Šios šalys siekia susiburti į grupę artėjant deryboms su kitomis valstybėmis, tarp kurių yra Lenkija, Ispanija ir Italija, ir kurios pasisako už didesnes išlaidas, ypač žemės ūkiui ir skurdesniems regionams.
Kai liepos 16 d. buvo pristatytas ES biudžetas, valstybės tarnautojai turėjo šiek tiek laiko, kad peržiūrėtų šimtų puslapių dokumentą ir pradėtų skaičiavimus, kiek pinigų gaus ar neteks jų šalys pagal Europos Komisijos (EK) naująjį išlaidų planą.
Oficialios derybos dėl biudžeto dar neprasidėjo, bet valstybės tarnautojai iš panašią nuomonę turinčių šalių jau derasi užkulisiuose. Ministrai susitikime Vienoje nedalyvaus, bet artimiausią ES biudžetą aptars per Europos Sąjungos lygio susitikimą spalio mėnesį.
Kiekvienų derybų dėl biudžeto metu panašių interesų turinčios valstybės susiburia, kad parengtų bendrą strategiją. Jos dalyvauja bendruose susitikimuose su EK ir pasiskirsto užduotimis, pavyzdžiui, dėl lėšų paskirstymo formulių išbandymo.
Jų pagrindinis tikslas – pergudrauti varžovus, laimėti derybas ir priartinti gigantišką ES biudžetą prie savo prioritetų.
Užuot kovojusios kiekviena už save, 27-ios ES narės pasidalina į dvi stovyklas.
Vienoje pusėje yra turtingosios valstybės „biudžeto donorės“, pavyzdžiui, Švedija ir Prancūzija, kurios prisideda prie ES biudžeto daugiau, nei iš jo gauna ir dažniausiai pasisako už mažesnį finansavimą.
Kitoje pusėje yra taip vadinami „sanglaudos draugai“, tai yra Pietų ir Rytų Europos šalių grupė, įskaitant Italiją, Ispaniją ir Lenkiją. Jos pasisako už didesnį biudžetą, ypač kai kalbama apie sanglaudos fondus, kurie remia neturtingus ES regionus.
ES narės bando išspręsti skirtumus šių grupių viduje, kur susitaria dėl pagrindinių pozicijų, pavyzdžiui, dėl biudžeto dydžio.
Ketvirtadienio susitikimui Vienoje vadovaus dvi ES galiūnės.
„Galiausiai Prancūzija ir Vokietija susitaria dėl skaičiaus, o mes, pudeliai, tik vykdome“, – sako su derybų eiga susipažinęs ir anonimu pageidavęs likti ES diplomatas iš „šalies donorės“.
Kitoje barikadų pusėje esanti Lenkija dažniausiai imasi lyderės vaidmens kaip šalis gaunanti daugiausia lėšų iš ES biudžeto.
Tačiau dešimtmečius gyvavęs Lenkijos tandemas su Vengrija – su kuria ją sieja esminiai interesai – susvyravo dėl nesutarimų su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu. Pastarasis savo šalyje sukėlė demokratijos eroziją, dėl ko Europos Komisija sulaikė milijardus eurų siekiantį finansavimą.
Patyrę derybininkai dėl biudžeto teigia, kad sprendimai priimami tokiuose susitikimuose, kaip Vienoje. Vienas ES diplomatas primena, kad kovo mėnesį turtingosios šalys neoficialaus susitikimo Helsinkyje metu susitarė skirti 175 mlrd. eurų tyrimų ir inovacijų programai „Europos horizontas“ (angl. “Horizon Europe”), o netrukus po to tam pritarė EK.
Europos Komisija, stebėdama procesą iš šalies, sieks įtikinti nacionalines vyriausybes, kad šios išliktų arti pirminio EK pasiūlymo per derybas su Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentu.
Vis dėlto artėjant sudėtingiems ir dramatiškiems ginčams dėl biudžeto derybininkai neabejoja tik dėl kelių dalykų.
„Šis EK pasiūlymas nebus tas, dėl kurio galiausiai susitarsime – visi turės pakeisti poziciją. Tačiau visada susitardavome ir šį kartą taip pat sugebėsime pasiekti susitarimą“, – sako Stefanas Imhofas, Austrijos finansų ministerijos generalinis sekretorius.
Artimiausiais mėnesiais Europos biudžeto komisaras Piotras Serafinas surengs derybas tarp turtingiausių ES šalių ir „sandraugos draugų“, o spalio mėnesį įvyks Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
