Pastaruoju metu Vilniaus senamiestyje daugėja triukšmingo elgesio ir viešosios tvarkos pažeidimų, kuriuose dažnai dalyvauja rusakalbiai asmenys. Gyventojai skundžiasi garsia muzika, agresyviu elgesiu ir net gatvėje šlapinimusi.
Specialistai pažymi, kad problema siejasi ne tik su elgesio normomis, bet ir kalbos bei kultūros klausimais – viešoje erdvėje dominuojanti rusų kalba kai kuriems gali atrodyti nepagarbi vietos gyventojams.
Policijos duomenimis, naktinių klubų ir barų aplinkoje iškvietimų dėl triukšmo ir muštynių pastaruoju metu padaugėjo.
Kitų kultūrų įtaka gali tapti problema
Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis sakė, kad kitų kultūrų įtaka gali būti naudinga ir įdomi, tačiau kai ji tampa per stipri ir pradeda griauti vietos vertybes ar kultūrą – tai gali tapti problema.
„Dar Gandis yra pasakęs, kad kita kultūra yra tarsi malonus skersvėjis karštą dieną. Kai tas virsta uraganu ir numuša nuo kojų – jau negerai.
Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie rusakalbius, nes su jais visada turėjome problemų. Jie nesimoko mūsų istorijos, kalbos, ar net tyčiojasi iš mūsų kultūros.
Žinoma, negalima teigti, kad visi rusakalbiai yra tokie, bet dažniausiai problemų turėdavome būtent su jais“, – komentavo jis.
Specialiai Lietuvoje yra kalbama rusų kalba
Pašnekovo nuomone, šiuo metu kai kurie rusakalbiai iš principo kalba rusiškai darbe, gatvėje ar kitose viešose vietose, tyčia pabrėždami savo kalbą. Dažnai galima išgirsti ir jų pasisakymus, esą „anksčiau buvo geriau“, „NATO – nesąmonė“ ar „su Rusija reikia draugauti“.
Pasak eksperto, kai kurie rusakalbiai Lietuvoje sąmoningai elgiasi provokuojančiai, todėl lietuviai turėtų patys ginti savo kalbą, prisidėti prie to.
„Visa tai jie [rusakalbiai] daro sąmoningai, nes puikiai supranta, kokioje valstybėje gyvena ir kokia yra istorinė potekstė. Todėl toks elgesys tampa priešiškas mūsų bendruomenei, mūsų valstybei ir mums patiems.
Žinoma, mes negalime uždrausti žmonėms tarpusavyje kalbėti gimtąja kalba, tačiau turime priminti, kad su mumis jie privalo kalbėti valstybine arba bent jau anglų kalba.
Tai yra mūsų asmeninė atsakomybė – nebendrauti rusiškai ir neleisti, kad „užliptų ant sprando“ kas nors“, – įvertino Lietuvos kariuomenės atsargos majoras.
Antanaitis: reikia priminti atvykėliams, kad jie čia yra svečiai
Anot D. Antanaičio, bet kokie pažeidimai turi būti netoleruojami, atvykėliai privalo laikytis Lietuvos įstatymų ir elgesio taisyklių, nes jie yra svečiai šioje šalyje.
„Be abejonės, turime taikyti nulinę toleranciją administraciniams pažeidimams.
Jeigu įvyksta panašus incidentas [garsiai grojama rusiška muzika, elgiamasi provokuojančiai], būtina pranešti policijai ir priminti atvykėliams, kad jie čia yra svečiai, privalantys laikytis mūsų taisyklių ir normų“, – kalbėjo jis.
Eksperto teigimu, po karo Ukrainoje kai kurie rusakalbiai Lietuvoje tapo drąsesni, reikšdami prorusiškas ar prosovietines pažiūras. Tiesa, visuomenė neva į tai ima reaguoti vis atlaidžiau.
„Kalbant apie rusakalbių elgesį po plataus masto karo Ukrainoje, galima pastebėti, kad jie tapo drąsesni.
