darius antanaitis

Rusija keičia atakų taktiką – „Shahed“ dronai Ukrainą vis dažniau pasiekia ne tik naktį, bet ir dieną. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad vos per dvi dienas į šalį buvo paleisti 1 567 dronai ir 56 raketos. Pasak jo, tai buvo vienas galingiausių ir beveik nenutrūkstamų Rusijos puolimų per visą karo laikotarpį.

Iš Rusijos „Shahed“ dronai Ukrainos miestus pasiekia ne tik naktį, bet ir dieną, o atakos tęsiasi valandų valandas. Per dvi paras į Ukrainą paleista daugiau kaip pusantro tūkstančio dronų ir dešimtys raketų. Apie tai laidoje diskutavo karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Estija kartu su Lietuva nebepirks kovos mašinų, o pusę milijardo eurų skirs oro gynybos, tarp jų ir antidroninių sistemų įsigijimui. Lietuva savo pirkimo neatšaukia, nors ir pasigirsta kalbų, kad ir mums reikėtų sekti estų pavyzdžiu. Bet iš tiesų estai seka mums iš paskos – Lietuva dar pernai nusprendė oro gynybai skirti pusę milijardo.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Sekmadienio vakarą gyventojams sunerimus dėl neįprastai suintensyvėjusio lėktuvų judėjimo iš Maskvos ir Sankt Peterburgo link Kaliningrado srities, ekspertas pateikia paaiškinimus, kas gi iš tiesų vyksta ir kodėl danguje galėjo padaugėti orlaivių iš Rusijos. Feisbuke gyventojai dalijosi pastebėjimais apie neįprastai didelį skaičių orlaivių, skrendančių iš Maskvos ir Sankt Peterburgo į Kaliningrado sritį.

Jungtinės Amerikos Valstijos naudoja daug brangių ir ilgai gaminamų kovos priemonių Irane. Ar NATO spės pasigaminti reikiamos karinės technikos ir turės, ką siųsti į Ukrainą? O kaip Europai sekasi ruoštis galimai agresijai iš Rytų? Apie tai ir plačiau TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su atsargos majoru Darium Antanaičiu.  Karas su Iranu gali užtrukti ir tokiu atveju JAV pajėgos išnaudotų daug brangių ir ilgai gaminamų kovos priemonių.

Lenkija turėtų turėti nuosavą branduolinių ginklų programą, vasario mėnesį pareiškė prezidentas Karolis Nawrockis. Ką daryti Lietuvai – ar mums reikia branduolinio ginklo? Apie galimybę turėti branduolinį ginklą K. Nawrockis pasisakė vasarį, duodamas interviu lenkų žiniasklaidai. Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vadovas Linas Kojala sako, kad ši tema lenkams nėra nauja.

Vokietijoje atlikus karo simuliaciją (angl. wargaming), išaiškėjo liūdnas scenarijus: karo atveju rusai pultų greitai, per kelias dienas būtų užimtas Suvalkų koridorius. Lietuvos kariuomenė jau pateikė savo paaiškinimą, simuliaciją įvertino ir kiti ekspertai. Simuliacijos rezultatus matė karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis, kuris eksperimentą įvertino kaip itin neprofesionalų ir nerealistišką.

Ar 2026-ieji gali būti metai, kai karas Ukrainoje pagaliau bus baigtas? Ko gero, tai dalykas, apie kurį svajotų ne tik patys ukrainiečiai, bet ir daugelis Vakarų gyventojų. Vis dėlto portalo tv3.lt kalbinti ekspertai šiuo klausimu gana pesimistiški – tam, kad karas šiemet bus visiškai baigtas, vilčių daug nededama, tačiau tikimasi, jog šiemet galiausiai prasidės rimtos derybos dėl jo pabaigos. Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją.

Po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) smūgių Venesueloje kyla nerimo dėl Grenlandijos salos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra atvirai pareiškęs, kad nori paimti šią Danijai priklausančią salą. Ši situacija susilaukė įvairių reakcijų ir užsienyje, ir Lietuvoje. Lietuviai pasidalijo į dvi grupes: vieni JAV norą paimti Grenlandiją mato kaip pavojų ir/ar grėsmę NATO, kiti sako, jog tai strategiškai svarbu norint Arkties regione atgrasyti Rusiją ir Kiniją.

