Vilniaus universiteto (VU) docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius teigė, kad Lenkijos sprendimą nulėmė mūsų kaimynės vidaus politikos peripetijos.
„Lenkijoje vyksta rinkimų kampanija. Kaip ir bet kuriuose rinkimuose, tą mes matysime ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur vyks prezidento rinkimai, po truputį vidaus darbotvarkė ima dominuoti prieš užsienio politikos darbotvarkę. Dar daugiau, atsiranda toks „rūpinkimės savais, savo žmonėmis, sava gynyba, neleiskime pinigų“.
Trumpuoju laikotarpiu, tai yra bandymas dabartinės Lenkijos valdžios pasakyti rinkėjams, kad mes girdime, suprantame ir dabar bandysime dėti didesnes pastangas Lenkijos gynybai, o ne Ukrainos“, – naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo M. Martišius.
Turime būti pasiruošę didesnei dramai
Karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis sako, kad nėra taip, kad Varšuva staiga priėmė tokį sprendimą.
„Lenkai ilgą laiką link to ėjo. Pradedant įvairiais jų pirkimais, atsisakant NATO ginkluotės ir perkant Pietų Korėjos ginkluotę, kurią vieninteliai su korėjiečiais Žemės rutulyje ir naudoja. Be to, šokinėjimas nuo draugystės su Vokietija, po to dramatiškos skyrybos, tada draugystė su JAV, Trumpas neišrenkamas, vėl dramatiškos skyrybos. Didelis šokinėjimas. Kalbėčiau ne apie tai, ką jie turėjo galvoje, o ką jie padarė. O jie pasakė, kad ginklų nebetieks. Ir taškas“, – dėstė D. Antanaitis.
Karybos eksperto teigimu, didžiausia problema nėra tai, kad Lenkija nebetieks ginklų Ukrainai, kadangi ji nebuvo tarp pagrindinių ginkluotės tiekėjų.
„Problema, jei jie nuspręs uždrausti ginklų tranzitą per Lenkijos teritoriją arba uždarys logistines bazes Lenkijos teritorijoje. Čia būtų drama“, – teigė jis.
Nors apie tokius scenarijus Lenkijos valdžia nekalba, D. Antanaičio nuomone, reikia pasiruošti ir šiam juodžiausiam scenarijui.
„Kai suvalgai keistą maistą, reikia būti pasiruošus, kad kažkas su skrandžių atsitiks. Tai buvo labai keistas pareiškimas, tad viskam reikia būti pasiruošus“, – tvirtino atsargos majoras.
Visiškai nugaros neatsuks
Visgi, anot M. Martišiaus, nėra taip, kad šis Lenkijos sprendimas kardinaliai pakeičia kaimynės suvokimą apie Rusijos grėsmę ir geopolitinius iššūkius, su kuriais susiduria mūsų regionas.
„Jie supranta, kad jie, Ukraina ir visa Europa yra toje pačioje valtyje. Taip jau visiškai atsukti nugarą neišeis, net jei to norėtųsi. Jei atsuksime nugarą ir Ukraina žlugs, tai kita stotelė – Varšuva. Ir to jie patys tikrai nenorės“, – aiškino VU docentas.
„Kol vyksta rinkimai, mes galime išgirsti ir dar skambesnių, grubesnių pareiškimų. Bet vėliau grįš suvokimas, kad ukrainiečiai kovoja su Maskva ir dėl Lenkijos nepriklausomybės“, – pridūrė jis.
Dėl Lenkijos pareiškimų – Anušausko ramybė: siūlo atvėsti
„Nuo tokių pareiškimų laimi tik viena pusė – brutalų karą prieš Ukrainą kovojanti Rusija. Žinoma, apmaudu. Viliuosi, kad bus rasta jėgų visoms pusėms nusiraminti, rasti diplomatinius sprendimus ir kad ši situacija išsispręs“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Anušauskas sako, kad Lenkijos parama Ukrainai nesvyruoja, premjero žodžiai – iškraipyti
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Varšuvos pozicija dėl paramos Ukrainai nesvyruoja, o žiniasklaida iškraipė Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio pareiškimus dėl Kyjivui nebetiekiamų ginklų.
„Nekomentuosiu iš konteksto ištrauktų žodžių, juo labiau, kad jie skamba visiškai kitaip. Antras dalykas – vakar buvau susitikęs su jų gynybos ministru, mes kaip tik kalbėjome apie paramą Ukrainai, Ramšteino formatą, koalicijas, tiekimus, tai yra visiškai priešingus dalykus“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.
Jis tvirtino, kad viešai išsakyti M. Morawieckio pareiškimai buvo pateikti netiksliai.
„Jūs kartojate iš konteksto ištrauktus žodžius, kurie yra kitokie – jūs paskaitysite ir sužinosite patys, tai net linksnius pateikėte kitokius“, – pareiškė ministras.
A. Anušauskas vėliau žurnalistams pabrėžė, kad nesutarimai susiję ne su karine parama, o būtent su Varšuvos ir Kyjivo išsiskiriančiomis pozicijomis dėl grūdų eksporto, taip pat su spalio viduryje planuojamais Lenkijos parlamento rinkimais.
„Palaukite, išsispręs tie klausimai, susiję su grūdų rinka, išsispręs ir kiti. Dėl to siūlau labiau atvėsti, ramiau reaguoti į debatus, kurie vyksta Lenkijoje. Nes vis tik Lenkijos kontekstas yra rinkiminis ir tą mes puikiai suprantame“, – kalbėjo Lietuvos ministras.
