Apie tai, kodėl avarijų skaičius auga, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Via Lietuvos“ vadovas Martynas Gedaminskas ir automobilių rinkos ekspertas Vitoldas Milius.
Gerbiamas Martynai, tragiška avarija Šilutės rajone sukrėtė visą Lietuvą ir tikrai senokai neturėjome tokios avarijos, kur buvo vienu metu sužalota tiek daug ir vaikų, ir būklės sudėtingos. Kokias pamokas galima išmokti iš šios tragedijos?
M. Gedaminskas: Visų pirma norėtume pareikšti užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems. Vis dėlto, kaip ir minite, įvykis yra su žuvusiais asmenimis ir sužalotais vaikais. Turime tik vieną pastebėjimą, kad didžioji dalis eismo įvykių Lietuvoje įvyksta dėl žmogiškosios klaidos ir žmogiškojo faktoriaus.
Šiuo konkrečiu atveju vyksta ikiteisminis tyrimas. Laukiame policijos išvadų, policijos įvertinimo kokios aplinkybės ir kas lėmė šio skaudaus įvykio atsitikimą.
Iš jūsų pusės, ką jūs pastebite, kas galėjo tą avariją lemti, kodėl moteris viena išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą? Ar gali būti, kad tas kelio ruožas, ta vieta, yra kažkokia išskirtinai pavojinga?
M. Gedaminskas: Kaip ir minėjau, leistis į spekuliacijas dabar būtų pakankamai neatsakinga, kol nebus detalaus įvertinimo, kol nebus pateiktos policijos išvados, kas vis dėlto lėmė įvykio atsitikimą – galimi įvairūs scenarijai.
Vertinsime, nagrinėsime, žiūrėsime ir tokiu būdu galėsime taikyti priemones, jeigu jos bus reikalingos infrastruktūroje kažką papildomai pritaikyti šiame ruože.
Gerbiamas Vitoldai, avarija išties siaubinga Šilutės rajone – visi matė, girdėjo, sukrėtė visą Lietuvą. Kas ten galėjo nutikti?
V. Milius: Visų pirma, tą kelio atkarpą aš tikrai žinau neblogai, esu ten daugybę kartų važiavęs – ji nėra niekuo išskirtinė, tai reiškia, kad tai yra visiškai įprastas kelias. Maža to, yra daugybė stipriai prastesnių ir pavojingesnių vietų Lietuvoje.
Jeigu kalbėti apie kelią, tai kaltinti kelią ar kažkokias su keliu susijusias aplinkybes būtų neteisinga. Vairuotojo klaidų yra galimų galybė, kaip jau kalbėjome iki šiol. Ekspertai, kurie daro ekspertizes, turėtų pasakyti arba bent jau pabandyti išsiaiškinti – galimybė padaryti kokią nors klaidą yra.
Jeigu darant lenkimo manevrą, tai lenkimo manevras pats iš savęs yra pats pavojingiausias manevras vairavime. Vairuotojui reikia labai gerai orientuotis aplinkoje, reikia suprasti, kokiu greičiu jis važiuoja, kokiu greičiu važiuoja tas lenkiamas automobilis, kas atvažiuoja ir kokiu greičiu iš priekio.
Jeigu tai buvo tokia situacija, tai irgi yra vairuotojo klaida, nes tą manevrą reikia laiku pradėti ir laiku saugiai užbaigti. Jeigu to nebuvo, jeigu nebuvo lenkimo, o buvo tiesiog išvažiuota į priešpriešinį eismą, tai irgi daugybė dalykų, kurie galėjo įtakoti: nuo sveikatos sutrikimo vairuotojo iki dėmesio neturėjimo dėl visiškai skirtingų priežasčių, tiek į telefoną galima žiūrėti.
Čia tiesiog kalbame, kaip gyvenime nutinka, kodėl mes pametame kelio ruožą dėl kažkokios priežasties? Kaip suprantu, nebuvo prastos eismo sąlygos: nei ledas, nei sniegas, nei vanduo, kad paslystų. Gali būti techninių dalykų, kažkas gali atsitikti ir su automobiliu, gali būti kitoks dėmesio blaškymas.
