• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vairuotojai, besirenkantys kelerių metų senumo automobilį, dažnai gyvena galvodami, kad ridos klastojimas yra tik senų, nuvarytų transporto priemonių problema. Tikima, kad penkerių metų senumo modelis bus patikima investicija, leisianti pamiršti servisus. Tačiau automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ atliktas tyrimas Lietuvoje griauna šį mitą.

Vairuotojai, besirenkantys kelerių metų senumo automobilį, dažnai gyvena galvodami, kad ridos klastojimas yra tik senų, nuvarytų transporto priemonių problema. Tikima, kad penkerių metų senumo modelis bus patikima investicija, leisianti pamiršti servisus. Tačiau automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ atliktas tyrimas Lietuvoje griauna šį mitą.

REKLAMA

Duomenų analizė parodė, kad ridos klastojimo rizika išlieka, nepriklausomai nuo automobilio amžiaus. Nors procentaliai dažniausiai klastojami 2009 m. gamybos automobiliai (net 14,2 proc. tikrintų atvejų), naujesni modeliai taip pat nėra saugūs. Pavyzdžiui, tarp 2018 m. pagamintų automobilių suklastotą ridą turėjo 3,8 proc., o tarp 2020 m. modelių – 2,3 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

REKLAMA

Atjaunina 100 tūkstančių kilometrų

Tačiau svarbiausia ne tai, kiek automobilių suklastota, o kiek kilometrų yra atsukama. Tyrimas atskleidė, kad vidutinis ridos sumažinimas išlieka beveik identiškas, nesvarbu, ar automobiliui 5, ar 20 metų.

2005 m. gamybos automobilių rida vidutiniškai koreguojama 104,3 tūkst. km, 2015 m. – 102,6 tūkst. km, o vos penkerių metų senumo (2020 m.) modelių odometrai atsukami vidutiniškai net 106,4 tūkst. kilometrų.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak rinkos eksperto Mato Buzelio, tai lemia paprasta ekonominė logika. Apynaujis automobilis su maža rida kainuoja gerokai brangiau nei analogiškas modelis, nuvažiavęs 200 tūkst. kilometrų. Sukčiams tai – didžiulis pelnas, o pirkėjui – finansinė duobė. Nusipirkus tokį automobilį, ne tik permokama, bet ir rizikuojama susidurti su brangiais gedimais, nes realus mazgų nusidėvėjimas neatitinka prietaisų skydelyje matomų skaičių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

Nauji automobiliai – brangūs daužimai

Kita skaudi tema – avarijos. Tyrimas parodė, kad dažniausiai į eismo įvykius yra patekę 2010–2016 m. gamybos automobiliai (62–67 proc. visų tikrintų). Tačiau naujesni modeliai taip pat dažnai slepia randus: tarp 2018 m. automobilių apgadinimų turėjo daugiau nei pusė (55,4 proc.), o tarp 2020 m. – daugiau nei trečdalis (36,6 proc.).

REKLAMA

Esminis skirtumas – žalos kaina. Dėl sudėtingų technologijų, jutiklių ir brangių medžiagų, naujų automobilių remontas kainuoja kartais brangiau. Jei 2005 m. modelio vidutinė žala siekia apie 1800 eurų, tai 2020 m. gamybos automobiliui šis rodiklis šokteli iki 5364 eurų.

Ekspertai pabrėžia: mitas, kad šiuolaikinių automobilių ridos neįmanoma suklastoti dėl sudėtingos elektronikos, yra klaidingas. Turint tinkamą įrangą, tai padaroma greitai ir nepastebimai, todėl pirkėjams, net ir perkantiems apynaujį automobilį, būtina išlikti budriems ir tikrinti istoriją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų