Ir dešimtys fotoaparatų objektyvų, ir teleskopai, ir žmonių akys krypsta į dangaus skliautą, kuriame vyksta visiškas Mėnulio užtemimas ir kurį puošia įspūdinga pilnatis.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Manau, visai nesvarbu, ar turi įrangą, ar ne. Svarbiausias dalykas yra patirtis, tai, ką matai. Tai yra geriausia“, – komentavo reiškinį matęs Kinijos gyventojas Daniel Chen.
Toks vaizdas atsiveria trims ketvirtadaliams planetos gyventojų. Iš viso maždaug net 6 milijardams žmonių Azijoje, Australijoje, Afrikoje ir Europoje.
„Žvilgsnis į dangų žavi kiekvieną – ir vaiką, ir suaugusįjį. Visiems patinka žiūrėti į naktinį dangų“, – sakė Kenijos gyventoja Malkia Kelelue.
Šis reiškinys yra ganėtinai retas, nes tik apie trečdalis visų Mėnulio užtemimų yra visiški. Tuo metu Žemės palydovas panyra į mūsų planetos šešėlį ir būna tiksliai priešingoje pusėje, nei tuo metu yra Saulė. Tiesa, per visišką Mėnulio užtemimą jis nedingsta iš dangaus skliauto, o nusidažo raudonais, oranžiniais, rudais atspalviais. Dėl to tokia pilnatis dar vadinama „Kruvinuoju Mėnuliu“.
„Šiandien stebime nepaprastą astronominį reiškinį – visišką Mėnulio užtemimą ir šis reiškinys Jordanijoje nepasikartos iki 2028-ųjų“, – aiškino Jordanijos gyventojas Ammar Sakaji.
Visišku Mėnulio užtemimu šįkart grožėtis galėjo ir lietuviai – pirmą kartą nuo 2019 metų sausio. Ir truko jis ganėtinai ilgai – net 82 minutes.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:



































































































































































































































































































