Važiuodami automobiliu, vairuotojai neretai naudoja nemokamą navigacijos programėlę „Waze“.
Kiekvienas programėlės naudotojas žemėlapyje gali pažymėti, kur yra sustojęs automobilis, vyksta kelio darbai ar yra kelio nelygumų, duobių ir kt.
Papildomos akys keliuose
Tiesa, tokius pranešimus „Waze“ programėlėje stebi ne tik vairuotojai, bet ir tarnybos.
„Tai – itin pasiteisinusi praktika, nes jau daugiau kaip metus nuo šios integracijos, vairuotojai yra tarsi papildomos akys kelyje, galinčios reikšmingai prisidėti prie saugumo užtikrinimo.
Tokia pagalba iš vairuotojų yra labai svarbi, nes ji leidžia dar operatyviau reaguoti į netikėtas situacijas keliuose“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo bendrovės „Kelių priežiūra” atstovai.
Pasak atstovų, per 2025 metus bendrovė iš „Waze“ vartotojų sulaukė beveik 900 pranešimų apie įvairius defektus ar kliūtis valstybinės reikšmės keliuose.
„Tai reiškia, kad kone kiekvieną dieną kelininkai gauna papildomų pranešimų iš vairuotojų, kurie integruojami į bendrovės darbų organizavimo sistemas“, – kalbėjo įmonės atstovai.
Tiesa, bendrovės atstovai atkreipia dėmesį, kad ne visi darbai atliekami iš karto.
„Kiekvienas pranešimas iš „Waze“ yra individualiai vertinamas kelių priežiūros specialistų. Jei defektas yra kritinis ir kelia grėsmę eismo saugumui, darbai organizuojami nedelsiant.
Kitais atvejais defektai yra šalinami pagal normatyvuose nustatytus terminus. Pastebima, kad tam tikrais atvejais kur kas efektyviau yra neutralizuoti visą grupę pažaidų, negu kelis kartus sugrįžti į tą pačią vietą šalinti po vieną kelio pažaidą“, – akcentavo jie.
Pasak bendrovės, nors kelininkai vykdo patrulines apžiūras, užfiksuoti ir pašalinti visų pažaidų iškart neįmanoma, todėl vairuotojų prašoma būti budriais eisme ir pastebėjus kliūtis apie jas pranešti jiems patogiausiu būdu.
Taip pat vairuotojams bendrovė primena, kad apie pavojingas pažaidas ar kitas kliūtis, keliančias pavojų eismo saugumui, gyventojai ir vairuotojai kviečiami informuoti ne tik per „Waze“, bet ir trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą) arba nemokamai užpildant pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt.
Draudikai: nuostoliai dėl duobių didėja
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per 2025 m. sausio–liepos mėnesius užfiksuota apie 4 000 įvykių, kai transporto priemonės nukentėjo nuo kelio dangos defektų.
Nors tai yra 16 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, statistika rodo kitą tendenciją – vidutinė išmoka už tokią žalą pasiekė 1 054 eurus ir per metus padidėjo apie 8 proc.
Kitaip tariant, vairuotojai su kelių defektais susiduria kiek rečiau, bet kai susiduria, nuostoliai būna didesni ir dažnai apima kelias automobilio dalis iš karto, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Didžiausias žalų skaičius šiemet fiksuotas magistralėje A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) ir didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno – gatvėse. Taip pat į akis krinta kai kurie regioniniai keliai: A12 (Ryga–Šiauliai–Tauragė) bei A19 (Vilniaus aplinkkelis). Pastaruosiuose įvykių skaičius, priešingai nei daugelyje kitų kelių, išaugo.
Pagal priežastis vyrauja ant kelio patekę akmenys, skalda ar įvairūs daiktai, po jų – duobės bei slidi, šlapia danga. Pagal mėnesius dažniau žalų registruojama sausį bei ankstyvą pavasarį, o šiemet išsiskiria ir liepa“, – komentuoja Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.
