir pasiskiepijus tikėtinos stipresnės nepageidaujamos reakcijos“, – sakė profesorė.

Kartu ji pridūrė, kad Izraelyje yra tokia tvarka, kad paskiepytieji gali pasidaryti anti-N IgG testą ir jei jis teigiamas, išduodamas žaliasis pasas su ilgesniu galiojimu. 

„Anti-N – tai antikūnai prieš viruso nukleokapsidės (N) baltymą, jie susidaro tik persirgus, bet nesusidaro paskiepytiems, nes vakcinų sudėtyje nėra N baltymo. Kitose šalyse turbūt nėra galimybės gauti galimybių paso po serologinio testo, tai gal todėl ir Lietuvoje įvesta tokia tvarka. Nežinau motyvų ir negaliu komentuoti. Tai galbūt bus paskatinimas, kad jei kyla įtarimas dėl infekcijos, reikia pasidaryti PGR tyrimą“, – sakė A. Žvirblienė.