Jungtinės Valstijos ketina panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui. Toks sprendimas, panaikinti sankcijas Baltarusijai, gali turėti tiesioginių pasekmių Lietuvos saugumui ir gynybai. Specialistai pastebi, kaip toks procesas vyktų ateityje.

Vladimirui Putinui grasinant, kad neva Rusija yra pasiruošusi karui su Europa, o Lietuvą krečiant hibridinėms atakoms iš Baltarusijos, itin svarbu žinoti, ar kilus pavojui, rytinio NATO flango šalys sulauks paramos iš Vakarų Europos valstybių ir NATO partnerių bei ar jos pajėgios apsiginti nuo grėsmių. Tiesa, atsargos majoras Darius Antanaitis ramina, kad Europa yra pranašesnė nei Rusija.

Donaldas Trumpas mėto ultimatumus ir spaudžia Kijevą bei Europą jo taikos planą priimti „čia ir dabar“. Padėkos dieną turėjęs atsirasti sprendimas atidėtas – ar tai suteiks laiko blaivesniam planui, ar tik dar labiau pakirs pasitikėjimą JAV? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis bei Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Giedrimas Jeglinskas.

Stipri rusakalbių bendruomenės įtaka Lietuvoje, provokuojantis elgesys ir nesilaikymas viešosios tvarkos gali kelti sisteminę, kultūrinę ir viešojo saugumo grėsmę. Anot specialistų, visuomenė turi atidžiau reaguoti ir užtikrinti, kad asmenys iš svečių laikytųsi Lietuvos įstatymų bei elgesio normų. Pastaruoju metu Vilniaus senamiestyje daugėja triukšmingo elgesio ir viešosios tvarkos pažeidimų, kuriuose dažnai dalyvauja rusakalbiai asmenys.

Nors vos 15 kilometrų nuo Lietuvos sienos nutolusi Baltarusijos Astravo atominė elektrinė (AE) jau dešimtmetį laikoma potencialia grėsme Lietuvos saugumui dėl abejotinos statybos kokybės, institucijų požiūris į ją nepakito. Grėsmės dėl saugumo išlieka, o naujų pavojų nematyti. Tiesa, prieš kelias dienas sostinės gyventojus nustebino iš Astravo AE kylantys garai, kurie buvo puikiai matomi, todėl šie suskubo dalintis vaizdais.

Rytoj Baltarusijoje prasideda bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2025“, kuriose planuojama iki 30 tūkst. karių – gerokai mažiau nei 2021-aisiais, kai dalyvavo apie 200 tūkst. karių.

Šią savaitę Lietuvos pašonėje prasideda Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad-2025“. Lietuvos gynybos ir saugumo ekspertai sako, kad puolimas mažai tikėtinas dėl ruošiamų kur kas mažesnių pajėgumų, tačiau numoti ranka į grėsmes nereikėtų – ženklų, kad šalia vyksta nedraugiškų kaimynų pratybos, tikrai matysime. Lyginant su 2021 metų „Zapad“, šios pratybos bus kitokios, sako karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis.

Antradienio rytą Vilniaus oro uosto tarnyboms gavus pranešimą apie „užfiksuotą skrendantį objektą“, buvo aktyvuotos saugumo procedūros ir laikinai sustabdyti skrydžiai. Į orą pakelti ir NATO naikintuvai, o pagrindinė keliama versija, kad galėjo būti užfiksuotas meteorologinis reiškinys.

Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis kalbėdamas apie Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą, pritarė šiai idėjai ir rekomendavo atsižvelgti į Lietuvos finansines galimybes, nes Rusijos grėsmė aktuali visam Baltijos regionui. Be to, NATO, kaip organizacija, Ukrainoje veikti negali, nes ji nėra aljanso narė, todėl Lietuva jai turėtų padėti tiek, kiek išgali.

Policijos pareigūnai pranešė, kad pirmadienio rytą į Lietuvą iš Baltarusijos vėl įskrido nenustatyto tipo bepilotis orlaivis. Aiškėja, kad pirmųjų gyventojų pranešimų dėl pastebėto drono sulaukta prieš 5 val. ryto. Ar esame pavojuje? Ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas ir karybos ekspertas Darius Antanaitis.