Prisiminkime demonstracijas prie Arkikatedros, kur kai kurie rusakalbiai atsinešė teroristinių „respublikų“ vėliavas, ar atvežtą ir sudegintą okupantų tanką, prie kurio kai kas nešė gėles.
Dabar taip pat matome, kad visuomenės tolerancija jiems išaugo – viešose vietose, sporto klubuose vėl girdime pasisakymus prieš mūsų santvarką, su nostalgija Sovietų Sąjungai. Kai kurie iš principo kalba tik rusiškai <...>“, – dalijosi D. Antanaitis.
Jis pabrėžė, kad tai yra mūsų pačių problema, kad tarp dešimties lietuvių atsiradus vienam rusakalbiui, visi ima kalbėti rusiškai.
Sinica apie migrantus: „Yra trys aspektai, kurie kelia grėsmę“
Seimo narys Vytautas Sinica, kalbėdamas apie migrantų ar rusakalbių pavojingumą mūsų šaliai, teigė, kad ši visuomenės grupė vis tiek gali kelti sisteminę grėsmę dėl galimų ryšių su priešiškomis valstybėmis ar jų įtakos.
„Tai yra trys aspektai, kurie kelia grėsmę, tačiau tų grėsmių pobūdžiai yra skirtingi. Pirmiausia, yra sisteminė grėsmė – galimų diversijų ar priešiškų valstybių vykdomų užduočių pavojus.
Mes žinome, kad kai kurie žmonės gali turėti tam tikrų praeities sąsajų ar įsipareigojimų.
Vis dėlto tie, kurie garsiai leidžia muziką, savaime nereiškia, kad kelia tokią grėsmę. Tačiau bendrai kalbant apie visuomenės grupę – rusakalbius imigrantus – tokia grėsmė egzistuoja“, – pabrėžė jis.
Gali kilti pavojus saugumui
Remiantis politiko įžvalgomis, viešojo saugumo grėsmę kelia normų nesilaikantys žmonės, o, pavyzdžiui, užsieniečių smurtinių nusikaltimų dažnis yra didesnis Vakarų Europoje nei Lietuvoje.
„Kitas aspektas – viešojo saugumo grėsmė.
Ji labiau siejasi su pavyzdžiais, kai žmonės linkę nesilaikyti viešo elgesio normų, elgiasi chuliganiškai.
Tai jau yra užuomina, kad jie gali nepaisyti ir elgesio, ir įstatymo normų.
Lietuvoje šiuo metu nėra aiškios tendencijos, kad užsieniečiai nusikalstų daugiau, bet Vakarų Europoje tokia tendencija matoma akivaizdžiai – būtent užsieniečiai dažniau dalyvauja smurtiniuose nusikaltimuose“, – kalbėjo jis.
Lietuvai gali kilti kultūrinė grėsmė
V. Sinica mąstė, kad įvairių kitų kultūrų, ypač rusakalbių ar musulmonų, įtaka gali pakeisti Lietuvos kultūrą ir gyvenimo būdą nepageidaujama kryptimi.
„Trečioji – kultūrinė grėsmė, kuri pasireiškia tuo, kaip keičiasi mūsų elgesio normos, papročiai ir kasdienis gyvenimas. Tai ypač matoma, kai daugėja žmonių iš kitokių kultūrų – pavadinkime, iš „azijietiškų“ ar „rusiškojo pasaulio“ aplinkų.
Nesvarbu, ar tai būtų rusakalbiai, ar musulmonai – tai nėra mūsų kultūrinė erdvė. Todėl kyla pavojus, kad Lietuva gali keistis mums visiškai nepageidaujamu būdu“, – sakė pašnekovas.
Seimo narys pastebėjo, jog visi žmonės turi būti vertinami vienodai, tačiau į bet kokius pažeidimus reikia reaguoti griežtai ir nedelsiant, nes tai susiję su viešojo saugumo užtikrinimu.