Sakykime, važiuojant su vaikais, kažkas atsitiko, atsisuko, ir tam užtenka vienos sekundės, kad išvažiuoti į priešpriešinę juostą, ir viskas, tų priežasčių yra daugybė. Nežinau, ar kokie nors liudininkai galėtų tą paliudyti, bet šiai dienai negalima atsakyti. Jų yra, ir tai, nemanau, kad bus kelias.
Beje, tas kelio ruožas tam tikrais laiko tarpais yra gana intensyvus, ten gana daug automobilių važiuoja iš Klaipėdos pusės, iš darbų grįžta žmonės į Šilutę, tai ten labai atidžiai reikia važiuoti, bet tokių kelių daug, tai jie visi tada pavojingi bet kur: Lietuvoje, Olandijoje, ar kur bebūtų – tokių kelių yra visame pasaulyje.
Medikai kalbėjo, kad vaikų sužalojimai buvo patirti nuo saugos diržo, saugos diržui prispaudus. Jie perspėjo, kad saugos diržas yra vienas būtiniausių dalykų, išgelbėjusių gyvybes. Ką jūs pastebėtumėte šioje vietoje?
V. Milius: Visiškai absoliučiai vienareikšmis atsakymas, kad saugos diržai yra būtini. Tam yra ne šiaip nuomonė žmonių ar kažkieno – tam yra atlikti didžiuliai moksliniai tyrimai, yra imituojamos avarijos: tiek tikroviškai imituojamos avarijos su tam tikrais stendais, tiek virtualūs tam tikri dalykai.
Taip, nuo saugos diržo eismo įvykiui įvykus lieka mėlynės, bet tas žmogus lieka gyvas, tai yra svarbiausia.
Lietuvoje pastebime, kad dabar daugėja eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų. Tuo pačiu laikotarpiu, jeigu palyginsime su praėjusiais metais, tai šiemet iki spalio avarijų padaugėjo. Kodėl toks skaičiaus augimas?
M. Gedaminskas: Tikrai pastebime, kad faktiškai kiekvieną savaitę įvyksta gana skaudūs nutikimai ir skaudūs eismo įvykiai, kuriuose žūsta žmonės. Bendradarbiaujame ir su kelių policija, bendradarbiaujame ir su kitomis institucijomis Lietuvoje, atsakingomis už eismo saugą, bandydami rasti atsakymus, kas vis dėlto įtakoja sužeistųjų ir žuvusiųjų, arba eismo įvykių bendrąja prasme, skaičiaus didėjimą pastaruoju metu.
Kadangi tiek praeitais metais, tiek pastaruosius penkis metus turėjome gana stiprų eismo įvykių sumažėjimą keliuose ir praeitais metais buvome viršiję net Europos Sąjungos bendrą vidurkį įvykstančių eismo įvykių vienam milijonui gyventojų, situacija neramina.
Stebime situaciją, kalbamės su policija ir bandome išanalizuoti bei suprasti, kas lemia šitą eismo įvykių didėjimo statistiką ir kodėl taip atsitinka.
Prieš keletą dienų buvo paskelbta, kad jau šią žiemą automagistralėje Vilnius–Kaunas vairuotojai galės važiuoti greičiau: greičiausiai iki 130 km/h, o ne 110 km/h. Ar nuo tos minties neatsitrauksite dabar?
M. Gedaminskas: Kalbame tik apie tuos kelio ruožus arba automagistralės dalis, kuriose yra sumontuoti kintami informaciniai ženklai. Kintamas informacinis ženklas yra ne tik ženklas, rodantis vairuotojui maksimalų leistiną greitį šioje vietoje, bet yra visa eilė daviklių. Renkame duomenis iš kelio dangos, iš oro sąlygų realiu laiku ir tokiu būdu įspėjame vairuotojus apie pasikeitusias oro sąlygas.
Kalbame apie greičio didinimo galimybę iki 130 km/h tik tada, kada yra tam palankios eismo sąlygos. Nekalbame apie sniegą, nekalbame apie lietų, nekalbame apie kitus faktorius, kurie žiemos metu susidaro.
Peržvelgę praeitų metų žiemos tendencijas, matėme, kad ir gruodžio mėnesį turėjome plius 12 laipsnių ir saulėtą dieną. Manome, kad reaguojant pagal realias vairavimo sąlygas, kai kuriuo metu tikrai būtų galima leisti vairuotojams važiuoti ir 130 km/h greičiau.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