Lenkija trečiadienį pareiškė, kad nebeteiks ginklų Ukrainai ir daugiausiai dėmesio skirs savo gynybai, išsiskyrus sąjungininkių nuomonėms svarbiu Kyjivo kovos su Rusijos invazija momentu.
Didėjant ginčui dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pasisakymų Jungtinėse Tautose.
Ukrainos vadovas sakė, kad kai kurios šalys tik apsimeta remiančios jo šalį, vykdančią kontrpuolimą ir siekiančią susigrąžinti Rusijos užimtas žemes. Varšuva dėl to įsižeidė.
Lenkija yra viena iš ištikimiausių Ukrainos rėmėjų po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį ir viena iš pagrindinių ginklų Kyjivui tiekėjų.
Didelė dalis ginkluotės, kurią Jungtinės Valstijos ir kitos šalys siunčia Ukrainai, keliauja per Lenkiją, kuri ribojasi su Ukraina vakaruose.
Lenkija taip pat priėmė apie milijoną ukrainiečių pabėgėlių, teikia jiems įvairią pagalbą.
Įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo sukėlė Lenkijos draudimas importuoti ukrainietiškus grūdus, kuriuo siekiama apsaugoti lenkų ūkininkus.
Trečiadienį žurnalistai Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio paklausė, ar jo šalis ir toliau rems Kyjivą nepaisydama šio ginčo.
„Mes nebeperduodame ginklų Ukrainai, nes dabar apginkluojame Lenkiją modernesniais ginklais“, – atsakė M. Morawieckis.
Pagrindinis grūdų tranzito maršrutas
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo uždaryti iki karo naudoti Juodosios jūros laivybos keliai, todėl Europos Sąjunga tapo pagrindiniu ukrainietiškų grūdų tranzito ir eksporto maršrutu.
Gegužę ES susitarė apriboti grūdų importą į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, kad būtų apsaugoti šių šalių ūkininkų, teigusių, kad importas sukėlė kainų griūtį jų rinkose, interesai.
Taikant šias priemones produktus buvo galima ir toliau gabenti tranzitu per minimas penkias šalis, tačiau buvo sustabdytas jų pardavimas vietos rinkose.
Tačiau penktadienį Europos Komisija pareiškė, kad nutraukia importo draudimą, teigdama, kad rinkos iškraipymai penkiose su Ukraina besiribojančiose valstybėse narėse išnyko.
Lenkija, Vengrija ir Slovakija nedelsdamos paskelbė, kad nesutiks su šiuo žingsniu.
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna, Jungtinėse Tautose kalbėdama su naujienų agentūra AFP, sakė, kad Lenkijos sprendimas uždrausti Ukrainos grūdus buvo nepagrįstas.
„Ši įtampa kelia apgailestavimą“, – duodama interviu JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose sakė C. Colonna.
Remdamasi ES tyrimu, C. Colonna teigė, kad Ukrainos grūdų importas nesutrikdys rinkos ir nesužlugdys Europos ūkininkų.
„Rinkoje nėra jokių sukrėtimų, o kai kurie mūsų partneriai galbūt turi vidinių politinių sumetimų, kurie, deja, verčia juos laikytis tokios pozicijos, kurios niekas nepateisina“, – sakė ministrė.
Grūdų klausimas ypač opus Lenkijoje, kur kitą mėnesį vyks rinkimai.
Dabartinė dešiniojo sparno vyriausybė tvirtai remiama žemės ūkio regionuose.
„Mes pirmieji daug padarėme dėl Ukrainos, todėl tikimės, kad jie supras mūsų interesus“, – trečiadienį „Polsat News“ sakė M. Morawieckis.
„Žinoma, mes atsižvelgiame į visas jų problemas, tačiau mums svarbiausia yra mūsų ūkininkų interesai“, – pridūrė jis.
Reaguodamas į Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos perspėjimus, Kyjivas paskelbė, kad pateiks skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).
M. Morawieckis trečiadienį įspėjo, kad Varšuva pasiryžusi išplėsti Ukrainos žemės ūkio produkcijos importo ribojimus, jei Kyjivas aštrins konfliktą dėl embargo ukrainietiškiems grūdams.
Užsienio reikalų ministerijos pareiškime teigiama, kad „spaudimas Lenkijai daugiašaliuose forumuose ar skundų siuntimas į tarptautinius teismus nėra tinkami metodai mūsų šalių nesutarimams spręsti“.
Kyjivas ragino jo ambasadorių iškvietusią Lenkiją „atitraukti emocijas į šalį“ ir paragino Varšuvą konstruktyviais būdais spręsti grūdų problemą.
Visa tai siejama su rinkimais. Logiškai mąstant, prieš rinkimus partijos (nesvarbu ar tai PL, ar LT, ar USA) siekia įtikti rinkėjams, kad gauti daugiau balsų. Jei priemonė tai pasiekti paramos UA stabdymas, tai PL valdžia puikiai žino savo gyventojų nuotaikas UA atžvilgiu. Jei gyventojai palaikytų UA ir visas priemones jai remti, tokių pasiūlymų nė nebūtų. Tas pats ir LT. Viešai deklaruojama, kad visa Lietuva palaiko UA. Karine prasme - sutikčiau. Bet priemonės - savų ginklų dovanojimas, pinigų iš biudžeto skirimas, emigrantų išlaikymas, kompensuojami būstai, nemokamas transportas ,vėliavėlės ir t.t. dar nežinia kiek čia palaiko