Policijos pareigūnai pranešė, kad pirmadienio rytą į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido nenustatyto tipo bepilotis orlaivis. Aiškėja, kad pirmųjų gyventojų pranešimų dėl pastebėto drono sulaukta prieš 5 val. ryto. Ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas ir karybos ekspertas Darius Antanaitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos oro erdvę pasiekusi ir netrukus sudužusi skraidyklė sukėlė daug triukšmo. Pasak eksperto, tai, tikėtina, nebuvo provokacija. Eksperto teigimu, tai buvo incidentas, į kurį reikia reaguoti ramiai, vertinant faktus, nes tokių atvejų, ypač artėjant Rusijos ir Baltarusijos pratyboms „Zapad“, tik daugės. Karybos ekspertas Darius Antanaitis sakė, kad provokacija yra laikomas tik tas įvykis, kai siekiama konkretaus tikslo.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad visuotinis šaukimas – tik laiko klausimas, tuo metu Danija jau imasi veiksmų ir įveda moterų šaukimą. Ar paseksime Danijos pavyzdžiu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius, karybos ekspertas Darius Antanaitis ir Lietuvos kariuomenės leitenantė Greta Dobilė.

Apie visuotinio šaukimo neišvengiamumą užsiminęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kol kas į privalomąją karo tarnybą reikėtų kviesti tik vaikinus. Tiesa, šiuo klausimu politikų nuomonės išsiskiria. Krašto apsaugos sistemoje jau dabar daugėja moterų karininkių, o ministrė sako, kad ateityje turėsime priimti sprendimus ir dėl moterų šaukimo į kariuomenę.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos planuojamos bendros karinės pratybos „Zapad“ nerimo kelti neturėtų. Anot jos, jokių netikėtų šių šalių veiksmų kruopščiai renkami žvalgybiniai duomenys nerodo.

Pratybose prie Suvalkų koridoriaus susitikę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai akcentuoja, kad NATO valstybės gynybai turi skirti mažiausiai 3,5 procento nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Ir nors su Lenkija esame lyderiaujančios pagal gynybai skiriamus procentus nuo BVP, gynybos ekspertas pabrėžia, kad reikia ne didesnių procentų, o efektyvumo.

Šiandieninė geopolitinė situacija reikalauja mąstyti, kaip priešinsimės mes, jei priešas įsiverš į šalį. Apie ką reikia galvoti jau dabar? Grėsmės akivaizdoje itin svarbus tampa pilietinis pasipriešinimas, kuris gali būti kelių rūšių: ginkluotas, neginkluotas (nekolaboravimas, nepaklusnumas okupacinei valdžiai), informacinis (pasipriešinimas, kai žmonės tarpusavyje dalijasi informacija, pavyzdžiui, platina leidinius); kibernetinis ir kt.

Europai bandant užkurti savo karo pramonę ir apsiginkluoti, Lietuvai tai gali tapti auksine proga. Ekonomistai, verslininkai ir politikai sako, kad dabar metas, kai į Lietuvą galime pritraukti stambių ginkluotės gamintojų, kurie čia sukurtų darbo vietas ir mokėtų mokesčius į šalies biudžetą. Tuo pačiu tai ir galimybė mūsų verslininkams gauti bent jau dalį užsakymų.

Rusijos karinė grėsmė visai Europai, o ypatingai Lietuvai, neatslūgsta, tačiau dėmesys krypsta ir į kaimyninės šalies Baltarusijos keliamus pavojus mūsų saugumui. Ypatingą nerima kelia Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ čia pat Lietuvos (kuriose dalyvaus ir Rusija). Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis papasakojo, kaip yra išvystyti Baltarusijos kariniai pajėgumai ir kodėl neverta nerimauti.

Pabradės poligone dingus keturiems JAV kariams vis dar vyksta sudėtinga gelbėjimo operacija. Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis tvirtina, kad rastame karių šarvuotyje esantis aukšto slėgio dujų vamzdis kelia tiesioginį pavojų tiek galimai gyviems kariams viduje, tiek gelbėtojams iš išorės. Tai leidžia manyti, kad kariai gali būti žuvę, tačiau neatmetama, kad kariai yra ne šarvuočio viduje.

