Donata nėra naujokė augalų pasaulyje – ji baigusi žemės ūkio studijas, dirba šiame sektoriuje, o kartu augina ir žirgus.
„Žinau, kaip žemę paruošti, kaip tręšti, kaip prižiūrėti, o dar turiu ir daug tinkamo mėšlo, tai ir veši viskas“, – šypsosi moteris.
Meilė gėlėms nuo vaikystės
Nors vaikystėje ji augino daugybę gėlių, vėliau buvo tarpas, kai grožio kieme teko atsisakyti – tiesiog pritrūko laiko ir noro.
Nusipirkus sodybą, gėlynai joje buvo apleisti, tačiau pažintis su bendraminte, gėlėms atsidavusia drauge, viską pakeitė.
„Ji mane vėl nukreipė, davė impulsą ir aš pasinėriau visa galva į visus senus gėlynus“, – prisimena Donata.
Nuo „senoviškų“ gėlių – prie smilginių ir modernių veislių
Sodyboje kadaise augusios tradicinės, kiek senamadiškos gėlės ilgainiui užleido vietą visai kitokiam vaizdui. Donata sąmoningai rinkosi modernesnes, ilgai ir dekoratyviai žydinčias veisles.
Dabar čia karaliauja smilginiai augalai – miskantai, lendrūnai, soruolės, sorai – bei šalavijai. Tokie pasirinkimai suteikia kiemui modernumo ir užtikrina, kad žydėjimas tęstųsi visą sezoną.
Gėlynų priežiūros pradžia moteriai nebuvo lengva – neturėdama patirties su šiuolaikinėmis gėlių madomis, Donata nenorėjo rizikuoti, todėl pirmąjį didelį gėlyną, aštuonių metrų ilgio ir keturių pločio, suplanavo kartu su kraštovaizdžio architekte.
Specialistė sudėliojo gėles pagal Donatos pageidavimus, o visus sodinimo darbus ji atliko pati. Ši patirtis tapo puikiu startu.
Vėliau moteris pati ėmė domėtis, skaityti, ieškoti pavyzdžių internete ir gilintis į gėlių derinimą. Šiandien ji jau pati kuria naujų gėlynų planus ir įgyvendina savo vizijas.
Gėlių priežiūros kasdienybė
Kaip ir daug kur, Donatos gėlynuose pasitaiko kenkėjų ar ligų, tačiau ji vengia chemijos. Amarų būrį nuima rankomis, o naujų augalų veisles renkasi tokias, kurios nereikalauja sudėtingos priežiūros.
„Nenoriu, kad gėlės augtų bet kaip – man svarbu, kad jos būtų prižiūrėtos, palaistytos, kad nedžiūtų“, – sako ji.
Ši vasara jai itin palanki – daug laistyti nereikia, tad lieka daugiau laiko tiesiog pasimėgauti:
„Vaikštau aplinkui, grožiuosi ir stebiu, kaip kasdien vis dar skleidžiasi nauji miskantų žiedai. Tai toks laikas, kai galiu tiesiog pasidžiaugti.“
Prie išvažiavimo iš kiemo ji įrengė net 30 metrų ilgio gėlyną – tikrą vizitinę kortelę kiekvienam užsukančiam. Šiandien Donata turi tris didelius ir kelis mažesnius gėlynus. Ji sako, kad to visiškai pakanka.
„Nenoriu per daug užsikrauti, nes vis tiek dirbu. Jei ateina sausros, kyla problemų su laistymu. Todėl manau, jog to, ką dabar turiu, visiškai užtenka“, – priduria pašnekovė.
Siunčia patarimą kitiems
Pasak Donatos, kiekvienas, norintis gražaus gėlyno, pirmiausia turi pats domėtis. Informacijos gausu – nuo „Facebook“ grupių iki straipsnių internete.
„Reikia įdėti šiek tiek pastangų, jeigu nori gražaus rezultato“, – įsitikinusi ji.
Moteris pataria ne tik skaityti, bet ir patiems pamatyti gyvus pavyzdžius. Medelynuose ar demonstraciniuose parkuose augalai pristatomi jau suaugę ir žydintys, tad lengviau įsivaizduoti, kaip jie atrodys kieme.
„Labai naudinga nuvažiuoti pasižiūrėti – tada planuoti daug paprasčiau“, – dalijasi Donata.
Donatos istorija rodo, kad gėlynai gali tapti ne tik grožio šaltiniu, bet ir įkvėpimu. Svarbiausia – drąsa keisti, domėtis ir nebijoti mokytis. Tuomet net ir apleistas kampelis gali virsti tikru rojumi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
