Nors ši funkcija nepakeičiama mažinant nuovargį, vairuotojai dažnai gyvena klaidingai manydami, kad stabilus greitis automatiškai garantuoja ir mažesnes kuro sąnaudas. Realybė dažnai būna priešingai, nes už komfortą vėliau teks sumokėti degalinėje.
Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį – specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“.
Kova su fizika
Pastovaus greičio palaikymo sistema veikia pagal primityvų algoritmą. Jos pagrindinis tikslas – bet kokia kaina išlaikyti nustatytą greitį.
Kai automobilis pradeda kilti į kalną, sistema, bandydama kompensuoti greičio praradimą, agresyviai didina variklio apkrovą ir kartu momentines degalų sąnaudas.
Tuo tarpu važiuojant nuokalne, sistema užuot leidusi automobiliui laisvai riedėti, kaupti kinetinę energiją ir varikliui dirbti neeikvojant degalų, sistema automobilį stabdo, kad greitis neviršytų nustatytos ribos.
Toks nelankstus sistemos veikimas yra energijos švaistymas. Tyrimai rodo, kad kalnuotose vietovėse pastovaus greičio palaikymo sistema degalų sąnaudas gali padidinti apie 2,5 proc.
Gamintojai norėdami išspręsti šią problemą, jau kurį laiką diegia adaptyvias greičio palaikymo sistemas, kurios veikia atsižvelgdamos ne tik į aplinką, bet ir į navigacijos duomenis.
Tokią sistemą turintys automobiliai puikiai žino kas jų laukia už, pavyzdžiui, 10 kilometrų, numato artėjančias įkalnes ar posūkius ir atitinkamai koreguoja greitį.
Pavyzdžiui, „Kia“ skaičiavimais, tokia sistema gali padėti sumažinti degalų sąnaudas iki 14 proc. , o Kanados tyrėjai idealiomis sąlygomis fiksavo net 20 proc. mažesnes degalų sąnaudas.
Žmogus, vis dar, pranašesnis
Vis dėlto, net ir išmaniausias kompiuteris, kol kas, negali prilygti patyrusiam vairuotojui, sugebančiam taikyti ekonomiško vairavimo principus.
Geriausias to įrodymas – neseniai užfiksuotas Miko Marczyko pasiekimas, kai jis su „Škoda Superb“ vienu baku įveikė daugiau nei 2800 km.
Tokį įspūdingą atstumą jam pavyko nuvažiuoti nenaudojant automatinės greičio palaikymo sistemos.
Vairuotojas leido automobiliui įsibėgėti riedant nuokalne ir išnaudojo šią inerciją riedėdamas į įkalnę (leisdamas greičiui kristi). Autopilotas, kurio prioritetas yra stabilumas, o ne fizika, taip elgtis negali.
Tad galutinė išvada yra labai elementari. Jeigu jūsų tikslas yra maksimaliai mažos degalų sąnaudos, geriausias kompiuteris, vis dar, yra vairuotojo galva. Tačiau ieškantiems kompromiso tarp taupumo ir patogumo, adaptyvi greičio palaikymo kontrolė yra geriausia išeitis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
