„Komunikacija ir politikų pasisakymai yra politikos dalis, ji labiausiai matoma. (...) Bet yra ir kita svarbi politikos dalis – praktinės politikos dalis. Yra balsavimai, priimti sprendimai, rezoliucijos, pozicijos. Kol kas galima save guosti tuo, kad sprendimai, pozicijos ir valstybės kryptis nesikeičia, nepriklausomai nuo retorikos. Jeigu atsirastų pokyčių toje sprendimų priėmimo dalyje, ne tik retorikos – tada kiltų fundamentalus klausimas dėl galimybės tęsti darbą (koalicijoje – ELTA)“, – Eltai teigė M. Sinkevičius.
„Jis yra dabartinės valdžios dalis. Būtų gerai ir linkėčiau jam – jis greičiausiai mano prašymų neišgirs – diskusijos, kurios vyksta įvairiose srityse, ir užsienio politikos srityje – geriau kalbėti ne viešai, o diskutuoti koalicijos formatuose, o ne reikšti tiesioginius priekaištus užsienio reikalų ministrui ar bendrai Vyriausybei. (...) Galimybių išreikšti poziciją, pasiūlymus – darbine prasme yra labai daug ir geriau, kad jie būtų išsakyti darbo tvarka, o ne pasipiktinimais ir nepasitenkinimu, kritika tos valdžios atstovams, kurios ir pats yra narys. Čia tada, turbūt, užsiimama savikritika“, – akcentavo jis.
Todėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas ragino R. Žemaitaitį viešai neoponuoti valdančiosios daugumos sprendimams.
„Jeigu dirbame kartu, tai dirbame kartu, o ne dirbdami kartu būname opozicija sau patiems – keistokai atrodo šis formatas“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
„Reikia suprasti, kad būnant valdžioje tas žanras turėtų būti kitoks nei būnant opozicijoje. Kartais bandoma suplakti tuos du žanrus: būti valdžioje, bet kritikuoti valdžią. Tas yra sunkiai suderinama. Tie bandymai ir iššaukia skambius išsišokimus ir gatvės lygio diskusijas“, – pabrėžė jis.
Lietuvos partneriai stebi mūsų vidaus politiką
Pastaruoju metu R. Žemaitaitis negaili kritikos, jo vertinimu, netinkamai Lietuvos užsienio politikai – ją politikas socialiniuose tinkluose vadina „griaunančia pasitikėjimą valstybe“. Be to, „Nemuno aušros“ lyderio manymu, būtent dėl netinkamų diplomatinių sprendimų Lietuva nesusitvarko su kontrabandinių balionų antplūdžiais iš Baltarusijos.
„Aušriečių“ pirmininkas žeria kritiką ir šalies diplomatijos vadovui Kęstučiui Budriui, vadindamas politiką „baudžiauninko mentaliteto žmogučiu“.
Savo ruožtu M. Sinkevičius kritiškai vertina tokius R. Žemaitaičio pasisakymus ir juos laiko „gatvės retorika“
„Komunikacijoje matau daug prieštaravimų (...) tas žargonas man asmeniškai, kaip politikui, neimponuoja, jis pasidaro toks gatvės žargonas. Kažkokie prieštaravimai, procesų iliustravimas per visokias išmatas – tas nedaro garbės“, – sakė socialdemokratas.
Be to, pasak jo, šias vidines diskusijas stebi ir Lietuvos strateginiai partneriai.
„Mūsų visą vidaus diskusiją stebi ir mūsų partneriai, stebi JAV, stebi Vokietija, kaimynai. (...) Diplomatų korpusas tikrai savo pažymose parašo, kas čia vyksta, tai nekuria geros reputacijos mums, dėl to tenka apgailestauti“, – sakė M. Sinkevičius.
Ragina nepolitizuoti LRT audito
Šeštadienį perrinktas „aušriečių“ lyderis piktinosi žiniasklaidos priemonių darbu, kurios, anot jo, „tapo ne informacijos skleidimo, bet slėpimo, atviros propagandos ir žmonių kiršinimo priemonėmis“ bei metė kaltinimus, kad pastarosioms įtaką daro konservatoriai ir liberalai.
