Tokia operacija Lietuvoje atlikta pirmą kartą: medikų išgelbėta Jolanta gydymą prilygina stebuklui

„Mūsų komandos užduotis – kovoti su klastinga aneurizmos diagnoze. Pacientės Jolantos atveju, šiai kovai pasirinkome pasirinkome patį šiuolaikiškiausią, moksliniais įrodymais pagrįstą ir pacientei tinkamiausią gydymo būdą, – sako intervencinės radiologijos gydytojas Andrejus Afanasjevas, prieš mėnesį į pacientės smegenų kraujagyslę implantavęs stentą per itin mažą mikrokateterį – pirmą tokio tipo stentą Lietuvoje. Į pilnavertį gyvenimą sėkmingai grįžusi moteris šią minimaliai invazyvią intervencinės radiologijos operaciją vadina stebuklu.

„Buvo sekmadienis. Užsukau pas kaimynę, po keliolikos minučių grįžau namo ir bum – tarsi kas būtų stipriai smogęs į galvą, – prisimena Jolanta, kuriai 2017-ųjų pavasarį plyšo smegenų aneurizma. – Buvo labai netikėta, nes iki tol jaučiausi gerai. Po „smūgio“ vos nuėjau iki lovos ir atsiguliau, sąmonė tai pradingdavo, tai vėl atsirasdavo, pykino, vėmiau. Laimė, namuose buvo vyras, jis iškvietė pagalbą. Atvažiavę paramedikai kaip galėdami greičiau mane nugabeno į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Prisimenu tiek, kad prieš operaciją gydytojas A. Afanasjevas man pasakė: „Jolanta, mes tau padėsime.“

Praėjus trims savaitėms po sėkmingai atliktos smegenų aneurizmos embolizacijos Jolanta išvyko namo, vėliau atliko reabilitaciją ir grįžo į darbą. „Po metų turėjau pasidaryti tyrimus, jų rezultatai buvo geri. Bet šių metų pradžioje pradėjau kažką įtarti – nieko neskaudėjo, tik nuolat lydėjo keistas, sunkiai apibūdinamas pojūtis galvoje, todėl vėl kreipiausi į gydytoją A. Afanasjevą. Paaiškėjo, kad prieš du metus embolizuota aneurizma vėl pradėjo augti. Balandžio pabaigoje gydytojas į pažeistą galvos kraujagyslę implantavo stentą (mažą tinklinį vamzdelį). Praėjus vos 3 savaitėms po operacijos jau galėjau grįžti į darbą“, – toliau pasakoja Jolanta.

Paklausta, kaip jaučiasi, moteris šypsodamasi sako, kad gydytojas jai padovanojo gyvenimą ir išsaugojo darbingumą: „Nors ir pati dirbu ligoninėje, man tai prilygsta stebuklui, esu be galo dėkinga talentingam gydytojui A. Afanasjevui ir jokiais žodžiais negaliu to išreikšti.“

Per kirkšnį – iki smegenų

Pacientės Jolantos istoriją RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus intervencinės radiologijos gydytojas A. Afanasjevas vadina ne stebuklu, o medicinos pažanga – nuolat tobulėjanti intervencinė radiologija suteikia galimybę gydyti pacientus su plyšusia aneurizma greitai, efektyviai ir minimaliai invazyviai.

REKLAMA

„Jolanta buvo atvežta į Skubios pagalbos skyrių. Padarę galvos smegenų kompiuterinės tomografijos angiografiją pamatėme, kad plyšo aneurizma. Tokiais atvejais Lietuvoje gali būti taikomi du gydymo būdai – atvira operacija pasiekiant kraujagyslę per angą kaukolėje arba minimaliai invazyvi operacija, vadinama aneurizmos embolizacija. Pasirinkome pastarąją.

