Kalbos, kad Lietuva siekia įsigyti tankų, prasidėjo praėjusią savaitę, kai krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pasisakė, kad Lietuva ketina pasirašyti ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais dėl šios šalies „Leopard“ tankų.
„Jei žinote, kiek gamina leopardų kitose šalyse, tai pasidalinkit“, – žurnalistams praėjusią savaitę teigė jis.
Paklaustas, kodėl pasirinktas vokiečių gamintojas, ministras sakė nedetalizuosiantis to, bet vėliau kiek plačiau pasisakė savo „Facebook“ paskyroje.
„Lietuvos kariuomenė vertino vokiškus „Leopard“, amerikietiškus „Abrams“ ir korėjietiškus „Black Panther“ tankus. <...> Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo iškeltus operacinius reikalavimus geriausiai atitinka „Leopard“, o JAV ir Pietų Korėjos gamintojų tankai atitiko ne visus keliamus reikalavimus arba atitiko juos iš dalies“, – rašė jis.
Atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis sako, kad kariuomenė apie pusę metų vertina modelius, kuris iš jų tinkamiausias pagal nusistatytus kriterijus, kurie lieka paslaptyje. Visgi pašnekovas sutiko pasidalinti savo įžvalgomis, kuo skiriasi „Abrams“, „Black Patnther“ ir „Leopard“ tankai ir kodėl lietuviai, panašu, pasirinko pastarąjį.
Vienas per sunkus ir per brangus, kitam netinka NATO šaudmenys
Amerikietiškas „Abrams“ tankas daugiausia naudojamas Jungtinių Valstijų kariuomenėje, iš Europos jį naudoja tik Lenkija.
„Jis ypatingas tuo, kad turi nusodrinto urano šarvus. Tai labai stiprūs, bet labai sunkūs šarvai. Tam, kad nebūtų didinamas tanko svoris, jis turi labai lengvą ir kompaktišką variklį, kuris yra reaktyvinis. Tam, kad jis veiktų tinkamai, jam reikalingas labai švarus oras, o tam reikalinga labai sudėtinga filtravimo sistema. Be to, veikiantis reaktyvinis variklis išskiria labai didelį kiekį šilumos, dėl to jį reikia aušinti“, – pasakojo D. Antanaitis.
Pasak jo, amerikiečiai kitoms valstybėms neparduoda „Abrams“ su nusodrinto urano šarvais. O be tokių šarvų, D. Antanaičio teigimu, „Abrams“ yra labai nepatogus tankas. Pašnekovo tikinimu, tai viena iš priežasčių, kodėl Jungtinės Valstijos komunikavo, kad ukrainiečiams nereikia skirti šių tankų.
Kitas tankas, kuris, A. Anušausko žodžiais, buvo tarp svarstomų variantų – „Black Panther“. D. Antanaičio teigimu, „juodąsias panteras“ naudoja tik dvi valstybės – Pietų Korėja ir Lenkija.
„Tai nėra NATO tankas. Kiek aš žinau, NATO šaudmenys, kurie yra didesnio pradinio greičio, negali būti naudojami K2 tanko patrankose“, – dėstė D. Antanaitis.
Vokiški „leopardai“, anot karybos eksperto, yra labiausiai paplitę NATO valstybėse tankai.
„Atsarginės dalys yra praktiškai už sienos, o ne kitoje planetos pusėje ir praktiškai susikalba su visais“, – Vokietijos tanko pagrindinius privalumus vardijo D. Antanaitis.
Mato politinę logiką
Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius mano, kad sprendimą įsigyti būtent „Leopard“, o ne kito modelio tankus padiktavo labiau ne praktiniai sumetimai, o politinė logika.
„Mes norime čia turėti vokiečių brigadą, vokiečiai sutinka atvažiuoti, gal padės su įsirengimu, bet turbūt buvo tam tikras susitarimas, kad jūs irgi turit parodyti kažkaip suinteresuotumą ir nusipirkti kažkokios technikos. Galėjo būti įvairi, bet pasirinkti tankai“, – komentavo M. Martišius.