Dar vienos draudimo bendrovės ERGO statistika rodo panašias tendencijas. 2025 m. sausį–liepą registruota beveik 140 įvykių, susijusių su žala dėl defektų keliuose, o tuo pat metu pernai jų buvo dvigubai daugiau. Vis dėlto vidutinė išmoka padidėjo nuo 620 iki 870 eurų. Didžiausias pikas – pavasarį, kai po atlydžių ir temperatūrų svyravimų kelio danga greičiausiai deformuojasi.
„Tipiniai pažeidimai – prakirstos padangos, sulankstyti ratlankiai, sugadintos pakabos detalės. Turėjome atvejų, kai nuo smūgio suveikė oro pagalvės ar automobilis tapo nevaldomas. Tokiomis situacijomis žalų mastas išauga kelis kartus“, – komentuoja Raimondas Bieliauskas, ERGO transporto žalų vadovas.
Abiejų draudimo bendrovių atstovai pabrėžia, kad jų statistika apima tik kasko klientus. Tad bendras problemos mastas šalyje tikrai didesnis – nemaža dalis vairuotojų žalų apskritai neregistruoja, o apie pavojingus ruožus praneša tik kelių priežiūros tarnyboms ar policijai.
Šarūnas Frolenko, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas, pabrėžia, kad nepaisant to, jog situacija mūsų keliuose pamažu gerėja ir gyventojai saugumą vertina vis geriau, oficialūs duomenys rodo, kad beveik 40 proc. šalies kelių vis dar neatitinka kokybės reikalavimų, o šiandien atliekamų remonto darbų mastas negali užtikrinti esminio proveržio.
„Nepaisant ribotų galimybių, kelių tiesimo sektoriaus dalyviai ieško būdų, kaip su esamu finansavimu padaryti daugiau: optimizuoja darbų planavimą, diegia pažangias technologijas, leidžiančias pailginti kelių eksploatacijos laiką.
Vis dėlto pagrindinė kliūtis išlieka ta pati – finansavimo trūkumas. Tikimės, kad kitąmet pradėjus veikti Kelių fondui situacija pagerės – bus užtikrintas stabilesnis ir prognozuojamas finansavimas. Tai neišvengiamai prisidėtų ir prie mažesnių susidūrimų su duobėmis ir kitais defektais keliuose“, – sako Š. Frolenko.
Eksperto patarimai, kaip sumažinti riziką
Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas vardija, kad smūgis į duobę dažniausiai baigiasi padangos prakirtimu, ratlankio deformacija, važiuoklės pažeidimu, o retais atvejais – net karterio ar radiatoriaus įtrūkimais.
Kai kuriais atvejais vairas gali būti išmuštas iš rankų ir automobilis trumpam tampa nevaldomas. Kad nuostoliai būtų kiek įmanoma mažesni, pašnekovo teigimu, vairuotojo reakcija likus kelioms sekundėms iki kliūties yra lemtinga.
„Pirmiausia reikia stabdyti tiek, kiek įmanoma, kad sulėtėtume prieš kliūtį. Kartais, tinkamai įvertinus situaciją, galima suspėti kliūtį ir apvažiuoti, nestabdant iki galo. Jei išvengti nepavyksta, svarbiausia į duobę įvažiuoti kuo mažesniu greičiu. Tačiau būtina atsiminti, kad stabdymą reikia nutraukti prieš pat įvažiavimą į duobę ar susidūrimą su kliūtimi.
Nereikia bijoti stipriai stabdyti: jei kliūtis pavojinga, spaudžiame stabdį kiek įmanoma stipriau. ABS veikimo nepaisome – jei stabdžio pedale pajuntate vibraciją, tai reiškia, kad sistema veikia, ir spausti stabdį reikia dar stipriau. Pasikartoju: stabdome iki pat kliūties, o prieš pat ją stabdį atleidžiame“, – pataria A. Pakėnas.
Visgi, jeigu žalos išvengti nepavyko, svarbiausia saugiai sustoti, įvertinti pažeidimus ir fiksuoti aplinkybes. Apie pavojingą ruožą vairuotojai raginami pranešti policijai ir pažymėti kliūtį žemėlapyje, kad kiti vairuotojai išvengtų nelaimės.