Operacija atliekama per kirkšnį – pasitelkę rentgeno spindulius ir kontrastinę medžiagą arterijomis galime nukeliauti iki pažeistos kraujagyslės vietos ir ją, paprastai tariant, užkimšti. Operaciją reikia atlikti kuo skubiau, nes bėgant laikui didėja rizika, kad aneurizma plyš dar kartą, taip ženkliai padidindama ir mirties tikimybę. Būtent intervencinėje radiologijoje naudojami gydymo metodai leidžia veikti greitai ir tiksliai: įvertinę kompiuterinės tomografijos tyrimą ir nustatę aneurizmos vietą, sudėliojame gydymo planą ir nedelsdami pradedame dirbti – operacinėje po dūrio į kirkšnį vos po kelių minučių jau būname smegenų kraujagyslėse ir galime pradėti gydymą. Be to, intervencinės radiologijos metodus aneurizmų gydymui galima taikyti beveik visiems pacientams“, – sako gydytojas A. Afanasjevas.

Jis priduria, kad neurointervencinė radiologija turi ir daugiau privalumų – operacija trunka trumpiau, pacientas išrašomas iš ligoninės vos po kelių dienų ir greičiau grįžta į pilnavertį gyvenimą. Be to, anot gydytojo, šioje medicinos srityje vyksta savotiškos varžybos – intervencinės radiologijos prietaisai ir priemonės tobulėja kone kasmet, tad pacientus galima gydyti vis efektyviau ir greičiau, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje panaudotas pirmą kartą

Aneurizma yra kraujagyslių liga, o tai reiškia, kad visas kraujagyslės segmentas, kuriame ji yra, gali būti silpnesnis, pažeistas. Dėl to pacientai ir po aneurizmos embolizacijos yra stebimi, tikrinami kas metus ar dažniau. „Sekdami Jolantos būklę, šiais metais pastebėjome pakitimus kraujagyslėje, kurie ateityje galėjo išsivystyti į aneurizmą, ir nusprendėme implantuoti stentą – srovės nukreipėją, sujungiantį du nepažeistus kraujagyslės segmentus ir sutvirtinantį pažeistą kraujagyslės dalį tarp jų“, – paaiškina gydytojas.

REKLAMA

Jis pabrėžia, kad visai neseniai buvo sukurtas ypatingai mažas stentas, kurį į smegenis galima „nugabenti“ per itin siaurą, apie pusės milimetro skersmens mikrokateterį: „Šį naujo tipo stentą Lietuvoje pirmą kartą panaudojo būtent mūsų komanda Jolantos operacijos metu. Stentas labai patogus, nes lengvai naviguojamas – prisiminkite, kad nuo kirkšnies per įvestą mikrokateterį jį turime „nugabenti“ iki pažeistos kraujagyslės vietos smegenyse. Kraujagyslės žmogaus kūnu išvedžiotos ne kaip tiesūs vamzdžiai, jos yra vingiuotos, tad mums tenka tuos vingius įveikti – kuo stentas mažesnis, plonesnis ir lengviau implantuojamas, tuo patogiau ir saugiau šią procedūrą atlikti. Pasiekęs reikiamą vietą stentas išsiplečia, apgaubia pažeistą kraujagyslės segmentą ir apsaugo nuo kraujo srovės spaudimo ir naujos aneurizmos susidarymo. Iš šalies gali atrodyti, kad milimetro dalys nieko nereiškia, bet mūsų darbe jos labai svarbios.“

Paklaustas, ar Jolantos problema buvo visiškai išspęsta, gydytojas A. Afanasjevas sako, kad moteris po 6–12 mėnesių turės atlikti tyrimus, tačiau patikina, kad srovės nukreipėjai yra vienas efektyviausių aneurizmų gydymo būdų – jų veiksmingumas siekia 90 proc., jie ženkliai sumažina aneurizmų plyšimo riziką ir prailgina pacientų, turinčių smegenų aneurizmą, gyvenimą. Operacija yra minimaliai invazyvi, todėl žmogus iš ligoninės gali būti išrašomas vos kelių dienų ir neužilgo grįžti į pilnavertį gyvenimą.

Autorė Dalia Smagurauskienė


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų