Iš pirmo žvilgsnio „Max“ atrodo gana nekenksminga – tai internetinė programėlė, kurios nuosaikus mėlynas ir baltas logotipas neleidžia įtarti jos kilmės ar grėsmingo tikslo, rašo „The Times“.
Tačiau ši, regis, nekalta žinučių siuntimo paslauga taps svarbiu įrankiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangose visiškai kontroliuoti paprastų rusų gyvenimą internete.
Programėlė sukurta Putino nurodymu
Kovo mėnesį išbandyta programėlė sukurta V. Putino nurodymu. Ji apima žinučių siuntimo, vaizdo skambučių, mobiliųjų mokėjimų, socialinių tinklų bei prieigos prie valstybinių institucijų paslaugas.
Programėlę sukūrė Kremliaus kontroliuojama bendrovė „VK“. Pagal naują įstatymą, nuo rugsėjo 1 d. „Max“ bus įdiegta kiekviename Rusijoje parduodamame skaitmeniniame įrenginyje.
Kritikai ją apibūdina kaip „šnipinėjimo programą“, kuri į vartotojo išmanųjį telefoną įdiegia šnipinėjimo programinę įrangą, likusią net ir pašalinus pačią programėlę.
Ji laikoma rusišku atitikmeniu Kinijos „WeChat“, kurią Pekinas naudoja internetinei priežiūrai ir cenzūrai.
„[Max] domina, kur buvo vartotojas, kam skambino ar rašė (net naudojantis kitomis programėlėmis), kokias kriptovaliutų pinigines ar banko sąskaitas turi, kokius pirkinius atliko, kokias kavines lankė, ką naršė internete“, – rašė „Red Binder“, rusiškas „Telegram“ kanalas, stebintis interneto aktualijas.
Analitikų teigimu, „Max“ surinkti duomenys bus lengvai prieinami FSB saugumo tarnyboms, o Kremliaus agentai galės realiuoju laiku stebėti internetinius pokalbius.
„Skaitmeninis gulagas“ Rusijoje
Rusijos opozicijos žurnalistas Andrejus Okunas „Max“ pavadino pagrindiniu Kremliaus plano sukurti „skaitmeninį gulagą“ elementu – aliuzija į sovietines darbo stovyklas.
„Tai bus sterili erdvė, kurioje valdžios institucijos turės visišką kontrolę piliečių laisvalaikio, motyvų ir net minčių“, – rašė jis tinklalapyje „Republic“.
Kai V. Putinas atėjo į valdžią prieš 25 metus, tik apie 1 proc. rusų naudojosi internetu, todėl Kremlius jam skyrė mažai dėmesio.
Net 2010 m. V. Putinas internetą vertino skeptiškai, vadindamas jį „50 proc. pornografiniu turiniu“ ir tvirtindamas, kad pats niekada nesinaudojo internetu.
Tačiau 2011 m., kai Maskvoje prasidėjo pirmieji masiniai protestai prieš V. Putiną, vienas iš dviejų žmonių jau turėjo prieigą prie interneto, o tokios užsienio platformos kaip „YouTube“ ir „Facebook“ tapo svarbiais opozicijos ginklais. Putinas suprato, kad internetas, jei nebus suvaldytas, gali sugriauti jo valdžią.
„[Internetas] – tai CŽA projektas“, – 2014 m. teigė jis, nepateikdamas jokių įrodymų.
Siekdama užtikrinti „Max“ populiarumą, Maskva planuoja uždrausti „WhatsApp“ – amerikiečių žinučių siuntimo paslaugą, kuria naudojasi 70 proc. suaugusių Rusijos gyventojų.
Nors „Facebook“ ir „Instagram“ (priklausantys JAV technologijų įmonei „Meta“) buvo uždrausti kaip „ekstremistiniai“ 2022 m., prasidėjus invazijai į Ukrainą, „WhatsApp“ ilgą laiką išliko neapribota, nes nebuvo paruoštas vietinis pakaitalas.
Praėjusią savaitę Rusijos parlamento Informacinių technologijų komiteto narys Antonas Nemkinas apkaltino „WhatsApp“ keliant grėsmę nacionaliniam saugumui.
Tuo pat metu šaltiniai opoziciniame portale „Meduza“ teigė, kad yra „99 proc. tikimybė“, jog programėlė bus įtraukta į draudžiamų užsienio programų sąrašą.
Gegužę vienas Rusijos verslininkas skundėsi V. Putinui dėl vis dar veikiančių Vakarų technologijų įmonių, tokių kaip „Microsoft“ ir „Zoom“. „Sustabdykite jas!“ – atsakė Rusijos prezidentas.
Net paieška internete apie „ekstremistinę“ medžiagą taps neteisėta
Nors Rusija pradėjo sistemingai persekioti internetinius disidentus po Krymo aneksijos, represijos pasiekė beprecedentį lygį po invazijos į Ukrainą 2022 m.
Per pastaruosius trejus metus beveik 4 tūkst. žmonių buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už įrašus, kuriuose kritikuojamas karas.
Birželį 28 metų rusė, padėjusi tūkstančiams ukrainiečių pabėgti iš karo zonos, buvo nuteista 22 metams kalėti dėl „Instagram“ įrašo, kuriame ragino aukoti Ukrainos Azovo batalionui. Nadežda Rosinskaja, taip pat žinoma kaip Nadin Geisler, neigė rašiusi tą įrašą.
Rusijoje jau dabar nelegalu ne tik dalytis, bet ir pažymėti „patinka“ Kremliaus uždraustus puslapius ar medžiagą internete.
Pagal naują įstatymą, kurį praėjusią savaitę patvirtino parlamentas ir kuris greičiausiai įsigalios rugsėjį, net paieška internete apie „ekstremistinę“ medžiagą taps neteisėta – net jei ta informacija neplatinama.
Kol kas dar leidžiama veikti žinučių siuntimo paslaugai „Telegram“, įkurtai Rusijos technologijų magnato Pavelo Durovo.
P. Durovas paneigė įtarimus, esą jo bendrovė, kuri teigia neturinti darbuotojų Rusijoje, bendradarbiauja su Kremliumi.
Vis dėlto Maskvos cenzūros istorija nėra sėkminga – ankstesnis bandymas užblokuoti „Telegram“ žlugo.
Rusijos interneto apsaugos draugijos vadovas Michailas Klimarevas sako, kad iki metų pabaigos valdžia greičiausiai vėl bandys apriboti šią platformą. „Naujoji valstybės politika – sunaikinti konkurenciją“, – teigė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