„Kalbant apie tai, kaip reikėtų drausminti tokius atvejus, žmogaus, kuris garsiai leidžia rusišką muziką, negalima bausti kitaip nei bet kurį kitą asmenį – nepriklausomai nuo tautybės ar muzikinio skonio.
Tačiau jei yra pažeidimų, nereikia praeiti pro šalį – būtina reaguoti ir bausti.
Žinomi keli atvejai Lietuvoje, kai buvo bandymų apvogti ar užpulti nepilnamečius, tačiau, laimei, viskas baigėsi be aukų“, – pasisakė politikas.
Būtina pranešti apie pažeidimus
V. Sinicas kalbėjo, kad Lietuvoje trūksta aktyvaus reagavimo į incidentus su užsieniečiais, todėl būtina ne tik pranešti apie pažeidimus, bet ir riboti atvykėlių skaičių, nes jų integracija tampa vis sudėtingesnė.
„Vis dėlto mūsų šalyje vis dar nėra įprasta kreiptis į institucijas, galbūt dėl tam tikros stigmos. Dėl to daugelis atvejų lieka šešėlyje.
Todėl pirmiausia reikėtų netoleruoti tokių situacijų ir apie jas pranešti <...>, svarbiausia priemonė yra kontroliuoti jų skaičių.
Šiandien jų Lietuvoje per daug, o vietoje diskusijų apie naujų įsileidimą reikėtų kalbėti apie tai, kaip šį skaičių mažinti, nes integracijos galimybės tampa vis ribotesnės <...>“, – paaiškino jis.
Paviešintas vaizdo įrašas sulaukė įvairių reakcijų
Televizijos laidų vedėja ir žurnalistė Violeta Baublienė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu apie nerimą keliančius vaizdus Vilniaus senamiestyje.
V. Baublienės paviešintas įrašas sulaukė aktyvios visuomenės reakcijos – vieni ragina imtis saugumo priemonių, kiti pasinaudojo proga iškelti platesnius klausimus apie tautinių mažumų integraciją ir valstybės švietimo politiką.
Televizijos laidų vedėja ir žurnalistė V. Baublienė socialiniame tinkle „Facebook“ Violeta paviešino įrašą, kuriuo sutiko pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt.
Moteris užfiksavo asmenis, kurie Vilniaus gatvėse pažeidžia viešąją tvarką – ne tik garsiai leidžia rusišką muziką, bet ir šlapinasi.
„Apie vakar. Ir ne į Vėlinių temą.
Kai atsikraustėme į senamiestį, jame gyventi dar nebuvo nei madinga, nei brangu.
Naktimis gatvėse ir kiemuose čia lakstė nedagėrę kaimynai, daužydavosi iki kraujų, vaikydavosi su peiliais, bučiuodavosi, bliaudavo savas dainas – den pabedy.
Šlapinimasis tarpuvartėse buvo „norma“, o kūno skysčių ir turinio smarvė buvo tikrasis senamiesčio kvapas.
Bet blaiva galva su kaimynais jie sveikindavosi ir „savų“ naktimis neliesdavo.
Vakar naktį grįžo senovė.
Grižo naujųjų laikų migrantų pavidalu. Su visu jiems būdingu „manieringumu“.
Liko nedaug laiko kol šitie pradės liesti visus. Bus jų gaujos, grupuotės, jų jėga, jų muzika, jų kalba, jų elgsena, jų fonas, kuris jau ir akivaizdus.
Jie jau rimtai grįžo.
Sunku suprasti kurios šalies migrantai keroja, dauguma jų kalba den pabedy kalba, turi LT automobilių numerius, elgiasi agresyviai, garsiai ir chamiškai.
Tai ką darom?“ – į visuomenę kreipėsi V. Baublienė.
Naujienų portalui tv3.lt moteris pabrėžė, kad šią problemą yra būtina spręsti, kol ji netapo dar didesne.
Violeta taip pat atskleidė, kad pati dėl to jau ėmėsi veiksmų.
„Parašiau pareiškimą policijai, žiūrėsime, ką galima dėl to padaryti“, – teigė ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