Jo teigimu, maždaug prieš dešimtmetį Lietuva pasirinko, kad sunkiąją ginkluotę daugiausia pirks iš Vokietijos. Lietuva iš Berlyno už 385,6 mln. eurų jau yra įsigijusi 88 pėstininkų kovos mašinas „Boxer“, kurios buvo perkrikštytos „Vilkais“.
„Logiška turėti tuos pačius techninius mazgus, tą pačią aprūpinimo bazę, nei turėti tokią mišrainę. Kuo didesnį mišrainė, tuo daugiau reikia atsarginių dalių ir tai sudėtinga. Automatiškai, priimtas sprendimas eiti vokiška linkme, tuo labiau, kad pas mus atsiras brigada“, – dėstė M. Martišius.
„Tai yra politinė logika. Tu turi susisieti save su artimiausiais savo sąjungininkai. Kadangi yra brigada, vokiečiai yra NATO nariai, mūsų sąjungininkai, mes turime turėti kažkokį bendrą sujungiamumą“, – pridūrė jis.
„Ne politikai turi rinktis ginklus“
„Jeigu aš turiu ginklą, jis turi atitikti mano poreikius. Ne politikai turi rinktis ginklus, ne verslas, ne apžvalgininkai, bet turi rinktis vartotojas – karys. Dienos pabaigoje būtent jis naudos tą ginklą, jis geriausiai žino, ko jam reikia, kad įvykdytų operaciją“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Karybos eksperto teigimu, svarbiausias klausimas, renkantis naują ginkluotę, ar ji „susikalbės“ su jau turimomis ginklų sistemomis.
„NATO valstybėse yra priimti standartai, kurie vadinami stanagais arba standartizuotais susitarimais. Jeigu gamintojas gamina tanką, tai tas tankas turi atitikti NATO standartus, „susikalbėti“ su kitu tanku. Pavyzdžiui, amunicija, šaudmenys. Jeigu pas mane vieno tipo šaudmenys, pas mano sąjungininką – kito tipo šaudmenys, tai nelabai gerai.
Jeigu mes vykdome jungtinę operaciją, pavyzdžiui, su Vokietijos kariais ir pamušama viena pėstininkų kovos mašina, mes galime jų suremontuoti pas save, o savo pas juos“, – apie ginkluotės suderinamumą pasakojo D. Antanaitis.
Visgi jis siūlė nepamiršti, kad Lietuva daug ginkluotės perka ne tik iš Vokietijos, bet ir iš Jungtinių Valstijų, Švedijos.
Tankų įsigijimas Lietuvai svarbus norint turėti pilnai apginkluotą diviziją, kurią tikimąsi turėti iki 2030 metų. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys žiniasklaidai yra sakęs, kad divizijoje galėtų būti apie 50 ar vos daugiau tankų ir iš jų būtų sudarytas tankų batalionas.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigė, kad tankų įsigijimas šis pasirašymas nėra įpareigojantis bus vienas didžiausių ne tik kariuomenės, bet ir apskritai Lietuvos įsigijimų.
„Kalbama apie 2 mlrd. eurų – įskaitant ne tik tanko kainą, bet ir amuniciją, logistiką, aprūpinimą. Tai yra didelis pirkinys“, – sakė K. Budrys.
Gynybos resursų agentūra penktadienį išsiuntė ketinimų protokolą Vokietijos gynybos ministerijai dėl tankų „Leopard“ įsigijimo, bet pabrėžia, jog tai dar nerodo galutinio Lietuvos apsisprendimo pirkti būtent šią techniką.
Krašto apsaugos ministerijos teigimu, išsiuntus šį pareiškimą Lietuva įgyja galimybę gauti informaciją apie tankus, aptarti kitą specifinę informaciją, kuri bus reikalinga, nusprendus jungtis prie Vokietijos gynybos ministerijos sutarties su „Leopard“ gamintojais.
Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad Lietuva iš Vokietijos ginkluotės koncerno „Krauss-Maffei Wegmann“ (KMW) ketina įsigyti naujausio modelio „Leopard 2A8“ tankus.