Prancūzijos prezidentui prakalbus apie „branduolinio skėčio“ idėją, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad atsiradus siūlymams branduolinius ginklus ar jų komponentus dislokuoti Lietuvoje, gali tekti koreguoti Konstituciją. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda sako, esą niekas net nesvarsto apie galimybę Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.

Belaukiant, ką Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas skambučio metu apsitars dėl karo Ukrainoje baigties sąlygų, kyla neramumų, jog JAV norės pripažinti Krymo regioną kaip priklausantį Rusijai. Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis mąsto, kad toks galimas variantas atneštų papildomų neramumų, tačiau viskas vyktų ne taip greitai.

Kaimyninėje Lenkijoje yra planuojama vykdyti plataus masto karines pratybas, kurių tikslas yra patikrinti pasirengimą karui. Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis įvertino, ar Lietuvai reikėtų to paties imtis bei kokia yra tikimybė sulaukti provokacijų iš Rusijos.  Kaip teigė karybos ekspertas, Lenkijos plataus masto pratybos yra vykdomos dėl tam tikrų aspektų, vienas iš jų yra susijęs su finansais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose stipriai susiginčijo su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, todėl pastangos užbaigti karą su Rusija pakibo ant plauko. Baltieji rūmai pranešė, kad spaudos konferencija atšaukta, o susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų nepasirašytas.

Rytų Ukrainoje Maskvos karo mašina pamažu juda į priekį per plačius atvirus Donbaso laukus, užimdama kaimus bei miestelius. Apie tai rašoma „BBC“ apžvalgoje. Kai kurie civiliai bėga, kol karas jų nepasiekė. Kiti laukia, kol sviediniai pradės sprogti šalia ir tik po to imasi krautis daiktus ir lipa į traukinius bei autobusus, kad saugiai pasitrauktų į Vakarus.

Žinios apie ketvirtadienį įvykusias šaudynes, sužeistus du policininkus ir vieną žuvusį advokatą apskriejo per visą Lietuvą. Spaudos konferencijoje Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla išsamiau išdėstė įvykio aplinkybes bei kokiu ginklu buvo naudojamasi. Pasakyti faktai apie ginklą, kad šaulys galimai šovė iš pistoleto TT 9 milimetrų prikaustė atidesnių klausytojų ausis.

Pasieniečiai už beveik 5 milijonus eurų užsimojo nusipirkti tris ilgojo nuotolio bepiločius orlaivius su naktinio matymo įranga. Jie būtų panašūs į lėktuvus, bet pakilti turėtų vertikaliai kaip sraigtasparniai, nutolti nuo valdymo stoties per 100 kilometrų, išsilaikyti ore trečdalį paros, būti atsparūs priešo ar kontrabandininkų antidronų sistemoms. Lietuviai tokių orlaivių dar negamina, tad pirkimas veikiausiai vyks iš užsienio. Beje, ir lėšos šiam pirkiniui numatytos europinės.

Dėl Rusijos karinės agresijos NATO vadovybei raginant išplėsti ginklų gamybą Europoje, Lietuvos gamintojai atkreipia dėmesį į paradoksalią situaciją – pasak jų, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas stabdo bet kokius bandymus šalyje vystyti gynybos pramonę. Nors gamintojai teigia jau ne kartą sulaukę pažadų, kad situacija spręsis, teigiamo poslinkio šioje srityje nėra.

Lenkija nori, kad šalies teritorijoje būtų dislokuoti Jungtinių Valstijų branduoliniai ginklai. Varšuva norėtų, kad taip NATO atsakytų į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad dėl Rusijos grėsmės mums lieka tik vienas klausimas – kada tai nutiks: ar po kelerių metų, ar po dešimties. Ministras išreiškė abejonių ir dėl NATO sutarties 5-ojo straipsnio veiksmingumo. Ar esame iš esmės nepasirengę galimai Rusijos agresijai? Klausiame karybos eksperto, atsargos majoro Dariaus Antanaičio.

Izaelio ir „Hamas“ teroristų karas vis labiau skaldo pasaulį. Amerikiečiai per Katarą bando išlaisvinti „Hamas“ laikomus įkaitus, Izraelio kariai nekantrauja pradėti sausumos operaciją, o Irano remiami regiono teroristai vienijasi kovai prieš Izraelį. Žibalo į ugnį dar pila ir Turkija – Erdoganas pareiškė, kad „Hamas“ –  ne teroristai, o išlaisvintojai. Tačiau patys „Hamas“ pasauliui rodo, kad kitaip nei teroristais jų nepavadinsi.