M. Sinkevičius, vertindamas tokius pasisakymus, pabrėžė, kad socialdemokratai jo nuomonei šiuo klausimu nepritaria.
„Remigijus Žemaitaitis aktyviai reiškia savo nuomonę, bet tas nuomonės reiškimas ne visada sutampa su kolegų vertinimais. Žinoma, kad kaip ir kiekvienam politikui, ir Remigijui Žemaitaičiui, ir kitiems, patiktų, jeigu apie juos rašytų tik gerai, apie atliekamus darbus – tik pozityviai. Būtų dominuojanti panegirika ir šlovinimas, bet gyvenime taip, dažniausiai, nenutinka“, – sakė politikas.
„Bet kokia kritika, vertinimas rimtam politikui yra naudingas. Demokratija ir žodžio laisvė tuo ir žavi, kad yra nuomonių raiška ir nuomonių pliuralizmas. Remigijus Žemaitaitis, matyt, iš savo spalvingų pasisakymų kartais tikisi kitokios reakcijos ar jis bando kurti alternatyvius naratyvus mūsų valstybėje ir, matyt, kad nesulaukia aplodismentų už savo nuomonės raišką. Bet Žemaitaičio, matyt, nepakeisi, todėl gal ir neverta to daryti“, – pridūrė jis.
Tuo metu reaguodamas į R. Žemaitaičio svarstymus apie „valstybės vadovų globą“ jo kritikuojamoms žiniasklaidos priemonėms, M. Sinkevičius ragina nepolitizuoti Valstybės kontrolės atlikto LRT audito.
„Remigijus Žemaitaitis, gal ir į mus apeliuoja, gal ir į šalies prezidentą. Nežinau, koks to siekis, ar pakurstyti reakcijas, ar jas inspiruoti, ar klausimą eskaluoti. Nereikia šio proceso labai politizuoti. Yra LRT taryba, kuri viską deramai ir įvertins. Ne visi vykstantys procesai šalyje yra politizuotini ir turėtų turėti politinį atspalvį. Manau, kad kartais reikėtų nebandyti visko, kas vyksta gyvenime, konvertuoti į politiką, nes jos ir taip netrūksta“, – kalbėjo politikas.
Kaip skelbta anksčiau, pastaruoju metu koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ lyderis nevengia kritiškų pasisakymų valdančiųjų atžvilgiu.
Spalio pabaigoje jis teigė manąs, kad į Lietuvą iš Baltarusijos plūsta kontrabandiniai balionai, nes Vilnius neturi jokių diplomatinių kanalų ir santykių su Minsku.
Pastaruoju metu R. Žemaitaitis viešai kritikuoja ir užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį. Pirmadienį portalui „Delfi“ politikas sakė, jog Ingos Ruginienės Vyriausybėje dirbantis užsienio reikalų ministras pastaruoju metu sau leidžia per daug, kalbėdamas apie kitus Ministrų kabineto narius.
Kiek anksčiau R. Žemaitaitis svarstė, jog reikia atidėti divizijos vystymą bei mažinti kitų metų biudžeto projekte numatytą gynybos finansavimą. Tuo metu dėl gynybos biudžeto pasisakius kariuomenės vadui R. Vaikšnorui, „aušriečių“ lyderis ragino jį trauktis iš savo pareigų.
Prasidėjus kultūros bendruomenės protestams, „Nemuno aušros“ lyderis socialiniuose tinkluose spekuliavo neva žydiška Lietuvos nacionalinės dailės muziejaus direktoriaus Arūno Gelūno kilme ir teigę esą jis yra „pradėtų perversmų valstybėje organizatorius, nuteistos partijos narys“.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad iš Lietuvoje dirbančių diplomatų gaunama neigiamų signalų apie koalicijoje esantį „Nemuno aušros“ lyderį.
Klausimų dėl R. Žemaitaičio pasisakymų teigė sulaukiantis ir K. Budrys. Pastarasis neslėpė, kad jam yra gėda dėl „aušriečių“ pirmininko pareiškimų.
ELTA primena, kad 2024 m. balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas į parlamentą.
R. Žemaitaitis šiais metais sulaukė dėmesio JAV valstybės departamento kasmetinėje ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje. Pastarojoje teigiama, kad jis „skelbė antisemitinį turinį“, žemino žydų kaip žmonių grupės orumą ir „kurstė neapykantą tautybės pagrindu“.
Rugpjūčio pabaigoje socialdemokratai pasirašė koalicinę sutartį su „Nemuno aušra“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