Šių metų spalio 7 dieną „Hamas“ teroristai pradėjo karą prieš Izraelį. „Hamas“ yra Palestinos islamistų sukarinta grupuotė, kuri valdo Gazos Ruožą. Grupuotė yra prisiekę sunaikinti Izraelio valstybę  Apie tai, ar galima sunaikinti „Hamas“ naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė ir karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.

Varšuva paskelbė nutraukianti ginklų tiekimą Kyjivui ir nuo šiol didesnį dėmesį skirs savo gynybai. Ekspertai teigia, kad spalį vyksiantys parlamento rinkimai Lenkijoje sudarė sąlygas, kad vidaus politikos peripetijos nustumia užsienio politiką į antrą planą. Anot jų, nors lenkų pareiškimas dramatiškas, jų geopolitinė kryptis ir požiūris į grėsmes nekinta.

Lenkija trečiadienį pareiškė, kad nebeteiks ginklų Ukrainai ir daugiausiai dėmesio skirs savo gynybai. Kaip tai paveiks karo eigą? Ar kitos valstybės gali pasekti Lenkijos pavyzdžiu? Ar Kyjivas bus spaudžiamas sėsti prie derybų stalo? Apie jį naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir karybos ekspertas Darius Antanaitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

„Wagner“ samdiniams slankiojant greta Lenkijos sienų, lenkai įspėja, kad Rusija sąmoningai bando destabilizuoti pasienio regioną. Lietuva taip pat nerimastingai dairosi į nekviestus svečius, bet ramina, kad „Wagner“ bent kol kas kelia daugiau triukšmo nei pavojaus. Tiesa, tiek ekspertai, tiek politikai sutinka, kad neįvertinti priešo būtų didelė klaida.

Lietuva nori įsigyti daugiau nei pusšimtį tankų ir suformuoti tankų batalioną. Krašto apsaugos ministras sako, kad nors rinktasi iš trijų variantų, vokiški „Leopard“ mūsų kariams atrodo priimtiniausi. Dalis ekspertų sako, kad tokį pasirinkimą lėmė platus „leopardų“ naudojimas NATO aljanse ir šių tankų suderinamumas su mūsų jau turima ginkluote. Kita dalis tikina, kad už rekordinio pirkinio slypi ir politiniai interesai.

Dvi savaites ieškomą Vilčinskų šeimą su savavališkais išvežtais vaikais pasieniečiai sulaikė Ignalinos rajone pasienyje su Baltarusia. Iš jų rūbų pareigūnai spėja, kad bėgliai buvo pasirengę kelionei per miškus ir galimai rengėsi neteisėtai kirsti sieną. Pareigūnai sulaikė ir bėglių automobilį vairavusį trečią suaugusį asmenį, kuris kalbėjo tik vokiškai.

Lietuva ketina įsigyti tankų už 2 mlrd. eurų. Galimai didžiausias pirkinys Lietuvos istorijoje sukėlė diskusijų bangą ir iškėlė klausimą, ar krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ne per daug išplepėjo. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir karybos ekspertas Darius Antanaitis.

Lietuva ketina įsigyti tankų už 2 mlrd. eurų. Galimai didžiausias pirkinys Lietuvos istorijoje sukėlė diskusijų bangą ir iškėlė klausimą, ar krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ne per daug išplepėjo. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir karybos ekspertas Darius Antanaitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

NATO viršūnių susitikimo išvakarėse sostinėje Lietuvos kariuomenė veikia pilnu pajėgumu: saugomi vandens telkiniai, oro erdvė, sausuma, tiltai, keliai, delegacijos. Darbuojasi daugiau nei 4 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių. Tiesa, iššūkių netrūksta kibernetinėje erdvėje, kur piktavaliai programišiai atakuoja internetinius puslapius, įsilaužę į radijo stoties bei prekybos centro sistemas skleidžia dezinformaciją. Negana to, šalia Rusijos ambasados į Nerį išsiliejo teršalai.